Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-627-252/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
2S-627-252/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Pareiškėjas
M. R.
Ieškovas
M. I.
Atsakovas
P. I.
Civilinės bylos Nr. 2S– 627– 252/ 2019
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02695-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.5.14; 3.3.1.14
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. R. (buvusi pavardė – I.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3607-755/2012, pagal ieškovės M. I. ieškinį atsakovui P. I. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Pareiškėja M. R. prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino.

3. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, nustatyta šalių vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. 2013 m. spalio 31 d. atsakovui P. I. išduotas vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. 2014 m. rugpjūčio 11d. nutartimi M. R. buvo atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą ir išaiškinta, kad sprendimo dalies dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu vykdyme ieškovė yra ne išieškotoja, o skolininkė, kadangi atsakovo naudai privalo užtikrinti sprendime nurodytas jo bendravimo su šalių vaiku sąlygas. Išieškotojas šioje sprendimo dalyje yra atsakovas.

4. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad dėl šios sprendimo dalies ieškovei negali būti išduotas vykdomasis raštas. Teismas pripažino, kad pareiškėja nėra subjektas, turintis teisę gauti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo dalies. Pažymėjo, kad išieškotojas sprendimo dalyje dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu yra P. I., kuriam vykdomasis raštas išduotas.

III. Atskirojo skundo motyvai

5. Pareiškėja M. R. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išduoti jai vykdomąjį raštą.

6. Nurodo, kad teismas formaliai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias sprendimų vykdymo užtikrinimą. P. I. pagal teismo sprendimą įgijo ne tik teisę bendrauti su nepilnamete dukra, bet ir pareigą laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, pvz. nustatytu laiku iš nustatytos vietos pasiimti nepilnametę dukrą ir nustatytu laiku ją grąžinti į jos gyvenamąją vietą. Taigi, sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos gali būti laikoma tinkamai vykdoma tik tokiu atveju, kai abu tėvai laikysis teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Į tai teismas neatsižvelgė, nepagrįstai konstatuodamas, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti, kad P. I. laikytųsi teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Atsakovas ne visada laiku grąžina nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą. Atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, teismas iš esmės sudaro sąlygas atsakovui piktnaudžiauti tėvų valdžia ir eliminuoja pareiškėjos teisę reikalauti, kad P. I. vykdytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą bendravimo su nepilnamete tvarką, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus (šiuo atveju įpareigoti P. I. laikytis nustatytos bendravimo tvarkos) draudžiama. Sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos yra vykdoma skirtingose vietose, t.y. kiekvieną kartą atsakovui pagal nustatytą bendravimo tvarką pradedant bendrauti su nepilnamete dukra ir/ar pasiimant ją iš jos gyvenamosios vietos ir kiekvieną kartą atsakovui baigiant bendrauti su nepilnamete dukra ir/ar grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą. Todėl yra teisinis pagrindas išduoti du vykdomuosius raštus pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

8. Byloje spręstinas procesinis klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą apeliantei. Nagrinėjamu atveju vykdomąjį raštą išduoti atsisakyta nurodant, kad jau 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi teismas atsisakė pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą ir išaiškino, kad sprendimo dalies dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu vykdyme ieškovė yra ne išieškotoja, o skolininkė. Skundžiama nutartimi teismas pripažino, kad pareiškėja nėra subjektas, turintis teisę gauti vykdomąjį raštą dėl minėtos teismo sprendimo dalies, šioje sprendimo dalyje išieškotojas yra P. I., kuriam vykdomasis raštas išduotas, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.

9. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3607-755/2012 pagal M. I. ieškinį atsakovui P. I. ir jo priešieškinį buvo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyta šalių dukters A. I. gyvenamąją vietą su jos motina M. I., priteistas iš atsakovo vaikui išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant M. I.. Taip pat sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka: a) P. I. su dukra A. I., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja šeštadienį nuo 9.00 val. iki 9.40 val., o antradienį ir ketvirtadienį nuo 21.00 val. iki 21.40 val. internetinės programos „Skype" pagalba. M. I. privalo atitinkamu laiku prisijungti prie interneto ir sudaryti sąlygas P. I. bendrauti su dukra prieš tai nurodytu būdu. Jeigu P. I. dėl darbo pobūdžio ar kitų priežasčių negali bendrauti su dukra prieš tai šiame punkte nurodytą antradienį arba ketvirtadienį, praneša apie tai M. I. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną iki 13.00 val. Jei P. I. dėl darbo pobūdžio ar kitų priežasčių negali bendrauti su dukra šeštadienį, praneša M. I. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) penktadienį iki 22.00 val. Jei M. I. dėl darbo pobūdžio ar kitų priežasčių negali sudaryti sąlygų P. I. bendrauti su dukra prieš tai nurodytu laiku ir būdu, privalo pranešti P. I. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) antradienį arba ketvirtadienį iki 13.00 val. ir penktadienį iki 22.00 val. Tokiais atvejais bendravimas perkeliamas į sekančią dieną analogišku laiku arba kitą šalių suderintą laiką, laikantis nuostatos ,jog kassavaitinių bendravimų skaičius būtų ne mažesnis nei trys; b) kiekvieno atvykimo į Lietuvą metu apie atvykimą ir pirmą susitikimo su dukra dieną P. I. praneša prieš 5 dienas M. I. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) P. I. asmeniškai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip sekančios po atvykimo dienos 9.00 val. ir ne ilgiau kaip 7 paroms ir pats grąžina dukrą paskutinę bendravimo dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val. Prieš pasiimdamas vaiką, praneša M. I. telefono numerį, kuriuo vaikas bus pasiekiamas. P. I. įsipareigoja kas vakarą paskambinti M. I. nuo 20.00 val. iki 20.30 val. Lietuvos laiku ir leisti keletą minučių pakalbėti su dukra; c) vasaros atostogų metu (birželio 1 d. - rugsėjo 1 d.) apie planuojamas atostogas su dukra P. I. informuoja M. I. prieš mėnesį elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodydamas konkrečią datą ir laiką. Vasaros atostogų metu tėvo ir dukros bendravimas vyksta „B“ punkte nurodytu būdu, tik vaikas gali būti paimtas ne ilgiau kaip 14 parų; d) per dukros gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) P. I. asmeniškai pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir pats grąžina dukrą į namus iki 15.00 val.; e) Šv. Kūčias (2012 m. gruodžio 24 d.) dukra sutinka su M. I., Šv. Kalėdas (gruodžio 25 - 26 d.) dukra sutinka su P. I.; Naujuosius Metus (2012 m. gruodžio 30d. - 2013 m. sausio l d.) su M. I., kitais metais Naujuosius Metus dukra sutinka su Tėvu (2013 m. gruodžio 30d. - 2014 m. sausio l d.). 2013 m. gruodžio 30 d. tėvas pats pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 9.00 val. ir ne vėliau iki 20.00 val. pats grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą. Sekančiais metais nustatoma priešinga tvarka; g) nustatyta, jog nei vienas iš aukščiau išvardintų bendravimo formų neturi būti vykdomas prieš vaiko valią ir turi neprieštarauti vaiko interesams. Šis sprendimas įsiteisėjo 2013-03-12, Panevėžio apygardos teismui nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-155-544/2013, netenkinus atsakovo apeliacinio skundo ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu.

10. Atsakovui 2013-11-04 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio teismo sprendimo dalies dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, vykdomajame rašte ieškovė nurodyta skolininke. M. R. 2014-08-06 pateikus prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos pažeidimų Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta išduoti jai vykdomąjį raštą. Teismas šia nutartimi pripažino, kad sprendimo dalies vykdyme ieškovė nėra išieškotoja, o yra skolininkė. Tokią išvadą darė, kadangi atsakovo naudai privalo užtikrinti sprendime nurodytas jo bendravimo su šalių vaiku sąlygas, išieškotoju yra atsakovas, kuriam ir išduotas vykdomasis raštas.

11. 2019 m. liepos 22 d. pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo, jame nekonkretizuodama, kurių nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nuostatų nesilaiko P. I., nenurodydama jokių faktinių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog P. I. pažeidžia nustatytą bendravimo tvarką.

12. Apeliantė su tokiomis išvadomis nesutinka ir skunde nurodo, kad P. I. pagal teismo sprendimą įgijo ir pareigą laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, pvz. pasiimti vaiką nustatytu laiku iš nustatytos vietos ir nustatytu laiku vaiką grąžinti į gyvenamąją vietą. Nurodo, kad P. I. ne visada laiku grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktame prašyme išduoti vykdomąjį raštą, apeliantė visiškai nenurodė priežasčių ir punktų, kurių nevykdo vaiko tėvas nustatytoje bendravime su vaiku tvarkoje. Pirmos instancijos teismas šių aplinkybių net nesiaiškino ir sutiktina su apeliante, kad nutartį priėmė neįsigilinęs į esmę. Apeliantė tik atskirajame skunde nurodo dėl kokios sprendimo dalies ji prašo vykdomojo rašto išdavimo. Todėl pirmos instancijos teismas jau priėmimo stadijoje turėjo spręsti ar klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, kad išsiaiškinti dėl kokių priežasčių prašomas vykdomasis raštas, ar turėjo pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu.

13. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas/nutartis yra privalomi ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.). CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius.

14. Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat, jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą (CPK 647 straipsnio 1 dalis). Teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą, suinteresuotam asmeniui nėra draudžiama pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pasikeitus aplinkybėms ir (ar) išnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdomasis raštas nebuvo išduotas.

15. Pažymėtina, kad CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo formuojamoje teisminėje praktikoje (pvz. 2019 m. balandžio 24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019) dėl aukščiau nurodytų normų taikymo, pasisakoma, kad atskirai gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tiek ieškovė, tiek atsakovas yra išieškotojai, kadangi jiems yra nustatytos atitinkamos teisės ir pareigos. Sutiktina su apeliante, kad ji turi teisę reikalauti, jog atsakovas, bendraudamas su dukra, laikytųsi teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nuostatų, jas vykdytų tinkamai. Todėl pripažintina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nėra subjektas, turintis teisę gauti vykdomąjį raštą dėl 2012 m. gruodžio 3 d. teismo sprendimo dalies, kad ji negali būti laikoma išieškotoja.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo pačiu 2019 m. liepos 22 d. prašymu pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-45-911/2014, kurioje Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta senelių bendravimo su vaiku tvarka. Nors šis pareiškėjos prašymas buvo netenkintas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams 2019 m. liepos 24 d. nutartimi konstatavus, kad pareiškėja reikalavimo teisės ieškovų (senelių) atžvilgiu neįgijo, tačiau ši nutartis panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-642-883/2019. Apeliacinės instancijos teismas klausimą išsprendė iš esmės, tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė jai vykdomąjį raštą dėl sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 6 punkto vykdymo. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pagal sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tiek ieškovai (seneliai), tiek M. R. yra išieškotojai, kadangi jiems nustatytos teisės ir pareigos: apeliantė turi pareigą dukrą numatytu laiku atvežti į nurodytą vietą ir perduoti ieškovams, o ieškovai turi pareigą grąžinti vaikaitę nustatytu laiku į jos mamos gyvenamąją vietą. Teismas nesutiko, kad pagal teismo sprendimo turinį bendravimo su vaiku tvarkoje M. R. ieškovų (senelių) atžvilgiu nėra nustatyta teisių, kurias ji galėtų priverstinai per antstolį realizuoti ir kad ji negali būti laikoma išieškotoja.

18. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016, 24 punktas). Todėl sprendžiant dėl skundžiamos nutarties išvadų, atsižvelgtina ir į Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-642-883/2019, pateiktus išaiškinimus.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Tuo pačiu pripažintina, kad pareiškėjai savo prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nenurodžius konkrečių sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos punktų, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį raštą, bei įvertinus CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, numatančią, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, svarstytina dėl tokio trūkumo pašalinimo CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad bendravimo tvarkos nesilaikymą tiesiogiai gali prižiūrėti Įvaikinimo tarnybos vaiko teisių apsaugos skyriai, į kurį turėtų kreiptis apeliantė nurodydama, kad vaiko tėvas pažeidinėja bendravimo tvarką, t.y., ne laiku grąžina vaiką motinai. Vaikų teisių apsaugos tarnyba turi teisę įspėti tėvą dėl bendravimo tvarkos pažeidinėjimų ir jo atžvilgiu gali būti taikomos sankcijos, užfiksavus pažeidimus. Šią teisę pirmos instancijos teismas taip pat turėtų išaiškinti apeliantei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos M. R.prašymo išduoti vykdomąjį raštą priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė