Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-470-1150/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-05-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-861-920/2023Nutartis · 2023-10-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-30
Bylos Nr.
1-470-1150/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03524-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-470-1150/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03524-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2023 m. gegužės 30 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,kaltinamajam E. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruoto adreso neturintis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį – paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė; 2021 m. gegužės 14 d. paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų 10 mėnesių ir 5 dienų laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. Bausmė neatlikta – teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 9 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, išieškota automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5 850 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis pakeistas, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos galutinės 1 metų ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S. yra kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, t. y. jis 2022 m. gruodžio 11 d. apie 01.05 val. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,2 promilių girtumas. Kaltinamasis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikė būdamas nuteistas bei supažindintas su žemiau išvardintais dokumentais, o būtent:

1.1. Jis, būdamas nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-824-272/2022, iš dalies pakeistu 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-817/2022, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 dienoms, kuri vadovaujantis BK 75 straipsnio atidėta 3 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 9 d. bei Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus vyriausiosios specialistės Evos Deveikytės 2022 m. spalio 21 d. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis. Šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Kaltinamasis patvirtino, jog buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis, žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis gailisi.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Liudytoja Eva Deveikytė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. buvo gautas Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo kaltinamasis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams. 2022 m. spalio 21 d. liudytoja išaiškino kaltinamajam Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo plano eigą. Kaltinamasis pasirašė. Buvo supažindintas su atsakomybe už poveikio priemonių nevykdymą. Kaltinamasis jokių klausimų neturėjo ir sudaryto plano neginčijo. Metodinių rekomendacijų aprašas nustato, kad asmuo, kuriam yra paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius turi būti tikrinamas ar nepažeidė baudžiamojo poveikio priemonės. 2022 m. gruodžio 13 d. patikrinus, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl ko (duomenys neskelbtini) policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, informavo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (1 t., b. l. 46–49).

4.2. Iš baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano 9DN-2067 teismas nustatė, kad kaltinamasis pasirašytinai yra supažindintas su jo turiniu (1 t., b. l. 17–22).

4.3. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 11 d. apie 01.05 val., (duomenys neskelbtini), kaltinamasis vairavo automobilį „Nissan Micra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0032, pirmu pūtimu nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2,51 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 25–29).

4.4. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas pripažino kaltinamąjį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždraudė naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 9 d. (1 t., b. l. 30–34)

4.5. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties teismas nustatė, jog kaltinamajam buvo paskirtas papildomas įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo (1 t., b. l. 41–43).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

5. Vadovaujantis BK 243 straipsniu atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-491-813/2019).

6. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018) bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-895/2020).

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą baudžiamąjį nusižengimą, t. y. žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu 2022 m. birželio 10 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-824-272/2022, iš dalies pakeistu 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-817/2022, jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 9 d., jis tyčia, piktybiškai nevykdė jam paskirtos ir galiojančios baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), ir 2022 m. gruodžio 11 d. apie 01.05 val. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,2 promilių girtumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą, remdamasis žemiau išdėstytais motyvais

7.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad nustatyti abu šio nuosprendžio 6 punkte nurodyti požymiai – kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į piktybinį baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui bei visišką ignoravimą įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.

7.2. Pažymėtina, kad kaltinamasis kartą jau teistas dėl vairavimo esant neblaiviam, šiuo metu dėl analogiškos nusikalstamos veikos antras nuosprendis, t. y. 2023 m. balandžio 6 d., dar neįsiteisėjęs, be to, kaltinamasis 2022 m. gegužės 9 d. nubaustas ir administracine tvarka dėl transporto priemonių vairavimo, neturint šios teisės, šiame kontekste pažymint, jog nuobauda nesumokėta, tad laikytina, jog ji galiojanti.

7.3. Tai, kad kaltinamajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, patvirtina liudytojos Evos Daveikytės parodymai, byloje esantis baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys.

7.4. Aukščiau išvardinti duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tad, teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas.

Dėl bausmės skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. BK 243 straipsnyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas.

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir dėl jo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą padarė, būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, teistas, baustas administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės, turi galiojančią nuobaudą, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus vis darydamas naujas nusikalstamas veikas, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant kiek didesnį nei numatytam sankcijoje vidurkiui – 30 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Įvertinus byloje esančią kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, o būtent tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, teismas sprendžia, kad atidėti bausmės vykdymą teisinio pagrindo nėra.

16. Skirdamas galutinę bausmę, teismas dar kartą pažymi, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. (nuosprendyje padaryta klaida, nurodant, jog procesinis dokumentas priimtas 2022 m. balandžio 6 d.) nuosprendis šiuo metu dar neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, jog minimu nuosprendžiu kaltinamajam vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta sumažinta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, teismas sprendžia, jog šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su ankstesnėmis paskirtomis bausmėmis iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl bausmės skyrimo kaltinamajam.

17. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 62–65) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir E. S. skirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

E. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

E. S. išaiškinti kad nuteistasis per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo prisistatyti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Kaune, Technikos g. 34, atlikti arešto bausmę arba informuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu – info@kaunoti.lt apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą. Priešingu atveju bus paskelbta nuteistojo paieška.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė