- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-533-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16208-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Daivos Kazlauskienės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su E. S. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie likusios neatliktos 9 mėnesių ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius – šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Ikiteisminio tyrimo metu E. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos ir E. S. suimtinas.
Bausmės pradžia E. S. skaičiuotina nuo jo sulaikymo dienos, vykdant šį teismo nuosprendį.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. S. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, išieškotina iš E. S. automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio trečiajam asmeniui, vertę atitinkanti pinigų suma – 5 850 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. E. S. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2022 m. gegužės 9 d., apie 13.17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. S. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jonušas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį dalyje dėl paskirtos galutinės subendrintos bausmės ir taikyti nuteistojo E. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. atidėti paskirtos galutinės subendrintos 1 metų ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams arba kitam teismo nustatytam laikotarpiui.
2.1 Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo neteisingai paskiriant bausmę. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę E. S., nesilaikė BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų, pažeidė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę. E. S. paskirta aiškiai per griežta galutinė subendrinta bausmė. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
2.2 Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. S., nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, taip pat atsižvelgė į tai, kad E. S. dirba, yra vedęs, augina (duomenys neskelbtini) amžiaus dukrą ir kartu su sutuoktine išlaiko šeimą. Tačiau, nežiūrint į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė E. S. paskirti realią laisvės atėmimo bausmę ir kaip vieną iš tokio savo sprendimo motyvų sprendime nurodė, kad E. S. anksčiau jau 4 kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas. Apeliantai atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog E. S. 4 kartus teistas už tyčines nusikalstamas veikas, kadangi Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu E. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, t. y. ne už nusikaltimo, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą. BK 97 straipsnio 1 dalis nustato, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kitas tokio sprendimo motyvas buvo tai, kad E. S. nusikalto lygtinio paleidimo metu, nepraėjus nė 1 metams po jo lygtinio paleidimo. Apeliantai atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad E. S. lygtinai buvo paleistas 2021 m. gegužės 14 d., o nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė 2022 m. gegužės 9 d., t. y. po lygtinio paleidimo praėjus beveik metams (likus 6 dienoms iki metų). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliantų vertinimu, E. S. visgi didžiąją lygtinio paleidimo dalį atliko pavyzdingai ir be pažeidimų. Be to, E. S. lygtinio paleidimo metu laikėsi visų jam nustatytų apribojimų, dirba, yra sudaręs negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią jis išsinuomojo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir ten steigia (duomenys neskelbtini), investavo į (duomenys neskelbtini), turi įsipareigojimų partneriams, ruošiasi (duomenys neskelbtini). Taip pat jis turi žmoną, augina (duomenys neskelbtini) dukrą, išlaiko šeimą, gyvenamojoje vietoje yra charakterizuojamas teigiamai, todėl nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos turėjo būti pritaikytos nežiūrint į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas. Taigi, apeliantų nuomone, byloje nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad E. S., paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis bus priverstas ne tik nutraukti savo darbinę veiklą, bet ir neteks galimybės rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei šeimą. Nuteistasis E. S. suprato savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo ankstesnį elgesį bei siekia įrodyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
2.3 Apeliantai pažymi, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą, todėl nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekta nuteistajam E. S. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Atsiliepimas
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, turėjo būti atidėtas, kiti skundžiamu nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijama E. S. paskirta bausmė (jos rūšis ir dydis), tačiau prašoma atidėti paskirtos galutinės subendrintos 1 metų ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams arba kitam teismo nustatytam laikotarpiui. Todėl, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismo teisėjų kolegija detaliau aptaria bausmės vykdymo atidėjimo taikymo E. S. klausimą, plačiau dėl nuteistajam skirtos bausmės (jos rūšies, dydžio, bausmių bendrinimo) nepasisakydama.
7. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą teismas turi nuspręsti, ar taikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų ir pan. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos formalios sąlygos taikyti BK 75 straipsnį. E. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta bausmė už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, ši bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme už vieno apysunkio ir vieno sunkaus nusikaltimų padarymą, o galutinė subendrinta bausmė neviršija baudžiamajame įstatyme numatyto termino, kai teismas turi teisę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendimą E. S. skirti realią laisvės atėmimo bausmę motyvavo tuo, jog jis yra teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalto lygtinio paleidimo metu, be to, praeityje buvo baustas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau tai jo nesustabdė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo, jog E. S. teigiamų išvadų nedaro, todėl bausmės tikslai jo atžvilgiu be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Pirmiausia atsižvelgtina į tai, kad, nors E. S. praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn keturis kartus (tris kartus teistas už nusikalstamas veikas ir vieną kartą pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą), nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis buvo nuteistas buvo padarytos pakankamai senai – paskutinė nusikalstama veika padaryta 2014 metais. Be to, praeityje jo padarytos nusikalstamos veikos nėra priskiriamos nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams transporto eismo saugumui. Duomenų, kad E. S. už vairavimą neblaiviam būtų buvęs baustas administracine tvarka, byloje nėra. Nors, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, E. S. nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, ši aplinkybė negali būti vertinama neatsižvelgiant į nusikalstamos veikos, dėl kurios jis yra nuteistas, pobūdį, o taip pat nuteistojo elgesį ir faktinių duomenų, esančių baudžiamojoje byloje bei parodančių jo elgesį po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, visumą. Kaip jau buvo minėta, E. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymo. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Be to, jis yra vedęs, augina (duomenys neskelbtini) vaiką, yra sudaręs Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) veiklai išsinuomojo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 150-152), gyvenamojoje vietoje yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 153). Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog E. S. gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, o bausmės tikslus galima pasiekti paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti/palaikyti jau keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas, visuomenės saugomas vertybes.
12. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo vykdymą, BK 75 straipsnio pagrindu, atidedant maksimaliam įstatyme įtvirtintam trejų metų terminui ir paskiriant teismo įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais E. S. paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. S. visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Įspėti E. S., kad, jeigu jis nevykdys jam teismo nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, Probacijos tarnybai su teikimu kreipusis į teismą, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.