Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei „Pier Marine Interiors“ GmbH dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal kreditoriaus G. V. prašymą 2018-11-30 buvo išduotas Europos mokėjimo įsakymas išieškoti iš skolininkės „Pier Marine Interiors“ GmbH 10000,00 Eur skolos, 45,21 Eur palūkanų, iš viso 10045,21 Eur įsiskolinimą, nuo šios sumos 8 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo 2018-11-30 ir 238,50 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriui G. V. (civilinė byla Nr. eL2-8164-1025/2019).

2019-06-12 skolininkė „Pier Marine Interiors“ GmbH pareiškė prieštaravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo.

2019-07-01 nutartimi priimtas ieškovo G. V. ieškinys atsakovei „Pier Marine Interiors“ GmbH dėl skolos ir palūkanų priteisimo, panaikintas 2018-11-30 Europos mokėjimo įsakymas ir byla perduota nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovės 10000,00 Eur skolos, 355,62 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindų nurodė aplinkybes, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žodinė paskolos sutartis, kurios pagrindu 2017-06-27 bankiniu pavedimu pervedė atsakovei 5000,00 Eur, o 2017-06-28 bankiniu pavedimu pervedė atsakovei dar 5000,00 Eur. Žodžiu ragino atsakovę grąžinti skolą, tačiau skola nebuvo grąžinta. 2018-09-17 išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo iki 2018-10-17 grąžinti skolą, tačiau skola nebuvo grąžinta. Atsakovė praleidusi skolos grąžinimo terminą turi sumokėti įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio palūkanas, kurios apskaičiuotos nuo 2018-10-18 iki 2019-06-20 ir sudaro 355,62 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog ieškovas neneigia, jog turi santykius su atsakovės minimomis įmonėmis, kurių akcininku yra, tačiau tai nesusiję su šioje byloje pareikštu reikalavimu. Atsakovei pinigai buvo paskolinti, pinigų skolinimo tikslas šalims nebuvo svarbus, paskola nebuvo tikslinė. Terminas pinigų gražinimui šalių nebuvo numatytas. Atsakovė turėjo grąžinti paskolą per trisdešimt dienų nuo pareikalavimo. Atsakovė elektroniniu laišku patvirtino, jog paskolą grąžins.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš šalių teiktų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų, t. y. pareiškimo, bendros bylos valdymo ataskaitos, „Pier Marine Interiors“ Inc elektorinių įstatų nustatyta, jog ieškovas yra UAB „A. M.“ ir UAB „Aros International“ akcininkas. UAB „Aros International“ ir atsakovė yra akcininkės „Prier Marine Interiors“ Inc, ieškovas buvo šios įmonės vadovas. Atsakovė kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų teismą su reikalavimu ieškovui, jo partneriui ir UAB „A. M.“ atlyginti žalą, reikalavimą grindžia tuo, jog ieškovas, kaip įmonės vadovas, pažeidė fiduciarines pareigas, nukreipdamas užsakymus į savo įmonę Lietuvoje ir tokiu būdu naujai įsteigta „Pier Marine Interiors“ Inc negavo pajamų.

Ieškovas 2017-06-27 mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 5000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Loan“. Ieškovas 2017-06-28 mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei dar 5000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Loan“. Žodžio "Loan" vertimas į lietuvių kalbą reiškia „paskola“.

Iš elektroninių laiškų matyti, jog 2018-01-12 tarp ieškovo ir atsakovės vyko susirašinėjimas dėl pinigų. Ieškovas elektroniniame laiške nurodo, jog bendrovei „Pier Inc“ suteikė 10000,00 Eur, investavo, taip pat nurodė, jog bendrovei „Pier GmbH“ paskolino 10000,00 Eur. Atsakovė elektroniniu laišku atsakė, jog sumas grąžins.

Iš ieškovo 2018-09-17 reikalavimo grąžinti paskolą atsakovei nustatyta, jog ieškovas ragino atsakovę grąžinti 2017-06-27 ir 2017-06-28 žodinių sutarčių pagrindu suteiktas paskolas po 5000,00 Eur per trisdešimt kalendorinių dienų. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė grąžino ieškovui 10000,00 Eur.

Ieškovas paskolos teisinių santykių su atsakove buvimą grindžia pinigų pervedimais bei elektoriniais susirašinėjimais. Byloje nėra tarp šalių ginčo, kad ieškovas 2017-06-27 pervedė atsakovei 5000,00 Eur ir 2017-06-28 pervedė atsakovei 5000,00 Eur, šias lėšas atsakovė gavo, tačiau, pasak atsakovės, šios pervestos lėšos nebuvo suteiktos jai kaip paskola, nes tai buvo investicija į sukurtą bendrą bendrovę „Prier Marine Interiors“ Inc ir atsakovė neturi pareigos jų grąžinti.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateikta paskolos sutarties samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Paminėto straipsnio 2 dalis nustato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2013-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013 ir kt.).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas, kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.871 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, 2013-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys jokios rašytinės formos paskolos sutarties su būtinomis tokiai sutarčiai sąlygomis, nebuvo sudariusios. Dėl to, kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visetą. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu.

Ieškovas paskolinių santykių tarp jo ir atsakovės susiklostymą įrodinėjo iš jo sąskaitos atliktais piniginiais pervedimais į atsakovės sąskaitą bei šalių elektroniniais laiškais. Atsakovė neginčija, jog ji gavo pinigines lėšas iš ieškovo, tačiau tvirtina, jog tų lėšų iš ieškovo niekada nesiskolino, o šios lėšos buvo skirtos finansuoti šalių bendrai JAV įkurtą įmonę „Pier Marine Interiors“ Inc ir tai laikytina bendrąja daline nuosavybe.

Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Atsakovė tvirtino, jog šalys vykdė bendrą verslą ir įsteigė įmonę „Pier Marine Interiors“ Inc, į kurią žodiniu akcininkų susitarimu buvo nutarta investuoti akcininkų asmenines lėšas. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovę ir ieškovą sieja bendri verslo interesai, ieškovas yra UAB „Aros International“ akcininkas, o UAB „Aros International“ ir atsakovė yra akcininkės „Prier Marine Interiors“ Inc, kurios vienas iš vadų buvo ieškovas. Ieškovas neneigia tarp šalių susiklosčiusių verslo santykių, tačiau teigia, jog būtina atskirti sumas, kurias ieškovas investavo į šalių bendrai įsteigtą bendrovę ir lėšas, kurias ieškovas paskolino būtent atsakovei. Iš šalių pateikto elektorinio susirašinėjimo matyti, jog ieškovas nurodo, jog į bendrovę „Pier Marine Interiors“ Inc investavo 10000,00 Eur, o atsakovei paskolino 10000,00 Eur. Atsakovė elektoriniame laiške nurodė, jog ieškovo nurodytas sumas grąžins. Nors atsakovė teigia, jog 10000,00 Eur, kurie buvo pervesti bankiniais pavedimais atsakovei, buvo ieškovo investicija į „Pier Marine Interiors“ Inc, tačiau tai pagrindžių duomenų nepateikė, o byloje esantys duomenys bankiniai pavedimai patvirtina, jog šios lėšos buvo pervestos būtent atsakovei. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog šias lėšas gavusi panaudojo bendrovei „Pier Marine Interiors“ Inc. Atsakovės pateikti įrodymai apie kitoje valstybėje vykstantį teisminį procesą pagal atsakovės pareikštą reikalavimą ieškovui dėl nuostolių atlyginimo neįrodo, jog atsakovė 2017-06-27 ir 2017-06-28 gavo lėšas iš ieškovo kitu pagrindu. Teismo vertinimu, tai, jog tarp įmonių bei jų akcininkų vyksta ginčai kitose teismuose dėl žalos atlyginimo neturi įtakos sprendžiant ieškovo reikalavimų šioje byloje dėl skolos priteisimo.

Iš mokėjimų pavedimų atliktų atsakovei paskirties matyti, jog atsakovei pervestos lėšos buvo įvardijamos kaip paskola. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovo atliktų dviejų bankinio mokėjimų paskirties laukeliuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pinigai pervedami atsakovei kaip paskola, o atsakovė, būdama juridiniu asmeniu ir būdama protinga ir apdairi, du kartus gavusi pinigines lėšas iš ieškovo ir supratusi mokėjimo paskirtyje nurodyto žodžio reikšmę pinigus priėmė ir jų negrąžino, pretenzijų dėl paskirties nereiškė. Taigi tokiais savo veiksmais atsakovė patvirtino paskolos teisinių santykių buvimą.

Teismas sutinka, jog paskolos sutartis turi būti rašytinė, tačiau sutarties formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančios. Kita vertus teismui pateikti mokėjimo nurodymai bei susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, jog šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovas pervedė pinigus, atsakovė juos priėmė, elektroninis laiškas patvirtina, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl paskolos grąžinimo, o atsakovė elektroniniu laišku atsakė, jog pinigus grąžins. Šiame kontekste svarbu tai, jog nuo 2017-06-27 atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, ir gavusi pinigines lėšas į sąskaitą, kurioje nurodyta paskirtis – paskola, šių pinigų ieškovui negrąžino, pretenzijų ieškovui nereiškė ir tik ieškovui kreipus į teismą atsakovė pradėjo teigti, jog pinigų nesiskolino ir gauti pinigai buvo ieškovo investicija. Be to, pažymėtina, jog tarp šalių 2018-01-12 vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriame ieškovas nurodo, jog atsakovei paskolino 10000 Eur, o atsakovė atsakė nurodydama, jog sumą grąžins. Atsakovė, atsakydama į laišką nenurodė, jog gautų pinigų nelaiko paskola. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog praėjus metams laiko po 10000 Eur pervedimo atsakovei, atsakovė suvokė ir patvirtino, jog tai paskola ir ji šiuos pinigus turi pareigą grąžinti. Nors atstovė teigia, jog tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai ir pinigai buvo pervesti į verslą, tačiau atsakovė jokiais įrodymais šių nurodytų aplinkybių nepagrindė, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog pinigai buvo pervesti būtent asmeniškai atsakovei kaip paskola, o atsakovė juos įsipareigojo grąžinti.

Byloje esantys rašytiniai duomenys bei šalių paaiškinimai sudaro pagrindą konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, paskolos dalykas – pinigai buvo perduoti atsakovei mokėjimo pavedimais 2017-06-27 – 5000,00 Eur ir 2017-06-28 – 5000,00 Eur, atsakovė, patvirtino, jog pinigus iš ieškovo gavo, taip pat neneigė, jog mokėjimo paskirtas – paskola. Ieškovas elektroniniame laiške nurodė, jog yra atsakovei paskolinęs 10000,00 Eur, atsakovė atsakydama į elektroninį laišką neneigė fakto, jog ieškovas paskolino jai 10000,00 Eur bei patvirtino, jog pinigus ieškovui grąžins. Atsakovė gavusi ieškovo raginimą grąžinti 10000,00 Eur per 30 dienų, jokių pretenzijų nereiškė. Visos šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog ieškovas perdavė atsakovės nuosavybėn pinigus 10000,00 Eur, kuriuos atsakovė priėmė, o atsakovė 2018-01-12 elektroninio laiško pagrindu pripažino skolą ieškovui, ir tai vertintina, kaip patvirtinimas atsakovės įsipareigojimo grąžinti ieškovui lėšas. Duomenų, kad atsakovė po 2018-10-17 būtų grąžinusi ieškovui kokią nors pinigų sumą nėra.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovas (paskolos davėja) perdavė atsakovės nuosavybėn 2017-06-27 -5000 Eur, 2017-06-28 – 5000,00 Eur, o atsakovė (paskolos gavėja) pinigus gavo ir įsipareigojo grąžinti ieškovui paskolas (CK 6.870 str., CPK 178 str.). Šalys nesutarė dėl paskolų grąžinimo termino, todėl atsakovė prievolę grąžinti paskolas turėjo įvykdyti tada, kai ieškovas to pareikalavo, t. y. iki 2018-10-17 (CK 6.873 str.). Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.4., 6.38 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi 10000,00 Eur skolą ieškovui nėra pateikta.

Visapusiškai išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir iš atsakovės priteisti 10000,00 Eur skolos ieškovo naudai (CK 6.870 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio palūkanas skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2018-10-18 iki 2019-06-20. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys nebuvo sutarusios dėl palūkanų, taip pat ir paskolos grąžinimo termino. Ieškovas 2018-09-17 išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo iki 2018-10-17 grąžinti skolą, bei nurodė, jog paskolos negrąžinus skaičiuos įstatyme numatytas 5 procentų dydžio palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 str.). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Nustačius, jog ieškovui pareikalavus grąžinti paskolą per trisdešimt dienų atsakovė paskolos negrąžino, t. y. atsakovė piniginės prievolės neįvykdė laiku, todėl ieškovas turi teisę reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo. Šalys sudarydamos žodinę paskolos sutartį palūkanų dydžio neaptarė, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytą palūkanų dydį. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustačius, jog atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovui priteistinos penkių procentų dydžio kompensacijos palūkanos skaičiuotinos nuo 10000,00 Eur nesumokėtos sumos nuo termino piniginei prievolei įvykdyti dienos 2018-10-18 iki 2019-06-20 ieškinio teismui pateikimo dienos (CK 6.37, 6.210, 6.261, 6.874 str.), t. y. 355,62 Eur palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės penkių procentų dydžio procesines palūkanas.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d., ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tenkinus ieškovo ieškinį iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-11-30, kai buvo priimtas Europos mokėjimo įsakymas) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė 2443,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 290,00 Eur žyminis mokestis (57 Eur už Europos mokėjimo įsakymą, 233 Eur už ieškinį) ir 2153,80 Eur už advokato teisinės paslaugas (181,50 Eur už prašymo dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo parengimą, 544,50 Eur už ieškinio parengimą, 484,00 Eur už dubliko parengimą, 943,80 Eur už pasirengimą ir atstovimą teismo posėdyje).

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą patirtų atstovavimo išlaidų lentelę bei atliktas teisines paslaugas ir jų dydį, ieškovo atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtis, įvykusio teismo posėdžio trukmę, advokato darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimai tenkinti visiškai, ieškovui priteistina iš atsakovės 2443,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., 434 str. 1 d. ).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., 2011-11-07 LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės „Pier Marine Interiors“ GmbH 10000,00 Eur skolos, 355,62 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 10355,62 Eur sumą nuo 2018-11-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2443,80 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. V. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.