Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilalė) prokurorui Egidijui Žyliui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis žemės ūkio kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku, teistas:

- Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 15 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjo, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje;

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji G. J. ir G. K. veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pagrobė svetimą turtą:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kadangi kaltinamieji po pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, nukentėjusiajai, gynėjams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamųjų G. J. ir G. K. prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Nukentėjusioji S. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. liepos 2 d. 8 val. (duomenys neskelbtini) atėjo į darbą, t. y. į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, kurioje dirba pardavėja. Apie 15.35 val. ji parduotuvėje į lentynas dėliojo prekes ir jai iš sandėlio patalpos įeinant į parduotuvę, įėjo du vaikinai, kurie buvo su motociklininko šalmais. Tuo metu ji jau stovėjo prie prekystalio. Vienas iš vaikinų, vilkėjęs oranžinius marškinėlius, staiga jai į akis papurškė ašarinių dujų, o kitas tuo metu užbėgo už prekystalio, ir vėl kažkuris dar kartą papurškė jai ašarinių dujų. Kuris vaikinas užbėgo už prekystalio ji negali pasakyti, nes buvo rankomis užsiėmusi veidą ir susirietusi pradėjo cypti, nes tikėjosi, kad ją kažkas iš seniūnijos išgirs. Tame pačiame pastate yra seniūnija. Abu vaikinai iškart pasišalino. Ją ištiko šokas. Pinigai buvo padėti dėžutėje, kuri buvo padėta po prekių lentynomis. Joje buvo grynieji pinigai. Pavogė 290 eurų. Vienas iš vaikinų buvo aukštokas ir stambesnio kūno sudėjimo, kitas smulkesnis ir mažesnis. Kai vaikinai išbėgo lauk, ji išgirdo motociklo garsą ir tuo metu į parduotuvę atbėgo seniūnė M. Z. ir L. M.. Tada ji liepė joms žiūrėti gal pamatys motociklo numerius. Jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes jai labai degino akis ir visą veidą. Labai skaudėjo. Dar ir šiuo metu jai tebeskauda akis. Ji niekaip negali pamiršti to įvykio. Patyrė didelį šoką. Neina miegoti naktimis, negalėjo eiti į darbą, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini), kad išrašytų raminamųjų vaistų bei vaistų nuo akių skausmo ir gerklės. Jai padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Byloje reiškia 3000 Eur dydžio civilinį ieškinį. Patirtas išlaidas dėl vaistų pirkimo, t. y. čekius pateiks teisme (1 t., b. l. 51-55). Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamieji sumokėjo 1000 Eur ir jos civilis ieškinys lieka 2000 Eur bendrai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pateikė čekius už vaistus.

Liudytoja L. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. liepos 2d. 8 val. atvyko į darbą (duomenys neskelbtini), kur yra seniūnija, nes ten dirba buhaltere. Tame pačiame pastate yra ir parduotuvė. Apie 15.35 val. būdama kabinete išgirdo kaip pardavėja S. S. šaukia. Tuoj pat seniūnė, kuri buvo pirmame aukšte, taip pat pradėjo šaukti, kad einam gelbėti S. Tuo pat metu pradėjo burgzti motociklas. Ji iš karto pažiūrėjo pro langą ir pamatė baltą motociklą, du vaikinus su juodais šalmais ir juodos spalvos striukes. Jie iškarto nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tada su seniūne nuėjo į parduotuvę. Ten rado S. S., kuri buvo užsiėmusi veidą, bandė valytis ir pasakė, jog jai pripurškė dujų du vaikinai ir pabėgo. Tada ji paskambino greitajai medicinos pagalbai ir pranešė apie įvykį (1 t., b. l. 72-73).

2019 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė (1 t., b. l. 19-22).

Kratos, atliktos 2019 m. liepos 2 d., G. J. gyvenamojoje vietoje(duomenys neskelbtini) metu buvo rastas ir paimtas oranžinės spalvos džemperis (1 t., b. l. 76-81).

Kratos, atliktos 2019 m. liepos 2 d., G. J. automobilyje AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu buvo rasti ir paimti medžiaginė juodos spalvos kaukė, mobilaus ryšio telefonas HUAWEI bei polietileninis maišelis su 290 eurų (1 t., b. l. 84-89).

2019 m. liepos 5 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti kratų metu pas G. J. išimti daiktai: plastikinis permatomas maišelis, kuriame yra pinigai, juodos spalvos medžiaginė kaukė ir oranžinės spalvos džemperis (1 t., b. l. 103-108).

Iš 2019 m. liepos 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. K. pateikė kelnes, sportinius marškinėlius, sportinius batelius, striukę, piniginę su dokumentais, džemperį (1 t., b. l. 118-120).

2019 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti G. K. pateikti rūbai, piniginė ir dokumentai (1 t., b. l. 121-132).

Iš 2019 m. liepos 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. J. pateikė du mobilaus ryšio telefonus CAT ir juodos spalvos šalmą „Helmets“ (1 t., b. l. 147-149).

2019 m. liepos 8 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas G. J. pateiktas juodos spalvos šalmas (1 t., b. l. 150-153).

Iš 2019 m. liepos 4 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad G. K. ir G. J. parodė kaip atvyko į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), vietą kur pasistatė motociklą, pro kur pateko į parduotuvę, vietą kur stovėjo G. J. kai purškė ašarines dujas pardavėjai bei vietą iš kur G. K. pagrobė pinigus (2 t., b. l. 30-36, 121-128).

2019 m. liepos 5 d. pakvitavimu 290 eurų grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui A. C. (1 t., b. l. 109).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. J. ir G. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį

Kaltinamųjų gynėjai nurodo, kad jų veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi dujų balionėlis nėra specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2009). Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Teisės teorijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra teigiama, kad kvalifikuojančių veiką požymių grupė, išskiriama pagal plėšiant naudojamus įrankius, plėšimą daro pavojingesne veika, nes kaltininkas pasitelkia papildomų priemonių nukentėjusiojo valiai palaužti. Tam tikromis savybėmis pasižyminčių daiktų panaudojimas prieš nukentėjusįjį gali itin susilpninti (palaužti) nukentėjusiojo galimybes gintis ir priešintis bei suponuoja pavojingesnio nusikaltimo darymą ir leidžia nusikaltėliui iki galo užbaigti nusikaltimą, sustiprina jo pozicijas, nepaisant nukentėjusiojo pasipriešinimo, nusikaltimo pavojingumas padidėja, t. y. kaltininkas, vien rodydamas įrankį, patvirtina savo apsisprendimą ir galimybes įgyvendinti grasinimą. Pastebėtina, kad panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas juo – žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, t. y. panaudojimo sąvoka yra suprantama išplėstine reikšme, kuri apima ir netiesioginį įrankio naudojimą prieš nukentėjusįjį (pvz., grasinimą tuo daiktu) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2005, 2K-660/2005).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iš anksto ir neparuošti, bet iš anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valią, taip lengviau perimant jo turtą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-459/2007, 2K-661/2007, 2K-701/2007, 2K-215-696/2016).Taigi darytina išvada, kad sprendžiant, ar daiktą priskirti požymiui – specialiai žmogui sužaloti pritaikytas daiktas, svarbu ne to daikto originalios savybės, bet pavojingas panaudojimo būdas plėšiant, iškreipiantis tiesioginę jo paskirtį. Vadinasi, šio požymio esmė yra ta, kad plėšiant panaudojami daiktai ne pagal savo tiesioginę paskirtį, ši pasikeičia ne dėl intervencijos į daiktus, o dėl jų iškreipto panaudojimo būdo dėl asmens, kuris juos naudoja plėšdamas, valios. Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti tokias aplinkybes: 1) paties daikto panaudojimo būdą plėšimo metu ir / ar 2) išankstinį tikslą, dėl kurio tas daiktas kaltininko buvo paimtas (parinktas).

Vadovaudamasi aptartomis taisyklėmis bei byloje nustatytais ir ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad ketindamas daryti plėšimą G. J. su savimi pasiėmė dujų balionėlį suvokdamas, kad jo panaudojimas palengvins plėšimo padarymą, to neneigė ir G. J.. Taip pat nurodė, kad papurškė juo nukentėjusiajai į akis. Taigi, kaltinamasis akivaizdžiai suvokė, kad šiuo daiktu, nors ir nepritaikytu specialiai žmonėms žaloti, sužaloti žmogų galima. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra ne tiek svarbi daikto tiesioginio taikymo sritis, kiek asmens valia pagal to asmens suvokimo lygį jį panaudoti kitiems nei daikto paskirtis tikslams. Aptarti teismų nustatyti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis minėtą dujų balionėlį tikslingai pasirinkto ir pasiėmė, kad palengvintų nusikalstamos veikos darymą, t. y. turėdamas tikslą atimti nukentėjusiajai galimybę priešintis. Minėto daikto panaudojimas vertintinas kaip atitinkantis tiek BK 180 straipsnio 2 dalies nusikaltimo sudėties požymį – panaudojant kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, tiek ir formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-696/2016,2K-208-1073/2018). Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir pačių kaltinamųjų teisme duoti parodymai, kuriais jie visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamųjų nuoširdžiu prisipažinimu teisme, jų prisipažinimą patvirtino kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Kaltinamieji G. J. ir G. K., duodami parodymus teisme, prisipažino užpuolę nukentėjusiąją tikslu pagrobti turtą, papurškė nukentėjusiajai į akis dujų ir už prekystalio, iš dėžutės, buvusios po prekių lentynomis, pagrobė 290 eurų. Nukentėjusioji S. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, nuosekliai paaiškino jos užpuolimo aplinkybes. Kaltinamųjų G. J. ir G. K. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamųjų G. J. ir G. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro kaltinime teisingai nurodytas BK straipsnis bei jo dalis – BK 180 straipsnio 2 dalis, taip pat teisingai nurodyta, jog G. J. įėjus į parduotuvę ir tyčia pardavėjai S. S. į veidą papurškus ašarinių dujų, G. K., užėjęs už prekystalio, iš dėžutės, buvusios po prekių lentynomis, pagrobė 290 eurų, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. S. fizinį skausmą ir plėšimo būdu pagrobė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 290 eurų, tačiau kaltinime neteisingai nurodyta, kad panaudojo fizinį smurtą plėšimo būdu, kadangi panaudojo specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį. Tą nurodė ir patvirtino byloje ištirti įrodymai, kaltinamųjų parodymai. Todėl teismas šį kaltinimo netikslumą ištaiso, nekeičiant kaltinimo esmės.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji G. J. ir G. K. veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. 290 eurų. Siekdami palaužti nukentėjusiosios parduotuvės pardavėjos S. S. valią ir pagrobti turtą, kaltinamieji dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajai į veidą dujų. Dėl panaudotų dujų S. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų padaryta veikia kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

G. J. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas tik vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2 t., b. l. 55-60). G. J. dirba žemės ūkio kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ traktorininku bei vykdo individualią žemės ūkio veiklą (2 t., b. l. 62). Jam nuosavybės teise priklauso net 13 žemės sklypų, kurių bendras plotas beveik 17 ha (2 t., b. l. 63-82). G. J. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip tvarkingas, atsakingas, draugiškas, darbštus ir gerai prižiūrintis techniką darbuotojas, pavestą darbą atliekantis laiku ir kokybiškai, neturintis drausminių nuobaudų (2 t., b. l. 105). Be to, kaltinamasis turi mažametę dukrą bei sugyventinę (2 t., b. l. 106).

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

G. K. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus (2 t., b. l. 6-8). G. K. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi (2 t., b. l. 10). G. K. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip savo pareigas atliekantis atsakingai, sąžiningai, maloniai, taktiškai bendraujantis su kolektyvu, draugiškas ir nekonfliktiškas (2 t., b. l. 27).

Byloje nustatyta, jog kaltinamieji padarė vieną tyčinį baigtą pavojingą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau teismas, įvertinęs anksčiau paminėtų kaltinamuosius charakterizuojančių aplinkybių visumą, sprendžia, kad šios bausmės rūšies paskyrimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo principo ir neužtikrintų bausmės paskirties, nes turėtų vien baudžiamąjį poveikį.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje taip pat suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą kaltinamiesiems skirti švelnesnę bausmę BK 62 straipsnio pagrindu, nenustatyta, be to, tiek veikos pavojingumą, tiek ir kaltinamųjų asmenybę bei elgesį po nusikalstamos veikos padarymo apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeis teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, bus akivaizdžiai neteisingas.

Kaip jau minėta, kaltinamieji kaltę nuo pat tyrimo pradžios pripažino, nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, gailėjosi, atlygino dalį padarytos žalos, su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. G. K. neteistas, G. J. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Abu yra jauno amžiaus, dirbantys žmonės. G. J. sukūręs šeimą, turi mažametę dukrą, ūkininkauja, be to turi pasiėmęs kreditą. Abu kaltinamieji nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pasižadėjo daugiau taip nebesielgti. Visos šios aplinkybės, charakterizuojančios kaltinamųjų neigiamą požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, nuoširdžios pastangos keisti savo gyvenimą, rodo, jog padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, tai nėra jų gyvenimo būdas ar antivisuomeninių nuostatų išraiška. Pažymėtina ir tai, kad pagrobti pinigai nebuvo realizuoti, nes buvo paimti policijos pareigūnų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo vertinimu byloje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kaltinamiesiems yra pagrindas skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Įvertinus anksčiau aptartas G. J. nusikalstamą veiką ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jų visumą, tarpusavio santykį, G. J. skirtina bausmė –laisvės apribojimas 2 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, G. J. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir G. J. skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visos bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į G. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 2 d. 17.45 val. iki 2019 m. liepos 4 d., 11.13val. (2 t., b. l. 148-151), t. y. dvi paros, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įvertinus anksčiau aptartas G. K. nusikalstamą veiką ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jų visumą, tarpusavio santykį, G. K. skirtina bausmė –laisvės apribojimas 2 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, G. K. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir G. K. skirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visos bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi, į G. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 2 d. 16.10 val. iki 2019 m. liepos 4 d., 11.11val. (2 t., b. l. 44-47), t. y. dvi paros, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. J. ir G. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios, paliktinos nepakeistos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemonės suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-237/2011, 2K-463/2011, 2K-47/2014). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, kaltinamieji padarė vairuodami motociklą SUZUKI (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso G. J., ji palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsniu, transporto priemonė - motociklas SUZUKI (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nusikalstamos veikos priemonė - konfiskuotina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems G. J. ir G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur dydžio turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pateikė teismui vaistų įsigijimo kvitus (1 t., b. l. 67). Nurodė, jog dėl papurkštų ašarinių dujų jai skaudėjo akis, krūtinę, viskas perštėjo. Dar ir šiuo metu jai tebeskauda akis. Jai buvo išrašyti raminamieji vaistai, nes sunkiai miega naktimis, niekaip negali pamiršti to įvykio. Patyrė didelį šoką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji atlygino 1000 eurų dalį žalos, todėl nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą iki 2000 eurų, pateikė čekius dėl 32,87 Eur turtinės žalos atlyginimo bei prašė iš viso priteisti 2000 Eur žalos atlyginimo. Šis civilinis ieškinys dėl 2000 eurų žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji G. J. ir G. K. sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nukentėjusioji patyrė tiek turtinės tiek neturtinės žalos, be to, kaltinamieji su tokia civilinio ieškinio suma sutiko.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Mikrodalelės supakuotos į paketą Nr. 072236, šalmas supakuotas į paketą Nr. 072228, motociklo šalmas ,,MT“, pirštinės supakuotos į paketą Nr. 103402, pirštinės (2 vnt.) supakuotos į paketą Nr. 452076, dujų balionėlis supakuotas į paketą Nr. 072232, kaukė supakuota į paketą Nr. 103401, medžiaginė kaukė supakuota į paketą Nr. 341980, sėdynė supakuota į paketą Nr. 072235, avalynės pėdsakas supakuotas į paketą Nr. 072241, plastikinė talpa supakuota į paketą Nr. 072238, nuoplova nuo G. K. rankų (paketas Nr. 072237), saugomi Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK (1 t., b. l. 36-38, 157-159; 2 t., b. l. 134-136), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini.

2. 5 vnt. CD diskų su įrašais, kurie saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

3. Motociklo SUZUKI (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį visos bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį visos bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 4 d., t. y. dvi paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti G. J. priklausantį motociklą SUZUKI (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

G. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį visos bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį visos bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. liepos 4 d., t. y. dvi paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios, palikti nepakeistą.

Tenkinti nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų G. J. ir G. K. nukentėjusiajai S. S. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mikrodaleles supakuotas į paketą Nr. 072236, šalmą supakuotą į paketą Nr. 072228, motociklo šalmą ,,MT“, pirštines supakuotas į paketą Nr. 103402, pirštines (2 vnt.) supakuotas į paketą Nr. 452076, dujų balionėlį supakuotą į paketą Nr. 072232, kaukę supakuotą į paketą Nr. 103401, medžiaginę kaukę supakuotą į paketą Nr. 341980, sėdynę supakuotą į paketą Nr. 072235, avalynės pėdsaką supakuotą į paketą Nr. 072241, plastikinę talpą supakuotą į paketą Nr. 072238, nuoplovą nuo G. K. rankų (paketas Nr. 072237), saugomus Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK (1 t., b. l. 36-38, 157-159; 2 t., b. l. 134-136), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Penkis vienetus CD diskų su įrašais, kurie saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Motociklo SUZUKI (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.