- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-501-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51152-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- S. K., A. G.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Palink“
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. K. paskirta galutinė trisdešimties parų arešto bausmė. Iš nuteistųjų S. K. ir A. G. solidariai priteista 209,98 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės UAB „Palink“ naudai. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. K. nuteistas už tai, kad jis ir A. G. 2020 m. vasario 9 d., apie 14.05 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki 473“, esančioje Vilniuje, Žemynos g. 2, nuo lentynos paėmė penkis skutimosi peiliukus „Gillette Haon“, vieneto vertė – 18,49 Eur, šešis skutimosi peiliukus „Gillette Fusion“, vieneto vertė – 16,59 Eur, ir vieną skutimosi peiliuką „Gillette Skin“, 17,99 Eur vertės, šias prekes paslėpė po striuke ir iš parduotuvės pasišalino, nepateikę jų apmokėjimui, taip bendrais veiksmais pagrobė UAB „Palink“ priklausantį 209,89 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtos arešto bausmės dydį. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl priklausomybės nuo psichotropinių narkotikų. Jis gydėsi reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini) ir teismo prašė jam skirti priverstinį gydymą. Būdamas reabilitacijos centre jis galėtų atlyginti padarytą turtinę žalą, o jam atliekant arešto bausmę priteista suma didėtų ir ją būtų vis sudėtingiau sumokėti. Apeliantas teigia, suprantantis, kad jis yra ne kartą teistas, tačiau visi dėl jo klysta. Jis yra našlaitis, užaugo vaikų namuose, todėl jam sudėtinga pritapti visuomenėje. Vis dėlto, jis stengiasi, susirado darbą ir ketina tęsti gydymą reabilitacijos centre.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis S. K. nesutinka su jam paskirtos arešto bausmės dydžiu, teigia, kad jis dirba, ketina tęsti gydymą nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, taip pat būdamas laisvėje galėtų atlyginti padarytą turtinę žalą.
7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam S. K. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
8. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. BK 97 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į asmens teistumą. BK 61 straipsnio pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktas).
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam S. K. skirdamas bausmę, tinkamai įvertino jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, BK 97 straipsnio 1 dalyje, visoms šioms aplinkybėms skyrė vienodą teisinę reikšmę ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam S. K. motyvuotai paskyrė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydį pagrįstai nustatė maksimalų ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu.
11. Apeliaciniame skunde neteisingai nuteistojo S. K. asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms bandoma suteikti išskirtinę dominuojančią reikšmę. Pažymėtina tai, kad visoms bausmės individualizavimui reikšmingoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 78 punktas). Be to, apeliantas neteisingai akcentuoja tik sau palankias aplinkybes, kurios jo asmenybę apibūdina po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina tai, kad kaltininko asmenybę taip pat apibūdina jo elgesys prieš nusikalstamų veikų padarymą ir jų padarymo metu. Šie aspektai privalo būti vertinami kaip visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-510/2014). Apeliantas sutinka, kad yra daug kartų teistas, daugiausia už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (2 t., b. l. 138-147), bei baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 155-175). Tai nuteistojo S. K. asmenybę apibūdina itin neigiamai, rodo susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas ir polinkį nusikalsti, taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad praeityje ne kartą skirtos griežtesnės terminuoto laisvės atėmimo bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad vienintelė išeitis atimti nuteistajam S. K. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, yra jo izoliavimas nuo visuomenės. Tai, kad, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nuteistasis S. K. pradėjo dirbti, taip pat ketina tęsti gydymą nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms ir atlyginti padarytą turtinę žalą (nors šie teiginiai ir deklaratyvus), teisėjų kolegijos vertinimu, neatsveria nurodytų jo asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Griežčiausia bausmė už eilinį kartą padarytą nusikalstamą veiką nuteistajam S. K. paskirta pagrįstai ir teisėtai.
12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. K. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.
13. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo S. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 126 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
14. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
15. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistojo S. K. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo S. K., teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo S. K. apeliacinį skundą.
Neišieškoti iš nuteistojo S. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.