Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. S. ir notarei Z. R. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo pratęsti terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jos sutuoktinio A. S. (toliau – palikėjas) mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).(duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos vyrui, pareiškėja po kelių dienų kreipėsi į Kauno miesto 22–ąjį notarų biurą pas notarę (suinteresuotą asmenį) dėl palikimo priėmimo. Tuo metu notarė nurodė, kad dar negali atlikti tam tikrų veiksmų, nes kompiuterinėje sistemoje nemato visų duomenų (testamentų ir kt.) bei informacijos iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro apie palikėjo turėtą turtą. Notarė pasiūlė ateiti vėliau, kaip pareiškėja suprato, po trijų mėnesių.Pareiškėjai atvykus 2016 m. rugsėjo 5 d., notarė nurodė, kad negali priimti prašymo palikimui priimti, nes praleistas 3 mėnesių terminas. Pareiškėja nurodo, kad terminą praleido ne nuo jos priklausančių priežasčių. Pareiškėja yra 82–jų metų amžiaus, sunkiai serganti (yra patyrusi 3 insultus bei serganti dviem onkologinėmis ligomis), dėl sunkios sveikatos būklės gydėsi ligoninėje bei stacionariai namuose ir negalėjo atvykti pas notarę.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimu prašo teismo pareiškimo netenkinti, nes nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti (b. l. 26–29). Pareiškėja, būdama rūpestingas ir atidus žmogus, galėjo ir turėjo galimybę dėl jos sutuoktinio palikimo priėmimo procedūros ir tam būtinų veiksmų atlikimo pasiteirauti (konsultuotis) pas bet kurį notarą ar advokatą. Pareiškėja nėra pridėjusi rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ji po sutuoktinio mirties praėjus keletui dienų lankėsi pas palikimo atsiradimo vietos notarę. Tai, kad pareiškėja kreipėsi į notarę net du kartus – praėjus keletui dienų nuo palikimo atsiradimo dienos ir 2016 m. rugsėjo 5 d., patvirtina, kad pareiškėja yra pajėgi ir turinti galimybę nuvykti pas notarą. Matyti, jog pareiškėja nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. gydėsi ligoninėje, tačiau terminas palikimui priimti po palikėjo mirties baigėsi (duomenys neskelbtini), todėl gydimasis ligoninėje negalėjo turėti jokios tiesioginės įtakos ir lemti termino palikimui priimti praleidimo. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 80), atsiliepime į pareiškimą nurodė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 26–29). Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo teismo pareiškimą tenkinti, jeigu joje nurodytos aplinkybės pagrįstos įrodymais. Jis nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei (b. l. 34–35). Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 68, 98), atsiliepime į pareiškimą nurodė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 34–35). Suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad notarė pareiškėjai viską tinkamai išaiškino, todėl pareiškėja turėjo galimybę susitvarkyti reikiamus paveldėjimo dokumentus laiku. Pareiškėja nepateikė teismui dokumentų, kurie patvirtintų jos ilgalaikį sirgimą (pvz.: apie gydymąsi stacionare) ar kitokių dokumentų, kurie pateisintų termino palikimui priimti praleidimą (b. l. 98). Suinteresuotas asmuo ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje dėl pareiškėjos reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.Suinteresuotas asmuo notarė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti, nes terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Notarė parodė, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą, t. y. 2016 m. balandžio 26 d., buvo atvykus pas ją dėl palikimo priėmimo. Notarė tikrino valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos duomenis (b. l. 116), tačiau pareiškėjos testamentas (b. l. 121) dar nebuvo įregistruoti po palikėjo mirties, kas trukdė užbaigti procedūras dėl pareiškimo priimti palikimą priėmimo. Tuomet buvo susitarta, kad pareiškėja atvyks vėliau, bet neatvyko. Notarės teigimu, iš posėdyje jos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos atvykimo dieną notarė tikrino Gyventojų registrą (b. l. 117, 120), buvo parengtas pareiškimas dėl palikimo priėmimo (b. l. 118), pareiškėjos pateikti kiti reikiami dokumentai (b. l. 119, 121). Notarės duomenimis, vienintelis palikėjo turtas – 67,77 Eur išmoka (61).Byla nagrinėjama pareiškėjai ir suinteresuotų asmenų VMI ir valstybės įmonė Turto banko atstovams nedalyvaujant, nes apie posėdį jiems pranešta tinkamai, be to, dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjos dalyvavimas 2016 m. lapkričio 3 d. 9.00 val. teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau įvertinus koncentracijos ir ekonomiškumo principą, buvo nuspręsta bylą nagrinėti pareiškėjai neatvykus. Byloje buvo paskirtas jau antrasis teismo posėdis, jame buvo išklausyti notarės paaiškinimai, kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, be to, byloje išreikalauta nemažai rašytinių įrodymų, taip pat įvertinus ir tai, kad pareiškėja yra 81 m. amžiau, pareiškimo palikti nenagrinėtu nebuvo pagrindo (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių bei byloje esančių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. S. (b. l. 4, 5). Palikėjo paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Po palikėjo mirties sutuoktinė (pareiškėja) praleido trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo. Kauno m. 22–ajame notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 68/2016, palikimą pagal testamentą ir pagal įstatymą 2016 m. liepos 20 d. pareiškimu priėmė mirusiojo sūnus J. S. (b. l. 40). Šias aplinkybes patvirtina Kauno miesto 22–ojo notaro biuro notarės Z. R. 2016 m. rugsėjo 5 d. liudijimas dėl palikimo priėmimo (b. l. 6), Kauno miesto 22–ojo notaro biuro notarės Z. R. 2016 m. spalio 13 d. raštas (b. l. 40) ir 2016 m. spalio 13 d. Testamentų registro išrašas (b. l. 41–42).

Dėl termino palikimui priimti praleidimo

CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas pratęsti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Dėl pirmosios sąlygos (t. y. ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą) nurodytina, kad tai, jog pareiškėja praėjus keletui dienų po palikėjo mirties (2016 m. balandžio 21 d.) kreipėsi pas notarę dėl palikimo priėmimo, patvirtino pati notarė 2016 m. spalio 13 d. raštu Nr. 20 (b. l. 40). Papildomai 2016 m. spalio 25 d. rašte Nr. 26 (b. l. 87) notarė nurodė, kad pareiškėja tąkart pateikė palikimui priimti reikiamus dokumentus (asmens tapatybę kortelę, testamentą, mirties liudijimą ir santuokos liudijimą), apie tai įrašas notarinio registro knygoje nepadarytas. Notarės raštuose patvirtinamos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad kreipimosi dėl palikimo priėmimo dieną VĮ Registrų centro Gyventojų registre nebuvo įregistruotas palikėjo mirties faktas (b. l. 3, 40). Todėl VĮ Registrų centro Testamentų registras neteikė duomenų apie palikėjo sudarytus testamentus, nes, vadovaujantis CK 5.32 straipsnio 3 dalimi, tokiu atveju duomenys negali būti suteikti. Tokiu atveju nebuvo galima patikrinti pareiškėjos pateikto 2009 m. lapkričio 10 d. testamento reg. Nr. VL–3728 (b. l. 8). Notarė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėja per įstatyme nustatytą terminą, t. y. 2016 m. balandžio 26 d., buvo atvykus pas notarę dėl palikimo priėmimo. Notarė šio sprendimo 6 punkte papildė aplinkybes dėl kliūčių priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, kuris jau buvo paruoštas (b. l. 118). Pareiškėja iki (duomenys neskelbtini) turėjo kreiptis pas notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 5 d., t. y. praleidusi šiek tiek daugiau nei mėnesį šiam veiksmui atlikti. Pareiškėjos teigimu, laiku realizuoti jos teisę sutrukdė jos amžius ir labai bloga sveikatos būklė.Pasisakant dėl antrosios sąlygos (t. y. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą), vertinant pareiškėjo elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016). Taigi, vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja į notarę kreipėsi praėjus keletui dienų po palikėjo mirties, pateikė palikimui priimti reikiamus dokumentus, taip išreikšdama savo valią priimti palikimą. Nurodytina, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus – 81 metų. Teismo vertinimu, senyvas amžius galėjo tiesiogiai lemti termino praleidimą, nes pareiškėja pagrįstai galėjo tikėti, jog pirmąjį kartą, praėjus keletui dienų po sutuoktinio mirties, atvykusi pas notarę ir pridavusi palikimui priimti reikiamus dokumentus, ji tinkamai įgyvendino savo teisę priimti palikimą. Kita vertus, iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. gydėsi ligoninėje (b. l. 9, 10). Šią aplinkybę teismas vertina priešingai, nei suinteresuotas asmuo VMI nurodo savo atsiliepime (b. l. 26–29), laikydamas, jog pareiškėjos sveikatos būklė galėjo sąlygoti termino praleidimą. Iki termino palikimui priimti pabaigos – (duomenys neskelbtini), ji jautėsi taip prastai, kad (duomenys neskelbtini) jai teko stacionariai ligoninėje praleisti dvi savaites; medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad hospitalizavimo metu pareiškėja skundėsi dusinimu, spaudimo jausmu kakle, mazgeliais pažastyse (b. l. 10). Be to, pareiškėjai nuo 2015 m. sausio 27 d. neterminuotai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 11).Pasisakant dėl trečiosios sąlygos (t. y. teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo), nurodytina, kad suinteresuotas asmuo – palikimą priėmęs įpėdinis kategoriškai neišreiškė pozicijos netenkinti pareiškėjos reikalavimo, prašė dėl jo spręsti teismo nuožiūra, įvertinęs tai, kad palikėjas nepaliko tiek turto, kiek buvo tikėtasi (b. l. 61, 43–46).

Dėl galimai pažeistų kitų asmenų teisėtų interesų bei viešojo intereso

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas (suinteresuoto asmens J. S.), teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

14.1.Šioje byloje svarbu yra tai, kad pareiškėja, kreipdamasi pas notarę dėl palikimo priėmimo, kuomet ši jos teisė nebuvo įgyvendinta ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių, išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

14.2.Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad palikėjo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 43); notarės 2016 m. spalio 19 d. rašte Nr. 21 nurodyta, kad įpėdinis nėra pateikęs jokių mirusiajam priklausiusio turto nuosavybės dokumentų, bankų pažymų; pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. pažymoje apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą Nr. PE_PZ2-1548 nurodyta, kad palikėjui yra neišmokėta 67,77 Eur kompensuojamoji netekto darbingumo pensijos suma (b. l. 61).

14.3.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Palikimas gali būti priimtas, tačiau tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjo valia, nes testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Klausimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo spręstinas atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą poziciją dėl testatoriaus valios išraiškos, taip pat įvertinus bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, susijusias su termino palikimui priimti pratęsimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016).

14.4.Palikėjas 1996 m. birželio 3 d. testamentu butą, esantį (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais baldais ir namų apyvokos reikmenimis, ir visą kitą turtą paliko pareiškėjai (b. l. 7). Vėlesniu, 2005 m. gruodžio 13 d. sudarytu testamentu, butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), palikėjas paliko suinteresuotam asmeniui J. S. (b. l. 65). Paskutiniu – 2009 m. lapkričio 10 d. testamentu palikėjas visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjai (b. l. 8); minėtu testamentu panaikino visus anksčiau sudarytus testamentus. Taigi, palikėjo valia buvo visą jam priklausantį turtą po mirties palikti sutuoktinei – pareiškėjai.

Taigi, pareiškėja, prašydama pratęsti įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjo valia.

Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl tikėtina, kad pareiškėja dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas sprendžia, jog terminą pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių – pareiškėja yra 81 metų amžiaus, sunkiai serganti, dėl sunkios sveikatos būklės gydėsi ligoninėje bei stacionariai namuose ir negalėjo atvykti pas notarę. Be to, nuspręsdamas atnaujinti praleistą terminą, teismas atkreipia dėmesį ir į kitas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes – pareiškėja operatyviai – po kelių dienų po palikėjo mirties, kreipėsi į notarę pateikdama palikimui priimti reikiamus dokumentus, tačiau pareiškimo nepadavė dėl objektyvių priežasčių – kreipimosi dėl palikimo priėmimo dieną valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registre nebuvo įregistruotas palikėjo mirties faktas. Šiais savo veiksmais pareiškėja išreiškė savo valią priimti palikimą. Vėliau kreiptis pas notarę pareiškėjai sutrukdė jos liga. Be to, atsižvelgtina į tai, kad palikėjo valia išreikšta testamentu – visą jam priklausantį turtą po mirties palikti pareiškėjai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui J. S. dar neišduotas (b. l. 60), todėl teismas sprendžia, kad suinteresuotam asmeniui dėl termino palikimui priimti pratęsimo nekils neigiamų pasekmių.Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo – atnaujina pareiškėjai praleistą terminą palikimui priimti po jos sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini).

Dėl sąvokų

Dėl CK 5.57 straipsnyje ir CPK XXXVIII skyriuje vartojamų skirtingų teisinių sąvokų – atitinkamai, termino „pratęsimas“ ir „atnaujinimas“ – teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos teisės doktriną „pratęsiami“ (nurodant konkretų pratęsimo terminą) gali būti tam tikrų teisės subjektų, pavyzdžiui, teismo ar kitų institucijų nustatyti individualaus pobūdžio terminai, o norminių teisės aktų nustatyti bendro pobūdžio terminai – „atnaujinami“. Spręsdamas dėl praleisto CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, teismas šioje nutartyje vadovaujasi tikslesne CPK XXXVIII skyriuje vartojama termino „atnaujinimo“ sąvoka. Dėl to pareiškėjos praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujinamas visiškai, t. y. trims mėnesiams, o ne teismo nuožiūra individualiai nustatant „pratęsiamo“ termino trukmę. Išaiškintina pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę palikėjo, mirusio 2016 m. balandžio 21 d., nuolatinę gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti pagal testamentą palikimą, atsiradusį po A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turėtų per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.