- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-1120-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00684-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- Vito Kačinsko
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vito Kačinsko atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-166-630/2020 pagal pareiškėjo Vito Kačinsko skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 13.12–33 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimą „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ ir Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (AP–5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Živilei Kasparavičienei ir Tomui Kasparavičiui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 13.12–33 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimą „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ (toliau – Generalinės prokuratūros nutarimas) ir Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. (AP–5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ (toliau – Kauno apygardos prokuratūros nutarimas) ir grąžinti pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. prašymą Kauno apygardos prokuratūrai svarstyti iš naujo.
2. Nurodė, kad 1998 m. sausio 8 d. įsigijo gyvenamąjį namą su statiniais, esančiais Šakių r. sav., Lekėčių mstl., Kauno g. 21 (toliau – Namų valda), o jo Namų valdos reikmėms naudojama žemė priklauso valstybei. Pareiškėjui įsigijus Namų valdą, pagal inventorinės bylos duomenis, Namų valdos pirminės ribos buvo nustatytos Šakių miško pramonės ūkio direktoriaus 1968 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 97 (toliau – 1968 m. įsakymas), kuriuo Dapkevičiui Jonui, Juozo individualaus namo statybai išskirta 0,15 ha ploto. Pirkdamas Namų valdą, iš jam pateiktų planų, suprato, kad jis ir kaimynai, gyvenantys adresu Kauno g. 19 (toliau – Namų valda Nr. 19), naudosis bendru keliu. Santykiai tarp pareiškėjo ir kaimynų buvo geri, jie naudojosi bendru keliu, pareiškėjas tvarkė kelią, tačiau 2018 m. gegužės 8 d. suinteresuotasis asmuo Tomas Kasparavičius, gyvenantis Namų valdoje Nr. 19, pradėjo tverti tvorą prie pareiškėjo ūkinio pastato, nepalikdamas įvažiavimo į pareiškėjo Namų valdą. Suinteresuotasis asmuo Tomas Kasparavičius paaiškino, kad įvažiavimas jam priklauso nuosavybės teise. Žemės sklypas, esantis Šakių r. sav., Lekėčių mstl., Kauno g. 19, priklauso nuosavybės teise suinteresuotiesiems asmenims Tomui Kasparavičiui ir Živilei Kasparavičienei. Pagal inventorinės bylos duomenis Namų valdos Nr. 19 pirminės ribos buvo nustatytos Šakių miško pramonės ūkio direktoriaus 1969 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 65 (toliau – 1969 m. įsakymas), kuriuo Kasparavičiui Motiejui, Jono individualaus gyvenamojo namo statybai išskirta 0,12 ha ploto. Šio žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1994 m. rugpjūtį, parengiant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypą, atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Šakių rajono valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkiu „Dėl naudojamos privačių namų valdos žemės sklypo pardavimo A. Kasparavičienei“ Agotai Kasparavičienei leista privatinės nuosavybės teise įsigyti 20,35 arų namų valdos žemės sklypą, esantį Šakių r. sav., Lekėčių mstl., Kauno g. 19. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P-84/95-0956 Agota Kasparavičienė įsigijo 20,35 arų žemės sklypą. Pakartotinai to paties žemės sklypo ribos buvo pamatuotos 2018 m. kovo 30 d. atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prieštaraujant imperatyvioms teisės normoms. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistų klaidų pareiškėjas negali patekti į savo Namų valdą. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, motyvuodamas tuo, kad dėl Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų klaidų ar tikslinių savanaudiškų veiksmų patyrė materialinę ir moralinę žalą ir tokiu būdu buvo pažeistas ne tik jo privatus, bet ir viešasis interesas. Pareiškėjas prašė ginčyti Šakių rajono valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkį „Dėl naudojamos privačių namų valdos žemės sklypo pardavimo A. Kasparavičienei“ (toliau – Potvarkis) ir 1995 m. gegužės 23 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P-84/95-0956 (toliau – Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis) dėl 20,35 arų žemės sklypo, esančio Šakių r. sav., Lekėčių mstl., Kauno g. 19, pardavimo Agotai Kasparavičienei. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prokuratūra turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau tą daryti atsisakė. Kauno apygardos prokuratūrai pateikė įvairius dokumentus, tačiau prokurorė jų neanalizavo, nevertino ir netyrė susidariusių aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Priteisė iš pareiškėjo Vito Kačinsko 605 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiesiems asmenims Tomui Kasparavičiui ir Živilei Kasparavičienei.
4. Teismas, patikrinęs prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, konstatavo, kad tiek Kauno apygardos prokuratūra, tiek Generalinė prokuratūra tirdama pareiškėjo pareiškimą ir skundą, procesinių pažeidimų nepadarė, analizavo faktinius duomenis dėl pareiškime nurodytų aplinkybių bei atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką dėl viešojo intereso gynimo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo ir teisės aktų pažeidimo nebuvimo formuojant bei parduodant Agotai Kasparavičienei namų valdos žemės sklypą bei suėjusių senaties terminų dėl 1995 m. priimto administracinio akto ginčijimo.
5. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui, todėl pareiškimą dėl Generalinės prokuratūros 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 13.12.-33 ir Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (AP-5312)3VI-23, panaikinimo, atmetė kaip nepagrįstą (CPK 185 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas Vitas Kačinskas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. gegužės 4 d. nutartį ir jo skundą tenkinti, priteisti iš suinteresuotų asmenų Tomo Kasparavičiaus ir Živilės Kasparavičienės visas bylinėjimosi išlaidas Vito Kačinsko naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (AP-5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ pagrindinis motyvas dėl kurio buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą - suėjęs senaties terminas. Šiuo atveju senatis turi būti skaičiuojama nuo tada, kai prokuratūra gavo pareiškėjo pateiktus duomenis (2019-02-22), taigi senatis ginti viešąjį interesą nepraleista. Teismo motyvas, kad Kauno apygardos prokurorė tinkamai įvertino visas aplinkybes yra visiškai nelogiškas, nes pati prokurorė savo teiginiais parodo, kad aplinkybės nevertintinos jau vien dėl to, kad suėjęs senaties terminas. Būtent dėl to, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.
1.2. Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyrius savo procesiniuose dokumentuose nekomentuoja, kokiu teisiniu pagrindu Agotos Kasparavičienės vardu buvo parduotas 0,2035 ha namų valdos žemė sklypas, kai Agotos Kasparavičienės vardu techninės apskaitos bylos duomenyse nurodytas tik 0,12 ha plotas, taip pat kodėl atlikti veiksmai, vykdant namų valdos žemės sklypo, esančio Kauno g. Nr. 19, kadastrinius matavimus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintoms nuostatoms. Akivaizdu, kad teismas konstatuodamas, jog tiek Kauno apygardos prokuratūra, tiek Generalinė prokuratūra tirdama pareiškėjo pareiškimą ir skundą, procesinių pažeidimų nepadarė, neįvertino nurodytų aplinkybių ir padarė netinkamas išvadas apie tariamai tinkamą prokuratūros tyrimą.
1.3. Teismas nevertino aplinkybių dėl viešojo ir privataus intereso sutapties.
1.4. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas asmenų lygybės įstatymui principas. Esant identiškoms faktinėms aplinkybėms kaip ir šioje byloje, prokuroras nutarė imtis priemonių viešajam interesui ginti (Joniškio rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-15-874/2014).
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjo atskirasis skundas yra grindžiamas tik subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu, o ne prokuratūros padarytais procesiniais pažeidimais.
2.2. Pagal teismų praktiką, faktinių aplinkybių vertinimas ir juolab išvadų apie viešojo intereso pažeidimą (pažeidimo nebuvimą) darymas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ar prokurorų nutarimus. Nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, teismas prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pareiškimo nagrinėjimo metu surinktų duomenų prokurorams visiškai pakako priimti pagrįstą sprendimą ir konstatuoti, jog teisės aktų pažeidimų privatizuojant ginčo sklypą nenustatyta. Prokurorų argumentai dėl viešojo intereso nebuvimo ginčo santykyje ir senaties termino tebuvo papildomi argumentai, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
3.2. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei su prokurorų priimtais sprendimais kitose bylose nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo bei prokuroro sprendimus. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, paneigiančių teismo išvadą, kad jo skundai buvo išnagrinėti nepažeidžiant procesinių normų, reglamentuojančių piliečių skundų ir pareiškimų nagrinėjimą Lietuvos Respublikos prokuratūroje.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys Tomas Kasparavičius ir Živilė Kasparavičienė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nutartį nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo Vito Kačinsko bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kurios neva patvirtina būtinybę ginti viešąjį interesą, analizė reikštų prokuratūros diskrecijos teisės pažeidimą, nes nagrinėdamas asmenų pareiškimus dėl prokurorų atsisakymo ginti viešąjį interesą teisėtumo teismas gali analizuoti ir pasisakyti tik proceso normų pažeidimo aspektu.
4.2. Pareiškėjo prašymas dėl viešojo intereso gynimo byloje ginčijamais prokurorų nutarimais buvo atmestas ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, bet ir dėl kitų argumentų, tuo tarpu atskirajame skunde siekiama sukurti klaidingą įspūdį, neva būtent šis argumentas nulėmė nutarimų priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas panaikinti prokuroro nutarimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei įpareigoti prokurorą inicijuoti procedūras viešajam interesui ginti.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016).
13. Iš nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos prokuratūros bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo pareiškimas prokurorui dėl viešojo intereso gynimo buvo iš esmės grindžiamas dėl 20,35 ha žemės sklypo, esančio Kauno g. 19, Lekėčiuose, Šakių r., pardavimo Agotai Kasparavičienei neteisėtumu, t. y. kad 1995 m. gegužės 23 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P- 84/95-0956 dėl 20,35 ha žemės sklypo, esančio Kauno g. 19 Lekėčiuose, pardavimo Agotai Kasparavičienei sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, kad šio sklypo 1994 m. ir 2018 m. kadastriniai matavimai atlikti taip pat pažeidžiant teisės normas, to pasėkoje pareiškėjas neteko galimybės naudotis pravažiavimu į jo namų valdą. 2019 m. vasario 28 d. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova priėmė nutarimą Nr. AP–5312, kuriuo, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir kitus surinktus duomenis ir nenustačiusi teisės aktų pažeidimo ginčo situacijoje bei ginčo teisiniame santykyje viešo intereso pažeidimo ir nurodžiusi, kad administraciniams aktams ginčyti yra suėję senaties terminai, atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2019 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės Irmos Zaikienės nutarimu Nr. 13.12.-33 Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės 2019 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. AP–5312 buvo paliktas nepakeistas. Šiame nutarime išsamiai buvo pasisakyta dėl ginčo sklypo kadastrinių matavimų bei sklypo formavimo ir jo privatizavimo teisėtumo, taip pat pritarta išvadai dėl keliamo klausimo nepriskirtinumo viešajam interesui ir senaties terminų suėjimo.
14. Pagal teismų praktiką spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Nenustačius bent vienos iš jų, nėra teisinio pagrindo prokurorui taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytas viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į teismą su ieškiniu, prašymu, pareiškimu, siekiant apginti viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju prokurorams konstatavus, jog teisės aktų pažeidimų privatizuojant ginčo sklypą nenustatyta, argumentai dėl viešojo intereso nebuvo ginčo santykyje ir senaties termino buvo papildomi, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, tirdama pareiškėjo pareiškimą, prokuratūra atliko visus būtinus veiksmus –analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nutarime vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo ir teisės aktų pažeidimo bei suėjusių senaties terminų, kadangi nuo ginčijamo Potvarkio ir jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip dvidešimt metų, nebuvimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso teisės normos, nustatančios pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo procedūras. Be to, pareiškėjas nei skunde apylinkės teismui, nei atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
16. Apeliantas atskirajame skundo nurodo eilę faktinių aplinkybių, kurios, jo nuomone, patvirtina būtinybę prokurorui imtis viešojo intereso gynimo priemonių, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas neturi teisės nei įpareigoti, nei pasiūlyti prokurorui ginti viešąjį interesą. Priešingu atveju būtų peržengtos teismo kompetencijos ribos šiuo klausimu, nes teismas, kaip nurodyta aukščiau, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nesprendžia ginčo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės, todėl nevertina ir to, ar prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 straipsnis).
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prokurorų veiksmuose tiriant pareiškėjo pareiškimą procesinių pažeidimų nepadaryta, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamus prokuratūros nutarimus bei įpareigoti prokurorą inicijuoti procedūras viešajam interesui ginti. Pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti prokurorų nutarimuose bei ginčijamoje teismo nutartyje. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą nutartį.
18. Remiantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, jam turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys Tomas Kasparavičius ir Živilė Kasparavičienė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 363 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Pareiškėjo atskirojo skundo netenkinus, nurodytos suinteresuotų asmenų turėtos išlaidos, kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos suinteresuotiems asmenims Tomui Kasparavičiui ir Živilei Kasparavičienei iš pareiškėjo Vito Kačinsko (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo Vito Kačinsko (asmens kodas 35901091311) 363 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiesiems asmenims Tomui Kasparavičiui (asmens kodas 37411010524) ir Živilei Kasparavičienei (asmens kodas 47612180133).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.