- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- e2YT-166-630/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00684-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Pareiškėjas
- V. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 13.12–33 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimą „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ ir Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (AP–5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ panaikinimo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Ž. K. ir T. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose 2019 m. rugpjūčio 5 d. priimtas pareiškėjo V. K. pareiškimas, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 13.12–33 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimą „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ (toliau – Generalinės prokuratūros nutarimas) ir Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. (AP–5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ (toliau – Kauno apygardos prokuratūros nutarimas) ir grąžinti pareiškėjo 2019 m. vasario 22 d. prašymą Kauno apygardos prokuratūrai svarstyti iš naujo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamąjį namą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau – Namų valda), o jo Namų valdos reikmėms naudojama žemė priklauso valstybei. Pareiškėjui įsigijus Namų valdą, pagal inventorinės bylos duomenis, Namų valdos pirminės ribos buvo nustatytos Šakių miško pramonės ūkio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 1968 m. įsakymas), kuriuo D. J., J. individualaus namo statybai išskirta 0,15 ha ploto. Pirkdamas Namų valdą, iš jam pateiktų planų, suprato, kad jis ir kaimynai, gyvenantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namų valda Nr. 19), naudosis bendru keliu. Santykiai tarp pareiškėjo ir kaimynų buvo geri, jie naudojosi bendru keliu, pareiškėjas tvarkė kelią, tačiau 2018 m. gegužės 8 d. suinteresuotasis asmuo T. K., gyvenantis Namų valdoje Nr. 19, pradėjo tverti tvorą prie pareiškėjo ūkinio pastato, nepalikdamas įvažiavimo į pareiškėjo Namų valdą. Suinteresuotasis asmuo T. K. paaiškino, kad įvažiavimas jam priklauso nuosavybės teise.
Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise suinteresuotiesiems asmenims T. K. ir Ž. K. Pagal inventorinės bylos duomenis Namų valdos Nr. 19 pirminės ribos buvo nustatytos Šakių miško pramonės ūkio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 1969 m. įsakymas), kuriuo K. M., J. individualaus gyvenamojo namo statybai išskirta 0,12 ha ploto. Šio žemės sklypo ribos buvo nustatytos 1994 m. rugpjūtį, parengiant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypą, atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Parengtame plane pareiškėjo (tuomet buvusio naudotojo A. D.) bendra Namų valdos ir žemės sklypo riba išliko beveik nepakitusi (iki 1 metro patraukta į šiaurę), lyginant su Namų valdos pirminiu planu ir žemės sklypo pirminiu planu. Parengtame plane yra tuometinio Namų valdos savininko A. D. parašas, kuriame jis sutinka su nustatytomos sklypo ribomis, tačiau kelia versiją, kad plane pasirašė vėlesnė Namų valdos savininkė – M. B. Šakių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu „Dėl naudojamos privačių namų valdos žemės sklypo pardavimo A. K.“ A. K. leista privatinės nuosavybės teise įsigyti 20,35 arų namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. įsigijo 20,35 arų žemės sklypą. Pakartotinai to paties žemės sklypo ribos buvo pamatuotos (duomenys neskelbtini) atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadastriniai matavimai buvo atliekami dėl to, kad esą pagal 1994 m. pamatuotas žemės sklypo ribas vakarinė žemės sklypo riba persidengė su besiribojančio inžinerinio statinio – Kauno gatvės geodeziškai nustatyta riba, todėl turėjo būti tikslinamos žemės sklypo ribos, jas paslenkant į Rytų pusę, bet išsaugant juridinį žemės sklypo planą ir nekeičiant žemės sklypo konfigūracijos, tačiau bendra namų valdos ir žemės sklypo riba nepakito. Atlikus kadastrinius matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal (duomenys neskelbtini) matininko A. S. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo duomenų bylą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 1994 m. rugpjūčio mėnesį atliekant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo matavimus nebuvo informuoti kaimyninių žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Iš (duomenys neskelbtini) parengto pirminio žemės sklypo plano nustatyta, kad žemės sklypo planas riboje nebuvo suderintas su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju J. D. Atliekant Namų valdai Nr. 19 priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2018 m. kovo 30 d. kaimyninių žemės sklypų savininkams taip pat turėjo būti pranešta apie atliekamus kadastrinius matavimus, tačiau to nebuvo padaryta. Pareiškėjas negalėjo pareikšti pastabų ruošiant suinteresuotųjų asmenų T. K. ir Ž. K. Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Suinteresuotieji asmenys T. K. ir Ž. K. nepranešė, kad didina savo sklypą pareiškėjo sąskaita. Suinteresuotiesiems asmenims buvo leista įsigyti iš valstybės visą pravažiavimą, kuris turėtų būti bendro naudojimo paskirties. Tikslinant ir formuojant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypą, matininkai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai nukrypo nuo techninėje (inventorinėje) byloje esamo 1969 m. įsakymo ir žemės sklypo pirminio plano, todėl pakeitė žemės sklypo ribų dydį (20,35 arų) ir išsidėstymą. Nurodo, kad Namų valdos Nr. 19 žemės sklypas įgytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, nesąžiningai. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prieštaraujant imperatyvioms teisės normoms. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistų klaidų pareiškėjas negali patekti į savo Namų valdą.
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, motyvuodamas tuo, kad dėl Šakių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų klaidų ar tikslinių savanaudiškų veiksmų patyrė materialinę ir moralinę žalą ir tokiu būdu buvo pažeistas ne tik jo privatus, bet ir viešasis interesas. Pareiškėjas prašė ginčyti Šakių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkį „Dėl naudojamos privačių namų valdos žemės sklypo pardavimo A. K.“ (toliau – Potvarkis) ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis) dėl 20,35 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo A. K. Pareiškėjas nurodo, kad prokuratūra turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau tą daryti atsisakė. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūrai pateikė įvairius dokumentus, tačiau prokurorė jų neanalizavo, nevertino ir netyrė susidariusių aplinkybių. Pareiškėjo nuomone prokurorė visiškai neanalizavo ir nesivadovavo parengtų pirminių dokumentų duomenimis – inventorinių bylų duomenimis, (duomenys neskelbtini) pirminiu žemės sklypo planu, (duomenys neskelbtini) Namų valdos pirminiu planu, netyrė kaip pagal įstatymus atskirtos Namų valda ir Namų valda Nr. 19, kaip naudojami žemės sklypų plotai ir ribos, kurią dalį užima sodybos statiniai, sodybos želdiniai, kiemas, keliukas ir sodyboje nuolat daržui naudojami žemės sklypai, būtent pagal parengtas pirmines techninės apskaitos bylas. Kiekvienos sodybos teritorija turi atitikti namų valdos eksploatacijos reikalavimus ir tai turi būti nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose, vadovaujantis pirminiais namų valdos techninės apskaitos bylų duomenimis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su Kauno apygardos prokuratūros nutarimu, kuriuo konstatuota, kad negalima teigti apie viešojo intereso pažeidimą. Pareiškėjas nurodo, kad Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo ribų nederinimas su pareiškėju, kaip gretimo žemės sklypo naudotoju, bei jo neinformavimas pie suinteresuotojo asmens T. K. sklypo rengimą, rodo, kad yra ne tik viešojo intereso, bet ir privataus intereso pažeidimas. Pareiškėjas nurodo, jog prokuratūra nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju suėjęs kreipimosi į teismą senaties terminas. Senatis prasideda tada, kai asmuo gauna duomenis apie padarytą teisės pažeidimą, todėl šiuo atveju senatis turi būti skaičiuojama nuo tada, kai prokuratūra gavo pareiškėjo pateiktus duomenis (2019 m. vasario 22 d.).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos prokuratūros nutarimu pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – Generalinė prokuratūra), kuri 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13.12-33 atsisakė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros nutarimą. Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su Generalinės prokuratūros nutarimu, kadangi skundą išnagrinėjusi prokurorė Irma Zaikienė iš esmės sutiko su Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Liudmilos Borisovos argumentais. Prokurorės iš esmės neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dėl suėjusių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytų senaties terminų, taikymo (e. b. popierinio varianto b. l. 1-7).
Teisme 2020 m. balandžio 23 d. gautas (registracijos Nr. DOK-13562) pareiškėjo atstovės sutikimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir papildomi rašytiniai paaiškinimai. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros nutarimas ir Generalinės prokuratūros nutarimai turi būti panaikinti, nes Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Liudmila Borisova tinkamai skundo neištyrė, kadangi nerinko jokių įrodymų. Kauno apygardos prokuratūros pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje buvo tik pareiškėjo atstovės pateikti dokumentai. Kadangi minėtoje medžiagoje nėra nė vieno kito dokumento, išreikalauto iš kitų institucijų, pareiškėjas daro išvadą, jog prokurorė Liudmila Borisova jokio tyrimo V. K. skundo nagrinėjimo medžiagoje, neatliko, savo iniciatyva nerinko jokios medžiagos, nenagrinėjo pareiškime paminėtų teisės aktų nuostatų ir nesilaikė tuo metu galiojusių dokumentų nuostatų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika. Šį faktą patvirtina ir tai, kad prokurorė Liudmila Borisova priimdama Kauno apygardos prokuratūros Nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą, pasinaudojo identiško turinio nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus prašymą, kur aplinkybės bei argumentai nurodomi tie patys, tik pakeičiant duomenis.
Atsiliepimas
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Irma Zaikienė atsiliepimu su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą dėl jo manymu neteisėto Šakių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) Potvarkio, kuriuo A. K. leista privatinės nuosavybės teise įsigyti 20,35 arų namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio Potvarkio pagrindu (duomenys neskelbtini) sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. K. iš valstybės nusipirko 20,35 arų žemės sklypą. Pareiškėjas Potvarkio ir jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties neteisėtumą grindžia tuo, kad 1969 m. M. K. gyvenamojo namo statybai buvo išskirtas ne 20,35 arų, o 12 arų dydžio sklypas, t. y. žymiai mažesnis nei 1995 m. suformuotas ir privatizuotas. Pareiškėjo teigimu tokiu būdu buvo pažeistas viešasis interesas, nes neteisėtai iššvaistyta valstybinė žemė.
Prokuratūra atliko tyrimą ir padarė išvadą, kad 1969 m. įsakymas dėl žemės sklypo išskyrimo individualiai gyvenamojo namo statybai nėra tas dokumentas, kurio pagrindu gali būti nustatytas faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis. Tiriant pareiškimą nenustatyta duomenų, kad A. K. (duomenys neskelbtini) parduoto valstybinės žemės sklypo dydis neatitiko Namų valdos Nr. 19 techninės apskaitos bylų duomenims ar kitiems teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams. (duomenys neskelbtini) parduodant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypą A. K., vadovautis 1969 m. įsakyme nurodytu žemės sklypo plotu nebuvo jokio teisinio pagrindo. Formuojant ir parduodant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypą A. K. nebuvo padaryta teisės aktų pažeidimų, todėl kreiptis į teismą dėl Potvarkio ir jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo nėra teisinio pagrindo. Be to, nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl administracinio akto panaikinimo iniciavimas teisme prieštarautų teisinio stabilumo bei teisėtų lūkesčių principams, o prokuroro reikalavimas teismui negalėtų būti tenkinamas dėl suėjusių senaties terminų. Ginčo santykyje taip pat nėra ir viešojo intereso. Ginčas kilęs dėl pareiškėjo teisės naudotis keliuku, kuris patenka į gretimo sklypo ribas, dėl ko pareiškėjas negali juo naudotis. Ginčo situacija yra susijusi išimtinai tik su pareiškėjo interesu netrukdomai naudotis keliu, kas negali būti prilyginama viešajam interesui. Visi pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorų atlikto tyrimo metu bei motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorų nutarimuose. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka su prokurorų atlikto tyrimo argumentais ir rezultatais, nesuponuoja, kad prokuratūroje pareiškėjo prašymas ir skundas aukštesniajam prokurorui buvo išnagrinėti nepilnai. Pareiškime teismui pareiškėjas dėsto tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriais grindė savo prašymus prokurorams, nenurodydamas nei vieno konkretaus veiksmo, kurio prokuroras, nagrinėdamas jo prašymą, neatliko ir kurį atlikus būtų pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei konkrečių netirtų aplinkybių, todėl prašo pareiškėjo pareiškimą dėl prokurorų nutarimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. 2020 m. balandžio 10 d. teisme gautas (registracijos Nr. DOK-12399) suinteresuotojo asmens Generalinės prokuratūros prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (e. b. popierinio varianto b. l. 15-16).
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškimas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir 2019 m. vasario 25 d. pareiškėjo kreipimasis į Kauno apygardos prokuratūrą (reg. Nr. AP-5312), kuris buvo išnagrinėtas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje ir 2019 m. vasario 28 d. priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą apskundė Generalinei prokuratūrai pateikdamas tas pačias aplinkybes. Faktinių aplinkybių vertinimas, pagal susiformavusią teismų praktiką, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas naikinti skundžiamus nutarimus. Tiek priimant Generalinės prokuratūros nutarimą, tiek ir Kauno apygardos prokuratūros nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, procesinių pažeidimų nebuvo padaryta, todėl prašo pareiškimą atmesti. 2020 m. balandžio 8 d. teisme gautas (registracijos Nr. DOK-12188) suinteresuotojo asmens Kauno apygardos prokuratūros prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (e. b. popierinio varianto b. l. 51-52).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius 2018 m. gegužės 9 d. gavo pareiškėjo skundą dėl apribotos galimybės patekti į asmens naudojamą sklypą per iki tol kaimyninio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose esantį įvažiavimo kelią. Reaguojant į pareiškėjo skundą buvo pradėta administracinė procedūra ir nustatyta, kad skundas yra nepagrįstas, o pareiškėjas neturi teisės važinėti per besiribojančiame žemės sklype esantį įvažiavimą be šio sklypo savininkų sutikimų. Galiojantis (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos bendrasis planas neprieštarauja pirminiam Namų valdos planui, t. y. 1968 m. įsakymu išskirto D. J., J. individualaus gyvenamojo namo statybai 0,15 ha ploto sklypo planui, kuris nėra oficialusis teritorijų planavimo dokumentas, tačiau atliktų pirminio šaltinio, formuojant Namų valdos žemės sklypą ir oficialiai nustatant bei ženklinant vietovėje tikslias žemės sklypo ribas, funkciją. Pirminiame Namų valdos plane buvo numatytas atskiras maždaug trijų metrų pločio įvažiavimas (palei šiaurinę Namų valdos ribą, kuri atitinka šiandien galiojančią bendrą Namų valdos ir kaimyninio (Namų valdos Nr. 19) žemės sklypo ribą) į pareiškėjui priklausančią Namų valdą. Kodėl Namų valdos naudotojai neįsirengė numatyto įvažiavimo į savo naudojamą žemės sklypą nėra žinoma. Nėra duomenų, kad pareiškėjas ar pirmesni Namų valdos valdytojai būtų siekę oficialiai įteisinti bendrą įvažiavimą per kaimyninį žemės sklypą iki kol suinteresuotieji asmenys T. ir Ž. K. neuždraudė pareiškėjui naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. 2020 m. balandžio 15 d. teisme gautas (registracijos Nr. DOK-12700) suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (e. b. popierinio varianto b. l. 19-20).
Suinteresuotieji asmenys T. K. ir Ž. K. atsiliepimais su pareiškimu nesutiko ir prašė bylą nutraukti. Nurodė, kad pareiškėjo turimuose planuose matyti, kad keliukas yra už pareiškėjo nuomojamos valstybinio sklypo ribos. Pareiškėjas keliuko neįrenginėjo, nes jis buvo įrengtas prieš pareiškėjui įsigyjant Namų valdą. Keliuką įrengė M. K. dar iki 1970 m. Kadangi su visais buvusiais kaimynais santykiai buvo geri, todėl suinteresuotoųjų asmenų T. ir Ž. K. šeimos nariai keliuku leido naudotis kaimynams. Pareiškėjui taip pat buvo leista geranoriškai naudotis keliuku ir pareiškėjas jį tvarkydavo, kai sunkiąja technika sugadindavo. Kai pareiškėjas pradėjo konfliktuoti, reikšdamas pretenzijas į suinteresuotiesiems asmenims T. ir Ž. K. priklausantį turtą, suinteresuotieji asmenys pareiškėjui nebeleido naudotis keliuku. Atliekant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo kadastrinius matavimus pareiškėjas informuotas nebuvo, jis nėra žemės sklypo savininkas. Be to, suinteresuotiesiems asmenims priklausantis Namų valdos Nr. 19 žemės sklypas, atliekant matavimus, nebuvo koreguojamas į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusę. Įvažiuojamasis kelias visada priklausė suinteresuotųjų asmenų šeimai ir nėra bendro naudojimo. Pareiškėjas įsirengė atskirą įvažiavimą, todėl jokių nepatogumų nepatiria (e. b. popierinio varianto b. l. 21-26).
Teisme 2020 m. balandžio 20 d. gautas (registracijos Nr. DOK-13068) suinteresuotųjų asmenų T. K. ir Ž. K. atstovės Alvos Puniškienės sutikimas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir papildomi rašytiniai paaiškinimai. Suinteresuotųjų asmenų T. K. ir Ž. K. atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjo V. K. pareiškimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nagrinėdamas asmenų pareiškimus dėl prokurorų atsisakymo ginti viešąjį interesą teisėtumo teismas gali analizuoti ir pasisakyti tik proceso normų pažeidimo aspektu, bet ne prokurorų išvadų dėl viešojo intereso egzistavimo/neegzistavimo aspektu – teismas tokio pobūdžio bylose nenagrinėja ginčo esmės ir dėl jos nepasisako, tuo tarpu pareiškėjo argumentai grindžiami išskirtinai tokio pobūdžio argumentais, kurie susiję su ginčo esme. Gavus pareiškėjo skundą/prašymą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokurorai rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadas, todėl proceso teisės pažeidimų nebuvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš teismui pateiktos Kauno apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros medžiagos nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova priėmė nutarimą Nr. (AP–5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, kuriuo, nenustačius ginčo teisiniame santykyje viešojo intereso ir teisės aktų, formuojant bei parduodant A. K. Namų valdos Nr. 19 žemės sklypą, pažeidimo ir suėjus kreipimosi į teismą senaties terminui, atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. 2019 m. gegužės 27 d. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Irmos Zaikienės nutarimu Nr. 13.12.-33 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimą „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Liudmilos Borisovos 2019 m. vasario 28 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-5012-829/2019 ieškinio priedas, registracijos Nr. CBP-3852).
Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, neteisėti sprendimai yra panaikinami (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, tačiau teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jo kompetenciją ir nurodyti kokį sprendimą prokuroras turi priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016).
Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus.
Pareiškėjo V. K. pareiškimas iš esmės argumentuojamas Šakių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) Potvarkio, kuriuo leista A. K. privatinės nuosavybės teise įsigyti 20,35 arų namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir Potvarkio pagrindu (duomenys neskelbtini) sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria A. K. iš valstybės nusipirko 20,35 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtumu, t. y. 1969 m. įsakymu M. K. gyvenamojo namo statybai išskirtas ne 20,35 arų, o 12 arų dydžio sklypas, žymiai mažesnis nei 1995 m. suformuotas ir privatizuotas. 1969 m. parengtas pirminis Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo planas nebuvo suderintas su tuometiniu Namų valdos žemės sklypo naudotoju J. D., 1994 m. ir pakartotinai 2018 m. atliekant žemės sklypo matavimus nebuvo informuoti kaimyninių sklypų naudotojai ir savininkai, iššvaistyta valstybinė žemė ir tokiu būdu buvo pažeistas viešasis interesas, todėl prokurorai be pagrindo nenustatė viešojo intereso egzistavimo ir teisės aktų pažeidimų parduodant A. K. 20,35 arų valstybinę žemę, neteisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas dėl suėjusių senaties terminų. Be to, prokurorai turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus vedėjo Algirdo Vaičiūno (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo, kuriuo buvo patvirtintas Namų valdos Nr. 19 žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas. Kauno apygardos prokuratūros pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje buvo tik pareiškėjo atstovės pateikti dokumentai, kas rodo, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Liudmila Borisova tinkamai skundo netyrė, jokių įrodymų nerinko ir nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų teisės aktų. Šį faktą patvirtina ir tai, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Liudmila Borisova priimdama Nutarimą, pasinaudojo identiško turinio nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus prašymą, kur aplinkybės bei argumentai nurodomi tie patys, tik pakeičiant duomenis.
Nurodytų teisės normų ir jų aiškinimo bei taikymo taisyklių kontekste pabrėžtina, kad įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti, jog prokuroras, vykdydamas teisės normų nustatytas procedūras, jų (procedūrų) nepažeidė, tenka atitinkamus veiksmus turinčiam atlikti prokurorui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Vertindamas šalių argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju suinteresuotieji asmenys Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Irma Zaikienė ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova (tiek ginčijamuose nutarimuose, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjo kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai.
Susipažinus su teismui pateikta tyrimo medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova, siekdama visapusiško pareiškėjo pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ištyrimo bei objektyvaus ir pagrįsto jų įvertinimo bei sprendimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, analizavo pateiktus įrodymus, tyrė pareiškime nurodytas aplinkybes, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas motyvavo. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė padarė išvadą, jog pareiškime nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra asmeninio – privataus pobūdžio, kurie negali būti vertinami kaip viešasis, t. y. visuomenės ar jos dalies interesas, kadangi ginčo situacija yra susijusi išimtinai tik su pareiškėjo interesu netrukdomai naudotis keliu, kas negali būti prilyginama viešajam interesui. Be to, nenustatytas pagrindas konstatuoti, jog formuojant bei parduodant A. K. Namų valdos Nr. 19 žemės sklypą, buvo padarytas koks nors teisės aktų pažeidimas, kuris sudarytų pagrįstas prielaidas materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui. Kauno apygardos prokuratūra taip pat motyvuotai konstatavo, kad nuo ginčijamo Potvarkio priėmimo ir jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl administracinių aktų panaikinimo iniciavimas teisme prieštarautų teisinio stabilumo bei teisėtų lūkesčių pricipams, o prokuroro reikalavimas teismui negalėtų būti tenkinamas dėl suėjusių ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytų senaties terminų. Teismas vertina, jog tiriant pareiškėjo pareiškimą prokuratūra atliko visus būtinus veiksmus – analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nutarime vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo ir teisės aktų pažeidimų nebuvimo bei suėjusių senaties terminų, kadangi nuo ginčijamo Potvarkio ir jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo praėjo daugiau kaip dvidešimt metų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo procedūras.
Pareiškėjo argumentą, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Liudmila Borisova padarė proceso normų pažeidimus, nes nerinko įrodymų, teismas atmeta kaip nepagrįstą. Teismas sutinka, kad Kauno apygardos prokuratūros teismui pateiktoje pareiškėjo skundo tyrimo byloje yra tik pareiškėjo atstovės pateikti dokumentai, tačiau pažymėtina, kad prokurorui suteikta teisė vertinti surinktų įrodymų pakankamumą sprendimui priimti. Nagrinėjamu atveju prokurorė vertino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atlikto tyrimo rezultatus, kuriais nenustatyta teisės aktų pažeidimų A. K. parduodant Namų valdos Nr. 19 žemės sklypą. Pareiškėjo skunde prokuratūrai ginčijamos iš esmės tapačios aplinkybės atmatuojant ir parduodant valstybinę žemę A. K., kurios jau buvo išnagrinėtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Pats pareiškėjas pateikė išsamius ir skundo nagrinėjimui aktualius dokumentus, o skunde nenurodė jokių papildomų duomenų ar įrodymų, kuriuos prokurorė turėjo išreikalauti ar kurių pats pareiškėjas negali gauti. Pareiškėjo argumentas, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorė padarė proceso normų pažeidimus, nes Nutarimui parengti panaudojo identiško turinio kitoje byloje priimtą nutarimą, paremtas pareiškėjo prielaidomis, todėl atmestinas.
Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokurorės nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino nutarimą ir įvertino jo pagrįstumą ir teisėtumą bei savo padarytas išvadas nutarime motyvavo, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad Generalinė prokuratūra, spręsdama dėl pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo priemones neišsamiai ištyrė visas aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus. Pažymėtina, kad aukštesniojo prokuroro funkcija yra peržiūrėti skundžiamus prokurorų sprendimus ir įvertinti jų pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau tai nereiškia, kad nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo, aukštesnysis prokuroras atlieka naują tyrimą. Aukštesniajam prokurorui įsitikinus, kad surinkta pakankamai duomenų sprendimui priimti ir skundžiamame nutarime padarytos išvados atitinka tyrimo metu nustatytas aplinkybes, aukštesnysis prokuroras savo nutarime trumpai surašo motyvus, kuriais remiantis skundžiamas nutarimas paliekamas galioti. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis prokuroras, t. y. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Irma Zaikienė, netenkindamas pareiškėjo skundo, skundžiamame nutarime pritarė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Liudmilos Borisovos argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo išvadą dėl keliamo klausimo nepriskirtinumo viešajam interesui, teisės aktų pažeidimo nebuvimo formuojant bei parduodant A. K. namų valdos žemės sklypą ir nuo ginčijamo administracinio akto – Potvarkio priėmimo bei jo pagrindu sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, skaičiuojamų senaties terminų suėjimo. Teismas, patikrinęs prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, konstatuoja, kad tiek Kauno apygardos prokuratūra, tiek Generalinė prokuratūra tirdama pareiškėjo pareiškimą ir skundą, procesinių pažeidimų nepadarė, analizavo faktinius duomenis dėl pareiškime nurodytų aplinkybių bei atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką dėl viešojo intereso gynimo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo ir teisės aktų pažeidimo nebuvimo formuojant bei parduodant A. K. namų valdos žemės sklypą bei suėjusių senaties terminų dėl 1995 m. priimto administracinio akto ginčijimo.
Pareiškėjas pareiškime iš esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl viešojo intereso gynimo, kaip ir Generalinei prokuratūrai pateiktame skunde, tačiau nei pareiškime, nei skunde dėl prokuroro nutarimo panaikinimo pareiškėjas nenurodė jokių naujų argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę skundą nagrinėję prokurorai, išskyrus, jo nuomone, netinkamą pateiktų įrodymų vertinimą, papildomų įrodymų nerinkimą ir nepakankamą priimtų sprendimų motyvavimą.
Teismų praktikoje yra nurodyta, jog apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui, todėl pareiškimas dėl Generalinės prokuratūros 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 13.12.-33 ir Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. (AP-5312)3VI-23, panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
Atmetus pareiškėjo V. K. pareiškimą, iš pareiškėjo priteistinos 605 Eur suinteresuotųjų asmenų T. K. ir Ž. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos, nėra nepagrįstai per didelės, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo Nr. 13.12–33 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. vasario 28 d. nutarimą „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ ir 2019 m. vasario 28 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimo Nr. (AP–5312)3VI-23 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, panaikinimo.
Priteisti iš pareiškėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiesiems asmenims T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės tesimo Šakių rūmus.