- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-12
- Bylos Nr.
- 2-15-874/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00500-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Ieškovas
- Šiaulių apygardos vyriausiojo
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. M.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Jolanta Grigaliūnienė
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą atstovei prokurorei Ritai Dabužinskienei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Laurai Kudulytei, atsakovei R. M., jos atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. įgaliotajai atstovei S. M., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl administracinio akto panaikinimo dalyje, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, iškeltoje pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonei, J. Š., Žagarės regioninio parko direkcijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, atstovė prokurorė Rita Dabužinskienė patikslintą ieškinį (3 t., 49-52 b. l.) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktą, kuriuo leista P. M. privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 1999 m. kovo 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą 2011 m. kovo 29 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl nuosavybės teisės nustatymo R. M. į ½ dalį 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, patvirtintą 2011 m. kovo 29 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl R. M. paveldėjimo ½ dalies 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją, grąžinti 0,2506 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės dispozicijon; panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Šiaulių apskrities viršininko 1998-05-26 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktu leido P. M. privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo pagrindu 1999-03-16 buvo pasirašyta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir P. M. dėl 0,2506 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Šios sutarties pagrindu P. M. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,2506 ha žemės sklypas. Priimti įsakymas ir sutartis yra neteisėti, nes sutarties objektu buvo žemės sklypas, nuosavybės teise priklausęs Lietuvos Respublikai, t. y. viešosios nuosavybės teisės objektas. Valstybinė žemė turėjo būti parduodama laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos (1997-07-02 įstatymo redakcija) 9 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos reikalavimų. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. (1997-07-02 įstatymo redakcija) numatyta, kad „piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose“. Nutarimo 4 p. numatyta, kad „faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos bylų duomenis“. Kai pagal įstatymus atskiros namų valdos naudojamos žemės sklypo plotas ir ribos nustatyti ir yra parengta techninės apskaitos byla, namų valdos žemė parduodama pagal techninės apskaitos byloje fiksuotus duomenis. Nagrinėjamu atveju šio reikalavimo nebuvo laikomasi, nes 1998 m. R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonė, formuodama P. M. namų valdos žemės sklypą, nukrypo nuo techninėje byloje buvusio plano, pakeitė vienos iš žemės sklypo ribų išsidėstymą (riba plane pažymėta 7-1), t. y. ją atitraukė nuo ūkinių pastatų, priklausančių R. M., link M. naudojamo žemės sklypo. Techninės bylos dokumentuose riba eina sulig R. M. ūkiniais pastatais, greta šulinio. Keičiant žemės sklypo ribą, pažymėtą 7-1, buvo nesuderinta su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju. Kadastrinių matavimų metu 1998-02-10 žemės naudotojas buvo J. Š., šiuo metu yra R. M. Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministerijos 1996-03-11 įsakymu Nr. 98, 5.2 p. numatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje nustatomos dalyvaujant žemės sklypo esamam savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams, turintiems juridinius žemės nuosavybės ar naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Kai gretimas žemės sklypas neturi juridiškai įteisinto savininko ar naudotojo, kviečiamas agrarinės reformos tarnybos atstovas. 1998 m. žemės sklypo planas buvo derintas su M. ir Š. (riba 5-7). Su žemės sklypo naudotoju, kurio žemė ribojasi taškuose 7-1, nėra jokių duomenų, kad būtų derinta. Privatizavimo byloje nėra duomenų, kad žemės sklypą rengęs matininkas būtų informavęs gretimų žemės sklypų savininkus, naudotojus, kad yra rengiamas planas ir jie turi atvykti. Ribų nederinimas su gretimų žemės sklypų naudotojais bei jų neinformavimas apie sklypo rengimą, rodo, kad yra pažeisti minėtos metodikos 5.2 ir 5.3 punktai. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad įsakymas ir pirkimo-pardavimo sutartis yra priimti pažeidžiant minėtus teisės aktus, todėl yra neteisėti ir negaliojantys. Pripažinus administracinį aktą ir sandorį negaliojančiais, turėtų būti taikoma restitucija, t. y. P. M. privalėtų grąžinti žemės sklypą valstybės dispozicijon, tačiau 2010-10-22 jis mirė. Jo turtą pagal nuosavybės teisės liudijimą ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą perėmė sutuoktinė R. M. Kadangi P. M. nuosavybės teisę įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinį aktą ir sutartį, todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo būti perleistas. Todėl turėtų būti pripažintini negaliojančiais nuosavybės teisės liudijimas bei paveldėjimo teisės liudijimas, kuriais R. M. įgijo nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą. Lietuvos Aukščiausias Teismas jau yra nurodęs 2013-04-19 nutartyje Nr. 3K-3-235/2013, kad senatis šioje byloje nėra praleista ir kad yra ginamas viešasis interesas. Be viešojo intereso šioje byloje pažeidžiamas ir privatus interesas. P. M. nepranešė kito sklypo savininkui, kad didina savo sklypą kaimyno sąskaita, R. M. nebegali įgyti tokio dydžio sklypo, koks jam priklauso pagal inventorinės bylos duomenis. Teisėti lūkesčiai yra ne tik pas atsakovę R. M., bet ir pas trečiąjį asmenį R. M. Negalima pripažinti atsakovės R. M. žemės sklypo valdymą teisėtu, nes sklypas įgytas pažeidus imperatyvias teisės aktų normas, nesąžiningai. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms. Formuojant namų valdos žemės sklypą, reikia informuoti ir kviesti į tokio sklypo formavimą visus gretimus žemės sklypų naudotojus. J. Š. nebuvo informuotas, nes jei būtų informuotas, būtų atvykęs, derinęs žemės sklypo planą ir būtų patvirtinęs planą savo parašu. Teisės aktas yra aiškiai numatęs, kaip tai turi būti padaryta. Pagal metodikos 5.3 p., turėjo būti išsiusti raštiški kvietimai. J. Š. nei buvo informuotas taip, kaip numato teisės aktai, nei su juo buvo derinamas planas. Metodikos 14.2.6 p. numatyta, kad matininkas atiduoda Nacionalinei žemės tarnybai parengtą bylą, kurioje yra kiti dokumentai susiję su bylos parengimu. Restitucija turi būti taikoma todėl, kad teisės aktų pažeidimai pažeidžia ne tik valstybės, bet ir M. teises, nes pastarieji turi teisę į visą sklypą. Turi būti remiamasi ginčo santykio metu galiojusių teisės aktų reikalavimais. Prašo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., 80-81 b. l.) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, sutikdama su ieškovo reikalavimais. Paaiškino, kad 1999-11-24 R. M. notaro tvirtinta sutartimi iš J. Š. nupirko gyvenamąjį namą su priklausiniais, kurie buvo 13 arų žemės sklype, už kurį J. Š. yra apmokėjęs 4,49 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. 1993 m. J. Š. namą buvo įsigijęs iš L. S. 1999-10-27 L. S. su J. Š. sudarė perleidimo sandorį, kuriuo J. Š. buvo perleista 4,49 Lt grynų pinigų, sumokėtų už 13 arų namų valdos sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Niekas iš buvusių namo savininkų nežinojo, kad dalis namų valdos 5,7 arai yra neteisėtai primatuoti prie kaimyno žemės sklypo. R. M. sutartį įregistravo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje bei Žagarės seniūnijoje. Ne visi namų valdos žemės sklypai buvo įteisinti kaip privati nuosavybė, kadangi vyko geodeziniai matavimai. R. M. yra perleista teisė į 13 arų žemės sklypą. Problema iškilo 2009 m. balandžio mėn., kai M. ėmė tvarkyti keliuką. P. M. pasakė „ko tvarkot mūsų keliuką?“. M. buvo šoke, kad tai ne jų keliukas, jie kreipėsi į Joniškio žemėtvarkos skyrių. Paaiškėjo, kad keliukas primatuotas prie P. M. namų valdos. Kreipėsi į apskrities viršininko administraciją, nustatyta, kad įteisinant P. M. 0,2506 ha namų valdos žemės sklypo dalį buvo padaryta eilė pažeidimų. Dalis R. M. namų valdos žemės sklypo buvo neteisėtai privatizuota P. M. R. M. dėjo pastangas taikiai išspręsti ginčą, darė planus, kad atsakovei R. M. liktų tokio pat ploto žemės sklypas. R. M. turi teisę turėti savo įvažiavimą, kuris būtų sutvarkytas taip, kad atsakovė R. M. turėtų galimybę privažiuoti prie savo ūkinių pastatų, jeigu jai tokia būtinybė atsirastų. R. M. buvo pateiktas vienintelis 13 arų žemės sklypo planas, kuris buvo inventorinėje byloje. Nėra žinoma, kad J. Š. būtų perspėjęs R. M., jog žemės sklypo ribos pasikeitusios, kad yra davęs sutikimą atiduodamas dalį namų valdos žemės sklypo gretimam naudotojui P. M. R. M. sklypas nėra įteisintas. Jis faktiškai naudojo ir kelią, kuriuo įvažiuodavo. Kiekvienas žmogus įsigydamas privačią nuosavybę tikisi, kad tai jo nuosavybė. M. turi namą, turi teisę į namų valdą, bet neturi kaip į ją patekti, o atsakovė R. M. turi du įvažiavimus. Kai R. M. įgijo namą, pas kaimynus jau buvo du įvažiavimai. Kitoje vietoje M. negali įrengti įvažiavimo. Sutinka su ieškovo ieškiniu ir prašo ieškinį tenkinti. Prašo priteisti iš atsakovės turėtas trečiojo asmens R. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. įgaliotoji atstovė S. M. atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., 80-81 b. l.) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, sutikdama su ieškovo reikalavimais. Paaiškino, kad nori žinoti savo sklypo ribas. 2009 m. kaimynas P. M. pradėjo arti žolyną, ištempė virvę ir tada pamatė savo sklypo ribas. 1999 m. pirko namą iš J. Š. su 13 arų sklypu. P. M. parodyta riba kirto jos įvažiavimą į sodybą. Kreipėsi į Šiaulių žemėtvarką, kad sužinotų savo sklypo ribas. Atvažiavo žmonės iš Šiaulių žemėtvarkos ir nustatė pažeidimus. Kai pirko sodybą, J. Š. aprodė sklypo ribas pagal planą, nesakė, kad yra ne tokios sklypo ribos. Bandė su kaimynais tartis taikiai. Šiaulių apskrities viršininko administracijos darbuotojai sakė, kad nebuvo suderintas planas su žemės naudotojais, neatitinka ribos prie įvažiavimo. Sklypo riba buvo atkelta į jų sklypą apie 1,5 metro. Pagal inventorinės bylos planą įvažiavimas buvo jų sklype, o ne bendras. Jei J. Š. būtų sakęs, kad įvažiavimas priklauso kitam sklypui, nebūtų to namo pirkę, nes jiems svarbus yra įvažiavimas. Kitoje sklypo pusėje negali įrengti įvažiavimo, nes yra ariama žemė. Nuo pat įsigijimo M. naudojosi įvažiavimu. J. Š. neinformavo, kad M. naudojasi įvažiavimu, tik parodė ribą ties šuliniu. Šulinys yra M. pusėje, riba prie pat šulinio. P. M. ir J. Š. aprodė sklypo ribas jos vyrui, ji nedalyvavo. M. visą laiką važinėjo tuo įvažiavimu, jie neprieštaravo. Sklypo riba eina tarp ūkinių pastatų. M. daržinė stovi prie ribos ir jų malkinė. Kai pirko sodybą, malkinė buvo šiferinė, jie perdarė į mūrinę, malkinės ribos nepasikeitė. Malkinės stogo šlaitas šiek tiek išsikišęs. Nori turėti savo įvažiavimą, žinoti savo sklypo ribas. Name gyvena 14 metų, kad ribos neatitinka sužinojo 2009 m. balandžio mėn., kai kaimynas ėmė arti ir sodinti veją, nutiesė virvę, tada pamatė ribą. Nustebo, kad įvažiavimas jiems nepriklauso. Prieš perkant namą susitarė, kad J. Š. parduoda namą su 13 arų žemės sklypu. Planas nebuvo pridėtas prie pirkimo pardavimo sutarties.
Atsakovė R. M. atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., 83-90 b. l.) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad į namą, esantį (duomenys neskelbtini), atsikėlė 1988 m. pabaigoje. Visu ūkiu, namo remontu užsiėmė vyras. Į sodybą buvo vienas įvažiavimas tarp ūkinių pastatų su kaimynais, visą laiką juo naudojosi. Architektūros skyriuje jiems paaiškino, kad statant namus buvo skiriamas bendras įvažiavimas dviem sklypams. Jų kaimynas buvo L. S., po to, J. Š. Prie įvažiavimo kaimynų pusėje buvo malkinė. Atsikraustę M. pasidarė ten priestatą. Kadangi laikė daug gyvulių, jos vyras įrengė antrą įvažiavimą, M. tada dar negyveno. Kai nusprendė kasti šulinį, jį kasė, kad ir kaimynai galėtų naudotis. Nežino, kodėl riba buvo nubrėžta prie šulinio, kai darė inventorizacines bylas, planus. Teisiškai registravo žemės sklypą jos vyras, ji nesidomėjo. Vyras sakė, kad su J. Š. derino ribas, sutarė, kad J. Š. pasirašys ir jie turės išpirktą žemės sklypą. Ji gyvena viena, būtų sudėtinga, jei netektų įvažiavimo, būtų problema žiemą patekti automobiliu į garažą. Mano, kad M. gali pasidaryti kitą įvažiavimą, jei jų netenkina bendras įvažiavimas. Kai matavo sklypo ribas, su J. Š. buvo žodinis susitarimas. Tada vyko žemės reforma, į viską buvo atlaidžiau žiūrima, ne vienoje byloje trūksta parašų. Sprendė įvairias galimybes baigti bylą taikiai. Mano, kad kaimynai veikia tik iš principo. Įvažiavimo faktinis naudojimas buvo visą laiką toks pat, juo naudojosi jie, L. S., J. Š. ir M. Niekada netrukdė niekam naudotis įvažiavimu. 2009 m. gavo raštą, kad neteisingai atmatuotas sklypas. Jos vyras atsakė, kad neprieštarauja, jog bendru įvažiavimu naudotųsi kaimynai. Buvo nusprendę atsisakyti tos dalies žemės, nekeičiant kitų ribų, tačiau iš žemėtvarkos tarnybos prieštaravimą, kad taip sumažinti sklypo negalima. Į šiaurės pusę negalima pakelti ribų, nes ten žemė įteisinta, kitoje pusėje yra valstybinė žemė, ja naudojasi Š., laukia kol ją leis išsipirkti. Ji nenori ir su kitais kaimynais turėti konfliktą. Jų sklypas išpirktas ir atmatuotas, kaip priklauso. R. B. matavo jų sklypą, sakė, kad kaimynams yra daugiau nei 13 arų. Sutiktų suteikti servitutą įvažiavimui, kad kaimynai galėtų be apropojimų juo naudotis. R. M. praplatino apie 70 cm priestatą, todėl susiaurėjo įvažiavimas. Inventorizacijos bylas darė pastatams išpirkti, ne žemei. 1998 m. planas buvo padarytas pagal faktinį naudojimą. Buvo žodinis J. Š. sutikimas. R. B. buvo atvykęs į vietą, J. Š. negalėjo dalyvauti, po dviejų savaičių atvyko J. Š., bet nebuvo R. B. Kada įrengė kitą įvažiavimą, nepamena. Nuo 1988 m. jų sklypo faktinis naudojimas nesikeitė. 1991 m. jiems buvo leista privatizuoti 17,25 arų sklypą. Kada padidėjo sklypas negali atsakyti, nes viską tvarkė vyras. Už kiek ploto mokėjo 1992 m. negali pasakyti. Kai atsikėlė gyventi, jų ūkiniai pastatai jau buvo. Prašo ieškinį atmesti ir netaikyti restitucijos.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Laura Kudulytė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (3 t., 75-79 b. l.) palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, sutikdama su ieškovo reikalavimais. Paaiškino, kad šioje byloje prokuroras veikia pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos raštą, kuriame buvo įvardinti teisės aktų pažeidimai paženklinant, formuojant ir parduodant R. M. žemės sklypą. Buvo prašoma atlikti tyrimą ir esant reikalui ginti viešąjį interesą, ginčyti administracijos sprendimą bei pirkimo-pardavimo sutartį. R. M. 2009 m. kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją su prašymu patikslinti jo naudojamos namų valdos ribą su P. M. žemės sklypu. Valstybinės kontrolės žemės naudojimo specialistai atvykę į vietą įvertino dokumentaciją, t. y. besiribojančių namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis ir parengtą P. M. namų valdos kadastrinių matavimų planą, nustatė, kad buvo padaryti pažeidimai. Nustatant P. M. žemės sklypo ribas buvo pažeista žemės sklypo ženklinimo procedūra, žemės sklypo kadastro byloje nebuvo kaimyninio žemės sklypo naudotojo J. Š. rašytinio sutikimo. Nebuvo rasta įrodymų, kad į ženklinimą buvo kviesti žemėtvarkos atstovai. Buvo padidinta P. M. žemės sklypo riba, nes kadastrinių matavimų planas neatitiko techninės apskaitos bylos duomenų. Pagal P. M. inventorinės bylos duomenis matosi, kad riba turėjo eiti ties ūkiniu pastatu tiesia linija iki šulinio. Pagal 1998 m. kadastrinių matavimų planą matosi, kad riba buvo pastumta. Tokiais veiksmais buvo pažeista Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., kad asmenims prie naudojamų statinių yra parduodamas faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas ir Vyriausybės nutarimo dėl žemės sklypo, naudojamo ne žemės ūkio veiklai, pardavimo ir nuomos 4 p., kad faktinis naudojimas tuo metu, rengiant 1998 m. planą, buvo nustatomas pagal namų valdos apskaitos byloje esantį planą. Neteisingai buvo nustatytas faktinis naudojimas, jis turėjo būti nustatomas pagal inventorinės bylos duomenis. P. M. buvo pasiūlyta administracine tvarka pakeisti ribas. Kadangi jis neparodė iniciatyvos koreguoti sklypo ribas, buvo kreiptasi į prokurorą. Buvo galima baigti bylą taikos sutartimi - įteisinti dabartines ribas, nes pritaikius restituciją R. M. sklypui, šis asmuo turi teisę pirkti žemės sklypą ne aukciono būdu. Atsižvelgiant į faktinį naudojimą, tarnybos nuomone, buvo galima įteisinti dabartines ribas. Bylos šalims atsisakius tai daryti, tarnyba prašo tenkinti ieškovo reikalavimus. Abi namų valdos turėtų būti projektuojamos vienu metu, abiems rengiami planai. Mokėjimo pranešimas yra išrašomas pagal įkainojimo aktą. Įkainojimo aktas surašytas 1992 m., kuriame M. sklypo plotas nurodytas 25 arai. M. sklypas yra išpirktas tik neįforminta pirkimo-pardavimo sutartis. Matininkų veiklos licenzijavimo taisyklėse nurodyta, kad matininkai atsako už atliekamų darbų kokybę (Vyriausybės nutarimas 1995-12-19 Nr. 1581, 16 p.). Matininko darbą prieš sudarant sutartį tikrina Šiaulių apskrities viršininko administracijos specialistai. P. M. pageidavimu buvo parengtas planas. Jei planas būtų parengtas pagal inventorinę bylą, tai žemėtvarka nebūtų liepusi plano pakeisti. Matininkas prisiėmė atsakomybę ir naudotojo pageidavimu padarė tokį planą, o žemėtvarkos specialistai, turėjo pastebėti ir atmesti tokią bylą. Naudotojas nėra žemės sklypo savininkas ir spręsti dėl žemės sklypo disponavimo jis neturi teisės. Naudotojui turi būti aiškios jo naudojamo sklypo ribos. Jei J. Š. nedalyvavo ženklinime, kaip jis galėjo parodyti ribas M. Pripažįsta ieškinį ir sutinka, kad buvo padaryti pažeidimai, prašo tenkinti ieškovo reikalavimus.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonės atstovas R. B. paaiškino, kad inventorizacijos bylos planai neatitinka natūros. Jie buvo duoti tik išsipirkti investiciniais čekiais būtent tokį plotą. 1992 m. planas netikslus, o 1998 m. jo darytas planas yra teisingas. Derino su P. M. ir J. Š. 1998 m. kai darė planą, vadovavosi inventorizacinės bylos principais, o ne metrais ir kaimynų suderinamumu. Prijungė žalią plotą prie 17,25 arų ir išėjo 25,06 arai. Su šeimininku apėjo jo namų valdos ribas ir kiek jis faktiškai naudojosi pagal tai nustatė sklypo ribas. Ieškant kompromiso padarė, kad įvažiavimo viduriu eitų riba. Kai braižė sklypą, dalyvavo P. M. Kaimynai M. ir Š. pretenzijų neturėjo, J. Š. nebuvo. Su pastaruoju susiskambino telefonu bei sutarė, kad atvažiuos vėliau ir pasirašys. Su J. Š. raštu sklypo ribų nederino, bet telefonu suderino. Jis pats su J. Š. nekalbėjo, derino per P. M. J. Š. sutiko, kad riba būtų per vidurį įvažiavimo. Pagal įstatymą plane turėjo būti J. Š. parašas, tačiau jo nėra, dėl to pripažįsta savo klaidą. Įvažiavimas buvo vienas ir, kad nei vieno nenuskriausti, buvo suformuota riba per įvažiavimo vidurį. P. M. suformuotas antras įvažiavimas buvo asmeninėje žemėje. Kitą įvažiavimą jam primatavo, nes buvo toks susitarimas su J. Š. Po to, vieną kartą teko bendrauti su J. Š. Nežinojo, kad J. Š. ruošiasi parduoti namą. Į 1998 m. žemės sklypo planą įrašė M. pavardę, nes patikslintą planą braižė vėliau, tik įrašė sklypo formavimo datą 1998-02-10. Kai aplinkui pamatuota, tai R. M. sklypo dydis gaunasi automatiškai, t. y. 13,95 arų. Jei būtų tenkintas ieškinys ir atkurta tokia padėtis kaip inventorizacijos byloje, R. M. sklypo plotas būtų apie 14,30 arų. Perkamo sklypo plotas beveik visada nesutapdavo su inventorizacijos planu. Yra leistinos paklaidos tarp nekilnojamo turto registre registruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus. Nuo pastatų riba ėjo per patį vidurį. Dabar jau ne per vidurį riba eina, nes M. iš savo pusės prisistatė apie 70 cm ir įvažiavimas susiaurėjo. Inventorinės bylos planas neatitiko faktinio naudojimo, reikėjo kuo greičiau panaudoti investicinius čekius, todėl žmonės pirkosi žemę ir darė preliminarius planus. Inventorinės bylos planas yra tik orientyras. Raštiškai savininkų nekvietė. Kai 1998 m. pamatavo sklypą, užkalė kuolus, kurie ir dabar tebestovi. Kai atvažiavo matuoti, prašė inventorizacinės bylos. Matė ribą pagal šulinį, bet vadovavosi faktiniu naudojimusi.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. Š. paaiškino, kad pirko sklypą iš sūnėno L. S. Jam perdavė visus dokumentus, įregistravo sandorį. Gal po dešimties dienų atvažiavo į Žagarę, turėjo susitikti su P. M. ir R. B., tačiau R. B. neatvažiavo. Žiūrėjo sklypo ribas kartu su P. M. ir L. S. Parodė sklypo ribą per vidurį įvažiavimo. Vasarą atvažiuodavo į tuos namus pagyventi. Jam buvo nesvarbu kur sklypo ribos. Sklypą pirko 1993 m., o pardavė 1999 m. Jis rodė M. sklypo ribas – tas ribas einančias tarp pastatų per vidurį. Kai pirko namą, iš sūnėno gavo inventorinę bylą, kurioje buvo planas. Kai pardavė namą M., inventorinės bylos neatidavė. 1991 m. M. sklypo plano nebuvo matęs, matė tik 1998 m. planą. Jis sklypo plano nekeitė, žemė jam nerūpėjo. P. M. atėjęs klausė „kaip bus su įvažiavimu?“, o jis atsakė „kaip važiavom, taip ir važiuosim“. P. M. atsakė, tai gerai, nesiginčysime. Gerai pamena, kad dėl sklypo ribos su P. M. nebuvo jokios kalbos, tik dėl kelio naudojimo tvarkos. Sutarė, kad bendrai naudosis įvažiavimu. Įvažiavimas buvo vienas, kada atsirado antras keliukas pas P. M., negali pasakyti. Nežino, kodėl P. M. klausė dėl įvažiavimo kaip važinės. Jam sklypo ribas prieš pardavimą yra aprodęs L. S. Koks sklypo plotas nesidomėjo. Ar išpirktas sklypas nebuvo kalbos, kažkiek žemės pritrūko ir jis sumokėjo už žemę 4 rublius ar litus. P. M. buvo prašęs neparduoti namo be jo žinios. Kai atsirado pirkėjai M., P. M. neprieštaravo. R. M. parodė namą, ūkinį pastatą, apėjo teritoriją, parodė šulinį. Šulinys buvo pas P. M., nes šis kasė šulinį. Šulinys nuo ribos buvo apie 2-2,5 m. Iš karto pardavė namą M. L. S. buvo išpirkęs žemę iš valstybės. Nežino kiek žemės buvo ir kiek jos turėjo būti. M. jam nerodė jokių pakeistų planų. Iki namo pardavimo niekam ribų netvirtino ir niekas neklausė. Suprato, kad įvažiavimas bendras, riba per vidurį tarp ūkinių pastatų. Jam buvo tas pats kieno žemė. Nėra pastebėjęs įkaltų kuoliukų, žyminčių sklypo ribą. Pagal planą nežinojo kur riba, bet laikė, kad per vidurį tarp pastatų. Su juo nebuvo derinamas sklypo ribų perkėlimo klausimas, neformino jokio dokumento, niekur nepasirašė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Žagarės regiono parko direkcija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra susijusios su Direkcijos kompetencija ir bylos išsprendimas neturės jokios įtakos Direkcijos teisėms ir pareigoms (3 t., 71-72 b. l.). Direkcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (3 t., 152 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Žagarės valstybinio žirgyno direktoriaus P. M. 1991 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 30 suteikti žemės sklypai prie perkamų pastatų šiems Žagarės valstybinio žirgyno darbuotojams: P. M. 1725 m², (duomenys neskelbtini), L. S. 1300 m², (duomenys neskelbtini) (1 t., 18 b. l.). Iš P. M. namų valdos dokumentacijos prijungtos prie bylos matyti, kad 1992 m. liepos 10 d. žemės sklypo įkainojimo aktu P. M. parduodamas 0,2506 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 1992 m. liepos 29 d. mokėjimo pranešimu P. M. už perkamą žemės sklypą sumokėjo 1256 rublius. Šiaulių apskrities viršininkas 1998 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktu leido P. M. privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šio įsakymo pagrindu 1999 m. kovo 16 d. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir P. M. pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,2506 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo (1 t., 9-11, 13-14 b. l.). Šios sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre P. M. vardu įregistruotas 0,2506 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4100 Lt, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 15-16, 17 b. l.). 1993 m. rugsėjo 30 d. sutartimi L. S. pardavė J. Š. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais 1300 kv.m. ploto žemės sklype, esančius (duomenys neskelbtini), 1999 m. lapkričio 27 d. L. S. su J. Š. sudarė sutartį, kuria L. S. perleido J. Š. 4,49 Lt grynų pinigų, sumokėtų už 0,1300 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 1999 m. lapkričio 24 d. sutartimi J. Š. šį turtą pardavė R. M. (1 t., 22-30 b. l.). P. M. namų valdos 0,2506 ha žemės sklypo planą privatizavimui parengė ir kadastrinius matavimus atliko R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonė 1998 m. vasario 10 d. Iš kadastrinių matavimų plano matyti, kad riba 7-1 nustatyta viduriu tarp dviejų gretimų ūkinių pastatų (1 t., 12 b. l.). Iš P. M. namų valdos techninės inventorizacijos byloje, sudarytoje 1991 m. lapkričio 13 d., esančio plano matyti, kad ši riba nustatyta prie P. M. ūkinio pastato (1 t. 19-20 b. l.). Iš 1998 m. vasario 10 d. parengto žemės sklypo plano matyti, kad planas riboje 5-7 buvo derintas su gretimų sklypų savininkais R. M. ir R. Š., o riboje7-1 nebuvo suderintas su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju kadastrinių matavimų metu (1998 m. vasario 10 d. žemės naudotojas buvo J. Š.). Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 19 d. rašto Nr. S3-303 M-(1.22) „Dėl namų valdos žemės sklypo“ nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija siūlė P. M. administracine tvarka pakeisti žemės sklypo ribas (1 t., 32 b. l.). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis P. M. mirė 2010-10-22 (1 t., 101 b. l.). Iš nuosavybės teisės liudijimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad atsakovo P. M. teisių perėmėja yra R. M. (1 t., 112-116 b. l.). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis J. Š. mirė 2013-12-30, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. Š. teisių perėmėjai yra A. Š. ir A. Š., kuriems buvo išsiųstas teismo pranešimas dėl pageidavimo įstoti į procesą trečiaisiais asmenimis vietoje mirusio J. Š., tačiau raštu pageidavimo jie nepareiškė (3 t., 144, 149, 151 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2013 konstatavo, kad šioje nagrinėjamojoje byloje ginamas viešasis interesas ir senaties terminas ieškiniui pareikšti nebuvo praleistas (2 t., 190-200 b. l.)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės žemės perleidimo santykių įstatyminio reglamentavimo tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011).
1991 m. liepos 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir vėlesnės jo redakcijos reglamentuoja žemės reformos bei žemės privatizavimo tvarką. Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos sąlygas bei tvarką tuo metu nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtinta „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka“.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. (1997-07-02 įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) numatyta, kad piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4 p. nurodoma, kad <...> Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis <...>.
P. M. namų valdos 0,2506 ha žemės sklypo planą privatizavimui parengė ir kadastrinius matavimus atliko R. B. žemėtvarkos paslaugų įmonė 1998 m. vasario 10 d. Šiame kadastrinių matavimų plane 0,2506 žemės sklypo riba 7-1 neatitinka faktinės ribos, nurodytos P. M. namų valdos techninės inventorizacijos byloje esančiame pastatų išdėstymo ir faktinio žemės naudojimo ribų plane, t. y. kadastrinių matavimų plane riba nustatyta viduriu tarp dviejų gretimų ūkinių pastatų, o P. M. namų valdos techninės inventorizacijos byloje, sudarytoje 1991 m. lapkričio 13 d., ši riba nustatyta prie P. M. ūkinio pastato. Iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje J. Š. parodymų bei 1998 m. vasario 10 d. parengto žemės sklypo plano nustatyta, kad šis žemės sklypo planas riboje 7-1 nebuvo suderintas su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudotoju kadastrinių matavimų metu, t. y. J. Š., todėl buvo pažeistas Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98, 5.2 p. nuostatos, numatančios, kad žemės sklypo ribos vietovėje nustatomos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams, turintiems juridinius žemės nuosavybės ar naudojimo teisę įrodančius dokumentus. Kai gretimas žemės sklypas neturi juridiškai įteisinto savininko ar naudotojo, kviečiamas agrarinės reformos tarnybos atstovas (jeigu žemės sklypas yra kaimo vietovėje) arba miesto, rajono savivaldybės atstovas (jeigu žemės sklypas yra mieste). Duomenų, kad nustatant matuojamo žemės sklypo ribas būtų dalyvavęs Joniškio rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkas Žagarės seniūnijoje, privatizavimo byloje nerasta. Privatizavimo byloje nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų pakvietimą dalyvauti, nustatant matuojamo žemės sklypo ribas, nors minėtos metodikos 5.3 p. nurodyta, kad asmenys ribų nustatymui kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos, išsiunčiant registruotu laišku. Įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadą, kad Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktas ir šio įsakymo pagrindu sudaryta 1999 m. kovo 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. (1997-07-02 įstatymo Nr. VI1I-370 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4 p., Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos, patvirtintos Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98, 5.2, 5.3 p., todėl jie pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais nuo pat jų priėmimo momento bei naikintini kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 47 str., 59 str. 1 d.).
Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 9 str. 2 d., nustatyta, kad civilinio kodekso nustatytos taisyklės dėl sandorių negaliojimo pasekmių taikomos sandoriams, pripažintiems negaliojančiais šiam kodeksui įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti. Pripažinus negaliojančia 1999 m. kovo 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,2506 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo P. M., turėtų būti panaikintos ir jos pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei sprendžiamas restitucijos klausimas. P. M. mirė 2010 m. spalio 22 d. Jo turėtą ½ dalį 0,2506 ha žemės sklypo paveldėjo sutuoktinė R. M., pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, patvirtintą 2011 m. kovo 29 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). ½ dalį 0,2506 ha žemės sklypo nuosavybės teise R. M. įgijo pagal nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą 2011 m. kovo 29 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinus negaliojančia 1999 m. kovo 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,2506 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo P. M., negaliojančiais pripažintini ir vėliau dėl šio turto sudaryti sandoriai, t. y. nuosavybės teisės liudijimas, patvirtintas 2011 m. kovo 29 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, patvirtintas 2011 m. kovo 29 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyje dėl nuosavybės teisės nustatymo ir paveldėjimo 0,2506 ha žemės sklypo) (CK 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos jėzuitų provincija v. UAB „Diagnostikos poliklinika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-662/2004; 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apgyardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-149/2007; kt.). Taigi administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-532/2009; kt.).
CK 1.80 str. 2 d. nustatyta, kad tuomet, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. CK 6.145 str. nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo. Ši nuostata įtvirtinta CK 1.138 str. 2 p., nurodant, kad vienas civilinių teisių gynybos būdų yra iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas.
Kadangi ieškinyje nurodyti administracinis aktas ir sandoriai dėl žemės sklypo pripažinti negaliojančiais ab initio, tai yra nuo administracinio akto priėmimo ir sandorių sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.), atsakovė R. M. (kaip P. M. teisių perėmėja) privalo grąžinti valstybei neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, įgytą 0,2506 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. M. pilnai sumokėjo už 0,2506 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu sutiko, kad P. M. išsipirko 0,2506 ha žemės sklypo plotą. Todėl naujai sudarant su R. M. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, jei R. M. įsigytų ne mažesnį ir ne didesnį, nei 0,2506 ha žemės sklypą, jai nebereikėtų už sklypą mokėti valstybei. Jei R. M. įsigytų mažesnį nei 0,2506 ha žemės sklypą, valstybė įpareigotina grąžinti R. M. skirtumą pinigais pagal dabartines žemės kainas arba skirtumą atiduoti natūra kitoje vietoje.
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. atstovė pateikė teismui pasiūlymą su žemės sklypų planais taikyti restituciją pakeičiant ginčo sklypų koordinates. Teismas negali taikyti restitucijos pakeičiant ginčo sklypų koordinates, nes iki šiol R. M. nėra suformuotas namų valdos žemės sklypas ir teismas negali pats suformuoti žemės sklypo. Atsakovės R. M. atstovė pateikė teismui pasiūlymą su žemės sklypo planu, kuriame numatyta servituto galimybė – dėl teisės naudoti dalį R. M. žemės sklypo įvažiavimo dalyje servituto teise ir dėl teisės naudoti dalį gretimo valstybinės žemės sklypo, kuriuo naudojasi R. M. įvažiavimo dalyje, servituto teise. Teismas mano, kad nustačius kelio servitutą R. M. negalėtų įgyvendinti teisės į išpirktą 0,1300 ha žemės sklypą, todėl toks pasiūlymas kaip restitucijos taikymo būdas atmestinas. Tiek R. M., tiek R. M. atstovės teigė, kad visiškos restitucijos taikymas neišspręstų tarp šalių kilusio ginčo ir siūlė teismui savo pasirinktus variantus. Teismas atsižvelgia į tai, kad byla teisme nagrinėta beveik penkerius metus, R. M. ir R. M. kelis kartus bandė ginčą išspręsti taikiai, tačiau jiems priimtino sprendimo būdo taip ir nerado. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisingiausia ir protingiausia yra taikyti visišką restituciją, kad tiek R. M., tiek R. M. būtų suformuoti žemės sklypai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tai padaryti teismo nuomone įmanoma, nes šalia R. M. namų valdos sklypo yra valstybinės žemės.
Ieškovas prašė panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo teisinę registraciją. Tačiau teisinę registraciją galima panaikinti kieno nors vardu, o ne aplamai. Tada žemės sklypas liktų valstybės nuosavybei. Todėl panaikinta 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija R. M. vardu.
Prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui apginti, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išlaidos už teisines paslaugas bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kai ieškiniu prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo turtą, ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 str. 1 d. 2 p.). Nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 0,2506 ha, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 4100,00 Lt (1 t., 17 b. l.), todėl žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, dydis yra 123,00 Lt. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 134,39 Lt. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. patyrė 2995,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas (1 t., 157 b. l., 2 t., 45 b. l.)
Bylinėjimo išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi šioje byloje yra du atsakovai – R. M. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2012 ir kt.). Todėl iš atsakovės R. M. į valstybės pajamas priteistina 128,69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės R. M. priteistinos 2995,00 Lt išlaidos už teisines paslaugas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M. naudai.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės R. M. (kaip P. M. teisių perėmėjos) nekilnojamajam daiktui – 0,2506 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), taikytos laikinosios apsaugos priemonės (1 t., 44-45 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str. 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl privačių namų valdų žemės sklypo pardavimo“ priedo 75 punktą, kuriuo leista P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), privatinės nuosavybės teise įsigyti 0,2506 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)).
Pripažinti negaliojančia 1999 m. kovo 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,2506 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), pardavimo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą 2011 m. kovo 29 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl nuosavybės teisės nustatymo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į ½ dalį 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)).
Pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, patvirtintą 2011 m. kovo 29 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės L. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo ½ dalies 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)).
Taikyti restituciją, grąžinti 0,2506 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)), valstybės dispozicijon.
Panaikinti 0,2506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)), teisinę registraciją R. M. vardu.
Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 128,69 Lt (vieną šimtą dvidešimt aštuonis litus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 2995,00 Lt (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. M., (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės R. M. (kaip P. M. teisių perėmėjos) nekilnojamajam daiktui – 0,2506 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.