- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- 1-260-1122/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila, Vytenis Dziegoraitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jis 2022 m. vasario 27 d. apie 00.50 val. viešoje vietoje – gatvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taksi vairuotojui A. B. atsisakius suteikti taksi paslaugas dėl R. V. neblaivumo, tyčia du kartus jėga trenkė durelėmis ir vieną kartą spyrė į A. B. priklausančio automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galines dureles, taip apgadindamas automobilio dureles ir galinę keleivio pusės kėbulo arką, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 01.07 val. viešoje vietoje – gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, tyčia sudavė keturis smūgius automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. B. į galvos sritį, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad sudavė nukentėjusiajam į veidą, tačiau nepripažįsta, kad trenkė, spyrė į automobilio dureles. Tą vakarą jie kartu su broliu leido laiką (duomenys neskelbtini). eančiame viešbutyje (duomenys neskelbtini), po ko jo brolis „Bolt“ programėle iškvietė taksi. Laukė, tačiau taksi nesulaukė. Po kurio laiko jis pamatė taksi automobilį. Nuėjo iki jo. Įlipęs paklausė, „ar nuveš“, vairuotojas atsisakė. Tiesiog pabėgo. Po to ėjo prie kito viešbučio, pamatė, kad stovi tas pats taksi. Taigi kadangi vairuotojas jį iškeikė, ir gavo į „dūdą“. Konfliktas buvo dėl to, kad taksi vairuotojas neatvažiavo iki pat viešbučio. Jis (R. V.) buvo įlipęs į taksi automobilį, tačiau gal išlipdamas ir trenkė durelėmis stipriau. Po to, kai ėjo į viešbutį, pamatė, kad stovi tas pats taksi automobilis, tada taksi vairuotojui ir sudavė smūgį. Sudavė gal 2-4 smūgius. Tikrai buvo daugiau nei vienas smūgis. Dar kartą į dureles netrenkė, nebuvo fiziškai tokios galimybės. Prieš trenkdamas kumščiu, jis atidarė vairuotojo dureles ir taksi vairuotojas paspaudęs gazo pedalą nuvažiavo. Po smūgio taksi vairuotojas sąmonės nebuvo praradęs, nes iš karto nuvažiavo. Taksi vairuotojas tuo metu kalbėjo su baltarusiais, kuriuos norėjo nuvežti į „Casino“, tai jis (R. V.) juos ir palydėjo, nes buvo šalia. Aplinkinių asmenų šalia nebuvo. Jo brolis nematė to incidento taksi automobilyje. Dėl pareikšto civilinio ieškinio pažymėjo, kad tai yra bandymas uždirbti. Jis nematė jokio telefono pas nukentėjusįjį, apie kurį kalbama ieškinyje. Taip pat, jeigu jis taip žiauriai spardė jo automobilį, kodėl taksi vairuotojas nesikreipė į policiją, o pas klientus nuvažiavo. Automobilis prieš įvykį nebuvo apžiūrėtas, todėl negilių įdubimų galėjo būti ir iš anksčiau. Jis pats jautė nepastenkinimą, kai taksi vairuotojas pasakė, kad neveš, vėliau taksi vairuotojas pavažiavo į priekį ir iškeikė jį (R. V.). Nepamena, ar tuo metu pats vartojo necenzūrinius žodžius. Pakeltu tonu galėjo kažką ir pasakyti vairuotojui. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio sutinka. Taip pat pažymėjo, kad kai pirmą kartą įsėdo į taksi automobilį, sėdo į galą, iš priešingos pusės nei vairuotojas sėdi. Kai išlipo iš automobilio, jis stipriai uždarė galines keleivio dureles iš dešinės pusės. Kai antrą kartą priėjo, tada stovėjo prie taksi vairuotojo pusės lauke, o vairuotojas buvo automobilyje. Su koja jis į automobilį netrenkė. Tą vakarą buvo išgėręs butelį vyno, tačiau tai neturėjo daugiau įtakos konfliktui, šiam įvykiui. Konfliktas prasidėjo nuo jo pastabos vairuotojui. Jis paties vaizdo įrašo nematė. Negali nurodyti, kaip buvo apsirengęs įvykio dieną. Nukentėjusiajam buvo siūlyta atitinkama pinigų suma, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Taip pat bandė ikiteisminio tyrimo metu taikytis su nukentėjusiuoju, tačiau nepavyko. Jis atsiprašo, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo transporto priemonei paaiškino, kad ši transporto priemonė prieš 3-5 metus parduota.
Nukentėjusysis A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis vykdo pavežėjimo, o ne taksi veiklą 4 metus. Tą vakarą, gavęs iškvietimą pagal adresą, išleido vieną užsakymą ir važiavo paimti kitą užsakymą. Prie (duomenys neskelbtini) (ji driekiasi puslankiu) yra pavojingas posūkis, stovi kelio ženklas „sustoti draudžiama“, jis toliau matė stovintį žmogų, tačiau prie jo nevažiavo, nes tai grėsė saugumui. Klientas stovėjo ir rūkė. Klientas iš lėto priėjo prie automobilio, atidarė dureles ir jam necenzūriniais žodžiais keikė „Gandone, kur tu lauki“. Pajuto alkoholio kvapą nuo kliento. Jis pasakė, kad negalėjo sustoti ten, kur reikia, o sustojo ten, kur galėjo. Jis pasakė, kadangi sklido alkoholio kvapas nuo jo, kad „jūsų kelionė baigėsi, dar neprasidėjusi“. Klientas ramiai sureagavo, bet tada labai stipriai trenkė durelėmis ir spyrė su koja į automobilį. Buvo trenkta du kartus automobilio durelėmis. Iš pradžių klientas trenkė dureles, tada diržo sagtis papuolė į dureles, vėl trenkė, o po to spyrė į dureles koja. Tuomet jis pavažiavęs pasakė klientui „Asile, ką tu darai?“. Kviesti policijos nenorėjo, suvokė, kad girtas žmogus, nenorėjo gaišti laiko. Programėleje pažymėjo, kad „keleivis agresyvus“. Iš karto gavo kitą užsakymą Užupyje. Ir jis turėjo pro tą pačią (duomenys neskelbtini) gatvę pravažiuoti ir išleisti klientus. Tuomet prie jo priėjo 3 baltarusiai, jie paklausė kaip vadinasi Upės gatvėje esantis kazino. Jis pasiėmė telefoną, įvedinėjo adresą to kazino ir tuo momentu pasigirdo didžiulis smūgis, atsidarė jo automobilio durys, pamatė tik komufliažines kelnes ir smėlio spalvos striukę, kuris sakė „suka, aš tave užmušiu“. Po smūgio jam pradėjo temti akyse, jautė, kad praranda sąmonę. Tuomet jis įjungė automatinį „draiv‘ą“. Pavažiavęs apie 10-15 metrų, nuspaudė stabdžius, durelės taip ir liko atidarytos, ko gero jos atsitrenkė į stulpelius. Kai kaltinamasis tą antrą kartą atėjo, tai dureles atidarydamas ir atitrenkė į šalia esantį stulpelį. Fizinio smūgio į dureles ranka nebuvo. Tuomet jis (kaltinamasis) kaip „kyborgas“ ėjo link jo (nukentėjusiojo), minėjo, kad serga kažkokia liga. Kai kvietėsi pareigūnus, jis prarado sąmonę, negalėjo įvardyti pareigūnams gatvės. Vaikinai, kurie stovėjo šalia, neleido jam (kaltinamajam) išeiti, o kai atvyko pareigūnai, jie jau buvo pasišalinę. Jie kaltinamąjį atitraukinėjo nuo jo. Tada jam (A. B.) pasidarė stipriai bloga, apsivėmė, kreipėsi į ligoninę. Pareigūnams, kiek pamena, nurodė tik užpuolimo faktą. Medikų pagalbos atsisakė. Jis pats parvažiavo namo su automobiliu. Tą pačią naktį pasidarė bloga ir paprašė kolegos, kad nuvežtų į ligoninę. Ligoninėje apžiūrėjo, nustatė, kad esminių kraujavimų nebuvo, tačiau buvo aišku, kad suduoti 4 smūgiai. Savaitę laiko negalėjo judėti, miegoti negalėjo, buvo silpna. Kreipėsi privačiai pas neurologą, nes kairės akies regėjimas buvo išblankęs, tuomet neurologas pasakė, kad sutrenkimas ir vienintelis vaistas yra laikas ir ramybė. Organizmas atsistatė po 3 mėnesių, per tą laiką negalėjo skirti laiko darbui, šeima nukentėjo. Dėl patirtos turtinės žalos nurodė, kad jo ausyje tuo metu buvo ausinė, jo darbo priemonė, kurios po suduoto smūgio nerado, tik jos trupinius. Telefonas iškrito, ekranas sudužo, jo nesusitvarkė. Dėl telefono kreipėsi į įmonę, kuri nurodė kainą. Turtinė žala tai 1 700 Eur – telefono ekranas, bevielio ryšio ausinės, automobilio remontas pagal sudarytą sąmatą ir 100 Eur vizitas pas neurologą. Savaitę laiko buvo nedarbingas. Jo pajamos nėra išgalvotos, toje pačioje programėleje visa informacija pateikta. Dėl neturtinės žalos 3 500 Eur, tai vertina tuo, kiek laiko po užpuolimo negalėjo dirbti, bijojo dirbti naktį. Dabar mažiau gali dirbti dėl sveikatos pablogėjimo. Šiai dienai kaip ir nebejaučia padarinių, dirba ir naktį, tačiau pirmus mėnesius bijojo, buvo pakilusi įtampa, nenorėjo valgyti, susinervino dėl kairės akies sutrikimo. Visa tai išmušė iš pusiausvyros. Finansinis nestabilumas taip pat prasidėjo, nes reikęjo dirbti, tačiau negalėjo. Baimę jaučia iki šiol. Po įvykio dirbti pradėjo po 2 savaičių. Galvos skausmas praėjo po 3 mėnesių. Pažymėjo, kad jo vidutinės pajamos yra 2 000 Eur atskaičius mokesčius. Transporto priemonė buvo apžiūrėta po įvykio, o iki įvykio tai automobilis buvo jo paties prižiūrėtas. Vizualiau pažeidimų nepastebėjo, nes jis plauna automobilį kasdien po darbo. Sausindamas automobilį jis būtų pastebėjęs pažeidimus. Jis tą dieną prieš išvažiuodamas į darbą plovė automobilį. Tuos apgadinimus pastebėjo kitą dieną, apžiūrėjęs automobilį. Įvykio dieną eismas buvo neintensyvus, tačiau judėjimas buvo. Jo automobilis buvo tvarkingas. Negali pasakyti, kaip saugos diržas atsirado ir buvo tarpduryje. Jis automobilį jau dabar yra susiremontavęs, prieš 2 mėnesius tai padarė. Yra pateikta kalkuliacija. Remontas kainavo 800 Eur. Stirna buvo sužalojusi priekinę automobilio dalį, tai tuo pačiu remontavo. Mokėjo grynais, dokumentų nepasiėmė. Taip pat telefonas nėra suremontuotas, ausines nusipirkio naujas, kainavo 209 Eur, turi pirkimo čekį. Ausinės buvo senos, kurios buvo sugadintos, buvo gavęs jas dovanų. Nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, kadangi turėjo išeiti į darbą, tai nenustatyta. Dėl specialisto išvados, kur teigiama, kad sužalojimų nekonstatuota, pakomentavo, kad Lazdynų ligoninė švietė galvą dėl vdinių kraujavimų. Tikrai buvo guzai. Dėl susitaikymo pridūrė, jog buvo skambutis iš advokato, siūlė 1 000 Eur. Jis nesutiko, nes kaltinamasis net neatsiprašė, nenori taikytis. Žmogus nesigaili. Jis nepyksta ant kaltinamojo, bet ir neturi dėl ko atleisti. Nurodo, jog jautė fizinį skausmą ir labai didelį. Sumušimo pasekmes jautė 5 dienas. Kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuris davė siuntimą pas neurologą po 2 mėnesių. Tuomet ėjo privačiai. Pas psichologą, psichiatrą nesilankė. Tiesiog jautė baimę, nerimą, negalėjo dirbti. Dešimties balų sistemoje suduotas smūgis buvo 7 balai. Skausmingiau buvo pasekmės, kas vyko toliau. Šiai dienai vyksta skyrybos su žmona, sulaukė priekaištų, kad neuždirba pinigų.
Parodė, kad tą vakarą nebuvo kažko vartojęs, nes nėra vartojantis. Bendravimas su klientais vyksta išskirtiniais atvejais, nes yra programėlė. Šiuo atveju jis privažiavo ir matė klientą. Perbraukė programelėje, kad jis vietoje. Klientas jį matė. Pavežėjimas nėra adresas, o lokacijos vieta. Atvykęs į vietą laukia 5 min. pagal nustatytą tvarką. Jeigu tai kelia grėsmę, jis gali atsisakyti vykdyti kelionę. Vairuotojas jokios įtakos kainai negali daryti. Tai platformos ir keleivio dalykas. Ši kelionė nebuvo apmokėta, nes jis jos atsisakė.
Liudytojas K. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra kaltinamojo brolis. Jo dalyvavimas įvyktyje labai minimalus. Iš jo telefono tik iškvietė taksi. Daugiau nelabai ką žino kas įvyko. Pažymėjo, kad jie su žmona atvyko į Vilnių, žinojo, kad bus ir R. V.. Susitarė pavakarieniauti. Jie apsistojo viešbutyje (duomenys neskelbtini), tame viešbutyje nakvojo ir ten buvo restoranas. Kartu su broliu jis taksi nelaukė. Nematė, kada taksi atvažiavo. Brolis tik tą vakarą pasakė, kad pažiūrėtų, ar nenuskaičiuoti pinigai, kadangi jis tos kelionės atsisakė. Nelabai jo klausė, nes ėjo miegoti. Apie įvykį nelabai žino, nes neklausinėjo. O brolis nepasakojo. Sužinojo tik iš ikiteisminio tyrimo pareigūnės, kad kažkas įvyko. Vakarienės metu gėrė vyną. Ar tą vakarą brolis dar vartojo alkoholį, jis negali pasakyti. Nemano, kad brolis buvo apsvaigęs nuo taurės vyno. Kai iškvietė taksi, jie jau buvo išėję iš restorano, lauke rūkė. Pasakė, kad eis su žmona miegoti. Jis tada iškvietė taksi ir pasakė, už kiek laiko atvyks taksi. Nežino, kiek brolis laukė taksi, nes jau buvo išsiskirstę. Jo brolis nėra agresyvus, draugiškas. Tikriausiai su taksi įvyko nesusipratimas. Keista, kad taip įvyko. Brolis yra geras žmogus, brolį pažįsta nuo vaikystės. Labai gaila, kad taip padarė, jis nėra toks žmogus. Dėl teistumų ar baustumų tai nėra jų kasdienybė, nėra pagrindinė pokalbių tema, nežino. Jie daugiau kalba apie vaikus ir šunis.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 26 d. įtariamuoju apklaustas R. V. parodė, kad savo poziciją dėl jam pateikto įtarimo pateiks vėliau. Nurodė, kad savo parodymus pateiks geriau susipažinęs su įtarimu bei pasikonsultavęs su advokatu. Šiandien savo parodymų neteiks (1 t., b. l. 108-109).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 3 d. papildomai įtariamuoju apklaustas R. V. parodė, kad jokiose psichiatrijos gydymo įstaigose nesigydė, narkologo įskaitoje neįrašytas. Gyvena pažymoje nurodytu adresu, yra dirbantis. 2022 m. vasario 27 d. dieną jis buvo atvykęs į Vilnių kartu su savo broliu K. V. ir jo šeima. Vėlai vakare, po vakarienės, R. V. nutarė važiuoti ilsėtis į viešbutį. R. V. paprašė brolio K. V., kad K. V. iškviestų jam taksi. Pats taksi nekvietė, kadangi nesinaudoja taksi paslaugomis ir neturi tam programėlės. Brolis užsakė jam taksi, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra viešbutis (duomenys neskelbtini) ir jis kartu su broliu viešbučio kieme laukė taksi. Jo brolis su savo šeima nakvojo minėtame viešbutyje, kur jis laukė taksi, o jis buvo užsisakęs viešbučio kambarį kitame viešbutyje. Jo brolis nesulaukė taksi automobilio, todėl nuėjo į viešbutį, o R. V. liko vienas laukti. Tuomet R. V. išėjo į gatvę ir pamatė nuo jo 150 metrų atstumu stovintį taksį automobilį, t. y. tą automobilį, kurį jie užsakė (pateikė užsakymą programėlėje buvo nurodytas atvažiuojančio taksi valstybinis numeris). Jis nuėjo iki minėto taksi automobilio, įsėdo į jį ant galinės keleivio sėdynės, vairuotojui pasakė pastabą, kad jis ne vietoje sustojo, ne ten privažiavo. Vairuotojas į jo pastabą sureagavo neadekvačiai, pradėjo keiktis, aiškinti jam, kad jis R. V. niekur neveš, kad jis išliptų iš automobilio. R. V. išlipo iš automobilio, uždarė dureles, tačiau tikrai durelėmis keletą kartų netrankė. Tuomet vairuotojas pavažiavo į priekį, maždaug 10 metrų atstumu nuo jo ir atsidaręs langus keikė R. V. rusiškais necenzūriniais žodžiais. R. V. net nesuprato dėl ko. Po išsakytų keiksmažodžių į jo pusę, vyras išvažiavo. R. V. pėsčiomis ėjo į viešbutį, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo užsisakęs sau kambarį. Eidamas Aušros vartų gatve, prie ten esančios Filharmonijos pamatė tą patį taksį automobilį, kurio vairuotojas neišlipęs iš savo automobilio, bet per atidarytas vairuotojo pusės dureles kalbėjosi su šalia stovinčiais asmenimis. Priėjęs prie taksi automobilio R. V. paprašė šalia buvusių asmenų pasitraukti ir sudavė du smūgius kumščiu vairuotojui į veidą. Po jo smūgių vairuotojas staigiai išvažiavo su atidarytomis automobilio durelėmis. Vairuotojui sudavė du smūgius dėl to, nes jis prieš tai R. V. jis vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, nors jis su juo prieš tai elgėsi labai mandagiai, tikrai vairuotojo neįžeidinėjo. R. V. dar pakalbėjo su asmenimis, kurie kalbėjosi prieš tai su taksi vairuotoju, tai buvo trys jauni vyrai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iš Baltarusijos. Jie jam pasakė, kad nori nueiti į kazino, tai jis pasiūlė jiems, kad juos palydės iki kazino ir jie kartu nuėjo iki kazino „Olimpic“, esančio prie „Panoramos“ viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini). Jis dar buvo su tais vaikinais užėjęs į kazino vidų, tačiau užtruko ten neilgai. Išėjęs iš kazino jis nuėjo į viešbutį. Nori pasakyti, kad jis vairuotojui sudavė tik du smūgius, jam į automobilį spyręs nebuvo, taip pat durelėmis netrankė kaip nurodyta įtarime. Jokio telefono vairuotojo rankose nematė, bei nematė jokių ausinių. Minėtą vakarą buvo išgėręs porą taurių vyno (1 t., b. l. 112-114).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 19 d. įtariamuoju apklaustas R. V. parodė, kad dėl pateikto įtarimo prisipažįsta iš dalies, įtarimo esmę supranta, tvirtai laikosi savo 2022 m. gegužės 3 d. duotų parodymų įtariamojo apklausos metu. Dėl civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo klausimas bus sprendžiamas teisme. Kaip jis buvo apsirengęs įvyko metu, jis negali pasakyti, nes neatsimena (1 t., b. l. 117-118).
Ikiteisiminio tyrimo metu 2022 m. vasario 28 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2022 m. vasario 27 d. su savo baltos spalvos automobiliu, su žalios spalvos užrašu „Bolt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė pavežėjimo veiklą su „Bolt“ platforma. Apie 00.47 val. jis gavo užsakymą, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo netoliese, todėl atvyko greitai, aplikacijos atvykimo laikas buvo 00.50 val. Privažiavo prie nurodyto adreso, pastebėjo laukiantį klientą – aukštą, apie 2 metrų ūgio, stambų vyrą, kuris dėvėjo dykumų kamufliažines kelnes, tamsios spalvos kerzinius batus, šviesiai rudą striukę, kurios ilgis tarp juosmens ir kelių, galvos apdangalo nedėvėjo, vidutinio ilgio juodos spalvos plaukų, atrodė nuo (duomenys neskelbtini) metų. Asmenį (klientą) atpažinti galėtų. Klientas laukė po ženklu „sustoti draudžiama“, todėl sustojo apie 5 metrus iki jo, tam skirtoje vietoje. Klientas link jo ėjo linguodamas. Jam į automobilį atsisėdus pro keleivio pusės galines dureles automobilyje pasijuto aitrus alkoholio kvapas. Tik įsėdus į automobilį, nerišlia kalba, klientas pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir grasino sužaloti: „kandonas, ką tu nematai kur reikia privažiuoti“, „snargliau, davaj važiuojam“, „tau bus pizdec“. Siekdamas išvengti konflikto, A. B. mandagiai informavo klientą, kad atsisako jį vežti ir paprašė palikti jo automobilį. Pažėręs dar krūvą įžeidinėjimų ir grasinimų klientas išlipo. Išlipdamas bandė nuplėšti saugos diržą. Labai didele jėga, klientas trenkė durimis. Kadangi diržo metalinė sagtis atsidūrė durų uždarymo tarpe, durys neužsidarė. Su dar didesne jėga klientas trenkė duris dar kartą. Durys neužsidarė dėl tos pačios priežasties. Tada klientas spyrė į dureles. Vėliau A. B. apžiūrėjus automobilį, aptiko dėl šių asmens veiksmų padarytus pažeidimus: įlenktas galines keleivio pusės dureles, galinę keleivio pusės kėbulo arką. Siekdamas išvengti iškilusios grėsmės nuvažiavo nuo įvykio vietos. Tuo tarpu iš Bolt platformos gavo sekantį užsakymą, šalia (duomenys neskelbtini). Ši kelionė buvo į (duomenys neskelbtini). Kelionės laikas 01.01-01.07 val. Klientus išleido prie (duomenys neskelbtini), ir pavažiavus šiek tiek į priekį, ties (duomenys neskelbtini) sankirtos, kur sustojo laukti sekančio užsakymo. Tuo momentu iš lauko pusės atidarius jo (vairuotojo) duris pasipylė smūgiai jam į galvos kairės pusės sritį. Smūgius lydėjo riksmas: „suka, aš tave užmušiu“. Smūgiai buvo keturi, virš ausies ir smilkinio srities. Po smūgių, pasukęs galvą, pamatė užpuoliką ir atpažino. Tai buvo tas asmuo, kurį atsisakė vežti nuo (duomenys neskelbtini). Tada trumpam prarado sąmonę. Atsipeikėjus pamatė, kad praeiviai laiko užpuoliką. Vyras iš jų ištrūkęs vėl puolė A. B.. Jam spėjus užsidaryti dureles, vyras smūgiavo į dureles ir jas sulankstė. Tada A. B. pavažiavo į priekį apie 15-20 metrų ir paskambino Nr. 112. Kurį laiką jį dar matė besiskeryčiojantį per vidurį (duomenys neskelbtini) sankirtoje. Atvykus pareigūnams, vyras jau buvo pasišalinęs. Smūgių metu iš kairės ausies A. B. iškrito bevielė ausinė ir mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P40 Pro“, IMEI: (duomenys neskelbtini), dėl ko ausinę pametė, o telefono ekranas įskilo, taip pat smūgių metu asmuo jam įlenkė vairuotojo pusės dureles. Medikų pagalbos A. B. atsisakė, nes turbūt ištiktas streso, nieko apart skausmo nejautė. Maždaug po poros valandų jam pasidarė bloga, svaigo galva, temo akyse ir pradėjo pykinti. A. B. kreipėsi į Lazdynų skubios pagalbos skyrių. Atlikus tyrimus jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Duomenis apie užpuoliką „Bolt“ jam pateikti atsisako dėl duomenų apsaugos. Kadangi užsakymas buvo „elektroniniu apmokėjimu“, visus duomenis apie užpuoliką turi „Bolt“ kompanija. Atsakingų asmenų tel. numerio vairuotojai neturi. Visą informaciją galima gauti el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikę kelionės užsakymo duomenis, t. y.: Užsakymą priėmė A. B., automobilis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užsakymo data ir laikas 2022 m. vasario 27 d. 00.50 val., užsakymo adresas Maironio g.13, Vilnius, kelionės būsena – neįvyko, agresyvus klientas. Civilinį ieškinį teiks, kai bus nustatytas jo įvardintus veiksmus padaręs asmuo. Asmuo jam padarė turtinę, fizinę bei moralinę žalą. Žalos dydį patvirtinančius dokumentus pateiks vėliau (1 t., b. l. 38-40).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 6 d. papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad įvykio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po įvykio nuvyko į automobilių servisą ir ten jam padarė automobilio remonto darbų sąmatą. Už sąmatos sudarymą sumokėjo 50 Eur, o automobilio remontas su darbais ir medžiagomis jam kainuotų 465,26 Eur. Kol kas automobilio dar neremontavo. Įvykio metu taip pat buvo apgadintas jam priklausantis telefonas „Huawei P40 Pro“ (skilo ekranas), kurį irgi buvo nunešęs į telefonų taisyklą, kurioje sudarė sąmatą dėl įrenginio taisymo. Sąmatoje nurodyta, kad telefono remontas kainuotų 299 Eur. Dėl belaidžių ausinių jam padaryta 229 Eur turtinė žala. Prie jam padarytos turtinės žalos nori dar pridėti tą laikotarpį, kurį nedirbo, nes dėl blogos savijautos negalėjo dirbti ir nedirbdamas prarado dalį savo pajamų. Nedirbo 5 dienas ir dėl to prarado 623,98 Eur pajamų. Savo prarastas pajamas gali pagrįsti. Paėmė trijų mėnesių savo uždarbio vidurkį, padalino jį į 21 savo darbo dieną ir taip sužinojo savo vienos dienos uždarbį, t. y. 124,80 Eur. Iš viso jam dėl įvykio padaryta 1667,24 Eur turtinė žala. Kaip jau minėjo, įvykio metu, kai jį užpuolė nepažįstamas vyriškis, jis jam (A. B.) sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvos kairiąja pusę, į smilkinį. Dar pirmus du smūgius juto, tačiau jau po trečio smūgio viską prisimena miglotai, nes buvo praradęs sąmonę. Po įvykio jam pasidarė bloga, jį supykino, prasidėjo didžiuliai galvos skausmai, galvos svaigimas, todėl jis nuvyko į Lazdynų ligoninę, kur jį apžiūrėjo, padarė tyrimus kaukolės lūžių nenustatė, išleido gydytis namuose. Būnant namuose jo sveikatos būklė nepagerėjo, atsikėlus ryte svaigo galva, pykino, jautė silpnumą, nemigą, todėl kreipėsi pas savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytoja davė siuntimą kreiptis į neurologą, ką jis ir padarė ir šiuo metu laukia vizito pas neurologą. Jeigu prireiktų kitų specialistų pagalbos, jis kreipsis toliau ir tęs gydymą. Po įvykio, kuris įvyko 2022 m. vasario 27 d. jis tik dabar pradeda atsistatyti. Ieškinį dėl moralinės ir turtinės žalos pateiks vėliau, kadangi savo gydymą dar tęsia, todėl kol kas sumos nurodyti negali. Moralinė žala jam tikrai yra padaryta, nes iki šiol jaučia įvykio padarinius, jaučia nerimą, įtampą darbo metu, negali dirbti naktį, nes jaučia baimę, jaučia galvos skausmus, suprastėjo kairės akies matomumas, atsirado trumpalaikiai atminties sutrikimai, ko iki įvykio nebuvo (1t., b. l. 41-42).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 16 d. liudytoju apklaustas K. V. parodė, kad jo teisės ir pareigos jam išaiškintos, jas suprato. R. V. yra jo brolis. 2022 m. vasario 27 d. dieną kartu su žmona atvyko į Vilnių. Jo brolis R. V. atvyko į Vilnių atskirai. Vakare, apie 20 val., viešbutyje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susitiko kartu su broliu pavakarieniauti. Po vakarienes R. V. nusprendė važiuoti į kitą viešbutį. Jis užsakė viešbučio kambarius minėtame viešbutyje, o R. V. kitame viešbutyje (neprisimena adreso, neprisimena viešbučio pavadinimo). R. V. paprašė jo iškviesti jam taksi. Kadangi savo telefone R. V. neturėjo taksi paslaugų programėlės, taksi jis iškvietė. Taksi iškvietė iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) per „Bolt“ programėlę. Ten buvo nurodytas atvažiuojančio taksi valstybiniai Nr., kurio jis dabar neprisimena. Jis su žmona išėjo į minėtą viešbutį, o R. V. nuėjo į lauką laukti taksi. Tą vakarą R. V. paskambino ir pasakė, kad jis su taksi nevažiavo. Apie įvykį, kuris įvyko tarp jo brolio ir taksi vairuotojo, sužinojo iš tyrėjos, kuri jam pranešė, kad yra įtariamas dėl nusikalstamos veikos. Kokios tiksliai dabar nepasakys, nes neprisimena, praėjo daug laiko. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 66-67).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2022 m. vasario 27 d. 01.11 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) gautas „Bolt“ pavežėjo pranešimas, kad jam pranešėjui („Bolt“ vairuotojui) trenkė į veidą, įtariamasis stambus, virš 40 m, apsirengęs kamufliažinėm kelnėm, ruda striuke, GMP atsisakė. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad 2022 m. vasario 27 d. Lazdynų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja informavo, jog 2022 m. vasario 27 d. 03.51 val. kreipėsi A. B., jam diagnozuotas galvos sumušimas. Paleistas. Sumuštas nepažįstamų Didžiojoje g. (1 t., b. l. 9-10).
Iš 2022 m. vasario 28 d. A. B. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2022 m. vasario 27 d. apytiksliai nuo 00.47 val. iki 01.07 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jį nežinomos tapatybės asmuo viešoje vietoje išplūdo necenzūriniais žodžiais, demonstravo nepagarbą, sugadino bevielę ausinę, mobiliojo ryšio telefoną ir trijose vietose automobilį (įlenkė galines keleivio pusės dureles, galinės keleivio pusės kėbulo arką ir vairuotojo dureles), taip pat keturis kartus smūgiavo į galvą. Dėl to jis patyrė fizinę, moralinę ir materialinę žalą (1 t., b. l. 11).
Iš 2022 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vietovė, esanti Vilniuje šalia (duomenys neskelbtini) pastato. Vietą riboja pastatai. Vieta yra plytelėmis grįstoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pėsčiųjų perėjos ir (duomenys neskelbtini) sankirtos. Šalia įvykio vietos yra vaizdo stebėjimo kamera. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 12-15).
Iš 2022 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – stovėjimo vietos, esančios Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini) sankirtos. Stovėjimo vietos yra kitoje pusėje nuo (duomenys neskelbtini) pastato. Stovėjimo vietos – grįstos plytelėmis, paženklinta „Neįgalusis“ ženklu. Įvykio vietoje bei jos prieigose vaizdo stebėjimo kamerų įrengtų nėra. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 16-19).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Prius Plus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas–valdytojas yra A. B. (1 t., b. l. 20).
Iš 2022 m. vasario 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis baltos spalvos su ant abiejų šonų žalios spalvos užrašais „Bolt“. Ant vairuotojo durelių virš rankenėlės matosi 2-3 mm skersmens negilus įdubas. Ant keleivio pusės galinių durelių pusės matosi 3-4 mm įdubimai, šalia – ant kėbulo arkos, keturi 5-6 mm negilūs įdubimai. Pridedama fotolentlė (1 t., b. l. 21-24).
Iš 2022 m. kovo 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas BPC 2022 m. vasario 27 d. skambučio garso įrašas. Atidarius garso įrašą girdimas dviejų asmenų pokalbis, vyriškas ir moteriškas balsas. Moteriškas balsas - BPC. Vyriškas balsas - pranešėjas (P) <...> BPC-kas atsitiko? P-užpuolė. BPC-tai ką padarė, užpuolė? P-ee, aš taksi vairuotojas, randuosi prie (duomenys neskelbtini). <...> BPC- sakykit kur tie užpuolikai dabar? P-vienas užpuolikas stambus vyras. BPC-tai kur jisai dabar? P-jisai stovi matau. BPC-matot jį dabar? P-matau. <...> Moteriškas balsas-policija, klausau. P-sveiki, (duomenys neskelbtini), užpuolė žmogus. Moteriškas balsas-aha. P-esu taksi vairuotojas, Bolto vairuotojas. Apsirengęs kamuflažinėm kelnėm, batai, striuke pusilgė, aš dabar ties (duomenys neskelbtini). Moteriškas balsas-kiek maždaug metų? P-virš (duomenys neskelbtini). Moteriškas balsas-virš (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini), taip? P-jisai toliau, arčiau link (duomenys neskelbtini). Striukė ruda. Moteriškas balsas-hm, Jūs sekėt iš paskos, taip? P-aš atsisakiau jį vežti, jis man, oj, du smūgius į veido sritį. Aš jį matau dabar veidrodėlyje tiesiog, labai stambus vyras, aš jo neįveiksiu, nesulaikysiu. Moteriškas balsas-supratau, gerai luktelkit, gerai? P-laukiu. Girdisi kaip policijos pareigūnė kalba per radijo stotį. P-dabar jisai pamatė, atpažino mano mašiną ko gero. Ir aš nežinau, aš gi tik atsisakiau jį vežt, o jis trenkė į duris ir dabar priėjo iš galo ir, ir atidaręs duris tiesiai į veidą. O iš kur aš žinau kas jis toks. Nu jo iškvietimas yra pas mane, ne tai jis numestas. Ne kortele. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 25-26).
Iš 2022 m. kovo 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „014 (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo laikas ir data 2022 m. vasario 27 d. 01:05:00 val. Atidarius vaizdo įrašą matomas (duomenys neskelbtini) paminklas. Įraše 01:07:01 nuo Pasažo skg. atvažiuoja baltos spalvos automobilis „Toyota prius“ su užrašu „Bolt“ iš šono. Automobilis pasuka į dešinę pusę ir sustoja apytiksliai ties (duomenys neskelbtini) namu. Iš automobilio išlipa 5 asmenys. Automobilis apsisuka ir išvažiuoja, sustoja ties (duomenys neskelbtini) paminklu. 01:10:06 val. prie automobilio prieina 3 asmenys. Vienas iš jų prieina prie automobilio iš vairuotojo pusės. 01:10:42 val. matosi kaip nuo (duomenys neskelbtini) pusės greitu žingsniu link automobilio ateina vyriškis, apsirengęs geltonos spalvos striukę, šviesios spalvos kelnes, su kepure ant galvos. Priėjęs jis atidaro vairuotojo pusės dureles. Asmuo, stovėjęs prie durelių, sulaiko minimą vyrą, kad jis nejudėtų. Automobilis pajuda į priekį su atidarytomis durelėmis, vėliau uždaro dureles ir pavažiavęs porą metrų į priekį sustoja. Vienas iš asmenų toliau laiko vyrą, kiti stovi šalia. Vyksta pokalbis. 01:11:35 val. vyras su geltona striuke vėl eina link automobilio, tačiau automobilis išvažiuoja. Visi 3 stovėję vyrai eina iš paskos. 01:14:11 val. trys vyrai bei vyras su geltona striuke grįžta ir pasuka link (duomenys neskelbtini) 01:29:14 val. link (duomenys neskelbtini) važiuoja policijos ekipažas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 28-33).
Iš 2022 m. gegužės 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pateiktas iš „Olympic kazino“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įvykio data 2022 m. vasario 27 d. 01.24 val. Vaizdo įraše matoma, kaip į kazino užeina trys jauni vyrai, jiems iš paskos užeina dar vienas vyras, apsirengęs geltonos spalvos. Prie jų prieina kazino darbuotojas, pirmas užėjęs vyras paduoda kazino darbuotojui dokumentą ir įrašas baigiasi. Įrašas trunka 14 sekundžių (1 t., b. l. 34-35).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. L. 2022 m. liepos 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2022 m. vasario 27 d. vaizdo įrašas iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), dėl techninių kliūčių neišsisaugojo (1 t., b. l. 36; 2 t., b. l. 28).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 4 d. specialisto išvados Nr. G 670/2022 (01) matyti, kad apžiūrint A. B. medicinos dokumentus, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo nuorašus, A. B. po 2022 m. vasario 27 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 64).
Iš 2022 m. liepos 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. B. pagal jam pateiktas 5 asmenų nuotraukas atpažino R. V., kaip asmenį, apie kurį yra davęs parodymus. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 84-88).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos A. G. 2022 m. rugpjūčio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu K. B., kuris paaiškino, kad 2022 m. vasario 27 d. apie 1 val. dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu D. F., iš Vilniaus apskrities VPK Operataus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) jie gavo pranešimą, kad pranešėjui – „Bolt“ automobilio vairuotojui, trenkė į veidą, kad įtariamasis stambus, virš (duomenys neskelbtini) m vyras. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, K. B. pamatė pranešėją, kuris paaiškino pareigūnams, kad jis dirba „Bolt“ vairuotoju. Tuo metu K. B. ant minėto vyro kūno matomų sužalojimų nepastebėjo. Pranešėjas pareigūnams paaiškino, kad jam nepažįstamas vyras keletą kartų sudavė į veidą. Asmens, kuris jam trenkė, įvykio vietoje nebuvo, jis iki pareigūnų atvykimo pasišalino. Pranešėjas K. B. paaiškino, kad pats kreipsis per epolicija.lt, kai išsiaiškins vyro, kuris jam trenkė, duomenis per „Bolt“ administraciją. Medikų pagalbos „Bolt“ vairuotojas atsisakė. Pranešėjas K. B. paaiškino, kad prieš tai buvo gavęs iškvietimą kitu adresu, bet kokiu tiksliai, K. B. neprisimena. Dėl ko kilo konfliktas tarp „Bolt“ pranešėjo ir vyro, kuris jam trenkė, K. B. neprisimena. Taip pat K. B. neprisimena, kad „Bolt“ automobilis buvo apgadintas, pranešėjas apie automobilio apgadinimą K. B. neminėjo. Pareigūnai pagal požymius išvažiavo ieškoti vyro, kuris sudavė „Bolt“ vairuotojui, bet minėto vyro nerado. Daugiau apie įvykį nieko pakomentuoti negali (1 t., b. l. 93).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014). Šio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog vandališki veiksmai apima ne tik kultūros vertybių niokojimą, bet ir kitokio svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą, atsižvelgiant ir į niokojamo turto vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinierinę ir socialinę vertę; atkreiptas dėmesys, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje automobilio apgadinimas ar niokojimas viešoje vietoje yra pripažįstamas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – vandališkais veiksmais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, 2K-52/2012).
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017).
Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad R. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad tik sudavė nukentėjusiajam (du smūgius) į veidą, tačiau jo automobilio durelių netrankė ir automobilio nespardė. Vis dėlto, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma.
Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pakankamai nuosekliai ir detaliai paaiškino, kad įvykio metu kaip „Bolt“ vairuotojas savo vairuojamu automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko adresu (duomenys neskelbtini), paimti kliento (kaltinamojo R. V.), tačiau sustojo šiek tiek toliau, kur leido eismo taisyklės, o kaltinamasis įlipęs į automobilį ir būdamas neblaivus pradėjo įžeidinėti jį išreikšdamas nepasitenkinimą sustojimo vieta, tačiau kai nukentėjusysis informavo kaltinamąjį, kad jo neveš, kaltinamasis išlipdamas trenkė automobilio durimis du kartus, pirmą kartą tarpduryje pasitaikė saugos diržo sagtis, bei išlipęs spydė į automobilio dureles, taip jį apgadino, po ko nukentėjusysis taip pat žodžiu išreiškė nepasitenkinimą tokiu kaltinamojo elgesiu, tačiau vėliau išvažiavęs į kitą užsakymą, sustojo ties (duomenys neskelbtini) sankirtos, kai prie jo priėjo tas pats kaltinamasis ir iš lauko pusės atidaręs jo (vairuotojo) pusės automobilio duris smūgiavo jam 4 kartus į galvos sritį. Šalia buvę asmenys bandė sulaikyti kaltinamąjį, o jis iškvietė policijos pareigūnus, tačiau iki jiems atvažiuojant kaltinamasis pasišalino. Dėl šio įvykio patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, fizinį skausmą.
Šiuos jo parodymus patvirtina kita byloje surinkta tyrimo medžiaga – būtent nukentėjusiojo A. B. pareiškimas, įvykio vietos, kitų objektų (ir automobilio) apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, specialisto išvada ir kiti duomenys, kurie patvirtina, kad būtent A. B. BPC bei pareiškimu (taip pat į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams) pranešė, kad 2022 m. vasario 27 d. nuo 00.47 val. iki 01.07 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jį klientas, kurį vėliau atpažino kaip R. V., viešoje vietoje išplūdo necenzūriniais žodžiais, keturis kartus smūgiavo į galvą (veido sritį), sugadino bevielę ausinę, mobiliojo ryšio telefoną ir trijose vietose automobilį, dėl ko jis patyrė fizinę, moralinę ir materialinę žalą, o 2022 m. vasario 28 d. apžiūrėjus A. B. vairuotą automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti ant vairuotojo durelių virš rankenėlės 2-3 mm skersmens negilus įdubas, ant keleivio pusės galinių durelių pusės 3-4 mm įdubimai, šalia – ant kėbulo arkos, keturi 5-6 mm negilūs įdubimai. Nors pats antros įvykio dalies naudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vaizdo įrašas fiziškai neišliko dėl techninių priežasčių, tačiau iš jo apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) pusės greitu žingsniu link nukentėjusiojo automobilio atėjęs ir priėjęs prie vairuotojo atidarė vairuotojo pusės dureles, o kitas asmuo, stovėjęs prie durelių, sulaikė jį, po ko nukentėjusysis automobiliu pajudėjo į priekį su atidarytomis durelėmis, vėliau uždarė dureles ir pavažiavęs porą metrų į priekį sustojo, kai vienas iš kitų asmenų toliau laikė kaltinamąjį. Teismas nemato pagrindo nesivadovauti ir šiuo įrodymu, neturi abejonių, kad įrašas faktiškai egzistavo, jis buvo apžiūrėtas, jame užfiksuoti duomenys aprašyti protokole, tyrėja ir prokurorė paaiškino, kodėl jis neišliko, todėl abejonių dėl jo, kaip įrodymo, leistinumo bei sąsajumo nėra. Be to, jis tik patvirtina nukėntėjusiojo parodymus ir atitinka kitus byloje surinktus duomenis, bei leidžia spręsti apie viešosios tvarkos pažeidimo padarinius – pašaliniai asmenys bandė sulaikyti kaltinamąjį nuo jo neteisėtų veiksmų, taigi neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai turėjo įtakos ir sukėlė BK 284 straipsnyje numatytus padarinius. Kadangi minėti asmenys buvo ne Lietuvos Respublikos piliečiai (gyventojai), prokurorė paaiškino, kodėl jie nebuvo apklausti, tačiau tai nekeičia išvados dėl to, jog jų akivaizdoje kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, kas neabejotinai kelia neigiamus jausmus, juo labiau šie asmenys bandė sulaikyti kaltinamąjį, taigi tai peržengė asmeninio konflikto ribas ir turėjo įtakos viešajai rimčiai ir tvarkai.
Taigi aptartų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamajam R. V. pareikštas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo viešoje vietoje įžūliu ir vandališku elgesiu, nesilaikant elementarių moralės bei elgesio normų, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vartojant fizinį smurtą nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu bei apgadinus jo turtą, bei tokiu būdu sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, pasitvirtino. Pažymėtina, kad pirminiame kaltinime (perdavus bylą į teismą) buvo nurodyta, kad po to, kai R. V. sudavė keturis smūgius A. B. į galvos sritį, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, jis taip pat tyčia trenkė du kartus į vairuotojo pusės dureles, taip jas apgadindamas. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis patikslino, kad šių veiksmų kaltinamasis neatliko, o durelės galėjo būti apgadintos (kaip, beje, matyti ir iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo) kaltinamajam atidarius dureles ir jam pačiam po smūgio atidarytomis durimis pavažiavus į priekį bei durelėms atsitrenkus į šalia buvusius stulpelius. Atitinkamai minėta aplinkybė šalintina iš kaltinimo, tačiau tai nekeičia kaltinamojo veiksmų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.
Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, neprieštaringi ir patikimi, juos patvirtina kitų surinktų įrodymų visuma. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukentėjusiajam A. B. apkalbėti kaltinamąjį ar dėl to siekti asmeninės naudos. Pabrėžtina, kad nustatytas kaltinamojo tyčinis elegsys ir veiksmai buvo įžūlūs bei amoralūs, nepagarbūs tiek nukentėjusiojo, tiek visuomenės atžvilgiu, smurtauta buvo iš esmės dėl menkavertės priežasties, nepatikus, kad nukentėjusiojo automobilis sustojo ne toje vietoje, kurioje norėjo (manė turėjus sustoti) kaltinamasis bei jo nevežus, galimai ir pavartojus necenzūrinius žodžius, tuo tarpu atlikti netgi smurtinio pobūdžio veiksmai suduodant ne vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą (veido sritį), įvykio metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo trankomos ir spardomos jo vairuoto automobilio durelės, viskas vyko viešoje vietoje, kurioje pirmu atveju nors ir nebuvo, bet galėjo būti, o antruoju atveju buvo ir pašaliniai asmenys, bandę netgi sulaikyti kaltinamąjį, Bendrajame pagalbos centre užfiksuotas skambutis dėl šio įvykio, taigi toks elgesys buvo įžūlus, vandališkas, prieštaraujantis padoraus, moralaus elgesio taisyklėms, realiai sutrikdęs visuomenės rimtį bei tvarką.
Galiausiai teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. V., atlikdamas nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – jis suvokė, kad būdamas viešoje vietoje, esant ir kitiems asmenims, ir smurtiniu būdu spręsdamas tarpusavio konfliktą su nukentėjusiuoju, tokiu būdu gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiajam turės jo atliekami veiksmai, tačiau vis tiek taip elgėsi.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamojo R. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.
Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta, tačiau R. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamojo neblaivumas ir nebuvo nustatytas alkotesterio pagalba, dėl objektyvių priežasčių, kadangi kaltinamsis R. V. po nusikalstamos veikos padarymo pasišalino iš įvykio vietos, tačiau pats kaltinamasis apklausiamas tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tą vakarą vartojo alkoholio ir įvykio metu buvo išgėręs, nors ir nepripažino, kad apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jis (kaltinamasis) buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo automobilyje sklido alkoholio kvapas, o įvertinus kaltinamojo atliktus veiksmus (jų visumą) bei padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, jie nebuvo adekvatūs įprastomis sąlygomis, net, jei, kaltinamojo teigimu, jis taip reagavo į galimai nukentėjusiojo išsakytus necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Taigi, šiuo atveju alkoholio vartojimas, manytina, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. V. – brandaus darbingo amžiaus, vedęs, auginantis nepilnamečius vaikus, dirbantis, per vienerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta baudą sumokėta (1 t., b. l. 137), praeityje teistas (1 t., b. l. 133-134), tačiau teistumas išnykęs, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam R. V. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma viena iš švelniausių bausmės rūšių – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam dydžiui, kuris skiriamas už nesunkų nusikaltimą – 70 MGL dydžio bauda.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 92,79 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas A. B., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 96). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 97). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 92,79 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.
Taip pat pasisakant dėl prašymo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.
Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuo atveju šioje byloje tenkina ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymą priteisti iš kaltinamojo penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Taip pat nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 500 Eur neturtinės žalos ir 1 767,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47, 52-60; 2 t., b. l. 29-30), jis 2022 m. birželio 13 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 48). Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad R. V. neteisėtais veiksmais jis patyė fizinę, moralinę ir materialinę žalą. Viešoje vietoje išplūdo necenzūriniais žodžiais, demonstravo nepagarbą, sugadino bevielę ausinę, mobiliojo ryšio telefoną ir trijose vietose automobilį (įlenkė galines keleivio pusės dureles, galinės keleivio pusės kėbulo arką ir vairuotojo dureles), taip pat keturis kartus smūgiavo į galvą. Įvykio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Toyota“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio buvo sudaryta remonto darbų sąmata, už kurią sumokėjo 50 Eur, o darbų remontas kainuotų – 465,26 Eur. Taip pat buvo apgadintas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, kurio remonto darbai pagal sudarytą sąmatą – 299 Eur, dėl belaidžių ausinių padaryta 229 Eur žala (tiek jos kainuotų naujos). Taip pat dėl turtinės žalos prideda laikotarpį, kuomet nedirbo, nes dėl blogos savijautos negalėjo dirbti, prarado dalį savo pajamų. Nedirbo 5 dienas todėl prarado 623,98 Eur pajamų (paėmė trijų mėnesių savo darbo užmokesčio vidurkį ir padalino iš 21 dienos, kas reiškia, kad viena jo darbo diena – 124,80 Eur). Taip pat kreipėsi į neurologą, pas kurį vizitas kainavo 100 Eur (patvirtinančių dokumentų neturi). Moralinė žala tikrai padaryta, kadangi dar iki šiol jaučia įvykio padarinius, jaučia nerimą, įtampą darbo metu, negali dirbti naktį, nes jaučia baimę, jaučia galvos skausmus, suprastėjo kairies akies matomumas, atsirado trumpalaikiai atminties sutrikimai.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis paaiškino, kad dėl smūgių buvo praradęs sąmonę, po įvykio jam pasidarė bloga, jautė galvos skausmą ir svaigimą, po apsilankymo ligoninėje namuose jo būklė nepagerėjo, jautė galvos svaigimą, pykinimą, silpnumą, nemigą, dėl ko gavo siuntimą pas neurologą. Sumušimo pasekmes jautė 5 dienas, jas negalėjo dirbti, tačiau nedarbingumo neėmė, po įvykio organizmas atsistatė po 3 mėnesių. Po įvykio pradėjo dirbti po 2 savaičių, tačiau nuolat jautė baimę, įtampą, šiuo metu mažiau dirba dėl pablogėjusios sveikatos. Telefono buvo sudužęs ekranas, jo nesutaisė, juo nesinaudoja, ausines nusipirko naujas, turi čekį, automobilį suremontavo už 800 Eur, bet kartu buvo ir kiti apgadinimai, nesusiję su šiuo įvykiu. Taip pat pateikė prašymą priteisti ir 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti).
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir jo priedus, paaiškinimus, tai, kad jo patirta žala buvo būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, šiuo nuosprendžiu pripažintų nusikaltimu, kad smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo intensyvūs, nevienkartiniai, sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis kurį laiką jautė fizinį skausmą, taip pat patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, pažeminimą, kadangi buvo užpultas ir sumuštas nepažįstamo asmens, atsižvelgęs į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, sprendžia, kad A. B. pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas iš dalies.
Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad pagrįsta yra tik 50 Eur dydžio suma už išlaidas dėl automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą (1 t., b. l. 52). Išlaidos automobilio remontui nėra pagrįstos, kadangi teismui pateikta tik sąmata 465,26 Eur sumai (1 t., b. l. 53), o teisme nukentėjusysis tik žodžiu nurodė, kad automobilį susiremontavo už 800 Eur, dalis darbų buvo nesusiję su šiuo įvykiu, išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taip pat dėl sugadinto telefono. Nukentėjusysis teismui taip pat pateikė telefono ekrano remonto (keitimo) darbų sąmatą 299 Eur sumai (1 t., b. l. 54) bei 2021 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą dėl šio telefono įsigijimo 749,20 Eur sumai (2 t., b. l. 29), tačiau teisme taip pat teigė, kad telefono nesusiremontavo, jis guli pas jį namuose, jo nenaudoja. Taigi šiuo atveju neaišku, kokią konkrečiai žalos atlyginimo sumą A. B. prašo priteisti iš kaltinamojo už sugadintą telefoną ir ar realiai dėl to patyrė kokias nors išlaidas, kadangi telefono realiai nesusiremontavo, naujo neįsigijo. Dėl belaidžių ausinių civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog padaryta jam žala dėl to – 229 Eur dydžio (tiek ausinės kainuotų naujos), tačiau teismui vėliau pateikė 2022 m. spalio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl naujų ausinių įsigijimo 198,76 Eur sumai (2 t., b. l. 30), vis dėlto sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taip pat nepateikė ir duomenų (dokumentų), kad realiai patyrė 100 Eur dydžio išlaidas už vizitą pas neurologą. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Iš šios įstatymo nuostatos yra matyti, kad pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė. PVM sąskaita faktūra gali būti pateikta kaip įrodymas, kad įmonė pardavė atitinkamą turtą, tačiau PVM sąskaitos faktūros nėra tinkamas įrodymas pagrįsti ieškovo patirtus nuostolius. Tam būtina pateikti ir sąskaitos apmokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus.
Dėl negautų pajamų nukentėjusysis nurodo, kad dėl nusikaltimo nedirbo 5 dienas, todėl prarado 623,98 Eur pajamų. Negautas pajamas grindžia „Bolt“ programėlės išrašais apie trijų paskutinių mėnesių darbo pajamas (1 t., b. l. 58-60).
Pažymėtina, jog tai, ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017, 10.3 punktas).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis teisme nurodė, kad nedarbingumas minėtomis dienomis jam nebuvo suteiktas, nes dirba individualiai, bet realiai nedirbo. Negautas pajamas apskaičiuoja išvedęs trijų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio vienos dienos vidurkį ir padauginęs iš 5. Teismas pažymi, kad neaišku, ar uždarbio išrašuose iš „Bolt“ programėlės nukentėjusiojo darbo užmokestis (pajamos) yra nurodomos grynos (nors teisme A. B. teigė, kad tai jau atskaičius mokesčius), išrašuose „Išlaidos“ nėra detalizuojamos, kokios tai išlaidos, ar jos visos ir pan. Be to, pastebėtina, kad minėtuose išrašuose matyti, jog nukentėjusysis paprastai per mėnesį dirba ne visas dienas, darbo laikas nėra pastovus. Taigi nukentėjusiojo pateiktų duomenų teismas neturi pagrindo vertinti kaip realių negautų pajamų (jų dydžio).
Pažymėtina tai, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, darytina išvada, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasmę, nuostolių dydį teismas nustato tik tada, jeigu šalis negali pati tiksliai jų įrodyti. Nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti nėra pagrindo – civilinis ieškovas A. B. turi turėti buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, pagrindžiančius gautų pajamų ir sumokėtų ir/ar išskaičiuotų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų ir, vykdant individualią (ar panašią) veiklą, patirtų išlaidų dydį, kurių pagrindu jis galėtų apskaičiuoti savo aktualaus laikotarpio grynąsias pajamas. Pastebėtina tai, kad civilinį ieškovą vėliau teisme atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas), kuriam buvo žinoma apie byloje ginčijamą turtinės žalos atlyginimo dydį.
Taigi, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad civilinis ieškovas A. B. neįrodė turtinės žalos dydžio dėl išlaidų, patirtų sugadinus jo automobilį, mobilųjį telefoną, bevieles ausines, apsilankius pas neurologą bei 5 dienas negavus pajamų, todėl iš kaltinamojo priteistinas tik 50 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas už automobilio remonto darbų sąmatos sudarymą.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas dar kartą pažymi, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė prieš tai jam asmeniškai nepažįstamas asmuo – kaltinamasis, atliekant darbines funkcijas (vykdant pavežėjo veiklą), taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ne vienkastiniu smūgiu į veido sritį, teigia, kad buvo praradęs sąmonę, dėl ko, akivaizdu, jis jautė fizinį skausmą tiek veikos metu, tiek ir kurį laiką po jos, kreipėsi į medikus, taip pat apgadintas jo turtas.
Taip pat nukentėjusysis civiliniame ieškinyje bei teisiamojo posėdžio metu teigė, jog dėl nusikaltimo patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – nerimą, baimę. Žala jo fizinei ir psichinei sveikatai neigiamai kurė laiką įtakojo ir tebeįtakoja jo gyvenimą. Nurodė pirmąsias dienas negalėjęs dirbti, miegoti, jautė skausmą. Jį kankino nerimas, kad tai gali vėl pasikartoti.
Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodyti tiek fiziniai, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio, todėl vertintini kaip neturtinė žala. Tačiau šiuo atveju nustatant jos dydį pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam yra itin sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui, todėl laikui bėgant mažėja. Kaip minėta, atsižvelgtina ir į tai, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas nenustatytas. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taip pat nukentėjusysis teisme prašo priteisti iš kaltinamojo ir jo patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą – 300 Eur už atstovavimą teisme, pasiruošimą ir teisines konsultacijas (2 t., b. l. 31-32).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismo nuomone, atsižvelgus į R. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiojo A. B. už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, priteistiną civilinio ieškinio sumą, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, kad A. B. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš R. V. nukentėjusiojo naudai priteistina 300 Eur proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 119-120), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. V. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Citroen Jumper 35+L4H2 180“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 13 d., paliktinas galioti iki visiško žalos atlyginimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis voke, kuris prisegtas byloje prie bylos 1 tomo 26 lapo, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) MGL (BBND) (3 500 Eur) (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemoną – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš R. V. 92,79 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų septyniasdešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už A. B. gydymą“.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. B. naudai iš R. V. 50 Eur (penkiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesio kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti A. B. naudai iš R. V. 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. V. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Citroen Jumper 35+L4H2 180“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 13 d., palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį voke, kuris prisegtas byloje prie bylos 1 tomo 26 lapo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Išaiškinti R. V., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos sumos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.