- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- e2YT-25471-465/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20528-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga "Valsta"
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ “Valsta” prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo išdavimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja nurodo, jog 2020m. liepos 24d. sprendimu nepilnamečiui P. G. ji buvo paskirta globėja. Teigia, jog 2022-09-27 ji gavo Vilniaus apygardos prokuratūros raštą, kuriame buvo siūloma pareiškėjai imtis veiksmų dėl paveldimo turto priėmimo arba atsisakymo. Raštu pareiškėja buvo informuota, jog po jos globotinio P. G. tėvo M. G. (duomenys neskelbtini) metais mirties Swedbank banko sąskaitoje liko 106,56 Eur bei depozitinėje komisariato sąskaitoje 8,06 Eur. Tuo metu turėjusi vaiko globos teises P. G. motina į notarą nesikreipė ir palikimo vaiko vardu nepriėmė. Testamentų registro duomenimis po M. G. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Testamento palikėjas nebuvo sudaręs, registruoto savo vardu nekilnojamojo turto mirusysis neturėjo. Įvertinusi situaciją, pareiškėja priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti bei prašyti išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio globotinio vardu, nes realiai paveldimo turto nėra, o galimos palikimo priėmimo pagal turto apyrašą išlaidos būtų net didesnės, nei po globotinio tėvo mirties likusi suma banko sąskaitoje. Nurodo, jog praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti dėl to, kad pareiškėja vaiko globėja buvo paskirta tik 2020-07-24, o palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) metais, vaiko motina sūnaus paveldėjimo reikalų nesutvarkė, todėl prašo praleistą terminą atnaujinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė pilnai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jo duomenimis mirusiojo palikimą sudaro banko Swedbank sąskaitoje esanti 106,56 Eur suma bei Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje saugomi 6,08 Eur. Kito paveldimo turto nenustatyta. Prašymo neginčija ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, palikimo atsisakymas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes realaus paveldimo turto nėra, o galimos palikimo priėmimo pagal apyrašą išlaidos būtų didesnės, nei po globotinio tėvo mirties likusi sumą banko sąskatoje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020m. liepos 24d. sprendimu pareiškėja buvo paskirta nepilnamečio P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja (e. bylos 1t., b. l. 4-8). (duomenys neskelbtini) mirė M. G., kuris yra pareiškėjos globotinio P. G. tėvas (e. bylos 1t., b. l. 14, 16). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po M. G. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (e. bylos 1t. b. l. 11). Registrų centro duomenimis palikėjas jokio registruoto nekilnojamojo turto neturėjo (e. bylos 1t. b. l. 9). Apie atsiradusį palikimą, kuris VMI duomenimis sudaro viso 112,64 Eur, pareiškėją informavo Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius 2022-09-26 raštu Nr. 2S-2110 (e. bylos 1t. b. l. 12,13).
Dėl termino atnaujinimo
Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.60 straipsnyje reglamentuojama palikimo atsisakymo tvarka, t. y. įpėdinis turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti (atsisakyti priimti) nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą dėl palikimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad terminas palikimui priimti po M. G. mirties (duomenys neskelbtini) yra suėjęs. P. G. yra savo tėvo M. G. pirmos eilės įpėdinis (CK 5. 11 str.). Bylos duomenimis dėl palikimo priėmimo P. G. motina į notarą su prašymu priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, nesikreipė, t. y. nepilnamečio vaiko teisių neįgyvendino. Apie atsiradusį palikimą mirus jos globotinio tėvui pareiškėja sužinojo tik 2022-09-26, gavusi Viešojo intereso gynimo prokurorės raštą dėl nepilnamečio P. G. paveldėjimo teisių. Su pareiškimu dėl termino palikimui atsisakyti atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą išdavimo pareiškėja į teismą kreipėsi nedelsiant, t. y. 2022-10-13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į paties nepilnamečio vaiko interesus, įvertinus tai, jog kitų suinteresuotų asmenų, kurie be pareiškėjos, kaip įstatyminės nepilnamečio vaiko atstovės, pretenduotų į P. G. palikimą nenustatyta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnis), pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl prašymas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis).
Dėl teismo leidimo
Pareiškėja taip pat prašo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.
Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.
Teismas, spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą pareiškėjui nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Nagrinėjamu atveju palikėjo turtą sudaro tik 112,64 Eur dydžio piniginės lėšos, esančios Swedbank AB ir Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje. Jokio kito turto mirusysis neturėjo. Nors nėra žinoma, ar M. G. turėjo kreditorių, palikimo priėmimas siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, turėtų būti priimamas tik pagal apyrašą. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas laiko pagrįstais pareiškėjos argumentus, kad palikimo priėmimas pagal apyrašą pareikalautų daugiau piniginių sąnaudų, nei atsiradęs palikimas, todėl jos prašymas išduoti leidimą atsisakyti palikimo priėmimo jos globotinio P. G. vardu, tenkintinas. Tokiam prašymui neprieštarauja ir išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, konstatavęs, kad nepilnamečio vaiko teisių palikimo priėmimo atsisakymas nepažeis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,
nutaria:
prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai VšĮ „Valsta“, į. k. 303891861, praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.
Išduoti leidimą VšĮ „Valsta“ (į. k. 303891861) jos globotinio P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Kita nutarties dalis neskundžiama.