Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1840-657/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-11-10
Bylos Nr.: 2A-1840-657/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17904-2015-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė, Nerijus Meilutis
Atsakovas: S. G., V. G., A. G.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „REAL SALES“

Civilinė byla Nr. 2A-1840-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17904-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.17.; 2.3.2.10.; 3.3.1.18.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21.

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. G., V. G., V. G., atsakovų S. G. ir A. G., atstovaujamų įstatyminių atstovų S. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REAL SALES“ patikslintą ieškinį atsakovams S. G., V. G., V. G., S. G. ir A. G., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, trukdymo įgyvendinti nuosavybės teises ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „REAL SALES“ patikslintame ieškinyje prašė teismo iškeldinti atsakovus S. G., V. G., A. G., S. G., V. G. iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų S. G. ir V. G. 1 600,00 Eur nuostolių, bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 138-145). Nurodė, kad ieškovė varžytynių būdu įsigijo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą – 0,1080 ha ploto žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo pasirašytas 2015 m. liepos 23 d. Ieškovė 2015 m. liepos 27 d. atsakovams išsiuntė rašytinį reikalavimą per 14 dienų terminą išsikelti iš pastato. 2015 m. rugpjūčio 13 d. atsakovai paprašė pratęsti išsikėlimo iš pastato terminą iki 2016 m. vasario 10 d. 24 val., kadangi jie turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, ir kol kas neturi galimybės išsikelti kitur. Ieškovė sutiko pratęsti reikalavime nustatytą terminą išsikelti iš pastato iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. 24 val. su sąlyga, kad bus dedamos maksimalios atsakovų pastangos ieškant naujo gyvenamojo ploto bei sumokamas 986,00 Eur mokestis, paskaičiuotas pagal panašių į pastatą gyvenamųjų namų nuomos mėnesines rinkos kainas, už visą naudojimosi pastatu laikotarpį nuo nuosavybės teisės perėjimo ieškovei iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. atsakovų faktinio išsikėlimo. Iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos atsakovai iš pastato neišsikėlė, tačiau 2015 m. rugsėjo 1 d. susitikimo metu ieškovei pateikė savo pasiūlymus, nurodydami, kad yra suinteresuoti arba patys įgyti nuosavybės teise ginčo pastatą ir žemės sklypą, sumokant kainą dalimis, arba emigruoti į užsienį ir atlaisvinti pastatą nedelsiant, tačiau, jei ieškovė atsakovams sumokės bent 15 000,00 Eur. Tokie atsakovų veiksmai rodo, jog atsakovai neišsikelia iš pastato, nes piktnaudžiauja teise ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises ir teisėtus interesus į pastatą ir žemės sklypą. Atsakovai naujo gyvenamojo būsto paieškoms turėjo pakankamą ir protingą 10 mėnesių laikotarpį. Patys atsakovai turi įstatyminę pareigą užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Atsakovai nemoka už šių nekilnojamųjų daiktų naudojimą, todėl kartu nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, kai ieškovė dėl nurodytų priežasčių atitinkamų pajamų negauna. Todėl atsakovų nepagrįsto praturtėjimo suma yra laikytina ieškovės nuostoliais ir yra priteistina CK 6.249 straipsnio, 6.263 straipsnio ir 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nuostolių priteisimui šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 23-34). Nurodė, kad ieškovė, neparduodama pardavinėjamo ginčo turto atsakovams pažeidžia atsakovų teises. Atsakovai turi du nepilnamečius vaikus. Ieškovė, nesutikdama su jokiais atsakovų pasiūlymais pažeidžia tiek atsakovų, tiek jų nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovai jokio kito gyvenamojo būsto neturi ir neturi galimybių išsikelti iš ginčo būsto taip greitai, kaip prašo ieškovė. Kadangi nepilnamečio vaiko teisė į būstą priskiriama visuomenės viešiesiems interesams, ieškovė, kaip viešasis subjektas – juridinis asmuo gali padėti atsakovams įgyvendinti vaiko teisę į būstą, atidėdama atsakovų S. G., V. G. ir jų šeimos narių iškeldinimą iš ginčo patalpų. Atsakovai nuo pat ginčo turto varžytynių pabaigos siekė derėtis ir nusipirkti jį iš ieškovės. Atsakovams reikalingas protingas terminas, per kurį jie galėtų išsikelti su nepilnamečiais vaikais. Kadangi ieškovė yra juridinis asmuo, kas reiškia stipresnioji ir profesionalesnė ginčo pusė, kuri verčiasi ir nekilnojamojo turto pardavimu, atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų sprendimo atidėjimas jokiais būdais ieškovės interesų nepažeistų. Siekiant nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų, taip pat atsižvelgiant, kad nepilnamečiui A. G. yra (duomenys neskelbtini) metų, o nepilnametei S. G. (duomenys neskelbtini) metai, sprendimo vykdymą tikslinga atidėti iki 2031 m. gegužės 27 d., t. y. iki paskutinio šeimos nepilnamečio vaiko pilnametystės. Kadangi šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė negali reikalauti nuostolių iš atsakovų priteisimo pagal sutartinę civilinę atsakomybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino – iškeldino atsakovus S. G. ir V. G. bei jų nepilnamečius vaikus A. G. ir S. G., bei atsakovą V. G. iš ieškovei UAB „REAL SALES“ priklausančio 162,70 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovų S. G. ir V. G. ieškovei 1 600,00 Eur nuostolių bei 1bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei (T.2, b.l. 64-72).

4. Teismas nurodė, kad atsakovai gyvendami jiems nepriklausančiame gyvenamajame name pažeidžia ieškovės, kaip namo savininkės, teises savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jos teisės pažeidimus bei prašyti iškeldinti atsakovus ir jų nepilnamečius vaikus iš jai priklausančio namo. Remiantis kasacinio teismo praktika ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsniu nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Atsakovų argumentus, kad ieškovė neparduoda jiems šio turto išsimokėtinai ir už, atsakovų nuomone, realią ir jiems priimtiną kainą, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus. Turto savininkas jam priklausančiu turtu disponuoja savo nuožiūra, todėl būtent jis sprendžia, ar parduoti, kam parduoti, už kiek parduoti ir kada parduoti jam priklausantį turtą, ir neprivalo tartis su jam nenaudingais, nepatikimais ir nemokiais pirkėjais. Varžytynės, kurių metu ieškovė įsigijo atsakovams priklausiusį gyvenamąjį namą, įvyko dar 2015 m. kovo 20 d. Gavę 2015 m. liepos 24 d. ieškovės reikalavimą išsikelti, atsakovai paprašė išsikėlimo terminą pratęsti iki 2016 m. vasario 10 d., tačiau turėdami kvalifikuotą teisininką tik 2016 m. vasario 8 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją, prašydami įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti. Jau vien šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai, siekdami įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, buvo pasyvūs. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovai apskritai ieškojo būsto savo šeimai, o iš atsakovų paaiškinimų paaiškėjo, jog jie, neturėdami jokio turto ir uždarbio, gyvendami tik iš socialinių pašalpų gyvenamajam būstui ieškojo įsigyti sodybos ar ne mažesnio kaip trijų kambarių buto. S. G., neturėdamas (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ieškojo tik vadovaujančio darbo už ne mažesnį kaip 800,00 Eur atlyginimą, nes, atsakovų teigimu, dirbant už mažesnį atlyginimą ir mokant bet kokio dydžio nuomą jų pajamos sumažėtų, kadangi jie netektų socialinių pašalpų ir kitokių lengvatų. Atsakovė V. G. nurodė, kad ji nuo 2016 metų rudens planuoja dirbti, tačiau darbo vietos neturi. Tokios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai susidariusią situaciją vertina neadekvačiai, nesuvokia, kad, gyvendami jiems nebepriklausančiame gyvenamajame name, gyvena ne pagal savo galimybes ir pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės, teises ir teisėtus interesus, nesprendžia susidariusių problemų, neieško mažesnio būsto, nedirba už mažesnį atlyginimą, taigi, realiai nesiekia užtikrinti gyvenamojo būsto savo nepilnamečiams vaikams, o bet kokiomis priemonėmis stengiasi kuo ilgiau gyventi erdviame name nieko už tai nemokėdami. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-9463-877/2015, atmesdamas S. G. prašymą jam iškelti bankroto bylą, konstatavo, jog S. G., būdamas darbingo amžiaus, niekur nedirba pastaruosius 4 metus, nėra duomenų, kad pasibaigus pasaulinei ekonominei krizei, pareiškėjas būtų ėmęsis verstis senąja veikla, t. y. kondicionierių montavimu, ieškoti kito darbo ar veiklos, iš kurių gautų pajamų. Taip pat teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjo teiginius, jog jis atlieka neoficialius darbus, montuodamas kondicionavimo sistemas, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas dirbtinai mažina ir nurodo netikras savo pajamas. Šiuo atveju vertintina ir tai, jog savivaldybė, įvertinusi atsakovų pateiktą Metinę gyventojo šeimos turto 2016 m. vasario 5 d. deklaraciją, atsisakė įrašyti jų šeimą į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą nesant teisinio pagrindo. Tokių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovai prašydami atidėti sprendimo vykdymą siekia ne realiai spręsti gyvenamojo būsto problemą, o pratęsti jiems patogesnį gyvenimą. Įvertinant sprendimo priėmimo laiką, jo įsiteisėjimo datą, sprendimo neskundus, bei galimybę skųsti sprendimą, dėl ko šis procesas užsitęstų, nėra pagrindo sprendimo vykdymą atidėti iki atsakovų vaikai baigs mokslo metus. Nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo atidėjimu nebus pasiekta socialiai reikšmingas tikslas – socialinio teisingumo užtikrinimas, teismas neturi jokių duomenų ir pagrįstų prielaidų, kad patenkinus tokį atsakovų prašymą bus užtikrintas sprendimo įvykdymas ateityje ir laiko, kad sprendimo atidėjimu būtų pažeistas lygiateisiškumo principas - neproporcingai pažeisti teisėti ieškovės interesai. Ieškovė pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovus iš jai priklausančio pastato, t. y. negatorinį ieškinį, todėl įvardyti ginčo materialiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovų kvalifikuotini kaip atsiskaitymai grąžinus savininkui turtą iš neteisėto svetimo valdymo ir ginčo sprendimui taikytinos savininko teisų gynimą reglamentuojančios daiktinės teisės normos. Konstatuotina, kad atsakovų šeima nuo pat nekilnojamojo turto varžytynių akto pasirašymo žinojo, kad jiems gyvenamasis namas nepriklauso, ir jie jame gyvena be teisinio pagrindo, be savininko sutikimo, tuo pačiu apribodama ieškovės, kaip šio turto savininkės, galimybes įgyvendinti daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Tokiu būdu atsakovai buvo neteisėti ir nesąžiningi valdytojai. Ieškovė yra juridinis asmuo, užsiimantis ūkine - komercine veikla ir siekiantis pelno, vykdo nekilnojamojo turto tarpininko paslaugas. Ginčo namą ir žemės sklypą įsigijo tikslu gauti pajamas – t. y. parduoti brangiau ar kuriam laikui išnuomoti. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo S. G. paaiškinimai, kad iš karto po turto įsigijimo ieškovas internete paskelbė šį turtą parduodantis už ženkliai didesnę kainą, bei šalių nurodytos aplinkybės apie potencialių pirkėjų nekilnojamojo turto apžiūras. Taigi, turtas įsigytas tikslu gauti pelno iš pastato ir žemės sklypo valdymo, naudojimo ar disponavimo jais. Atsakovams neišsikėlus ir nebeįsileidus į parduodamą objektą, ieškovė prarado bet kokias galimybes ne tik parduoti, bet ir išnuomoti turtą. Ieškovės pateikti nuomos kainų paskaičiavimai atlikti pagal objektų, esančių visiškai kituose rajonuose ir Kauno mieste nuomos kainą. Nors byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė siekė išnuomoti ginčo pastatą, tačiau vertinant šioje byloje nustatytas aplinkybes visumoje, t. y. tai, kad ginčo būste gyvena atsakovų šeima, kuri akivaizdžiai nesuinteresuota išsikelti iš gyvenamojo namo, dėl ko nebeįsileidžia ieškovės atstovų į namus, konstatuotina, kad ieškovė neturi jokių galimybių nei parduoti, nei nuomoti jai priklausančio turto. Teismo nuomone, atsakovai, nesutikdami su ieškovės nurodyta nuomos kaina, turėjo pareigą pateikti rašytinius įrodymus, paneigiančius nurodytus paskaičiavimus, ko, šiuo atveju nepadarė, todėl ieškinį tenkino ir šioje dalyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde atsakovai prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti teismui nustačius, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą priimti sprendimą iškeldinti atsakovus S. G. ir V. G. bei jų vaikus V. G. bei nepilnamečius A. G. ir S. G. iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teismo sprendimo įvykdymą atidėti iki (duomenys neskelbtini) d., t. y iki paskutinio šeimos vaiko – S. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., pilnametystės; priteisti iš ieškovės visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 79-90). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, nuspręsdamas iškeldinti atsakovus su jų nepilnamečiais vaikais iš gyvenamojo namo, pažeidė atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų interesus, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose byloje. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vaiko teisių ir interesų apsaugą bei užtikrinimą. Teismas tenkino išimtinai ieškovės interesus, kurie akivaizdžia pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad savininko nuosavybės teisė gali būti ribojama tik įstatymu, laikantis būtinumo ir proporcingumo reikalavimų, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą šių normų netaikė, tačiau neatsižvelgė, kad ginčo patalpa yra vienintelis šeimos ir nepilnamečių vaikų būstas. Iškeldindamas atsakovus teismas nesiūlė jokio alternatyvaus sprendimo būdo, nesuteikė galimybės atsakovams patiems susirasti tinkamą jų šeimai būstą. Teismas nevertino tokios teisinės priemonės proporcingumo padarytam pažeidimui, taip pat iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų neigiamų padarinių kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu. Neatsižvelgė į tai, kad iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų pobūdis, tikslai suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, kurią be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojama ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, dėl kurių Lietuva įsipareigojo.

1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai buvo neteisėti ir nesąžiningi valdytojai ir nepagrįstai ir neteisėtai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 600,00 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovų. Atsakovai ginčo būstą įsigijo sąžiningai ir teisėtai, jis įsigytas pirkimo - pardavimo sandoriu. Teismo vertinimas visiškai neatitinka CK 1.5 straipsnyje reglamentuotų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo jokių nuomos ar kitų sutartinių santykių, kurių pagrindu ieškovė galėtų reikalauti nuomos mokesčio iš atsakovų. Atsakovai nėra be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėję kito asmens, t. y. ieškovės, sąskaita. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovai vykdo savo pareigą naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis moka komunalinius mokesčius. Teismas nepagrįstai netaikė civilinės atsakomybės teisinio reglamentavimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo siekiama ginčo būstą išnuomoti, o nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais paskaičiavimais dėl negautų pajamų dydžio, kurie atlikti pagal objektų, esančių visiškai kituose rajonuose ir Kauno mieste nuomos kainą.

1.3. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tikslingumo, visiškai nepasisakė dėl to, kad neatidėjus sprendimo vykdymo, atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų interesai bus pažeisti. Teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis. Šios nutartys reglamentuoja sprendimo atidėjimo vykdymo institutą iškeldinimo bylose iš gyvenamojo būsto apskritai, nedetalizuojant iš kokios paskirties būsto iškeldinami asmenys. Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai prioritetą suteikė ieškovės teisių ir interesų užtikrinimui ir jo teisių įgyvendinimui, o ne nepilnamečių vaikų teisių ir geriausių interesų užtikrinimui.

1.4. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovų pateiktų procesinių dokumentų ir juose nurodytų motyvų ir dėl jų visiškai nepasisakė, tačiau ieškinį tenkino ieškovei neįrodžius jo pagrįstumo, neįrodžius aplinkybių, kuriomis ieškovė grindė savo reikalavimus. Toks teismo vertinimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, netinkamai vertino atsakovų paaiškinimus, pagrįstus rašytiniais įrodymais. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus ir teisinį reguliavimą, reglamentuojantį iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos kriterijus, nes iš esmės tuos pačius ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovų pateiktus byloje rašytinius įrodymus bei paaiškinimus vertino skirtingai.

Atsiliepimas

6. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 metų gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą (T.2, b.l. 93-100). Atsiliepime nurodė, kad kad apeliantai nesąžiningai pažeidžia ieškovės nuosavybės teisę. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo, vadovaujantis CPK 715 straipsniu, ieškovei perėjo nuosavybės teisė į žemės sklypą ir ant jo esantį pastatą. Apeliantai negali būti laikomi sąžiningais ginčo turto valdytojais CK 4.70 straipsnio prasme. Iš apeliantų priteistas adekvatus ir pagrįstas žalos (nuostolių) atlyginimas. Teismas pagrįstai ir tinkamai ieškovės negautas pajamas ir apeliantų atitinkamai nepagrįsto praturtėjimo būdu gautą naudą kvalifikavo ieškovės patirtais nuostoliais, ir kartu pagrįstu traktavo ieškovės reikalautų nuostolių dydžio proporcingumą. Bylos faktinė situacija ir pateikti įrodymai nesuponuoja nei objektyvaus, nei subjektyvaus sąžiningumo kriterijų egzistavimo. Teismas pagrįstai ieškovę vertino kaip sąžiningą subjektą, turintį teisę į nuostolių atlyginimą. Skundžiamas sprendimas visiškai atitinka teisingumo ir protingumo principus. Teismas tinkamai vertino nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąją vietą santykį su gintina nuosavybės teise ir pagrįstai nusprendė nesvarstyti sprendimo vykdymo atidėjimo klausimo. Apeliantai klaidingai aiškina ieškovės pareigą atsižvelgti į jų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra faktinio pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Apeliantai nepateikė jokių konkrečių duomenų apie kito būsto paieškos aplinkybes. Apeliantai savo pačių prašytus nustatyti iškeldinimo atidėjimo terminus vis pratęsinėjo, prašė neprotingai ilgo iškeldinimo termino bei niekuomet tinkamai nepagrindė, kodėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas reikalingas. Teismas tinkamai vertino įrodymus byloje ir nepažeidė CPK 185 straipsnio normų. Teismas skundžiamame sprendime, pasisakė dėl esminių bylos argumentų bei pagrindinę reikšmę byloje turinčių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde apibrėžtų ribų.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė iš varžytynių įsigijo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą – 0,1080 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 162,70 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (T.1, b.l. 9).

9. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose be teisinio pagrindo gyvena atsakovai S. G. ir V. G. su trimis vaikais, iš kurių du nepilnamečiai. V. G. ir du jos nepilnamečiai vaikai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

10. Ieškovė 2015 m. liepos 24 d. pareikalavo, kad atsakovai S. G. ir V. G. ne vėliau kaip per 14 d., t.y. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. 24.00 val. atlaisvintų ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą (T.1, b.l. 10). Atsakydamas į ieškovo reikalavimą atsakovas S. G. paprašė atidėti jo šeimos narių išsikėlimą 6 mėnesiams, t.y. iki 2016 m. vasario 10 d. 24.00 val., motyvuodamas tuo, jog jo šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai bei tuo, kad jis jokio kito gyvenamojo būsto neturi, o susirasti būstą ieškovės nustatytas terminas yra per trumpas (T.1, b.l. 11-13). Ieškovė sutiko pratęsti reikalavime nustatytą terminą išsikelti iš gyvenamojo namo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. 24.00 val., su sąlyga, kad bus dedamos maksimalios atsakovų pastangos ieškant naujo gyvenamojo ploto šeimai bei atitinkamai sumokamas 986,00 Eur mokestis, paskaičiuotas pagal panašių gyvenamųjų namų nuomos mėnesines rinkos kainas, už visą naudojimosi pastatu laikotarpį nuo nuosavybės teisės perėjimo ieškovei (T.1, b.l. 20-23).

Dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos

11. Lietuvos Respublikos CK 4.98 straipsnyje numatyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantams buvo suteikta teisė gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name (CPK 178 str., 185 str.), tokių duomenų apeliantai nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliantai skunde nurodo argumentus apie prioritetinį vaiko teisių ir interesų gynimą, tačiau jų argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi savininkas turi neabejotiną teisę reikalauti nesinaudoti jo turtu, o kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrojo vaiko teisių apsaugos principo, pagal kurį nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems negalint – valstybė per savo institucijas. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai S. G. ir V. G. negali užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisės į būstą, ar jų šeimai reikalinga socialinė parama. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog savivaldybė, įvertinusi atsakovų pateiktą Metinę gyventojo (šeimos turto 2016 m. vasario 5 d. deklaraciją) atsisakė įrašyti jų šeimą į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą nesant teisinio pagrindo (T.2, b.l. 54-55). Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovai už suvartotą elektros energiją, vandenį ir nuotekas nemokėjo, todėl elektros energijos tiekimas, šalto vandens tiekimas buvo nutrauktas (T.2, b.l. 12-18). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės ieškinys dėl iškeldinimo tenkintas pagrįstai ir byloje nėra duomenų, kad atsakovai S. G. ir V. G. negalėtų užtikrinti būtinų sąlygų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai, gindamas teisėtus ieškovės interesus priėmė sprendimą iškeldinti atsakovus iš jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

13. Skunde apeliantai nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, todėl prašė atidėti jų iškeldinimą iki (duomenys neskelbtini) d., t.y. iki paskutinio šeimos nepilnamečio vaiko S. G. pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino motyvuodamas tuo, jog atsakovai siekia ne realiai spręsti gyvenamojo būsto problemą, o pratęsti jiems patogesnį gyvenimą.

14. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

16. Pažymėtina, jog pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Todėl atsakovai, kaip įstatyminiai nepilnamečių vaikų atstovai visų pirma turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais ir užtikrinti jų teises į būstą. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų kreipėsi į ieškovę ar trečiuosius asmenis dėl nuomos, panaudos sutarčių sudarymo ar ėmėsi kitų priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus – teisę į gyvenamąjį būstą, tokių duomenų apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų sūnus A. G. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinio ugdymo 8 klasėje (T.1, b.l. 94), kad mokymo įstaigos viduryje mokslo metų galimas pakeitimas, ar sudarytas nepatogumas nuvykti į mokymo įstaigą, apsunkintų tiek nepilnamečio, tiek jo tėvų padėtį, įvertinus viešąjį interesą, suponuojantį būtinumą apsaugoti atsakovų nepilnamečių vaikų interesus, keistina Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo dalis dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimo dėl iškeldinimo įvykdymą atidėjimas 7 mėnesiams iki mokslo metų pabaigos, t. y. iki 2017 m. birželio 10 d. yra pakankamas atsakovams susirasti kitą tinkamą gyventi būstą, ir nepažeis ieškovės interesų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.) .

Dėl nuostolių priteisimo

17. Apeliantai nesutikdami su teismo sprendimo dalimi dėl 1 600,00 Eur nuostolių priteisimo nurodė, jog teismas nevertino, kad nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovų nėra sudaryta, kad atsakovai naudodamiesi patalpomis už tai moka komunalinius mokesčius, o nuomos kaina nepagrįstai nustatyta pagal internetinių nuomos skelbimų pavyzdžius, nors byloje nėra įrodymų, kad ieškovė siekė išnuomoti gyvenamąsias patalpas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su išdėstytais argumentais, pažymi, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Teigdami, jog nustatytas nuostolių dydis, nuomos kaina ieškovės paskaičiuota netinkamai, atsakovai turėjo ne tik pateikti teismui visus, jų manymu, būtinus įrodymus apie panašaus būsto nuomos kainas, bet ir pagrįsti, kokiu pagrindu jie nemokamai gali naudotis patalpomis, kurios jiems nebepriklauso, tačiau tokių įrodymų atsakovai teismui nepateikė, kaip ir nepateikė jų apeliacinės instancijos teismui su apeliaciniu skundu, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Be to, kaip minėta atsakovai nemoka už suvartotą elektros energiją, vandenį ir nuotekas, dėl ko elektros energijos tiekimas, šalto vandens tiekimas buvo nutrauktas; atsakovai buvo savavališkai atsisukę įvadinę vandens sklendę (T.2, b.l. 102), bet vanduo vėl buvo išjungtas, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad gyvendami name jie moka komunalinius, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atidėti sprendimo dalies dėl atsakovų S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei jų nepilnamečių vaikų – A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš ieškovei UAB „REAL SALES" priklausančio 162,70 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vykdymą septynių mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2017 m. birželio 10 d.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėNerijus Meilutis