- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-320-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04585-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Atsakovas
- G. V., J. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams G. V. ir J. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų G. V. ir J. V. 605,13 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike, papildomuose paaiškinimuose) ieškovė grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovė teikia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Šiame name atsakovai nuosavybės teise turi butą ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. susidarė 605,13 Eur skola (602,99 Eur skola ir 2,14 Eur palūkanos), nes atsakovai pažeidė jiems, kaip buto savininkams, tenkančias pareigas bei tinkamai ir laiku su ieškove neatsiskaitė.
1.2. Sąskaitose nurodomi darbai: 2023 m. spalio ir lapkričio mėn. sąskaitose - „Karšto vandens šilumokaičio keitimas. Išsimokėjimas per 3 mėn. nuo 2023-09“; - 2023 m. spalio mėn. sąskaitoje - „Žymenų įrengimo darbai ant fasado“; - 2023 m. lapkričio mėn. sąskaitoje – „Nuotekų stovo keitimas. Išsimokėjimas per 4 mėn. nuo 2023-11“; - 2023 m. gruodžio mėn. sąskaitose - „Šviestuvo keitimas ir elektros instaliacijos remontas šilumos punkte“; - 2024 m. sausio mėn. sąskaitose - „Karšto vandens vamzdyno remontas, filtro keitimas, vamzdynų izoliavimas“.
Atsiliepimas
2. Atsakovai G. V. ir J. V. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Savo pozicija procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) atsakovai grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų įsiskolinimo susidarymo aplinkybes. Ieškovė apsiribojo deklaratyviu įstatymo nuostatų atkartojimu bei savininkui tenkančios pareigos nurodymu ir mokesčių suvestinės pateikimu. Ieškovė pateikė suvestinę, kad skola laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. susidaro iš paslaugų, kurios yra: administravimas, priežiūra/eksploatacija, šilumos ūkio priežiūra, remontas, keitimas, montavimas, teikimas bei kaupiamosios lėšos ir palūkanos už pradelstą mokėjimą. Tačiau didžiąją skolos dalį sudaro remonto, montavimo ir keitimo darbai, kurie suvestinėje nedetalizuoti ir atsakovams tariamai kainavo 420,27 Eur. Siekiant išsiaiškinti įsiskolinimo susidarymo aplinkybes, 2024 m. kovo 27 d. paprašyta, kad ieškovė pateiktų detalią išklotinę, už kokius darbus yra prašoma padengti skolą, tačiau ieškovė išsamaus atsakymo nepateikė, tik nurodė, jog paskutiniųjų dvylikos mėnesių sąskaitas galima rasti BonoDomo savitarnoje.
2.2. Mokesčių suvestinė, kurią pateikė ieškovė ir kuria grindžia ieškinio reikalavimus, yra buhalterinių duomenų sumuojamasis dokumentas, kuriame tik apibendrintai nurodomos ieškovės laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. atsakovams neva teiktos paslaugos bei jų kaina. Suvestinėje nurodoma, kad atsakovai turi sumokėti ieškovei 420,27 Eur už remontą, keitimą, montavimą, tačiau minėti darbai suvestinėje nedetalizuoti, nenurodytas ir tokių darbų kainos apskaičiavimas. Be to, sąskaitose nurodytų atliktų darbų pavadinimai nepagrindžia atliktų darbų privalomumo, jų fakto ir apimties bei tiesioginio sąsajumo su atsakovų nuosavybės teise turimo objekto dalimi. Sąskaitos nurodo tik mokėtinos sumos dydį ir nepagrindžia minėtųjų aplinkybių.
2.3. Ieškovės 2024 m. birželio 18 d. į bylą pateikti atliktų darbų aktai ir defektinis aktas ir laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. atliktų remonto darbų sąrašas yra nepagrįsti, nes pateikti atliktų darbų priėmimo aktai ir defektinis aktas nepagrindžia remontų darbų atlikimo fakto, apimties ir sąsajų su atsakovų turtu. Iš aktų neaišku, ar egzistavo poreikis atlikti šiuos darbus, kaip buvo vykdomas remontų darbų pirkimas, kaip pasirenkamas rangovas (iš pavadinimo matyti, kad rangovas ir ieškovė yra susiję asmenys), kaip nustatomos darbų kainos ir kitos pirkimo sąlygos. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokių remonto darbų apmokėjimo faktą (PVM sąskaitos faktūros, mokėjimai).
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė solidariai iš atsakovų G. V. ir J. V. ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai 184,86 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (184,86 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsakovų naudai priteisė 1 057,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, šalių atstovų teismo posėdžiuose išdėstytus argumentus, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 605,13 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, remonto ir priežiūros suteiktas paslaugas yra tenkintinas iš dalies, t. y. priteisiant 184,86 Eur, o likusi suma – 420,27 Eur (susijusi su remonto darbais), - nepriteistina, kaip nepagrįsta leistinais įrodymais. Tokią savo išvadą teismas motyvavo tuo, jog:
2.1. Į bylą ieškovės pateikti dokumentai apie remonto darbus nėra nei tinkamai pasirašyti šalių atstovų, nei nenurodyti jų vardai, pavardės, pareigos, todėl šie įrodymai (aktai) nepagrindžia atliktų remonto darbų būtinumo ir jų pirkimo sąlygų.
2.2. Ieškovė, turėdama pareigą įrodyti atsakovams apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą ir realumą, tokių duomenų nepagrindė, nes atsakovai nebuvo informuoti apie name esančius gedimus ir apie poreikį atlikti pateiktose sąskaitose nurodytus darbus, o darbų sąmatos, kainos bei tuos darbus atliksiantys rangovai nebuvo derinami su atsakovais.
2.3. Ieškovė neįvykdė pareigos tinkamai pranešti atsakovams apie vykdomus remonto darbus ir apie sudarytą pirkimų komisiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau - Nuostatai).
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 30,55 proc. reikalavimų), ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 315,29 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovams priteisė 1 372,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikęs priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų subendrinimą, galutinai atsakovams iš ieškovės priteisė 1 057,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė (ieškovė) UAB „Mano Būstas Vilnius“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio dalis buvo atmesta ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir tenkinti ieškovės ieškinį pilna apimtimi; priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Atsakovai turi įstatyminę pareigą apmokėti visas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, remonto ir priežiūros paslaugas, todėl teismas nepagrįstai išskyrė, kad 420,27 Eur suma, kuri yra susijusi su remonto darbais, neturi būti priteista. Mokesčių suvestinėje matyti, kad atsakovai atsisakė apmokėti už: i) administravimą (24,48 Eur); ii) kaupiamąsias lėšas (28,88 Eur); iii) palūkanas už pradelstą mokėjimą (2,14 Eur); (iv) priežiūrą, eksploataciją (66,44 Eur); v) remontą, keitimą, montavimą (420,27 Eur); vi) šilumos ūkio priežiūrą (62,92 Eur). Taigi, teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai gali būti atleidžiami nuo dalies bendrojo naudojimo objekto priežiūros paslaugų, o už dalį bendrojo naudojimo priežiūros paslaugų jie sumokėti turi.
1.2. Teismas nevertino, kad atlikti remonto darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl ieškovė neturėjo pareigos atskirai informuoti atsakovų tiek apie gedimus, tiek apie poreikį atlikti remonto darbus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 96 punkte numatyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas (šiuo atveju namo administratorius) nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Ieškovė pateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių būtinybę, vadovaujantis Reglamento 96 punktu, nedelsiant atlikti remonto darbus (2024 m. sausio 4 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr. DA580604, kuriame nurodoma, kad pravalant karšto vandens filtrą trūko valymo filtras, defekto vieta – šilumos punktas, sprendimas – reikalinga skubos tvarka pakeisti karšto vandens filtrą; 2023 m. birželio 20 d. statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr. DA551148, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) šilumos punkte einantis vamzdis surūdijęs, todėl jį būtina keisti, būtinas ventilių ir vamzdžio keitimas 20-25 metrus). Būtent šias teisės aktuose įtvirtintas pareigas įgyvendindamas administratorius organizavo, atliko ir savininkams išskirstė sumas už šalto vandens vamzdžio atkarpos keitimą; karšto vandens šilumokaičio keitimą; nuotekų stovo keitimą; karšto vandens vamzdyno remontą, filtro keitimą, vamzdynų izoliavimą; elektros instaliacijos remontą šilumos punkte bei šviestuvo keitimą. Ieškovė įrodė, kad remonto darbai yra privalomieji darbai, pateikė į bylą visus darbų atlikimą pagrindžiančius dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė turėjo atskirai pranešti atsakovams apie atliekamus darbus. Nagrinėjamu atveju, ieškovės atlikti remonto darbai – privalomieji darbai, o patirtos išlaidos - būtinosios išlaidos, kurios susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
1.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nepasirašyti aktai nepagrindžia atliktų remonto darbų būtinumo. Tai, ar aktai yra pasirašyti, ar nėra pasirašyti, neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje, nes defektiniuose aktuose užfiksuoti pažeidimai yra būtent ginčo pastate. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad prie nuotraukų yra kodai, data, kas pagrindžia fotonuotraukų autentiškumą. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad darbai buvo atlikti realiai, o ieškovė į sąskaitas atsakovams įtraukė sumas, kurias faktiškai patyrė kaip išlaidas gyventojų naudai ir interesams tenkinti. Tuo tarpu jokių kitų duomenų, kad darbai nebuvo atlikti, atsakovai nepateikė, tad teismas nepagrįstai nusprendė, kad tuo atveju, jei defektiniai aktai nėra pasirašyti, atsakovai gali būti atleidžiami nuo pareigos apmokėti už privalomuosius remonto darbus.
1.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 176, 178,185 straipsnių reikalavimus, t. y. neteisingai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus; visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė byloje esančios medžiagos ir įrodymų (tame tarpe nepaminėjo ir nevertino itin svarbaus rašytinio įrodymo – 2024 m. sausio 4 d. defektinio akto), visiškai neatskleidė įrodymų turinio, kas lėmė, jog sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
7. Atsakovai G. V. ir J. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovės priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai ir teisėtai nepriteisė ieškovei iš atsakovų tariamos 420,27 Eur skolos, susijusios su remonto, keitimo ir montavimo darbais, konstatuodamas, jog ieškovė jos neįrodė – nepagrindė leistinais įrodymais.
2.2. Visų pirma, ieškovė nepateikė į bylą jokių tinkamų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų tariamai atliktų darbų privalomumą:
7.2.1. Tiek Reglamentas, tiek pačios ieškovės atstovas bylos žodinio nagrinėjimo metu patvirtino, jog tokios namo būklės vertinimo išdavos privalo būti įforminamos raštu - defektiniu aktu. Tačiau nepaisant teisės aktų nuostatų ir pačios ieškovės atstovo patvirtinimo apie defektinių aktų būtinumą, į bylą ieškovės buvo pateikti tik du defektiniai aktai: 2023 m. birželio 20 d. defektinis aktas dėl šalto vandens vamzdžio atkarpos keitimo ir 2024 m. sausio 4 d. defektinis aktas dėl karšto vandens filtro keitimo. Tuo tarpu defektiniai aktai dėl: karšto vandens šilumokaičio keitimo; nuotekų stovo keitimo (skersmuo 100 mm.); karšto vandens vamzdyno remonto, vamzdynų izoliavimo; elektros instaliacijos remonto šilumos punkte bei šviestuvo keitimo apskritai ieškovės nebuvo pateikti.
7.2.2. Net ir ieškovės pateikti defektiniai aktai dėl dalies tariamai atliktų darbų negali būti laikomi tinkamais ir pakankamais įrodymais: 2023 m. birželio 20 d. defektiniame akte minima komisija, kuri neva apžiūrėjo defektus ir konstatavo jų šalinimo būtinumą, nėra įvardijama – nenurodyti nei komisijos vadovo, nei dviejų vykdytojų vardai ir pavardės, atitinkamai nėra ir šių asmenų parašų; iš akto matyti tik tai, jog jį parengė J. K., tačiau ir šiuo asmens parašo, jo pareigų, vaidmens komisijoje, akte nėra. 2024 m. sausio 4 d. defektiniame akte apskritai jokia komisija nėra minima; Akte nėra nurodomas joks asmuo – grafa „Aktą paruošė“ yra tuščia. Akivaizdu, jog tokio turinio defektiniai aktai teismo pagrįstai buvo pripažinti netinkamais ir nepakankamais įrodymais,
7.2.3. Apeliaciniame skunde minimos nuotraukos taipogi niekaip nepagrindžia tariamai atliktų darbų privalomumo. Nuotraukos yra visiškai neinformatyvios – jose užfiksuoti galimi gedimai, tačiau iš jų turinio neįmanoma nustatyti kur, kada, kokiomis aplinkybėms ir kieno jos padarytos.
7.3. Ieškovės pateikti dokumentai nepatvirtina ir neįrodo, jog tariamas atsakovų įsiskolinimas atsirado dėl išlaidų, susijusių su darbais, kurie realiai buvo atlikti ir ieškovės apmokėti:
7.3.1. Darbų priėmimo aktai yra sudaryti su susijusia įmone UAB „Mano Būstas priežiūra“. Jie nėra tinkamai užpildyti ir pasirašyti. Aktai buvo pateikti be jokių kitų jų realumą pagrindžiančių dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų jų pagrindu, tokių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo dokumentų. Tik 2024 m. spalio 2 d. ieškovė pateikė į bylą tris mokėjimus, kurie neva turėtų patvirtinti mokėjimo rangovui už darbus faktą, tačiau kaip matyti iš šių mokėjimų turinio, jie nėra nekaip susiję su Darbų priėmimo aktais, kadangi nesutampa nei mokėjimų sumos, nei mokėjimuose nurodytas pagrindas.
7.3.2. Pagrįstų abejonių dėl Darbų priėmimo aktų tikrumo ir tinkamumo kelia ir faktas, jog jie sudaryti su susijusiu asmeniu UAB „Mano Būstas priežiūra“, kas sukelia daug klausimų apie tai, kokiomis sąlygomis buvo vykdomas tokių paslaugų pirkimas (jeigu buvo vykdomas), kaip buvo pasirenkami rangovai, nustatoma darbų apimtis ir kaina. Ieškovė į bylą nepateikė jokių pirkimo dokumentų ir rezultatų, užsakymo kopijų ar kitų dokumentų, kurie pagrįstų remontų darbų atlikimo būtinumą, faktą, apimtį, sąsają su atsakovams priklausančiu turtu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę. Šiuo gi atveju ieškovė nėra pateikusi jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kaip buvo pasirinktas būtent šis rangovas, t. y. ar jo pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingiausias, ar dėl jo pasirinkimo buvo išreikšta aiški namo gyventojų valia, kas tik dar kartą patvirtina, kad pirkimas buvo organizuotas neskaidriai, o namo patalpų savininkų lėšos yra naudojamos visiškai neskaidriai ir neracionaliai, suteikiant galimybę su ieškovės asmeniu susijusiems asmenims paprasčiausiai pasipelnyti kitų asmenų sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovams G. V. ir J. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą butą administruoja ieškovė - UAB „Mano Būstas Vilnius“. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 605,13 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimu, laikosi pozicijos, jos ieškovė nepagrindė įsiskolinimo susidarymo aplinkybių: anot atsakovų, darbai, už kuriuos ieškovė prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą, pateiktuose dokumentuose nėra detalizuoti, nenurodytas tokių darbų kainos apskaičiavimas; ieškovės pateikti dokumentai (įrodymai) nepagrindžia, ar egzistavo poreikis atlikti šiuos darbus, kaip buvo vykdomas remontų darbų pirkimas, kaip pasirenkamas rangovas, kaip nustatomos darbų kainos ir kitos pirkimo sąlygos ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovų ieškovės naudai 184,86 Eur susidariusio įsiskolinimo (pagal Skolų valdymo Mokesčių suvestinėje nurodytas paslaugas: administravimas, kaupiamosios lėšos, priežiūra / eksploatacija, šilumos ūkio priežiūra, palūkanos už pradelstą mokėjimą), o 420,27 Eur reikalavimą, susijusį su remonto darbais (Mokesčių suvestinėje nurodyta grafa „Remontas, keitimas, montavimas“), atmetė, konstatuodamas, jog ieškovė šios ieškinio reikalavimo dalies neįrodė leistinais įrodymais.
12. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, jog: (i) atsakovai turi įstatyminę pareigą apmokėti visas išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, remonto ir priežiūros paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė, kad 420,27 Eur suma, kuri yra susijusi su remonto darbais, neturi būti priteista; (ii) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nepasirašyti aktai nepagrindžia atliktų remonto darbų būtinumo, dėl to atsakovai gali būti atleidžiami nuo pareigos apmokėti už privalomuosius remonto darbus. Tai, ar aktai yra pasirašyti, ar nėra pasirašyti, neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje, nes defektiniuose aktuose užfiksuoti pažeidimai yra būtent ginčo pastate, aktai pagrindžia, kad darbus reikėjo pradėti kuo skubiau, kadangi defektai buvo akivaizdūs, o nesiėmus jų kuo skubiau tvarkyti, kiltų grėsmė įvykti avarijai; (iii) teismas sprendime neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visiškai neanalizavo, ar ginčo darbai yra privalomieji darbai, ir tas lėmė teismo sprendimo dalyje, kurioje buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai, neteisėtumą ir nepagrįstumą.
13. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai, įvardijant juos kaip pastato bendrojo naudojimo objektus, nurodyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurios 1 punkte detaliai apibrėžtos bendrosios pastato konstrukcijos, 2 punkte – bendrosios pastato inžinerinės sistemos, 3 punkte – pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, 4 punkte – vietiniai inžineriniai tinklai. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
15. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz., laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz., namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz., elektros kabeliai), sanitarinės-techninės (pvz., nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 24 punktą).
16. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai apmoka proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ir kt.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
17. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).
18. Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindė atitinkamais jos pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei kiekvienas iš šių ieškovės pateiktų įrodymų atskirai, nei šių įrodymų visuma, kaip visiškai pagrįstai konstatavo skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina ir neįrodo nei konkrečių ieškovės deklaruojamų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų remonto / priežiūros darbų realaus atlikimo, nei ieškovės, kaip namo administratorės, realiai patirtų išlaidų šiems darbams atlikti, nei tokių išlaidų, kurių atitinkamą dalį prašoma ieškiniu priteisti iš atsakovų, konkretaus dydžio.
19. Visų pirma, ieškovės kartu su ieškiniu pateikta paslaugų, suteiktų butui, adresu (duomenys neskelbtini), suvestinė lentelė bei kartu su dubliku pateiktos atskiros atsakovams laikotarpiu nuo iki 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. sausio 31 d. išrašytos apmokėjimui sąskaitos tėra pačios ieškovės parengti vidiniai dokumentai, kurie vertintini tik kaip ieškovės rašytiniai paaiškinimai – ieškovės teismo proceso metu ir taip nurodomų faktinių aplinkybių parašymas / atkartojimas, tačiau ne tokių aplinkybių įrodomoji priemonė.
20. Antra, ieškovės 2024 m. birželio 19 d. pateikti (DOK-94958) Atliktų darbų aktai, kuriuose užsakovu nurodoma UAB „Mano būstas Vilnius“, o rangovu - susijusi su ieškove įmonė UAB „Mano būsto priežiūra“, bei tokie darbai objekte, adresu (duomenys neskelbtini), kaip: šviestuvo keitimas ir elektros instaliacijos remontas šilumos punkte, nuotekų stovo keitimas (skersmuo 100 mm), šalto vandens vamzdžio atkarpos keitimas, karšto vandens šilumokaičio keitimas, karšto vandens vamzdyno remontas, filtro keitimas, vamzdynų izoliavimas, t. y. expresis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyti būtent tokie darbai, kokie įvardijami ieškinyje, pagrindžiant atsakovų prievolę už šiuos darbus apmokėti, negali nei patvirtinti, nei paneigti realaus tokio pobūdžio darbų atlikimo fakto, kadangi šie aktai (išskyrus vieną – dėl šalto vandens vamzdžio atkarpos keitimo) nėra pasirašyti nei vienos iš šalių (jų atstovų), juose nėra nurodyta, kokie šių asmenų įgalioti atstovai darbus galimai priėmė – perdavė, nėra pateiktų tarp šalių sudarytų rangos sutarčių, šių aktų pagrindu ieškovei rangovo išrašytų sąskaitų faktūrų, galų gale, sąskaitų už atliktus darbus apmokėjimą patvirtinančių dokumentų ar kitų rangos santykius lydinčių dokumentų.
21. Trečia, ieškovės 2024 m. birželio 19 d. pateiktame UAB „Mano būstas Vilnius“ parengtame 2023 m. birželio 20 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA551148 (DOK-94958) bei 2024 m. spalio 2 d. pateiktame UAB „Mano būstas Vilnius“ 2024 m. sausio 4 d. parengtame Numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA580604 (DOK-146999) su nuotraukomis iš tikrųjų konstatuota šalto vandens vamzdžio atkarpos, šilumos punkto tam tikrų vietų defektinė / avarinė būklė ir jų keitimo būtinumas, tačiau vėl gi, šie aktai nėra niekieno pasirašyti, taip pat net nėra nurodyta objektus apžiūrėjusi komisija, jos sudėtis ir pan. Svarbu atkreipti dėmesį, kad į bylą apskritai nėra pateikti jokie panašaus pobūdžio defektiniai aktai, kuriuose būtų užfiksuota, pavyzdžiui, nuotekų stovo, karšto vandens vamzdyno, elektros instaliacijos ir kitų ieškovės nurodomų objektų, už kurių remontą prašoma priteisti įsiskolinimą, avarinė, privalomųjų statybos reikalavimų neatitinkanti būklė, lemianti remonto darbų atlikimo net ir be bendraturčių sutikimo būtinumą.
22. Ketvirta, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės 2024 m. spalio 2 d. pateikti AB SEB banko mokėjimo nurodymai (DOK-146999), kuriais 2023 m. gruodžio 29 d., 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. kovo 29 d. UAB „Mano būsto priežiūra“ buvo ieškovės sumokėtos atitinkamos pinigų sumos, patvirtintų realių ieškovės išlaidų nurodomiems remonto darbams atlikti buvimą. Kaip matyti, šiose nurodymuose buvo nurodyta aiški jų mokėjimo paskirtis – konkrečios sąskaitos faktūros, kurios ieškovės apmokamos, tuo tarpu ieškovė, kaip jau buvo minėta anksčiau, nepateikė teismui nei sutarčių su UAB „Mano būsto priežiūra“, nei pasirašytų atliktų darbų aktų, nei jų pagrindu ieškovei išrašytų ir pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų, nei kitų susijusių aktualių dokumentų.
23. Pastebėtina ir tai, kad atsakovams el. paštu paprašius ieškovės pateikti duomenis ir įrodymus, pagrįsti prašomą apmokėti įsiskolinimą, ieškovė 2024 m. balandžio 27 d. el. laišku atsakė tik formaliai, nurodydama, jog visą informaciją galima rasti vartotojo paskyroje BonoDomo savitarnoje. Tačiau, kaip minėta, pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės nurodomų remonto darbų, už kuriuos susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas, realų atlikimą, atliktų darbų apimtį bei kainos apskaičiavimą bei išsklaidytų bet kokias abejones šiuo klausimu, ieškovė nepateikė ir nagrinėjamoje byloje, nors teismo nuomone, teikdama daugiabučio namo administravimo paslaugas vartotojams, paprastai – fiziniams asmenims, ieškovė turi būti pasiruošusi tinkamais dokumentais pagrįsti visus savo atliekamus veiksmus, prašomas sumokėti sumas, jų dydį ir pan.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).
26. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei šiuo aspektu suformuota teismų praktika, apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Esminiai šios bylos ginčui keliami faktiniai klausimai, priimant skundžiamą sprendimą, buvo išsamiai ir nuosekliai ištirti, bylos įrodymų visuma pavirtino, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimo priteisti iš atsakovų 420,27 Eur įsiskolinimą, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo šioje dalyje padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovams nekilo pareiga mokėti ieškovės prašomo priteisti 420,27 Eur įsiskolinimo už galimai atliktus remonto, keitimo ir montavimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini).
27. Pagaliau, kaip visiškai pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovai, panašaus pobūdžio ieškovės inicijuojami ieškiniai, kurie grindžiami panašaus pobūdžio aktais ir įrodymais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, teismų atmetami, kaip neįrodyti, teismams konstatuojant, kad reikšdama ieškinį ieškovė įsiskolinimo kilmės nedetalizuoja, pagrindų ir jokių faktinių įsiskolinimo susidarymo aplinkybių nenurodo, apsiriboja formaliu ir deklaratyviu įstatymo nuostatų atkartojimu bei savininkui tenkančios pareigos nurodymu ir mokesčių suvestinės pateikimu, ir nors turi pareigą įrodyti vartotojui apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą ir realumą, šios pareigos neįvykdo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-280-392/2023).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus, tinkamai taikė tiek materialiąsias, tiek procesines teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų tyrimo bei vertinimo kontekste, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju, ieškovės apeliacinis skundas atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Tokiu atveju atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsakovai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
32. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, tuo tarpu atsakovai nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie galimai savo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.