Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Rimkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo IĮ „Aujama-credit“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti CPK 130 str. nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, 2014-09-01 paskelbiant atitinkamo turtinio pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b.l. 24), 2014-09-01 nutartimi konstatavus, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma (b.l. 25). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovė ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas IĮ „Aujama-credit“ ir J. B. 2013-12-27 sudarė vartojimo paskolos sutartį Nr. 638. Iš sutarties sąlygų matyti, kad paskolos suma 2000 Lt (1 p.); palūkanos 188 Lt (2 p.); grąžintina paskolos suma 2188 Lt (3 p.); paskolos grąžinimo data 2014-01-27 (4 p.); mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis 188 Lt (5 p.). Sutarties 6 punktas numato, kad laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas privalo mokėti 0,05 % delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos. Už naudojimąsi paskola paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti paskolos davėjui 5 punkte nurodytą mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį. Mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis mokamas kas mėnesį iki to laiko, kol paskolos gavėjas grąžins visą 3 punkte nurodytą sumą (12 p.). Jeigu paskolos gavėjas pažeidė prievolę grąžinti skolą, jis turi atlyginti visus paskolos davėjo patirtus nuostolius (delspinigiai, mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis ir visi kiti nuostoliai), nuo to momento, kuomet prievolė laikoma pažeista iki pilno pinigų grąžinimo (13 p.). Kaip nurodo ieškovas, kredito gavėja J. B. sutartinių įsipareigojimo nevykdė, todėl susidarė įsiskolinimas, kurį sudaro 2000 Lt negrąžintas kreditas, 1316 Lt palūkanų ir 154,40 Lt delspinigių. Ieškovas taip pat nurodė, jog kredito gavėjai buvo siunčiami raginimai padengti įsiskolinimą.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 str. 1 d.). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiuosi su ieškovu (CPK 178, 185 str.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 2000 Lt negrąžintos paskolos priteisimo laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1316 Lt palūkanų, susidariusių nuo 2014-01-27. Iš ieškovo pateiktos Vartojimo paskolos sutarties sąlygų matyti, kad nustatytos 188 Lt mėnesinės palūkanos (2 p.). Sutartyje nurodyta, kad palūkanų metinė norma sudaro 112,8 procento (22 p.). Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir kredito gavėjos buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad kredito gavėjas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Vartojimo kredito sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Ieškovas verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalas.

Ieškovas, remdamasis tarp šalių sudarytos vartojimo paskolos sutarties Nr. 638 6 punktu, prašo priteisti iš atsakovės 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 154,40 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2014-01-27. Teismas pažymi, kad netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2006-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau tekste – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Kita vertus, nagrinėjamojoje byloje atsižvelgtina ir į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį. Esant vartojimo sutarties teisiniams santykiams, turi būti taikomos ir CK 1.39 straipsnio 1 dalies, 6.188, 6.886 straipsnio nuostatos. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Aplinkybė, kad atsakovė neginčijo sutarties sąlygose numatytų palūkanų skaičiavimo tvarkos ir jų dydžio, savaime nepanaikina teismo pareigos savo iniciatyva ginti teisėtus vartotojo interesus, tokio pobūdžio ginčų sprendimas yra susijęs su viešuoju interesu ir yra svarbus didelei visuomenės daliai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės palūkanų pratęsimo mokestį 1316 Lt ir delspinigius 154,40 Lt iš esmės už tą patį laikotarpį. Vilniaus apygardos teismas 2013-11-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1799-603/2013, išaiškino, kad <...> vartojimo kredito sutartyje svarbu aiškiai nurodyti vartojimo kredito palūkanų normos (mokėjimo palūkanų) ir pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamų netesybų santykį, kad vartojimo kredito gavėjas galėtų aiškiai suprasti, kokių mokėjimų iš jo bus reikalaujama finansinių įsipareigojimų nevykdymo atveju. Vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų ir VKĮ 11 straipsnyje nurodytų netesybų ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu, tačiau tai turi būti aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje. Iš sudarytos sutarties 2, 12 nuostatų darytina išvada, kad ieškovo naudai sutartyje numatytas „mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis“ laikytinas atsakomybės forma už atsakovės prievolės grąžinti paskolos sumą šalių sutartu terminu (2014-01-27) neįvykdymą (CK 6.245, 6.258 straipsniai). Kaip žinoma, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37). Nagrinėjamu atveju sutarties 4, 6, 12 punktuose įtvirtintos sumos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinės netesybos. Vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1316 Lt „mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio“, šiuo atveju sudarančio 66 procentus visos paskolos sumos. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama VKĮ nustatytu dydžiu (0,05 procentu) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl turi teisę tik į šalių sutarties 6 punktu sulygtas, VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi ribojamas 154,40 dydžio netesybas. Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti 1316 Lt palūkanų pratęsimo mokestį nuo 2014-01-27 atmestinas, o reikalavimas dėl 154,40 Lt delspinigių priteisimo tenkintinas visa apimtimi (iš esmės tokie patys išaiškinimai pateikti ir Kauno apygardos teismo 2014-03-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-571-324/2014).

Ieškovas, remdamasis sutarties Nr. 638 13 punktu, kuriame nurodoma, kad jeigu paskolos gavėjas pažeidė prievolę grąžinti skolą, jis turi atlyginti visus paskolos gavėjo patirtus nuostolius, prašo priteisti iš atsakovės 60 Lt už raginimus. Ieškovas su ieškiniu pateikė AB „Lietuvos pašto“ kvitus, iš kurio matyti, kad 2014-02-27 ir 2014-03-28 atsakovei buvo siunčiama pašto korespondencija (b. l. 10). Kitų rašytinių duomenų apie patirtas raginimo išlaidas ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 7,10 Lt išlaidų, susijusių su raginimų siuntimu. Likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas (CPK 177 str., 178 str.).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).

Ieškovas pareiškė ieškinį 3530,40 Lt dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 2161,50 Lt. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 49 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str. 1 d., 93 str. 2 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (du tūkstančius litų) skolos, 154,40 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt keturis litus 40 ct) delspinigių, 7,10 Lt (septynis litus 10 ct) išlaidų, susijusių su raginimų siuntimu, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2161,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 49 Lt (keturiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ieškovo IĮ „Aujama-credit“, į. k. 302653800, adresas P. Lukšio g. 34-2 Kaunas, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.