Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą dėl antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra 3 vykdomosios bylos (vykdomoji byla Nr. 0010/05/03834, vykdomoji byla Nr. 0010/17/03968, vykdomoji byla Nr. 0010/05/04699), kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko R. E.. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas R. E. atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2017 m. lapkričio 2 d. priimtas patvarkymas Nr. S1b-90084 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jis pateiktas Alytaus pataisos namams. Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 472,56 Eur skolos ir 280,48 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 753,04 Eur, pateksiančių į Alytaus pataisos namų sąskaitą ir joje esančių, priklausančių pareiškėjui R. E., ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio A. Selezniovo depozitinę sąskaitą. Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, kad vadovaudamasis CPK 611, 688, 733–746, 749 straipsniais, pareikalavo iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei iš piniginių lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nuo dalies, neviršijančios vienos MMA. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis, o per mėnesį skiriamų davinių žmogui nepakanka, todėl pagal BVK 92 straipsnio 2 dalį asmeniui, atliekančiam bausmę paprastosios grupės sąlygomis, per mėnesį leidžiama apsipirkti už 3 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, kurią sudaro 120,00 Eur. Teigia, jog šios Vyriausybės nustatytos normos turi užtikrinti prigimtinę teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, užsimokėti už sunaudotą elektros energiją bei telefoninius pokalbius, įsigyti papildomų maisto produktų, kuriais valstybė nepajėgi aprūpinti. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Esant formuojamai teismų praktikai, jog CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, bei esant kasacinio teismo išaiškinimui, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio nuostatos, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnio ribojimas nukreipti išieškojimą į mažesnę nei viena MMA pinigų sumą, kai išieškoma iš trečiųjų asmenų pervedamų lėšų, netaikytinas. Iš skundžiamo 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkymo matyti, kad antstolis skolos išieškojimą nukreipė į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas ir į pinigines lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, reikalaudamas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas – „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų“), neviršijančios vienos MMA, išskaičiuotas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, matyti, jog antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pajamas bei kitas joms prilyginamas išmokas, todėl esant anksčiau nurodytai teismų praktikai, darytina išvada, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšų įplaukas, pagrįstai jas priskyrė pajamoms ir pagrįstai nukreipė išieškojimą į jas laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog skundžiamu patvarkymu išieškomos visos lėšos, esančios apelianto asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl apeliantas netenka lėšų, reikalingų būtiniesiems poreikiams patenkinti bei leistinoms prekėms kalinimo įstaigoje įsigyti. Taigi, darytina išvada, kad antstolis 2017 m. lapkričio 2 d. patvarkymu įpareigodamas atlikti išskaitas iš pareiškėjo pajamų nepažeidė CPK 736 straipsnyje nustatytos tvarkos. Kaip jau minėta, apelianto nurodoma CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad tik atlikus išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų, taip pat ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų, likusiai lėšų sumai, jeigu ji neviršija vienos MMA, taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata dėl draudimo išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA. Be to, pareiškėjas netinkamai supranta ir aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje kasacinis teismas pasisakė, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek grynuosius, tiek esančius sąskaitose, privalo laikytis įstatyme nustatyto apribojimo, kuriuo draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti patenkintas. Pažymėtina, jog kasacinis teismas išaiškino, jog minėtas CPK 668 straipsnio apribojimas taikomas tada, kai išieškojimas yra nukreipiamas į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Šiuo atveju antstolis nukreipė išieškojimą ne į pareiškėjo lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, o į pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, kitas jam prilygintas išmokas bei į pinigines lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, kurios laikytinos pajamomis, todėl šiuo atveju CPK 668 straipsnio ribojimas netaikytinas. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 668 straipsnis, 736 straipsnis, 688 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį.