Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. M. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis su žmona buvo pakviesti į pusseserės gimtadienį. Atvažiavo jie vėliau - po 19 val. Visi svečiai buvo susirinkę, buvo paragavę vaišių. Pasveikino pusseserę su gimtadieniu, įteikė dovaną ir atsisėdo prie stalo. Netoliese nuo jo sėdėjo nukentėjusysis. Reikėjo pilstyti alkoholinius gėrimus. Jis įpylė nukentėjusiajam nepilną taurelę, o šis iš karto pasakė priekaištą, ar jis nemato kraštų. Z. pradėjo juoktis, kodėl jis taip pasielgė. Jis paaiškino, kad jis po ligos ir pasakė, kad simboliškai gali išgerti. Po to pusseserė turėjo paruošusi dainą, pradėjo leisti muziką, bet jos vyras buvo kažką blogai sureguliavęs ir jai nieko nepavyko. G. susipyko su vyru, vyras išėjo. Tuomet kolonėlę pradėjo reguliuoti A.. G. susipyko su A.. Galų gale sudainavo dainą be muzikos. Vėliau jam suskambėjo telefonas ir jis išėjo į lauką pakalbėti. Paskui jį atėjo A. ir pradėjo kabinėtis, kodėl jis per šventę kalba telefonu ir iš viso, kodėl jis čia atvažiavo ir kas jis toks. Paaiškino jam, kad jis G. pusbrolis, kad jam skambino darbo reikalais. Jis pradėjo kabinėtis, kodėl jis (kaltinamasis) kalba lietuviškai. Jis atsakė, kad jam jokio skirtumo, kokia kalba kalbėti. Po to pakilo į antrą aukštą, atnešė karštus patiekalus. Vėliau vėl išėjo į lauką ir jis (kaltinamasis) nuėjo prie mašinos. Tuo metu išėjo G. su vyru. Pamačiusi jo mašiną pradėjo rėkti, kad jis sugadino visą šventę, kad neturėjo teisės pirkti tokią mašiną. Buvo žodinis konfliktas. Po to nusiramino, buvo šokiai, muzika, išnešė kolonėlę į lauką. Buvo fejerverkai. Po fejerverkų jis pastebėjo, kad A. persirengė sportiniu kostiumu. Jam su Z. nepatiko ta muzika, kuri grojo, jie norėjo „šansono“. Z. atnešė gitarą, jie bandė dainuoti savo dainas, jiems nepavyko. Vėliau A. kažkuriam laikui dingo, nematė jo. Po to antrame aukšte valgė tortą. Vėliau su M. G. nusileido į apačią parūkyti. Sėdėjo, rūkė prie suoliuko, kalbėjosi. A. A. ir pradėjo kištis į jų pokalbį. Nenorėjo, kad jis kištųsi į jų pokalbį, todėl nuėjo už namo kampo ir jis atėjo paskui juos. Tada atėjo ir jo (kaltinamojo) žmona. Tada, berods, ji kažką jam pasakė, ar kaip ten buvo, tiksliai pasakyti negali, bet matė, kaip A. sudavė jo žmonai į veidą. Žmona griebėsi už nosies, pritūpė. Tada jie su M. G. puolė prie A., pargriovė jį ant žemės ir bandė laikyti, nes nežinojo, ką jis darys toliau, kad nenukentėtų jo žmona, nes jis buvo nusiteikęs agresyviai. Įvykio vietoje jie buvo keturiese. Jie laikė A., jis muistėsi. Ten buvo betonuota aikštelė su akmenimis. Jie kartu su A. nesivartė, nes policininkai ant jo rūbų purvo nepastebėjo. Jis nespyrė A. į veidą. Vėliau jo žmona nubėgo į antrą aukštą ir kai ji nubėgo į antrą aukštą, tada atbėgo kiti svečiai prie jų. Pirmas atbėgo A., po to – Z.. T. A. nusiramino ir jie jį paleido. Nei jis, nei M. G. A. nemušė. Tiksliai nepasakys, kur jis ten sėdėjo, ar ant suoliuko, nes jis nuėjo į šoną ir iškvietė policiją. Po kažkiek laiko girdėjo, kaip Z. ant A. rėkė rusiškai. Nematė, kaip Z. spardė nuketėjusįjį. Kol laukė policijos, A. nematė. Atvažiavusius policijos pareigūnus jis pasitiko kartu su žmona prie vartų. Nuvedė policininką į įvykio vietą, jis fotografavo. Po to jie išvežė A.. Vėliau buvo dar sugrįžę, pildė kažkokius dokumentus. Kai atsikėlė sekmadienio ryte, matė, kad J. veidas buvo apdaužytas. Įvertinus jo amžių ir fizinę būklę, jis (kaltinamasis) fiziškai negalėtų A. pataikyti koja į galvą. Nežino, kodėl liudytojai taip pasakoja. Z. irgi sakė, kad jis (kaltinamasis) A. kumščiais daužė, bet jie laikė jį už rankų. Jis gulėjo, mosikavo, priešinosi, jis norėjo atsikelti. Gal žmogui pasirodė, kad jie jį muša. Ten buvo betonuota aikštelė, A. krito veidu į aikštelę, mosikavosi. Jie vieną kartą jį pargriovė ant žemės, o po to jis mosikavosi, o jie jį laikė. Ant nukentėjusiojo jis nebuvo atsisėdęs. Gal ir buvo atsisėdęs ant jo, bet kaip aiškina Z., tikrai taip nebuvo. Jis tą vakarą išgėrė keletą 30 g taurelių degtinės. Jautėsi šiek tiek išgėręs. Nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs, policija įvertino kaip 2,5 promilės. Su civiliniu ieškiniu jis nesutinka, nes gynė žmoną. Stengėsi, kad A. nepridarytų žalos, nejaučia, kad specialiai jį mušė. Jam atrodė, kad A. daro nusikaltimą ir jis stengėsi sulaikyti jį. Kai buvo kitos bylos tyrimas, tyrėja jo paprašė G. telefono. Vėliau vakare jis sulaukė G. skambučio, ji priekaištavo, kad jis tyrėjai davė jos telefoną, nes ji nieko nematė, nieko nežino. Po to jis sulaukė dar vieno G. skambučio, ji rėkė, kad žino, kaip jai elgtis, žino, ką sakyti ir pasakė, kad padarys taip, kad dėl visko jis liks kaltas. Nuo to laiko jų santykiai nutrūko. Jis nežino, kodėl G. nori jį apkalbėti. Jis neprašė G. liudyti prieš A., nes ji nieko nematė, ji atbėgo, kai konfliktas buvo pasibaigęs. Apie tai, kad J. draugauja su nukentėjusiuoju, jam niekas nesakė, priekaištų dėl jų draugystės iš jo pusės nebuvo. Šventės metu jie sėdėjo viename stalo gale, o jie (kaltinamasis) kitame (2 t., b. l. 138-139).

Nors kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

- nukentėjusiojo A. A. teismo posėdyje duoti parodymai, kad viskas įvyko 2020-07-12 (duomenys neskelbtini). Jis buvo pakviestas į jo merginos J. G. tetos gimtadienį. Jis su mergina atvažiavo į kaimą, padėjo serviruoti stalą, po to atvažiavo V. M. su žmona. Vėliau visi šventė gimtadienį, išeidavo į lauką parūkyti. Kuomet jau buvo išgėrę ir eidavo į lauką parūkyti, tai V. M. kabinėjosi prie jo žodžiu: jis (kaltinamasis) jam sakė, kad jo mergina per jauna, sakė ją palikti. Vėlai vakare V. M. kartu su sūnėnu pakvietė jį parūkyti aikštelėje už namo. Tuomet jie jau buvo išgėrę alkoholio. Kai jis atėjo į aikštelę, V. M. trenkė jam kumščiu į veidą (kairę pusę prie akies), jis pargriuvo, gulėjo ant nugaros, o V. M. tuo metu jam du kartus sudavė kojomis, spyrė į šonkaulius, po to ant jo atsisėdo ir rankomis pradėjo trankyti galvą, veidą, mušė į šonkaulius, krūtinę. Po pirmojo smūgio buvo dar šeši smūgiai. Smūgių jis neskaičiavo - tai jo apytiksliai nurodyti skaičiai. Sūnėnas jo nemušė. Kartu buvęs sūnėnas M. G. bandė V. M. patraukti nuo jo, bet nelabai jam gavosi, kol visko nepamatė svečiai. Tuomet atbėgo svečiai. Po to jis (nukentėjusysis) atsisėdo ant suolelio ir priėjęs prie jo V. M. dar kartą sudavė jam. Kad kaltinamasis jį muša, pirma pamatė J. Z. ir pakvietė savo vyrą E. Z., kuris kaltinamąjį atitraukė nuo jo. Berods, dar viską matė G. P.. Po to V. M. iškvietė policiją, nes neva jis (nukentėjusysis) trenkė jo (kaltinamojo) žmonai. Po smūgių jis jautė skausmą, nieko nematė, nes buvo kruvinas, jam viską skaudėjo apie mėnesį, 3 savaites buvo mėlynės, negalėjo dirbti ir vaikščioti, nes šonkaulius skaudėjo, todėl išėjo atostogų. Į gydytojus jis nesikreipė, gulėjo namuose, po to kreipėsi į ekspertą. Civilinį ieškinį reiškia už sukeltą skausmą, be to, kaltinamasis jį įžeidė, nes pasakė, kad turi pažįstamų kalėjime ir jis (nukentėjusysis) sėdėdamas bus „gaidžiu“. Nukentėjusysis teismo posėdyje taip pat paaiškino, jog buvo dar vienas teismas, kur jis buvo kaltinamas, nes neva trenkė kaltinamojo žmonai. Paaiškino, kad kaltinamojo žmonai jis nesudavė. Mano, kad kaltinamasis tai sugalvojo, kad pats apsigintų ir pirmas parašė pareiškimą (2 t., b. l. 80-84);

- liudytojo G. B. (G. B.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti ir jo patvirtinti teismo posėdyje (1 t., b. l. 99-101) bei parodymai teisme (2 t., b. l. 91-93), kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos, 3 būrio patruliu. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta, prisimena juos iš darbinių aplinkybių. Gavo iškvietimą į gimtadienio šventę, kuri vyko (duomenys neskelbtini)., nes buvo sumušta moteris, J. M., ji turėjo pretenzijų. 2020-07-12, apie 2 valandą nakties, kai jie atvyko, visi šventės dalyviai buvo lauke, juos pasitiko vyras su žmona, vyras nurodė, kad sumušė jo žmoną. Ten visi buvo išgėrę. Tada J. M. jiems paaiškino, kad: šokant ar prie stalo svečias vardu A. davė jai į nosį; ji nukrito ir visi išėjo į lauką; lauke tarp moters vyro ir kito vyro, kuris jai trenkė, kilo konfliktas. Kai jie atvyko, A. A. gulėjo pavėsinėje, miegojo, nes buvo neblaivus, taip pat matėsi, kad buvo stipriai sumuštas. Kruvina ir pamėlynavusi buvo akis, veidas buvo nubrozdintas. A. A. jiems paaiškino, kad niekam netrenkė. Kaip vėliau suprato pareigūnai, jis melavo, nes užduodant klausimus jis negalėjo normaliai nieko atsakyti. Niekas nenorėjo sakyti, kas tą vyrą sumušė. V. M. jiems paaiškino, kad gynė savo žmoną, kai A. A. jai trenkė į veidą, jis tada gindamas savo žmoną davė A. A. atgal. Iš pradžių moteris vardu J. pareiškimo neketino rašyti, bet su ja pabendravus ši nurodė, kad dėl sumušimo rašys pareiškimą dėl A. A.. Moters nosis buvo patinusi, bet nežino, ar buvo sulaužyta. A. A. taip pat sakė, kad rašys pareiškimą, bet kadangi kai jie šį vežė į areštinę šis buvo stipriai neblaivus, nurodė, kad rašys pareiškimą, kai prasiblaivys. A. A. važiuodamas į areštinę nenurodė jiems, kas tiksliai jį sumušė ir kiek smūgių kur buvo šiam suduota, asmuo buvo neblaivus, todėl bendrauti buvo sudėtinga;

- liudytojo E. Z. teisme duoti parodymai, kad nukentėjusysis yra jo bendradarbis. Jis (liudytojas) su žmona buvo pakviesti į gimtadienį, viskas buvo gerai, linksminosi, šoko, išgėrinėjo. Ten susipažino ir su kaltinamuoju, jie nėra susipykę, bet ir nėra draugai. Vėlų vakarą sėdėjo 2 aukšte ir atėjo jo žmona, pasakė, kad lauke muša A.. Kai jis (liudytojas) atbėgo į aikštelę, kurioje daugiau žmonių nepastebėjo, pamatė, kad V. sėdi ant A. ir rankomis muša į veidą. Pats jis matė 6-8 smūgius, bet nematė - delnais ar kumščiais mušė, buvo tamsu. Jis pribėgo V. M. iš nugaros, paėmė jį už rankos ir atitraukė nuo A.. Kažkiek laiko jie pastovėjo, kad nusiramintų ir jis V. M. paleido. Po to A. atsisėdo ant suoliuko, o V. rėkė, kad jį pasodins ir tuomet koja dar porą kartų spyrė A. į veidą. A. buvo sumuštas, jo veidas buvo kruvinas. Po to atėjo dar G.. Pradėjo aiškintis, dėl ko taip įvyko. Vėliau iš pokalbio paaiškėjo, kad A. lygtais sudavė V. žmonai. Daugiau jokių konfliktų jis nepastebėjo (2 t., b. l. 93);

- liudytojos J. Z. teisme duoti parodymai, kad su nukentėjusiuoju jie yra bendradarbiai, su kaltinamuoju susipažino gimtadienyje, matė jį pirmą kartą, santykiai neutralūs, nėra susipykę, bet ir nedraugauja. Parodė, kad 12 val. buvo fejerverkai. Po to, gal po valandos ar dviejų, ji išėjo parūkyti. Lauke ant sūpynių sėdėjo V. M. ir M., jo pavardės nežino. Ant suoliuko sėdėjo A.. Pokalbis tuo metu buvo paviršutiniškas, apie V., kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Vėliau V. jai pasakė, kad jo žmoną sumušė A.. M. tai patvirtino. Tuomet ji labai nustebo ir pažiūrėjo į A., kuris jai atsakė, kad to nebuvo. Po to ji V. pasakė, kad jei jo žmoną sumušė, tai kodėl jis ne šalia jos. T. V. sukilo pyktis ir jis pakvietė A. pasikalbėti. Jie nuėjo už kampo ir ji išgirdo duslius smūgius. Suprato, kad jau muša žmogų. Ji nubėgo pažiūrėti ir pamatė, kad A. guli, o ant jo sėdi V.. M. tuo metu stovėjo šalia jų siūbuodamas. V. atsisėdęs ant A. daužė jam kumščiais veidą, matėsi kraujas. Ji dar bandė atitraukti, bet jai nepavyko. Ji nubėgo namo, į viršų, ten buvo M. tėtis ir jos vyras. Ji pakvietė savo vyrą, kad bėgtų padėti. Nubėgęs jos vyras atitraukė V. nuo A.. A. tuo metu atsisėdo ant suoliuko ir kai jos vyras V. paleido, pastarasis pribėgo prie sėdinčio A. ir spyrė jam koja į veidą, taikėsi į galvą, vieną kartą pataikė, bet bandymų buvo ne vienas. Kažkuriuo metu pasirodė G.. Vėliau jie apramino V., priėjo arčiau prie namo ir kalbėjosi, kas įvyko. V. norėjo kviesti policiją, bet jie jį atkalbinėjo. Po įvykio ji matė kaltinamojo žmoną, kuri išėjo iš namų ir laikė servetėlę po nosimi, bet kraujo nesimatė. Kaltinamojo žmonos iki konflikto įvykio vietoje nebuvo, ji atėjo tik po to, kai po smūgių jau visi jie sėdėjo prie namo (2 t., b. l. 94-95);

- liudytojos J. M. teismo posėdyje duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jos vyras, o nukentėjusįjį ji pažįsta, nes nuo jo yra nukentėjusi, ji yra pripažinta nukentėjusiąja kitoje byloje. Parodė, kad jie su kaltinamuoju buvo pakviesti į gimtadienį. Šventė vyko (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 11 d. Šventė vyko 2 aukšte, pasveikino G. ir pamatė, kad yra labai daug nepažįstamų žmonių. G. nepristatė jų. Viskas buvo lygtai gerai. Vyko šventė, buvo šokiai. Pamatė, kad A. eina persirengęs sportiniu kostiumu, su „kedais“. Visiems buvo keista. Su jais buvo V. pusbrolis A. G. ir jo sūnus M.. Tarpusavyje pakalbėjo, kad koks veikėjas su sportiniu kostiumu ir A. pasakė, kad jis kabinėjosi prie jo. V. irgi sakė, kad buvo priekabiavimai. M. irgi sakė, kad prie jo buvo prisikabinęs A.. A. buvo daug alkoholio pavartojęs. Apie 11 val. išgirdo, kad G. barėsi su savo vyru S.. Netoli tvoros buvo irgi balius. A. ir S. buvo labai nepatenkinti, kad ten muzika grojo garsiau negu pas juos. Apie 12 val. buvo fejerverkai. Po fejerverkų buvo pakviesti į viršų. A. nebuvo. Kur jis buvo, niekas nežino. Išdalinus greitai tortą, G. savo vyrą nuvedė miegoti. Visi išėjo į lauką, V. su M. sėdėjo prie staliuko lauke. Po to ji pastebėjo, kad V. su M. nuėjo už namo kažkur apie 20 metrų nuo namo. Ten yra mažai apšviesta aikštelė. Ir tada ji pamatė, kad į tą pusę eina A.. Kadangi žinojo, kad jis bando konfliktuoti, o jos vyras buvo po ligos, todėl nepaleisdavo jo iš akiračio ir ji nuėjo į tą pusę. Pamatė, kad jos vyras ir M. G. sėdėjo ant suoliuko. A. dešine ranka pastūmė V. į petį, reiškia, vėl nori konflikto. Ji A. pasakė atstoti nuo jos vyro. K. A. padarė porą žingsnių į šoną, visi atsipalaidavo. Tada jis pasisuko ir ji pamatė kumštį prieš veidą. A. jai sudavė į nosį. Gerai, kad tai buvo į nosies galiuką, nes jei būtų šiek tiek aukščiau, tai būtų sulaužyta nosis. Nuo smūgio ji parklupo, labai stipriai bėgo kraujas. K. M. yra jaunesnis ir greitesnis, jis puolė prie A.. Po to ir jos vyras puolė prie jo. Jie negalėjo žinoti, ką padarys girtas agresyvus žmogus, jis galėjo ją pradėti kojomis spardyti. Jie pargriovė A. ant grindų. Ji atsikėlė, susiėmė už veido. Tuo metu pribėgo A. G.. Po to ji sutiko G., kuri išėjo iš pavėsinės ir paklausė, kas atsitiko. Ji G. pasakė, kad A. sudavė jai į veidą ir ji nuėjo į vonią. Po kažkiek laiko apsitvarkė ir išėjo iš vonios. Vidury pievelės, ant žemės sėdėjo A., o prieš jį mojuodamas rankomis Z., kuris rėkė „koks tu vyras, kodėl sudavei moteriai“ ir jis dešine koja A. sudavė smūgį į veidą ir į kitas kūno vietas. Z. spyrė A. koja į veido sritį ir po to keletą kartų į kitas kūno vietas. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė Z. A. prieš jai išeinant. Kas vyko tuo metu, kai ji buvo vonioje, žino tik iš M. G. žodžių. M. buvo išgėręs, bet ne girtas, adekvačiai bendravo. Vėliau jai vėl pasipylė kraujas, pakilo spaudimas ir ji vėl nubėgo į vonią. Užtruko labai trumpai. Kai išėjo iš vonios, lauke, prie staliuko stovėjo V. ir G.. G. reikalavo, kad V. nekviestų policijos. V. sakė, kad kvies policiją, nes jo žmona sumušta. G. pasakė, kad jis jau ir taip savo gavo, bet V. iškvietė policiją. Z. jai atnešė ledukų sakydama: „gerai, kad dantys vietoje“. Kai atvažiavo policija, V. pasitiko policininkus, tad priėjo ir ji, parodė pareigūnams, kas jai sudavė. Pareigūnai pamatė, kad praskelta kakta, yra kraujo ir paklausė A., kas jį sumušė. A. pasakė, kad jis krito ant bordiūro pats ir niekam pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Tuomet ji parašė pareiškimą, policininkai apžiūrėjo tą vietą, buvo nufotografuotos kraujo dėmės, keli lašeliai, aikštelėje kraujo buvo visiškai nedaug. Jai iš nosies labai bėgo kraujas, viskas buvo apipilta, ten buvo jos kraujas. A. A. tokio kieko kraujo, kad jis būtų visas kruvinas, tikrai nebuvo. Po įvyko išvažiavo policija, jie pasidarė kavos. V. buvo baltais marškiniais ir nei vienos kraujo dėmelės nebuvo. Kaip galima kaltinti žmogų dėl sumušimo. V. nebuvo sumuštas. Po visko M. jai pasakojo, kad A. buvo stiprus, kad neįmanoma buvo jį išlaikyti. Jis sakė, kad jis su V. vos galėjo jį išlaikyti prispaustą prie žemės. Sakė, kad jis labai muistėsi, rėkė, sakė: „muškite mane, muškite mane“. Apie pusę septintos nuėjo miegoti. Kai atsikėlė ryte, pamatė, kad G. su buteliu ir tortu nulėkė pas kaimynus. Sakė, kad visi jai atsibodo, kodėl ji turi viską glaistyti. Spėja, kad A. ir S. buvo nuėję pas kaimynus. J. irgi buvo sumuštas iki jos sumušimo, jis buvo visiškai girtas, jau kitą dieną nieko neprisiminė. G. su ja nebekalbėjo ir neatsisveikino, jų santykiai labai suprastėjo. Po gimtadienio jos vyras rugsėjo 28 d. sulaukė skambučio iš G.. Tą dieną byloje buvo jos (J. M.) akistata su A.. Pasakė tyrėjai, kad apklaustų G., bet G. paskambino su priekaištu, kad ji nieko nematė, nieko nežino (2 t., b. l. 95-97);

- liudytojo E. Z. teisme duoti parodymai po liudytojos J. M. apklausos, kad jis girdėjo šios liudytojos teisme duotus parodymus. J. A. nespardė. Nežino, kodėl liudytoja J. M. taip kalba, gal kad jos vyro kaltės mažiau būtų (2 t., b. l. 96);

- nukentėjusiojo A. A. teisme duoti parodymai po liudytojos J. M. apklausos, kad jis girdėjo šios liudytojos teisme duotus parodymus. Parodė, kad jis atsimena, kas jį spardė - tai buvo V.. E. Z. jo nespardė - jis atitraukė V. nuo jo. M. bandė atitraukti V., bet jam nepavyko, o po to atėjo E. Z. ir atitraukė. Liudytojos J. M. parodymai dėl spardymo, jo teigimu, yra pasakos. Tokie šios liudytojos parodymai, jo manymu, yra dėl vyro, kad padėtų jam (2 t., b. l. 96-97);

- liudytojos G. P. teismo posėdyje duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis, o nukentėjusysis jos bendradarbis, jie nėra susipykę. Parodė, kad buvo jos šventė, viskas buvo gerai. Po to ji nuėjo į pavėsinę paguldyti savo vyro ir išgirdo triukšmą. Nubėgusi pamatė, kad A. guli ant žemės, o V. stovėjo. Dar ten buvo E. ir dar kažkas. A. jau buvo sumuštas, jo veidas buvo kraujuotas, buvo guzas ant kaktos. Pribėgusi prie V. ji paklausė, kas atsitiko. V. jai atsakė, kad kažkas atsitiko žmonai. Ji bandė V. laikyti. T. A. atsisėdo ant suoliuko. V. priėjęs prie A. sudavė jam koja kažkur į galvą. Ji bandė V. vėl atitraukti, laikė jį, bet jis vėl sudavė A. dar kartą - du kartus koja per galvą. Ji tai matė, nes laikė V.. Jie mušėsi už namo - aikštelėje. Po to ji išėjo, ten buvo triukšmas. V. iškvietė policiją, sakė, kad A. sudavė jo žmonai, bet ji pati to nematė. Viskas taip atsitiko, nes J. su V. kabinėjosi prie A., kad jis per senas jos krikšto dukrai, sakė, kad atstotų ir išvažiuotų iš šventės. Jos santykiai su kaltinamuoju dabar nėra tokie, kokie buvo, nes ji liudijo prieš jį. Ji kaltinamajam pasakė, kad sakys tai, ką matė (2 t., b. l. 113-114);

- liudytojo S. P. (S. P.) teisme duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jo žmonos giminaitis, jie nesusipykę. Nukentėjusįjį jis pažįsta - tai jo bendradarbis, jie nesusipykę. Parodė, kad apie įvykį nieko nežino, nes neblaivus miegojo pavėsinėje. Apie įvykius jam papasakojo žmona (2 t., b. l. 114);

- liudytojo J. L. (J. L.) teisme duoti parodymai, kad kaltinamąjį jis matė vieną kartą, o nukentėjusysis yra jo bendradarbis. Apie įvykį jis nieko negali pasakyti, nes miegojo. Jam vėliau papasakojo, kas įvyko (2 t., b. l. 114);

- liudytojo M. G. teismo posėdyje duoti parodymai, kad kaltinamasis yra jo tėčio pusbrolis, o nukentėjusįjį jis matė pirmą kartą, jie nėra susipykę. Parodė, kad A. jau šventės metu elgėsi neadekvačiai. Jis atsisėdo pakalbėti su savo pussesere, A. drauge J. G.. T. A. jos pradėjo klausinėti, kas jis (liudytojas) toks, buvo agresyviai nusiteikęs. Tuomet konflikto nebuvo. Vakare jis su V. išėjo parūkyti, prie jų prisijungė teta J., jie sėdėjo ant suoliuko. Tuomet atėjo A. ir netikėtai užvožė J., o V. sureagavo, pradėjo aiškintis. Jie su V. bandė A. sutramdyti, stumdėsi, o A. mosikavosi. Jis bandė A. sulaikyti, pargriauti ant žemės, kad apsiramintų. Vyko grumtynės, jis bandė laikyti A. rankas, kad nesimuštų. Jie su V. pargriovė A. ant žemės, nes jis buvo agresyvus. A. pargriautas dar muistėsi. Nepamena, ar V. buvo atsisėdęs ant A.. Nežino, ar kaltinamasis sudavė A.. Jo manymu, grumtynių metu visko gali būti, jis neatsimena, kas ten buvo. K. A. atsikėlė nuo žemės, jo tuo metu įvykio vietoje nebuvo. Taip pat nepamena, ar A. buvo sužalotas, kai atėjo į įvykio vietą, nes buvo tamsu. Po to pribėgo visi žmonės ir A. šiek tiek nusiramino. Ten visi buvo girti, jis taip pat buvo išgėręs. Kai visi išsiskirstė, jis su A. rūkė ir jis paklausė, kodėl A. taip pasielgė. A. atsakė, kad nežino. Po to jis nuėjo parūkyti, jis daugiau nieko neprisimena. Po to jis nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nematė (2 t., b. l. 133-134);

- 2020-07-23 specialisto išvada Nr. G 2015/2020(01), kurioje nurodyta, kad A. A. nustatyta: odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio dilbio srityje, krūtinės ląstos priekiniame ir kairiame šoniniame paviršiuose, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-07-12. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 68);

- 2021-04-21 specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38902-20 metu gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Ovidijaus Petkelio išvada Nr. G2015/2020 (01), kurioje nurodyta kad A. A. nustatyta: odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinio dilbio srityje, krūtinės ląstos priekiniame ir kairiame šoniniame paviršiuose, padaryti minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020-07-12. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai pasekmių nesukelia. Specialistas nurodė, kad nustatyti ir specialisto išvadoje Nr. G2015/2020 (01) išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Trauminių poveikių galėjo būti ir daugiau, tačiau jų morfologiniai požymiai neužfiksavo. Nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, labiau būdingos jas padarant suduodant smūgius kietu buku daiktu (daiktais) į minėtas sritis. Likusieji sužalojimai, tai yra - odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje ir dešinio dilbio srityse, galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius į nurodytas kūno vietas kietu buku daiktu (daiktais), tiek ir pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (1 t., b. l. 70-71).

Kaltinamojo gynėjas teismo posėdyje prašė kaltinamąjį išteisinti nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Nurodė, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis. Ar nukentėjusiajam skaudėjo, irgi nenustatyta. Kaltinimas yra abstraktus, nes nenurodyta, kas ir kodėl sukėlė konfliktą. Konfliktas įvyko dėl to, kad atvykus buvo papriekaištauta, kad kaltinamasis atvyko su prestižine mašina. Kaltinamojo žmona pastebėjo, papriekaištavo A., kad jis atvyko su per daug jauna mergina ir pasakė, kad nereikia sieti su ja ateities. Kai atsirado drąsos ir siekdamas pastatyti į vietą, A. sumušė nukentėjusiąją. Tai pamatęs, sužinojęs jos vyras stojo vykdyti pilietinę pareigą ir ginti žmoną, aplinkinius. Jis tą darė padedamas kitų. Byla padedančio žmogaus atžvilgiu buvo nutraukta. Kai praeivis pamato, kad yra mušamas žmogus, jo teisinė ir moralinė pareiga yra stoti tarp užpuoliko ir aukos ir imtis visų priemonių siekiant apsaugoti auką. Šiuo atveju nukentėjusysis verčiamas ant žemės ir bandant laikyti jo rankas, jis nusibrozdino veidą. Aišku, kad tą padaryti padėjo visiškas girtumas, ne sąmoningumas, blaškymasis. Veido nubrozdinimai, kurie buvo nustatyti rugsėjo mėnesį, galėjo būti ir prieš tai ir po to. Specialistas aiškina, kad galėjo, galimai, tuo metu, bet tai yra abejonės. Nukentėjusiojo pareiškimas atsirado tik po 2 savaičių, kai buvo įpusėjęs ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Jokių smūgių kaltinamasis nesudavė, niekas nepaneigė, kad A. buvo girtas ir griuvinėjo. Kai prasidėjo tyrimas, nukentėjusysis pasijuto nuskriaustas. M. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2021 kovo 19 d., tačiau jo veiksmai buvo tokie patys, kaip ir kaltinamojo, t. y. tai buvo nusikaltimo užkardymas. Gynėjas įsitikinęs, kad tai buvo būtinoji gintis, nusikaltėlio sulaikymas. Tai nebuvo siekis pažeisti sveikatą, o sulaikyti nusikaltėlį, nes viskas galėjo baigtis tragiškai. Prašo pritaikyti būtinosios ginties sąlygas ir kaltinamąjį išteisinti nesant nusikaltimo sudėties, o ieškinį atmesti (2 t., b. l. 144-147).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl nukentėjusiojo A. A. sumušimo neigia. Nurodo, kad įvykio metu jis su M. G. sėdėjo lauke, rūkė prie suoliuko, kalbėjosi. Tuomet atėjo nukentėjusysis A. A. ir pradėjo kištis į jų pokalbį. Jie su M. G. nenorėjo, kad jis kištųsi į jų pokalbį, todėl nuėjo už namo kampo, o nukentėjusysis atėjo paskui juos. Tada atėjo ir jo (kaltinamojo) žmona. Kaltinamais nurodo, kad tuomet jo žmona nukentėjusiajam kažką pasakė ir kaltinamasis pamatė, kaip nukentėjusysis sudavė jo žmonai į veidą. Tuomet jie su M. G. puolė prie nuketėjusiojo, pargriovė jį ant žemės ir bandė laikyti, kad nenukentėtų kaltinamojo žmona. Nukentėjusysis muistėsi. Kaltinamasis nespyrė nukentėjusiajam į veidą. Vėliau jo žmona nubėgo, tada į konflikto vietą atbėgo kiti svečiai. Kaltinamasis pateikia versiją, kad nukentėjusįjį galimai sumušė E. Z., nors jis pats to nematė, bet girdėjo, kaip E. Z. rėkė ant nukentėjusiojo.

Tuo tarpu nukentėjusysis A. A. nurodo, kad vėlai vakare V. M. kartu su sūnėnu M. G. pakvietė jį parūkyti aikštelėje už namo. Kai jis atėjo į aikštelę, V. M. trenkė jam kumščiu į veidą (kairę pusę prie akies), jis pargriuvo, gulėjo ant nugaros, o V. M. tuo metu jam du kartus sudavė kojomis, spyrė į šonkaulius, po to ant jo atsisėdo ir rankomis pradėjo trankyti galvą, veidą, mušė į šonkaulius, krūtinę. Po pirmojo smūgio buvo dar šeši smūgiai. Kartu buvęs sūnėnas M. G. bandė V. M. patraukti nuo jo, bet nelabai jam gavosi, kol visko nepamatė svečiai. Tuomet atbėgo svečiai. Po to jis (nukentėjusysis) atsisėdo ant suolelio ir priėjęs prie jo V. M. dar kartą sudavė jam. Kad kaltinamasis jį muša, kaip teismo posėdyje nurodė nukentėjusysis, pirma pamatė J. Z. ir pakvietė savo vyrą E. Z., kuris kaltinamąjį atitraukė nuo jo. Berods, dar viską matė G. P..

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. A. nurodė, kad vėlai vakare V. M. kartu su sūnėnu M. G. pakvietė jį parūkyti aikštelėje už namo. Kai jis atėjo į aikštelę, V. M. trenkė jam kumščiu į veidą (kairę pusę prie akies), jis pargriuvo, gulėjo ant nugaros, o V. M. tuo metu jam du kartus sudavė kojomis, spyrė į šonkaulius, po to ant jo atsisėdo ir rankomis pradėjo trankyti galvą, veidą, mušė į šonkaulius, krūtinę. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad pirma jo sumušimo faktą pamatė liudytoja J. Z., kuri pakvietė savo vyrą E. Z., kuris kaltinamąjį atitraukė nuo jo. Tai, kad liudytoja J. Z. pirma pamatė mušimo faktą, ji pati patvirtino teismo posėdžio metu, nurodydama, kad prieš įvykį ji išėjo parūkyti. Matė, kad lauke ant sūpynių sėdėjo V. M. ir M. G., o ant suoliuko - A. A.. Vėliau V. M. jai pasakė, kad jo žmoną sumušė A. A.. Po to ji V. M. pasakė, kad jei jo žmoną sumušė, tai kodėl jis ne šalia jos. T. V. M. sukilo pyktis ir jis pakvietė A. A. pasikalbėti. Jie nuėjo už kampo ir ji išgirdo duslius smūgius, suprato, kad muša žmogų. Ji nubėgo pažiūrėti ir pamatė, kad A. A. guli, o ant jo sėdi V. M.. M. G. tuo metu stovėjo šalia. Ji matė, kaip V. M., atsisėdęs ant A. A., daužė jam kumščiais veidą, matėsi kraujas. Ji dar bandė atitraukti, bet jai nepavyko. Tuomet ji nubėgo namo, į viršų ir pakvietė savo vyrą E. Z., kad šis bėgtų padėti. Liudytojas E. Z. teisme patvirtino, kad šventės metu vėlų vakarą jis sėdėjo namo 2 aukšte. Atėjusi jo žmona J. Z. pasakė, kad lauke muša nukentėjusįjį. Kai liudytojas E. Z. atbėgo į aikštelę, pamatė, kad kaltinamasis sėdi ant nukentėjusiojo ir rankomis muša į veidą. Pats jis matė 6-8 smūgius. Jis pribėgo V. M. iš nugaros, paėmė jį už rankos ir atitraukė nuo nukentėjusiojo A. A.. Kažkiek laiko jie pastovėjo, kad nusiramintų ir jis V. M. paleido. Po to A. A. atsisėdo ant suoliuko, o kaltinamasis V. M. rėkė ir koja dar porą kartų spyrė A. A. į veidą, jo veidas buvo kruvinas. Liudytoja J. Z. teismo posėdyje patvirtino, kad nubėgęs jos vyras E. Z., atitraukė V. M. nuo A. A.. A. A. tuo metu atsisėdo ant suoliuko ir kai E. Z. V. M. paleido, pastarasis pribėgo prie sėdinčio A. A. ir spyrė jam koja į veidą, taikėsi į galvą, vieną kartą pataikė, bet bandymų buvo ne vienas. Liudytojas E. Z. aikštelėje daugiau žmonių nepastebėjo. Liudytoja J. Z. tai pat patvirtino kad kaltinamojo žmonos iki konflikto įvykio vietoje nebuvo, ji atėjo tik po to, kai po smūgių jau visi jie sėdėjo prie namo. Tiek liudytoja J. Z., tiek liudytojas E. Z. parodė, kad po kurio laiko atėjo G. P., kuri pradėjo aiškintis, dėl ko taip įvyko. Liudytoja G. P. teismo posėdyje parodė, kad kai ji nuėjo į pavėsinę paguldyti savo vyro, išgirdo triukšmą. Nubėgusi pamatė, kad A. A. guli ant žemės, o V. M. stovėjo. Dar ten buvo E. Z. ir dar kažkas. A. A. jau buvo sumuštas, jo veidas buvo kraujuotas, buvo guzas ant kaktos. Pribėgusi prie V. M. ji paklausė, kas atsitiko. V. M. jai atsakė, kad kažkas atsitiko žmonai. Tuomet A. A. atsisėdo ant suoliuko, o V. M. priėjęs prie A. A. sudavė jam du kartus koja per galvą.

Nukentėjusysis A. A. bylos nagrinėjimo teisme metu (iki įrodymų tyrimo teisme pradžios) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodo, kad jis kaltinamojo buvo labai stipriai sumuštas, kaltinamasis smūgius sudavė į gyvybiškai svarbias kūno dalis. Pažymėjo, kad kaltinamasis savo veiksmus nutraukė tik tuomet, kai to pareikalavo į lauką išėję kiti šventės dalyviai. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė didelį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus. Po sužalojimų, kurį laiką nukentėjusiajam sumažėjo galimybė bendrauti su pažįstamais, nes veidas buvo labai sumuštas, po akimis buvo mėlynės, buvo sumušta krūtinė, skaudėjo šonkauliai. Įvykio metu ir po jo jis patyrė didelį išgąstį, nes smūgiuodamas į galvą kaltinamasis galėjo padaryti ir daugiau žalos (2 t., b. l. 76-77).