Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei E. P. ir jos atstovei advokatei Raimondai Klimienei.

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui K. J., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. P. ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. P., motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; nustatyti sekančią skyrium gyvenančio K. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. J. tvarką: 1. Apie planuojamą sūnaus L. aplankymą K. J. praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš dvi dienas įvairiomis telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo su vaiku vietą, laiką ir trukmę; 2. tėvo K. J. ir sūnaus L. J. bendravimas telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis neribojamos, jeigu tai netrukdo vaiko dienos režimui. 3. Bendravimo su vaiku metu K. J. privalo būti blaivus; priteisti iš K. J. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. J. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo L. J. valstybės patirtas išlaidas už antrinę teisinę pagalbą ieškovei.

Ieškinyje nurodyta, kad su atsakovu nebuvo įregistravę santuokos, tačiau kurį laiką gyveno kartu, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. J., o (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus L. J.. Sūnaus K. gyvenamosios vietos ir materialinio išlaikymo klausimas yra išspręstas, tačiau L. J. gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo klausimas iki šiol nebuvo sprendžiamas. Abu vaikai gyvena kartu su ieškove. L. J. šių metų (duomenys neskelbtini) sueis (duomenys neskelbtini) metai. Vaikas yra dar mažas, labai prisirišęs prie ieškovės, prie brolio K.. Ieškovė kartu su vaikais gyvena nuomojamame būste, kur abiem vaikams yra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos gyventi. Mano, kad nepilnamečio sūnaus L. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaiko interesus. Nedraudžia ir ateityje neketina drausti atsakovui bendrauti tiek su sūnumi K., tiek su sūnumi L.. Tik atsakovas turėtų ją apie planuojamą vaikų aplankymą informuoti prieš dvi dienas, tikslu aptarti susitikimo vietą, laiką ir trukmę. Tėvas netrukdomai gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netruko vaiko dienos režimui. Atsakovas bendravimo su nepilnamečiu sūnumi metu privalo būti blaivus. Iš atsakovo materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. J. priteistas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio išmokomis. Abiejų vaikų poreikiai yra panašūs. Jeigu iš atsakovo būtų priteistas materialinis išlaikymas ir sūnui L. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sugebėtų užtikrinti vaikų interesus. Ji pati yra dirbanti, jos gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau vaikams yra mokami vaiko pinigai iš Socialinės paramos skyriaus, šiais pinigais padengiamos tam tikros vaikų išlaidos. Šiuo metu jos turimais duomenimis atsakovas nedirba, tačiau tai nereiškia, kad jis neprivalo rūpintis savo vaikais. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, turintis galimybę dirbti ir užsidirbti lėšų tiek savo pragyvenimui, tiek nepilnamečių vaikų išlaikymui. Vaiko išlaikymo išlaidas sudaro: išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, ugdymui, lavinimui ir pan.

Teismo posėdžio metu ieškovė E. P. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. L. lanko darželį, o ji dirba. Jos gaunamas uždarbis minimali alga, taip pat gauna vaiko pinigus. Kitų lėšų neturi. Atsakovas jokia forma prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Ji netrukdo jam bendrauti su vaiku. Jis žino jos telefono numerį. Vieną kartą informavo, kad norės susitikti, bet sutartu laiku neatvyko ir su vaiku nesusitiko.

Atsakovas K. J. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad įvertinus ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgus į artimą motinos ir sūnaus ryšį, vaiko amžiaus tarpsnį, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, mano, kad L. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat Tarnyba nurodo, kad, jos nuomone, tikslinga būtų nustatyti aiškią ir konkrečią tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, siekiant užkirsti kelią galimiems ieškovės ir atsakovo tarpusavio nesutarimams ar konfliktams ateityje dėl tėvo bendravimo su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Rašytiniais bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamosios vietos, išlaikymo klausimai išspręsti. Ieškovė dirba, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. jis vidutinis darbo užmokestis buvo – 548 Eur. Iš pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį vaiko išlaikymui į ieškovės sąskaitą iki 2023 m. balandžio 17 d. pervesdavo po 154 Eur, 2023 m. gegužės 11 d. kartu su skola dėl perindeksavimo pervedė 377 Eur; nuo 2023 m. birželio mėnesio iki 2023 m. spalio 16 d. – po 207 Eur; 2023 m. rugsėjo 13 d. – su skola už birželio mėnesį – 414 Eur. Taip pat ieškovė kiekvieną mėnesį gauna išmoką vaikui – 171,50 Eur.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nepilnametis L. J. nuo gimimo gyvena kartu su motina ir vyresniuoju broliu K., atsakovas su ieškove ir vaikais kartu negyvena nuo 2023 m., po to kai 2023 m. rugsėjo 26 d. šeimoje fiksuotas vaiko teisių pažeidimas – tėvo girtavimas, smurtas E. P. atžvilgiu. Nuo tada atsakovas su vaikais nebendravo. Šių aplinkybių visuma, Tarnybos pateikta išvada suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumis, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl L. J. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti atsakovo K. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. J. tokią tvarką: 1) apie planuojamą sūnaus L. aplankymą K. J. praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš dvi dienas įvairiomis telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo su vaiku vietą, laiką ir trukmę; 2) tėvo K. J. ir sūnaus L. J. bendravimas telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis neribojamos, jeigu tai netrukdo vaiko dienos režimui; 3) bendravimo su vaiku metu K. J. privalo būti blaivus. Atsakovas prieštaravimų dėl siūlomos bendravimo tvarkos neišsakė, atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Tarnyba nurodė, kad tikslinga būtų nustatyti aiškią ir konkrečią tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, siekiant užkirsti kelią galimiems ieškovės ir atsakovo tarpusavio nesutarimams ar konfliktams ateityje dėl tėvo bendravimo su vaiku, tačiau konkrečių pasiūlymų dėl kitokios nei ieškovė siūlo bendravimo tvarkos nepateikė, aiškių, pagrįstų priežasčių apriboti galimybes šalims lanksčiai spręsti klausimą dėl tėvo ir vaiko bendravimo su vaiku laiko pasirinkimo, taip pat nenurodė – byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su vaikais, nepateikta duomenų, kad atsakovas kreipėsi į Tarnybą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo – piktybinio motinos trukdymo tėvui įgyvendinti tėvo valdžią sūnaus L. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, teismo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka suteiks šalims lanksčias galimybes priimti sprendimus dėl esamu laiku jų ir vaiko poreikius geriausiai atitinkančios bendravimo tvarkos.

Ieškovei nesilaikant teismo sprendimu nustatytos skyrium gyvenančio tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, jos elgesys gali būti vertintinas tėvų valdžios įgyvendinimo priešingai vaiko interesams aspektu, kas užtraukia tiek administracinę, tiek civilinę atsakomybę. Be kita ko, tokiu atveju atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir antstolį dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (kaip ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo) neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022 37 punktą, kt.). Taigi, yra numatytas ne vienas teisinis instrumentas, kuriais atsakovas ateityje, susidūręs su sunkumais įgyvendinti tiek vaiko teisę bendrauti su tėvu, tiek tėvo teisę aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime (su juo bendrauti, jį auklėti ir kt.), gali pasinaudoti.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924 (atskaičius mokėtinus mokesčius yra apie 710 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko L. J. išlaikymo dydis žymiai mažesnis už nustatytą orientacinį kriterijų, į tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui L. J. priteistina po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. vasario 1 d. (tuo metu jau buvo atsiradęs poreikis priteisti nepilnamečiui išlaikymą, buvo inicijuota mediacija, kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2024-00836 atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 150 Eur žyminis mokestis, 283,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 18,29 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio L. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti skyrium gyvenančio K. J., asmens kodo (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) apie planuojamą sūnaus L. J. aplankymą K. J. praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš dvi dienas įvairiomis telekomunikacinėmis priemonėmis, tikslu aptarti susitikimo su vaiku vietą, laiką ir trukmę;

2) tėvo K. J. ir sūnaus L. J. bendravimas telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis neribojamos, jeigu tai netrukdo vaiko dienos režimui;

3) bendravimo su vaiku metu K. J. privalo būti blaivus.

Priteisti iš K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2024 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Teikiamą materialinį išlaikymą L. J. uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti vaiko motinai E. P..

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodo (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 283,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) už antrinę teisinę pagalbą, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtis (Įmoka už antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodo (duomenys neskelbtini) valstybei 168,29 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 29 centus) bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.