Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1S-362-337/2014

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant gynėjui advokatui V. M.,

suinteresuotam asmeniui – M. K. tėvui E. K.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. K. gynėjo V. M. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties, kuria pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2013-08-23 nutartimi bei ją pakeitusia Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutartimi nustatyta, kad M. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d. bei 286 str. ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VŠį Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartimi M. K. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.

M. K. gynėjas advokatas V. M. skundžia šią Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo ją pakeisti - paskirti M. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo tėvų gyvenamąją vietą.

Gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartimi yra grubiai pažeidžiamos M. K. konstitucinės teisės, priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas skubotai ir formaliai, pažeidžiant psichikos sutrikimais sergančio M. K. teises, BPK įtvirtintus principus.

Gynėjas teigia, kad skundžiama nutartis yra naikintina, nes medicininiai M. K. psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų klausimai buvo išnagrinėti formaliai bei vienpusiai. Pažymi, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė V. M. teismo posėdžio metu ligoninės teikimo nepalaikė ir nurodė, kad M. K. gali gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Gynėjas tvirtina, kad yra pagrindas manyti, jog M. K. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje nuo 2013-04-17 gydomas nepagristai, todėl pažeidžiamos jo teises.

Be to, gynėjas nurodo, kad įtarimai dėl sunkaus, tačiau nesmurtinio nusikaltimo padarymo, M. K. buvo pateikti remiantis ginčytinais duomenimis. Mano, kad M. K. baudžiamojoje byloje taikomas priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje yra iracionalūs, nes M. K. elgesys nekelia grėsmės nei jo, nei aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Teigia, jog pagal K. D. pateiktą išvadą ir M. K. gydančios gydytojos V. M. išvadas, M. K. nuo 2009 m. serga lėtiniu, praktiškai nepagydomu, psichikos sutrikimu, todėl, teigia, kad jo priverstinis hospitalizavimas turėtų būti keistinas į priverčiamąją medicininę priemonę - ambulatorinį stebėjimą.

Gynėjas nurodo, kad nuo 2013-03-18 iki 2013-04-17 atliktos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad M. K., diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, dėl kurio jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti teisminiame nagrinėjime, duoti parodymų. 2013-08-12 specialisto teismo psichiatro dr. K. D. pateikta išvada neprieštarauja minėtai ekspertizės išvadai, nes nustatyta, kad M. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, o prognozė pasveikimui - dėl konstatuotų lėtinių psichikos sutrikimų – nepalanki. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad M. K. buvo gydytas Kauno medicinos universiteto klinikų neurologijos skyriuje dar prieš dvejus metus iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, o M. K. tėvų teigimu, sūnaus emocinis nebrandumas, paviršutiniškumas, nesugebėjimas priimti konstruktyvių sprendimų, buvo pastebimi dar sūnaus paauglystėje. Be to, M. K. nuo 2009-06-01 iki šiol nepadarė sveikatos priežiūros ištaigose nustatytos tvarkos pažeidimo, jo psichikos būklė aplinkiniams nebuvo ir nėra pavojinga.

Apibendrindamas gynėjas nurodo, kad M. K. nuo 2009-10-01 serga lėtiniu psichikos sutrikimu, t. y. nepagydoma liga, kurios prognozė pasveikimui - nepalanki, todėl jo priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje yra netikslingas, o M. K. teismo psichiatrų diagnozuotas infantilumas, egocentriškumas, emocinis nebrandumas, paviršutiniškumas, nesugebėjimas priimti konstruktyvių sprendimų frustruojančiose situacijose bei lėtinio psichikos sutrikimo diagnozė su M. K. visiškai nepalankia pilno pasveikimo prognoze, leidžia daryti išvadą, kad skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 23 d. nutartis yra keistina.

Teismo posėdyje gynėjas bei E. K. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo ar pakeitimo į švelnesnę teismas priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę. Tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą teismas turi įvertinti asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino.

Iš 2014-01-30 Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 53 matyti, jog M. K. diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas. Gydytojų psichiatrų komisijos išvada pateikta susipažinus su medicinine dokumentacija, įvertinus M. K. gydančios gydytojos pateiktus duomenis bei paties ligonio psichikos būklę. Konstatuota M. K. nuotaika gerėja, jis bendrauja su kitais pacientais, lanko užimtumo užsiėmimus reabilitacijos centre. Tačiau gydytojų komisijos nustatyta ir tai, kad M. K. skundžiasi nerimu, beviltiškumu, baime, laiko savo ligoniu, o 2013 metų gruodžio mėnesį buvo stebėti pykčio protrūkiai. Gydytojų psichiatrų komisija rekomendavo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis M. K. tęsti.

Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad M. K. per stebimą laikotarpį buvo orientuotas teisingai, jo mąstymas nuoseklus, suicidines mintis jis neigia, haliucinacijų, kliedėjimo idėjų neišaiškinta, režimo nepažeidė ir agresyvumo momentų nebuvo, iš gydytojų komisijos išvados matyti, kad joje nėra duomenų apie M. K. stabilų psichinės sveikatos pagerėjimą, leidžiantį konstatuoti, kad jam gali būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Priešingai, minėta, kad gydytojų komisijos rekomenduota M. K. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. 2013-03-18 - 2013-04-17 Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, atlikus papildomą stacionarinę kompleksinę ekspertizę, diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduotas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Kauno apygardos teismo 2013-08-23 nutartimi M. K. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2014-02-06 atlikus smurto rizikos įvertinimą pagal HCR -20 tiriamojo smurto rizikos faktoriaus tikimybė mažesnė už vidutinę. Todėl atsižvelgdamas į laikotarpį, kurį M. K. gydomas, įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadas dėl jo psichikos būklės, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas M. K. pratęstas pagrįstai. Gynėjo skunde išdėstyti teiginiai šios išvados nepaneigia. Skundu akcentuojama tai, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė V. M. teismo posėdžio metu ligoninės teikimo nepalaikė ir nurodė, kad M. K. gali gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodomos gydytojos informacija Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 53 buvo įvertinta. Abejoti šia išvada teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. K. gynėjo V. M. skundą atmesti ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.