Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A., 2022 m. liepos 20 d. apie 21.40 val. Vilniuje, Baltupio g. 10, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. S. A. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo parodymai, duoti teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgiant į nustatytas objektyviąsias ir subjektyviąsias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, kad S. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo taikymo

Tam, kad galima būtų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą byloje privalo būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose numatytos sąlygos.

Visa tai kas aptarta rodo, kad S. A. padarytos veikos negalima laikyti visiškai atsitiktinio pobūdžio ir teismui kyla abejonių, ar S. A. ateityje laikysis įstatymų, daugiau nenusikals, t. y. nenustatyta viena iš būtinų sąlygų, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuri yra būtina sprendžiant klausimą dėl laidavimo taikymo.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų viseto vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, ar asmuo vertas teismo pasitikėjimo. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).??? Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Teismo nuomone, kaltinamojo darbdavys A. S. neatitinka laiduotojui įstatyme ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų. Ši išvada daroma atsižvelgus į laiduotojus asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. S. neteistas (b. l. 102-103). Pasak S. A., A. S., kaip darbdavys yra jam autoritetas ir gali daryti teigiamą įtaką. Tačiau A. S. asmenybę apibūdinantys duomenys nėra nepriekaištingi. 2022 m. lapkričio 24 d. duomenimis per penkerius metus A. S. net 26 kartus baustas (žymiai daugiau kartų baustas už teisės pažeidimus nei pats kaltinamasis) už įvairius KET pažeidimus (daugiausia už greičio viršijimą, taip pat už nepranešimą policijai kas vairavo jo automobilį ir kt.), duomenų apie baudų sumokėjimą, net ir nedidelių (tokių kaip 6 Eur) – byloje nėra (b. l. 104-117), tai A. S. apibūdina neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėją, o asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką; toks pažeidėjo elgesys rodo jo veiksmų tyčinį pobūdį ir sąmoningą įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą, o kartu kelia abejonių tokio asmens galimybėmis S. A. daryti tinkamą poveikį, t. y. būti laiduotoju. Be to, teismui pasiteiravus dėl laidavimo su užstatu, nurodė, kad negali laiduoti už svetimą žmogų mokant užstatą. Tai taip pat verčia teismą abejoti laiduotojo realiomis galimybės daryti poveikį S. A. ne tik darbo metu, bet ir laisvalaikiu. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad A. S. negali būti kaltinamojo laiduotoju, nėra vertas teismo pasitikėjimo ir negalės jam daryti realios teigiamos įtakos, todėl šiuo atveju nėra ir BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką S. A., nes A. S. šių laiduotojui įstatyme keliamų reikalavimų neatitinka.

Nenustačius visų būtinų sąlygų laidavimui taikyti, prašymas atleisti kaltinamąjį S. A. pagal laidavimą – netenkintinas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 67 straipsnių nuostatomis, taip pat įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei įvertina kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Nustatyta S. A. viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis visiškai prisipažino, padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. A. padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Praeityje neteistas, dirbantis, 2022 m. liepos 21 d. duomenimis per trejus metus baustas administracinę tvarka vieną kartą už nusižengimą viešajai tvarkai, padarytą stipriai apsvaigus nuo alkoholio (gulėjo viešoje vietoje, dėl girtumo į alkoholio kiekio matuoklį papūsti nesugebėjo). Taip pat nustatyta, kad S. A., 2016 m. vasario 2 d. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo tą patį automobilį ir atsisakė pasitikrinti blaivumą, pareigūnams įtarus, kad jis vairuoja neblaivus; jam skirta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarimas byloje Nr. A2.6.-3337-270/2016).

Įvertinus bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. A. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūsį – baudą, kurios dydis nustatytinas atitinkantis įstatymo nustatytam už nesunkius nusikaltimus minimumą – 50 MGL (2 500 Eur, BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, S. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur) dydžio baudos.

Bausmės tikslams įgyvendinti taip pat būtina S. A. skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones bei konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes: vairuota mieste, kai eismas intensyvus, S. A. nustatytas stiprus apsvaigimas nuo alkoholio (2,67 promilės girtumo), kartu vežtas keleivis, vairuota negaliojant vairuotojo pažymėjimui (b. l. 51), 2016 m. S. A. buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą ir atsisakymą tikrintis blaivumą, kai nustatyti neblaivymo požymiai, teisė vairuoti buvo atimta 2 metams. Kaip minėta pirmiau, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šios nusikalstamos veikos nėra pagrindo vertinti kaip atsitiktinės, o įvertinus ir veikos pavojingumą, šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose) — minimalaus termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas būtų neteisinga ir per švelni poveikio priemonė. Todėl S. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise – 2 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kuri bus proporcinga ir teisinga įvertinus visuomenės interesą, kad būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. liepos 28 d.

Kaltinamasis S. A. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio konfiskavimo, ar jo vertę atitinkančio sumos išieškojimo (BK 72b straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnis). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis ,,Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o jo sugyventinei J. E. P. Tai nustatyta iš byloje esančios VĮ „Regitra“ išrašo apie registruotą kelių transporto priemonę. Duomenų, kad J. E. P. žinojo apie daromą nusikaltimą, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl, pagal baudžiamąjį įstatymą, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, šiuo atveju yra 4 180 Eur (skaičiuojant su PVM).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, taip pat atsižvelgdamas į pirmiau aptartą padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, į paskirtą baudą ir jos dydį (50 MGL, sumažinus trečdaliu 33 MGL/1 650 Eur), kaltininko turtinę padėtį (dirbantis, vidutinė alga vir 1 000 Eur) ir dar vieną skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo bus proporcinga poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui bei asmenybei.

Kita vertus, teismas, įvertinęs S. A. prašymą, turtinę padėtį, skirtą baudą ir konfiskuotino turto vertę, kurią nuspręsta išieškoti, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 1 metus.

Kaltinamajam S. A. 2022 m. liepos 28 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam S. A. 2022 m. liepos 28 d. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas — paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo — vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. A. valstybės naudai konfiskuotino turto - automobilio ,,Audi A6“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumą – 4 180 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. liepos 28 d.

S. A. paskirtą kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

S. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. A., kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 1 metų laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801. O mokant konfiskuotino turto vertę – įmokos kodą 6610.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-2324-1133/2022.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.