- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-3091-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03455-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- G. O.
- Ieškovas
- K. B.
- Kategorijos
- 44.5.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo G. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. (K. B.) ieškinį atsakovui G. O. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 9 val. 30 min. šalia (duomenys neskelbtini) tvenkinio (duomenys neskelbtini) r., jį sužalojo atsakovo šuo. Ieškovas su L. P. ėjo takeliu vienas paskui kitą šalia (duomenys neskelbtini) tvenkinio, tuo metu atsakovo G. O. vedamas vokiečių aviganio veislės šuo be jokios priežasties šoko, užpuolė ieškovą ir, kadangi šuns šeimininkas nesugebėjo susivaldyti su šuniu, nes šuns pavadėlis buvo labai ilgas ir šuns šeimininkas vedžiojo savo augintinį be antsnukio, šuo griebė dantimis ir įkando ieškovui į kairės rankos dilbį. Po šuns įkandimo ieškovas patyrė šoką ir labai išsigando, nes šuo buvo didelis ir vokiečių aviganio veislės, galimai dresuotas kaip kovinis šuo. Iš sukandžiotos rankos žaizdos labai bėgo kraujas, žaizda buvo gili ir todėl ieškovas, bijodamas nukraujuoti iškvietė Greitąją Medicinos Pagalbą (toliau GMP). Atsakovas G. O., nors gyveno netoliese, ieškovui jokios pagalbos nesuteikė, niekuo nepadėjo, neatsiprašė, o dar ir priekaištavo, kad ieškovas su draugu prie tvenkinio vaikšto ir nėra kur vedžioti šunį. Ieškovui nuvykus į traumatologinį punktą jam buvo padarytos injekcijos, skiepai nuo stabligės ir nuo pasiutligės, gydytojai dar kartą sutvarstė žaizdą. Žaizda kraujavo ir tuo pačiu labai skaudėjo ranką, nes žaizda buvo plėštinė-kastinė, kartu buvo nubrozdinta oda. Dėl šuns įkandimo ir pavojaus susirgti pasiutlige ieškovas daug kartų turėjo lankytis skubios traumatologinės pagalbos skyriuje, jam ten darydavo injekcijas ir tvarstoma žaizda; žaizdos gydymui ir priežiūrai ieškovas naudojo savo asmenines lėšas, pirko medikamentus, tvarsčius ir bendrai panaudojo piniginių lėšų už 61,04 Lt. Šuns sukandžiojimo pasėkoje ieškovui buvo padaryti sužalojimai specialisto išvadoje vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl teismo medicininės ekspertizės atlikimo ieškovas sumokėjo bendrai 66 Lt. Iš viso turėjo 127,04 Lt išlaidų. Dėl sukandžiojimo ieškovas buvo laikinai nedarbingas nuo 2011 rugpjūčio 31 iki 2011 m. rugsėjo 19 d., iš viso 14 darbo dienų. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinė komisija 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. TK 16-116 nustatė, kad atsakovas G. O. pažeidė 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-3-73 patvirtintą Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 ir 57 p. p. reikalavimus, tuo pačiu LR ATPK 110 str. 5 d., ir jam buvo skirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda. Šuns sukandžiojimas padarė didelę įtaką ieškovui. Jis patyrė didelį šoką, didelius fizinius skausmus. Patirtas dvasinis sukrėtimas ieškovą lydi visą laiką. Sužalota ranka kiekvieną dieną primena apie įvykusį šuns užpuolimą ir sukandžiojimą.. Neužtikrindami tinkamos savo šuns priežiūros, atsakovas pažeidė pareigą savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos ir taip padarė žalą ieškovui. Dėl patirto streso ieškovas privalėjo kreiptis į psichologą. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Ieškovas išgyveno šoką, jis kentėjo fizinį ir psichologinį skausmą, pasekmės dėl sukandžiojimo paliko ilgalaikį pėdsaką, sukandžiojimo pasekmių šalinimo procesas bus ilgalaikis. Taip pat pateikė papildomų argumentų dėl turėtų išlaidų, turtinės žalos pagrįstumo 9b.l. 24-26). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo G. O. 127,04 Lt turtinės žalos, 7000 Lt neturtinės žalos; bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šuo buvo vedžiojamas prie pat savo namo teritorijos einančiu siauru takeliu, esančiu šalia tvenkinio. Atsakovas šunį vedė pririšęs pavadžiu. Antsnukis šuniui nebuvo uždėtas, kadangi buvo nuošalioje teritorijoje, o šuo yra paklusnus, draugiškas, nėra piktas, niekuomet nepuola žmonių. Šuns veislė nėra priskirta prie agresyvių, todėl Gyvūnų priežiūros ir laikymo Vilniaus rajone taisyklių 57 punktas neįpareigoja neagresyviems šunims uždėti antsnukio, išskyrus atvejus, kai šuo yra žmonių susibūrimo vietose. Šiuo atveju atsakovas elgėsi pagal nustatytas taisykles ir bendras atsargumo normas, šuo vedžiojimo metu ėjo šalia jo dešinės kojos per žolę greta takelio, pavadėlį laikė dešinėje rankoje. Ieškovas prasilenkdamas ėjo pro atsakovo kairę pusę ir prasilenkimo metu trenkėsi į atsakovą petimi. Tuo pat metu šuo matyt tokią situaciją suvokė kaip agresyvų elgesį prieš šeimininką ir netikėtai atsisukęs atgal bei šoktelėjęs trumpai sugriebė ieškovui už jo dilbio. Sutinkamai su LR CK 6.267 str. 1 d. ir 6.270 str. 1 d. gyvūnų savininkui atsakomybė už žalą, padarytą kitiems asmenims, taikoma tik tuomet, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Esminę įtaką nelaimingam atsitikimui turėjo paties ieškovo didelis neatsargumas (ieškovas, jei būtų elgęsis kaip normalus atsargus žmogus, prieš prasilenkdamas būtų sustojęs (kaip visuotinai žinoma, šunys nepuola nejudančių, ramiai stovinčių žmonių) ir leidęs praeiti žmogui, vedinam šunimi, tačiau neapdairiai ir gana grubiai elgdamasis užkabino atsakovą petimi), dėl ko paaiškinamas šuns elgesys, kai šuo instinktyviai vieną kartą trumpai sugriebė už ieškovo rankos, kuri dėl fizinio kontakto su atsakovu matomai buvo staigesniame į mostą panašiame judesyje, be to, galimai medžiokliško tipo ieškovo apranga ar kvapas papildomai sukėlė šuniui nepatiklumą ieškovu. Ieškovas melagingai teigia, jog po įkandimo žaizda gausiai kraujavo, kad jis labai išsigando. Ieškovas be pagrindo medikams nurodė, jog jam įkando nežinomas šuo, nors realiai ieškovas žinojo, koks konkrečiai šuo jam įkando ir kieno jis. Atsakovas turėjo visus šuns skiepijimo dokumentus ir ieškovas netrukdomai galėjo pats ar per pareigūnus imtis veiksmų, kad išsiaiškintų dėl įtarimų, ar šuo sirgo pasiutlige, ar buvo skiepytas, Ieškovas galėjo nurodytas aplinkybes išsiaiškinti, tačiau pats savo veiksmais sąmoningai sudarė sąlygas papildomoms išlaidoms, kurių šiuo atveju nėra pagrindo iš atsakovo reikalauti. Ieškovo sužalojimas priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Galimai paties ieškovo aplaidūs ir nerūpestingi veiksmai sudarė sąlygas ilgesniam žaizdos gijimui - iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis po pirmos medikų apžiūros, įvykusios 2011-08-28, pakartotinai apžiūrai į polikliniką kreipėsi tik 2011-09-08. Be to, ieškinio 4 priedu pateiktas receptas akivaizdžiai užpildytas ne vieno žmogaus, t.y. įstaigos pavadinimas, ligonio duomenys, išrašymo data surašyta viena rašysena, o skiriamų vaistų duomenys jau kita rašysena. Prie recepto pridėtame kvite matyti, jog pirktas ne tik recepte išrašytas vaistas – geriamos granulės už 19,34 Lt, o ir papildomas vaistas, kuris nebuvo nurodytas recepte už 38,52 Lt sumą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo reikalauti išlaidų už gydytojų nepaskirtus vaistus. Taip pat šiuo atveju nebuvo būtina jokia ekspertizė ir ji daryta paties ieškovo iniciatyva, apie tai atsakovo neinformuojant ir nederinant klausimo dėl jos būtinumo ar neišvengiamumo. Ieškovas pateikė teismui duomenis, kad už patirtus sužalojimus jis gavo 200 Lt draudimo išmoką, kuri ne tik padengia ieškovo patirtą žalą (ieškovo prašoma 127,04 Lt suma - nors realiai pripažintina tik 19,34 Lt žalos suma), bet ir ją ženkliai viršija, todėl ieškovas, gavęs žalos atlyginimą už patirtus sužalojimus iš trečiųjų asmenų, neturi pagrindo jos dar papildomai reikalauti iš atsakovo, tokiu būdu siekiant pasipelnyti. Ieškovas niekaip neįrodo, jog dėl įvykio patyrė neturtinę žalą, t.y. kad patyrė stiprių išgyvenimų. Ieškovas nei įvykio metu, nei praėjus daug laiko nuo jo, nesiskundė jokiais papildomais sveikatos sutrikimais, jo nurodomas kreipimasis į psichologą negali pagrįsti neturtinės žalos kilimo aplinkybių. Ieškovas į psichologą kreipėsi praėjus beveik mėnesiui nuo įvykio, ir jau po to, kai žaizda buvo pilnai sugijusi. Taip pat ieškovas nepagrįstai bando prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sieti su plastinės chirurgijos operacijomis brangiausiose privačiose klinikose, nes nepateikė jokių duomenų, kad ketina ir atliks tokią operaciją, o jei ir būtų toks poreikis, tokią operaciją, nustačius būtinumą galima daryti planine tvarka su siuntimu įprastinėje gydymo įstaigoje, jokio poreikio operacijai nėra, ieškovas jos neatliko ir neatliks, pagal ieškovo pateiktus duomenis randai parastai formuojasi ar gyja 9-12 mėnesius, per kuriuos turi būti naudojami randus mažinantys preparatai.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmos instancijos teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. O. ieškovui K. B. 2127,04 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisti iš atsakovo G. O. 144,08 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas sprendime nurodė, kad CK 6.267 str. 1 d. nustato, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, išdėstytais dėl paties K. B. kaltės. Nenustatyta, kad tarp šalių iki įvykio būtų kilęs koks nors konfliktas, todėl visiškai neaišku, kuo grindžiama, kad ieškovas turėjo vengti eiti pro šunį (kuris buvo šeimininko vedamas už pavadėlio), kodėl turėjo stovėti ramiai, pasitraukti, ar kt. – ieškovas įsibrovė į privačią teritoriją neįėjo. Nenustatyta, kad dėl šuns elgesio būtų matyti, jog situacija grėsminga ar pan. Nenustatyta, kodėl asmens vaikščiojimas viešoje vietoje (ne kokiame laukinių žvėrių draustinyje, o priemiestyje, žmonių gyvenamoje teritorijoje) ir nesibaiminimas šunų (tuo labiau vedinų šeimininkų) būtų pagrindas spręsti, kad yra jo paties tyčios, neatsargumo. Pagal LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Civilinė atsakomybė asmeniui, kuriam žalos padaręs gyvūnas priklauso nuosavybės teise, atsiranda be kaltės. Byloje nustatyta, kad ieškovui įkando atsakovo G. O. šuo ir padarė kūno sužalojimą, šuo buvo vedžiojamas viešoje vietoje, taigi, būtent atsakovas turi ir turėjo pareigą užtikrinti, kad jo šuo nepadarytų žalos. Be to, dėl įvykio atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-11-08 nutarimu Nr. TK 16-116 pripažintas pažeidęs LR ATPK 110 str. 5 d. ir nubaustas bauda (b.l. 19). Atsakovas pats sau prieštarauja teigdamas, kad šuo yra dresuotas ir neagresyvus, ir tuo pačiu įrodinėdamas, kad šuo galimai klaidingai įvertino, pvz., kažkokį fizinio kontakto garsą, ar kad vien šuns buvimo faktas įpareigoja kitus asmenis pasitraukti. Teismas CK 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių nenustatytė, todėl atsakovui G. O. kyla atsakomybė už jo žinioje esančio naminio gyvūno padarytą žalą.
Ieškovo pateikti medicininiai dokumentai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl šuns įkandimo ieškovui buvo padarytas sužalojimas, kad jis iš karto kreipėsi į gydytojus ir jam buvo skirtas gydymas. Aplinkybės, kad medicininis pleistras pirktas po kelių savaičių po įvykio, receptas užpildytas skirtingais rašikliais, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovui nereikėjo jokių medikamentų, todėl darytina išvada, kad atsakovas nenuginčijo būtinybės ieškovui taikyti gydymą, todėl 61,04 Lt išlaidos yra susijusios su sužalojimu ir priteistinos ieškovui iš atsakovo. Atsakovas neargumentavo, kokiu pagrindu ieškovas turėjo derinti su juo klausimus dėl ekspertizės atlikimo. Sveikatos sužalojimo tyrimas yra nukentėjusio asmens tyrimas, ekspertas (specialistas) tiria sužalojimų pobūdį ir nenustato jokio žalos dydžio; net ir padarius prielaidą, kad atsakovas dalyvautų tokiame tyrime, visiškai neaišku, kas nuo to pasikeistų – išvados apmokėjimo dydis ar kas kita; nėra pagrindo nustatinėti kokius nors draudimus asmenims tirtis sužalojimus, todėl nėra pagrindo abejoti ir eksperto išvados būtinumu, iš atsakovo ieškovui priteistina 66 Lt už ekspertizę.
Neabejotina, jog dėl šuns įkandimo ieškovas turėjo ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą; neturi reikšmės aplinkybė, kaip atrodė žaizda, ar smarkiai bėgo kraujas, kadangi yra specialisto išvada dėl sužalojimo pobūdžio; tačiau sužalota kūno dalis yra ranka, padarytas sužalojimas buvo trumpalaikis (ranka yra sugijusi), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas jaustų ypatingą diskomfortą; pats sveikatos sužalojimas (sutrikdymas) yra nesunkus ir nėra duomenų, kad ieškovui iki šiol ar ilgą laiką būtų apribotos, pvz., bendravimo galimybės, kad jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo (rankos negali valdyti ar valdymas apsunkintas, kitokie nepatogumai). Išlaidos už gydymą (esamoms ir/ar būsimoms plastinėms operacijoms) yra priskiriamos prie CK 6.283 str. 2 d. nurodytų nuostolių, o tokie nuostoliai atlyginami tik faktiškai turėti, todėl jų atlyginimo reikalaujantis asmuo privalo jas įrodyti (CPK 177 str.). ieškovo būsimų operacijų planavimas negali būti vertinamas kaip neturtinė žala bei nesudaro pagrindo vertinti ieškovo gydymo ateityje būtinumo bei išlaidų pagrįstumo. Nėra pateikta įrodymų, jog ieškovui būtinos psichologo konsultacijos, sužalojimas nesukėlė ieškovui ilgalaikių ir sunkių neigiamų pasekmių, žymaus darbingumo netekimo, į turtinės žalos dydį, atsakovo turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovui K. B. padarytą neturtinę žalą atitinka 2000 Lt suma.
Ieškovas turėjo 2000 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b.l. 38), todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškovo ieškinys yra tenkinamas, į bylos sudėtingumą, į tai, kad išlaidos už atstovavimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų dydžių, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 1500 Lt už teisinę pagalbą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Apeliantas atsakovas G. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad argumentai dėl ieškinio visiško atmetimo nepagrįsti, iki protingo ir proporcingo dydžio (150 Lt) sumažinti priteistos neturtinės žalos sumą, tinkamai paskirstyti bylinėjimosi pirmoje instancijoje išlaidas.
Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, įrodančias paties ieškovo didelį neatsargumą bei atsakovo kaltės dėl įvykio nebuvimo faktą. Pats ieškovas nesiėmė atsargumo veiksmų, kad palengvinti prasilenkimą siaurame kelyje, kad būtų išvengta galimo kontakto su atsakovu ar jo vedinu šunimi. Atsakovas buvo ėmęsis visu protingai galimų atsargumo priemonių - patraukė į kitą šoną šunį, nepažeisdamas jokių privalomų taisyklių, šunį vedė pririštą pavadėliu. Atsakovo patraukimas administracinėn atsakomybėn nepatvirtina atsakovo kaltės, nes neigiamos pasekmės kilo dėl paties atsakovo didelio neatsargumo. Esminę įtaką nelamingam atsitikimui turėjo paties ieškovo didelis neatsargumas. Ieškovas pripažino, kad nepagalvojo apie galimą nelaimingą atsitikimą, nestabtelėjo, nepasitraukė, kad praleistų praeiti atsakovui su šunimi, tiesiog toliau ėjo siauru takeliu prasilenkdamas su atsakovu. Prasilenkino metu tarp abiejų asmenų buvo labai mažas atstumas, kas patvirtino atsakovo nurodomą aplinkybę dėl fizinio kontakto pečiais įvykusio prasilenkimo metu.Teismas neįvertino ieškovo elgesio po incidento, jo nesąžiningumo, tendencingų faktinėms ieškinio aplinkybėms prieštaraujančių ieškinio teiginių bei siekio pasipelnyti. Ieškovo teiginiai ir pozicija dėl įvykio nenuosekli ir melaginga. Ieškovas po įvykio neskubėjo prašyti pagalbos, kalbėdamas darė spaudimą atsakovui dėl jo atsakomybės. Ieškovas be pagrindo medikams nurodė, kad įkando jam nežinomas šuo, nors žinojo šuns šeimininko duomenis. Dėl šiuos priežasties turėjo be pagrindo skiepytis nuo pasiutligės. Pateis ieškovo aplaidūs ir nerūpestingi veiksmai sudarė sąlygas ilgesniam žaizdos gijimui, nes po pirmos medikų apžiūros 2011-08-28 pakartotinai apžiūrai kreipėsi tik 2011-09-08. Tinkamai gydantis galėjo neprireikti nurodytų gydymo išlaidų. Teismas nepagrįstai priteisė 19,34 Lt už recepte išrašytas geriamas granules ir papildomą vaistą, kuris nenurodyta recepte, už 38,52 Lt sumą. Vaistų sąsaja su ieškovo patirtais sužalojimais neįrodyta. Teismo medicinos ekspertizė nebuvo būtina, todėl jos atlikimo išlaidos priteistos nepagrįstai.Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisės normų nuostatas ir priteisė neprotingo dydžio neturtinės žalos sumą. Šuns užpuolimas truko tik akimirką/sekundę ir negalėjo sukelti didelio fizinio skausmo ar didelio dvasinio sukrėtimo. Nebuvo jokio tęstinio puolimo, kandžiojimo ar draskymo. Nėra pateikta įrodymų, kad ieškovui buvo būtinos psichologo konsultacijos, sužalojimas nesukėlė ilgalaikių ir sunkių neigiamų pasekmių. Vienkartinis šuns grybštelėjimas negalėjo sukelti dvasinio sukrėtimo. Galėjo būti sukelta tik staigi instinktyvi normali gynybinė ieškovo reakcija, atšokimas, lengvas momentinis išgąstis, kas būdinga ir įprasta kiekvienam žmogui, bet kurioje netikėtoje situacijoje ir nelaikytina dvasiniu sukrėtimu. Kaip nurodo medicininės pažymos, ieškovas yra visiškai išgijęs, ieškovas atsisakė rodyti neva esančius randus. Teismas nevertino, kad atsakovas laikėsi visų privalomų teisės aktų reikalavimų, kurie nustatyti vedžiojant šunį. Ieškovas, privalėdamas pagrįsti savo reikalavimą, nepateikė savo turtinės padėties įrodymų. Priteista neturinė žala neproporcinga priteistai turtinei žalai. CK 6.248 str., 6.272 str. ir 6.270 str. nuostatos sudaro sąlygas ieškovui netaikyti atsakomybės. Ieškovas patyrė moralinę satisfakciją dėl to, kad atsakovas nubaustas administracine tvarka.Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pažeidė CPK 93 str. 2 d. nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų. Ieškinio reikalavimas patenkintas tik 28 proc., teismas ieškovo naudai priteisė 75 proc. bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio apimtis yra ieškovo diskrecija, nes ieškovas pateikdamas ieškinį prisiima riziką ir neigiamas pasekmes dėl to, kad neįrodo viso savo reikalavimo pagrįstumo ir teismas tenkina tik dalį ieškinio reikalavimų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto ir apelianto atstovų pasirašytuose apeliaciniuose skunduose nurodytos skirtingos ginčijamos sumos.CK 6.267 str. 1 d. nustato, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas. Byloje pateikta specialisto išvada patvirtina sužalojimų pobūdį. Išvada vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas, o ne ekspertizė paskirta CPK tvarka, todėl dėl jos atlikimo išankstinio atsakovo sutikimo nereikėjo.Ieškovo parodymai, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Ieškovas neturėjo pagrindo vengti praeiti pro atsakovo, nes šuo nebuvo palaidas ir neatrodė agresyvus. Ieškovas, prasilenkdamas su atsakovu, jo pečiu nekliudė, teritorija buvo vieša. Byloje nėra ieškovo didelio neatsargumo įrodymų. Ieškovui šuo nebuvo žinomas. Ieškovas gydėsi nuo 2011-08-28 iki 2011-09-08. Atsakovas teiginiai dėl netinkamo gydymo nepagrįsti neprašė apklausti gydytojo ir medicinos seselės, skirti medicininės recepto ekspertizės. Pagal CK 6.283 str. 1 d. už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui jo patirtus nuostolius. Pagal CK 6.283 str. 2 d. nuostolius sudaro negautos pajamos ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.Teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos dydį. Sužalojimo pobūdį patvirtina specialisto išvada. Nėra pagrindo taikyti turtinės ir neturtinės žalos proporcingumo principo, atsižvelgti į tai, kad buvo paskirta administracinė nuobauda.Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo atliktų veiksmų atitikimą įstatymo nuostatoms ir iš to atsiradusias pasekmes, pagrįstai nuprendė dėl sukeltų tokiais jo neteisėtais veiksmais teisinių padarinių ieškovui, tinkamai įvertino visas reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybės bei dėl jų pasisakė teismo sprendime, tinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimo institutą ir su tuo susijusias teisės normas, nepažeidė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, reglamentuotų CPK normomis.
LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Civilinė atsakomybė asmeniui, kuriam žalos padaręs gyvūnas priklauso nuosavybės teise, atsiranda be kaltės. Minėta, kad pagal CK 6.267 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje nustatyta, kad ieškovui įkando šuo ir padarė kūno sužalojimą, šuo yra atsakovo nuosavybė ir buvo vedžiojamas viešoje vietoje, taigi, būtent atsakovas turi ir turėjo pareigą užtikrinti, kad jo šuo nepadarytų žalos. Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas, ar atsakovo veiksmai atitinka didelio neatsargumo arba tyčios, kurie būtų pagrindas atleisti, atsakovą gyvūno savininką nuo atsakomybės požymius. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Teismas konstatuoja, kad ieškovas paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepažeidė – ieškovo veiksmuose nėra didelio neatsargumo požymių. Viešame pėsčiųjų take prasilenkiant su asmeniu kuris veda pririštą ramiai besielgiantį šunį paprastos atsargumo taisyklės nereikalauja trauktis iš kelio ir nejudant laukti, kol praeis šuo. Įrodymų, kad ieškovas tyčia atliko veiksmus, galėjusius nulemti šuns užpuolimą nėra. Net ir pripažinus, kad ieškovas viešame take prasilenkdamas neatsargiai užkliudė atsakovą pečiu, ar nepasitraukė iš kelio, nėra pagrindo konstatuoti buvus didelį ieškovo neatsargumą. Ieškovo elgesys po įvykio atitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą ir negali būti vertinamas kaip lemiantis žalos padidėjimą.
Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į realiai kilusias pasekmes, t.y. nesunkų apelianto sveiktos sutrikdymą ir ilgalaikių padarinių dėl šio įvykio neatsiradimą. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis c.b. Nr. 3K-7-255/2005). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat ir suformuotą teismų praktiką bylose (neturtinės žalos dydį), kuriuose prašoma priteisti šuns užpuolimu padarytą žalą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-05-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-532-275/2009; 2012-09-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2451-392/2012, 2011-12-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-246-464/2011, Panevėžio apygardos teismo 2010-12-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-758-212/2010, Kauno apygardos teismo 2011-02-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-165-230/2011). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktais ir sprendime aptartais kriterijais, nulėmusiais atlygintinės žalos dydžio nustatymą, t.y. jos įvertinimą, atsižvelgiant į apelianto patirtą traumą bei jos pasekmes, 2000 Lt suma. Kadangi neturtinės žalos dydžio nustatymo dalyje teismo sprendimas motyvuotas ir argumentuotas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo įtvirtintą diskrecijos teisę pačiam teismui nustatyti neturtinės žalos dydį, plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Teismas atmeta apelianto argumentus dėl turtinės žalos neįrodymo kaip neįrodytus (CPK 178 str.). Atsakovas, apeliaciniame skunde neigdamas ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų dėl išlaidų vaistams įrodomąją reikšmę bei patikimumą, nepateikė ar nereikalavo teismo išreikalauti savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, o argumentus grindė bendro pobūdžio samprotavimais, nors tam būtinos specialios žinios.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad byloje mokėtinas 139,00 Lt žyminis mokestis yra minimali įstatymo reikalaujama turtinio ginčo suma, todėl žyminis mokestis neskaidytinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir priteistinas iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).
Ieškinio reikalavimai patenkinti 30 procentų dalimi. Ieškovas patyrė 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, bet pirmos instancijos teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 75 procentus bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, susijusia su ieškovo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalims. Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio lemia ir ieškinio sumos atitinkamą dydį (CPK 85 str. 1 d. 8 p.) bei nulemia mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį dydį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) yra pagrindas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo proporcingai patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.) taip pat priskiriamos bylinėjimosi išlaidų kategorijai (CPK 88 str. 1 d. 6 p.) ir šalims atlyginamos taikant CPK 93 str. įtvirtintas bendrąsias visų be išimties bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina ieškovui iš atsakovo priteisiant 600 Lt.
Apeliacinį skundą iš esmės atmetus, ieškovui iš atsakovo priteisiamos išlaidos advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti – 1000 Lt (CPK 93 str. 1-3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kurioje nurodyta, kad ieškovui iš atsakovo priteisiama 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti ieškovui K. B. iš atsakovo G. O. 600 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K. B. iš atsakovo G. O. 1000 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.