Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S., atstovaujamo įstatyminių atstovų R. S. ir A. S., apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6501-221/2010 pagal ieškovo M. S., atstovaujamo įstatyminių atstovų R. S. ir A. S., ieškinį atsakovei G. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovai R. S. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovės ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 20 000 Lt, o priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti padidinti iki 2000 Lt. Ieškovo atstovai nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas ir netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas. Mažindamas žalos atlyginimo sumą teismas atsižvelgė tik į atsakovės turtinę padėtį ir specialisto išvadoje konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas netinkamai taikė neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 str.), išskirtinę reikšmę teikdamas vien žalą padariusio asmens turtinei padėčiai. Teismas neatsižvelgė į esminį neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, sužalojus sveikatą - sužalojimo pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus. Šiuo metu esanti sunki atsakovės materialinė padėtis negali būti pagrindas žymiai sumažinti neturtinės žalos dydį, nes tokiu atveju panaikinama atsakomybė už neteisėtus veiksmus. Sužalotas mažametis vaikas, jam nustatyta diagnozė - nerimo sutrikimas. Vaikas patyrė skausmą, nepatogumus ir išgyvenimus ne tik dėl sužalojimo, bet ir dėl žaizdos siuvimo, skiepijimo keturis kartus po operacijos atlikimo. Medicininiai dokumentai paneigia teismo išvadas ir patvirtina, kad visi nurodyti požymiai (miego sutrikimas, tamsos baimė ir baimė miegoti vienam, sustiprėjęs nagų kramtymas, sutrikusi kalba) buvo įkandimo pasekmė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iki įvykio vaikui nereikėjo logopedo pagalbos, nebuvo prabudimo naktį iš baimės, isteriško rėkimo, baimės miegoti vienam ir tamsoje, ir tai nebuvo užfiksuota medicininiuose dokumentuose. Po įvykio vaikas pas psichologą buvo vedamas pusę metų, užmigdavo tik su tėvu ir šviesoje, jo kalba yra 2009 metų lygyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo patiriama neturtinė žala. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir vertingiausių asmens neturtinių vertybių, todėl šios vertybės pažeidimas neteisėtais veiksmais sąlygoja didesnių sumų priteisimą nukentėjusiems, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas privalėjo atsižvelgti į jauną vaiko amžių, į sužalojimu sukeltus padarinius, kuriuos sukėlė nerūpestingas ir neatsakingas atsakovės elgesys, kuris vertintinas kaip didelis neatsargumas. Mažamečio vaiko asmenybė nėra susiformavusi, tam didelę įtaką turi aplinkos veiksniai, pasitikėjimas aplinka ir asmenimis. Sutrikdyta vaiko emocinė pusiausvyra ir atsiradęs perdėtas baimės ir pavojaus jausmas įtakoja berniuko tolesnę būseną ir elgseną ir gali turėti neigiamą įtaką ateityje. Teismas nepagrįstai priteisė ne visas ieškovų patirtas advokato atstovavimo išlaidas, neteisingai taikė CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies ir 98 straipsnio normas. Teismas konstatavo neturtinės žalos padarymo faktą ir už ją atsakingą asmenį, tik priteisė žymiai mažesnę sumą. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, formaliai taikė CPK nuostatas, neatsižvelgė į ginčo esmę, bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškinys iš esmės patenkintas, nesivadovavo Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, taip pat nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Atsakovė G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad teismo sprendime išsamiai išanalizuoti visi neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai. Apeliantų teiginiai, kad teismo sprendimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai, nepagrįsti, nes jų minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teismas tinkamai įvertino rašytinius įrodymus – medicininius dokumentus, kurių turinį analizavo kartu su liudytojos – vaiko gydytojos – parodymais. Apeliantų argumentai dėl netisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų taip pat nepagrįsti. Teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidas paskirstydamas proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ginčo esmės nesudaro pagrindo pakeisti teismo sprendimą.

Šioje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju nustatymo. Apeliantų nuomone, teismas mažindamas žalos atlyginimo sumą netinkamai taikė neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnis), išskirtinę reikšmę teikdamas vien žalą padariusio asmens turtinei padėčiai.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigine išraiška (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Ieškovai ieškiniu prašė priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, apeliaciniu skundu priteistą neturtinės žalos dydį prašo padidinti iki 20 000 Lt. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi tinkamais kriterijais, juos teisingai pritaikė faktinėms bylos aplinkybėms, atskleidė kiekvieno iš jų reikšmę bei įtaką, nustatant teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į sveikatos sužalojimų laipsnį, tai yra į tai, kad įkandus šuniui mažamečiui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei teisingai įvertino sužalojimo pasekmes. Ieškovai nurodė, jog po šuns įkandimo vaikui sutriko miegas (miegodamas garsiai šaukia, verkia, blaškosi ir prabunda), atsirado tamsos baimė ir baimė miegoti vienam, sustiprėjo nagų kramtymas, pradėjo sunkiau išlaikyti dėmesį veiklos metu, pasikeitė jo elgesys su gyvūnais. Byloje pateikta M. S. asmens sveikatos istorija patvirtina, jog ir iki įvykio buvo kreiptasi į gydytoją su analogiškais nusiskundimais, 2005-02-08 diagnozuotas miego sutrikimas, 2008-02-04 jis buvo nusiųstas neuropatalogo konsultacijai dėl neurozės. Tėvų teigimu, vaikui taip pat sutriko kalba, jis pradėjo greitai kalbėti, netarti visų garsų, kramtyti nagus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. M. (mažamečio gydytoja) nurodė, kad vaikas kalbėjo gražiai, po įvykio kalba nepasikeitė, tik baikštesnis pasidarė (b.l. 86). Iš 2010-01-11 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad M. S. nagus kramtė ir iki įvykio, pykčio reakcijos taip pat buvo stebimos ir iki įvykio (b.l. 13). Minėtas išrašas taip pat patvirtina, jog pritaikius gydymą miego kokybė pagerėjo (išmiega naktį beveik neprabusdamas), taip pat sumažėjo nagų kramtymas bei pykčio reakcijos. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog visi minėti požymiai neabejotinai yra šuns įkandimo pasekmė, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrįsta, kadangi tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje taip pat nėra duomenų, kad patirtas sužalojimas turės liekamųjų reiškinių. Priimant skundžiamą sprendimą atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens kaltę, t.y. į tai, kad žala buvo padaryta atsakovei nesiėmus būtinų atsargumo priemonių. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, išskirtinę reikšmę suteikė vien žalą padariusio asmens turtinei padėčiai. Kaip jau buvo minėta, teismas vadovavosi visais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tame tarpe įvertino ir atsakovės turtinę padėtį. Nors esminis neturtinės žalos atlyginimo faktorius sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusiojo asmens dvasiniai išgyvenimai, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, šio kriterijaus taip pat negalima ignoruoti. Pažymėtina, jog didelių piniginių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų neturinčio fizinio asmens gali būti jam nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės turtinė padėtis taip pat yra privalomas kriterijus, kurį teismas privalėjo įvertinti, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visus ieškovų nurodytus bei įstatyme nustatytus neturtinės žalos vertinimo kriterijus ir nustatė protingą bei teisingą, teismų formuojamą praktiką faktiškai atitinkantį ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį. Todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, didinat teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nėra.

Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies esant pagrįstu apeliacinio skundo argumentą dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir atstovavimo išlaidų) paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnio 1-2 dalys. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato bylinėjimosi išlaidų, proporcingų patenkintų reikalavimų daliai, atlyginimą. Tačiau nustatant patenkintų reikalavimų dalį vertintinas ne tik priteistos neturtinės žalos dydis, bet ir pats reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino ieškiniu pareikštą reikalavimą priteisti neturtinę žalą, tik įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neturtinės žalos dydį nustatė kur kas mažesnį, nei prašė ieškovas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas buvo patenkintas maždaug 50 procentų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistos atstovavimo išlaidos didintinos iki 1 000 Lt.

Vadovaudamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos dydžio nepaneigia teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir padarytų išvadų, todėl teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis), tik padidintinos ieškovui priteistos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, tik patikslinti jo dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovės G. S. ieškovui M. S., atstovaujamam įstatyminių atstovų R. S. ir A. S., jas padidinant iki 1 000 Lt.