- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2-111-494/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03455-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- G. O.
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. B. (K. B.) ieškinį atsakovui G. O. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. B. ieškinyje nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 9 val. 30 min. šalia (duomenys neskelbtini) tvenkinio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., jį sužalojo atsakovo šuo. Ieškovas su L. P. ėjo takeliu vienas paskui kitą šalia (duomenys neskelbtini) tvenkinio, tuo metu atsakovo G. O. vedamas vokiečių aviganio veislės šuo be jokios priežasties šoko, užpuolė ieškovą ir, kadangi šuns šeimininkas nesugebėjo susivaldyti su šuniu, nes šuns pavadėlis buvo labai ilgas ir šuns šeimininkas vedžiojo savo augintinį be antsnukio, šuo griebė dantimis ir įkando ieškovui į kairės rankos dilbį. Po šuns įkandimo ieškovas patyrė šoką ir labai išsigando, nes šuo buvo didelis ir vokiečių aviganio veislės, galimai dresuotas kaip kovinis šuo. Iš sukandžiotos rankos žaizdos labai bėgo kraujas, žaizda buvo gili ir todėl ieškovas, bijodamas nukraujuoti iškvietė Greitąją Medicinos Pagalbą (toliau GMP). Atsakovas G. O., nors gyveno netoliese, ieškovui jokios pagalbos nesuteikė, niekuo nepadėjo, neatsiprašė, o dar ir priekaištavo, kad ieškovas su draugu prie tvenkinio vaikšto ir nėra kur vedžioti šunį. Po to atsakovas pasikvietė prie savęs šunį ir iš įvykio vietos greitai pasišalino. Kai atvažiavo GMP, gydytojas aprišo žaizdą ir davė siuntimą į VĮ Respublikinės Vilniaus Universitetinės Ligoninės traumatologinį punktą, nes reikėjo padaryti būtinus tyrimus ir injekcijas. Tą pačią dieną apie 11 val. 10 min. ieškovui nuvykus į traumatologinį punktą jam buvo padarytos injekcijos, skiepai nuo stabligės ir nuo pasiutligės, gydytojai dar kartą sutvarstė žaizdą. Žaizda kraujavo ir tuo pačiu labai skaudėjo ranką, nes žaizda buvo plėštinė-kastinė, kartu buvo nubrozdinta oda. 2011 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą. Dėl šuns įkandimo ir pavojaus susirgti pasiutlige ieškovas daug kartų turėjo lankytis skubios traumatologinės pagalbos skyriuje, jam ten darydavo injekcijas ir tvarstoma žaizda; žaizdos gydymui ir priežiūrai ieškovas naudojo savo asmenines lėšas, pirko medikamentus, tvarsčius ir bendrai panaudojo piniginių lėšų už 61,04 Lt. Šuns sukandžiojimo pasėkoje ieškovui buvo padaryti sužalojimai specialisto išvadoje Nr. G2710/00(01) vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl teismo medicininės ekspertizės atlikimo ieškovas sumokėjo bendrai 66 Lt. Iš viso turėjo 127,04 Lt išlaidų. Dėl sukandžiojimo ieškovas buvo laikinai nedarbingas nuo 2011 rugpjūčio 31 iki 2011 m. rugsėjo 19 d., iš viso 14 darbo dienų. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinė komisija 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. TK 16-116 nustatė, kad atsakovas G. O. pažeidė 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-3-73 patvirtintą Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 ir 57 p. p. reikalavimus, tuo pačiu LR ATPK 110 str. 5 d., ir jam buvo skirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda. Atsakovas nei įvykio metu nei po jo, nei tuo metu, kai bylą nagrinėjo komisija ir po jos sprendimo paskelbimo nei karto nepasiteiravo pas ieškovą apie jo sveikatą, apie psichologinę būklę, apie tai kaip gyja ranka, nesivargino net atsiprašyti dėl įvykusio įvykio. Atsakovui yra visiškai neįdomu ir nesvarbu, kad ieškovui po šuns įkandimo ir sužalojimo rankoje visam gyvenimui liko randas, kuris yra matomoje vietoje. Už patirtą traumą ieškovas gavo tik simbolinę draudimo išmoką ir tuo pačiu visas gydymo išlaidas ieškovas padengė iš savo lėšų. Visiems reikalingiems medikamentams ir kitoms medicininėms paslaugoms, vykimui pas gydytojus ieškovas taip pat išleido nemažą sumą pinigų. Atsakovas su ieškovu nebendravo ir nesiūlė nei materialinės, nei moralinės pagalbos, nors jam kyla civilinė atsakomybė už ieškovui padarytą žalą ir kartu už dėl šio sveikatos sužalojimo ieškovo patirtus nuostolius. Šuns sukandžiojimas padarė didelę įtaką ieškovui. Jis patyrė didelį šoką, didelius fizinius skausmus. Patirtas dvasinis sukrėtimas ieškovą lydi visą laiką. Sužalota ranka kiekvieną dieną primena apie įvykusį šuns užpuolimą ir sukandžiojimą. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neužtikrindami tinkamos savo šuns priežiūros, atsakovas pažeidė pareigą savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos ir taip padarė žalą ieškovui. Atsakovas yra šuns savininkas, jo šuns padaryta žala akivaizdi - ieškovui K. B. sužalota ranka, ko pasėkoje atlikti būtini tyrimai ir injekcijos. Visa tai akivaizdžiai liudija medicininiai ir kiti dokumentai. Tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra akivaizdus priežastinis ryšys. Be to, dėl patirto streso ieškovas 2011 m. rugsėjo 22 d. privalėjo kreiptis į psichologą. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Ieškovas išgyveno šoką, jis kentėjo fizinį ir psichologinį skausmą, pasekmės dėl sukandžiojimo paliko ilgalaikį pėdsaką, sukandžiojimo pasekmių šalinimo procesas bus ilgalaikis. Sukandžiojimas skaudus ieškovui ypač dėl to, kad įvykį jis prisimena vos tik pažvelgus į ranką nes sukandžiojimo pasekmės bus matomos visą gyvenimą. Padarytą neturtinę žalą vertina 7000 Lt. Taip pat pateikė papildomų argumentų dėl turėtų išlaidų, turtinės žalos pagrįstumo 9b.l. 24-26). Prašo priteisti iš atsakovo G. O. 127,04 Lt turtinės žalos, 7000 Lt neturtinės žalos; bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas G. O. pateikė atsiliepimą (b.l. 51-55), kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad šuo buvo vedžiojamas prie pat savo namo teritorijos einančiu siauru takeliu, esančiu šalia tvenkinio. Takelis nėra intensyvaus naudojimo, juo paprastai nevaikšto jokie žmonės, aplinkui apaugę žole ir brūzgynais, juo naudojasi tik šalia esančių namų gyventojai. Pašaliniai žmonės įprastai vaikšto palei (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuo jos į kairę link tvenkinio einančiu keliu. Atsakovas šunį vedė pririšęs pavadžiu. Antsnukis šuniui nebuvo uždėtas, kadangi buvo nuošalioje teritorijoje, o šuo yra paklusnus, draugiškas, nėra piktas, niekuomet nepuola žmonių. Šuns veislė nėra priskirta prie agresyvių, todėl Gyvūnų priežiūros ir laikymo Vilniaus rajone taisyklių 57 punktas neįpareigoja neagresyviems šunims uždėti antsnukio, išskyrus atvejus, kai šuo yra žmonių susibūrimo vietose. Šiuo atveju atsakovas elgėsi pagal nustatytas taisykles ir bendras atsargumo normas, šuo vedžiojimo metu ėjo šalia jo dešinės kojos per žolę greta takelio, pavadėlį laikė dešinėje rankoje. Ieškovas prasilenkdamas ėjo pro atsakovo kairę pusę ir prasilenkimo metu trenkėsi į atsakovą petimi. Tuo pat metu šuo matyt tokią situaciją suvokė kaip agresyvų elgesį prieš šeimininką ir netikėtai atsisukęs atgal bei šoktelėjęs trumpai sugriebė ieškovui už jo dilbio. Viskas įvyko labai staiga, nenumatytai ir dėl labai nedidelio atstumo atsakovas niekaip negalėjo užkirsti kelio tokiam šuns veiksmui, tuo pat metu truktelėjo pavadį ir prisitraukė šunį prie savęs, tačiau šuo jau buvo įkandęs ieškovui ir paleidęs jo ranką. Jokių kitų kandžiojimo ar puolimo veiksmų ieškovo atžvilgiu šuo neatliko. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas negali būti laikomas kaltu dėl atsitikusio netikėto įvykio, nes buvo ėmęsis visų protingai galimų atsargumo priemonių, nebuvo pažeidęs jokių privalomų taisyklių. Tai, kad dėl įvykio vėliau buvo baustas administracine tvarka, nepatvirtina jo kaltės dėl įvykio, nes šiuo atveju nuobauda buvo skirta dėl Gyvūnų priežiūros ir laikymo Vilniaus rajone taisyklėse numatytų neigiamų pasekmių, t.y. 36 ir 57 punktų nuostatų, kurios nustato pareigą nepakenkti kitiems žmonėms, pažeidimo. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti jo tyčios ar didelio neatsargumo dėl atsiradusių pasekmių, nes įvyko netipinė, neeilinė situacija, kurios negalėjo protingai prognozuoti, o dėl įvykusios situacijos pasekmių jau yra nubaustas ir dėl to gailisi. Sutinkamai su LR CK 6.267 str. 1 d. ir 6.270 str. 1 d. gyvūnų savininkui atsakomybė už žalą, padarytą kitiems asmenims, taikoma tik tuomet, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Mano, kad esminę įtaką nelaimingam atsitikimui turėjo paties ieškovo didelis neatsargumas (ieškovas, jei būtų elgęsis kaip normalus atsargus žmogus, prieš prasilenkdamas būtų sustojęs (kaip visuotinai žinoma, šunys nepuola nejudančių, ramiai stovinčių žmonių) ir leidęs praeiti žmogui, vedinam šunimi, tačiau neapdairiai ir gana grubiai elgdamasis užkabino atsakovą petimi), dėl ko paaiškinamas šuns elgesys, kai šuo instinktyviai vieną kartą trumpai sugriebė už ieškovo rankos, kuri dėl fizinio kontakto su atsakovu matomai buvo staigesniame į mostą panašiame judesyje, be to, galimai medžiokliško tipo ieškovo apranga ar kvapas papildomai sukėlė šuniui nepatiklumą ieškovu. Ieškovas melagingai teigia, jog po įkandimo žaizda gausiai kraujavo, kad jis labai išsigando. Jokio išgąsčio ieškovo veiksmuose nesimatė, o žiūrint į įkandimo vietą matėsi šuns dantų paliktos natūraliai pakraujavusios žymės, tačiau intensyvaus kraujo bėgimo nebuvo. Dėl incidento ieškovas netrukus pradėjo reikalauti, kad atsakovas jam sumokėtų kompensaciją už tai, kad jis nesikreiptų į policiją, ir jei nenori dėl to turėti rūpesčių. Atsakovui atsisakius jam sumokėti, jis netrukus ėmė skambinti policijai, greitajai pagalbai, dirbtinai sureikšminant įvykį ir taip keršto motyvais realizuojant savo grasinimus, sukelti atsakovui rūpesčių; ir po skambučio policijai ieškovas toliau vis darė psichologinį spaudimą kalbėdamas apie baudžiamąją atsakomybę. Atvykę policijos pareigūnai pamatę situaciją stebėjosi dėl to, kad buvo taip sureikšmintas incidentas ir paėmę paaiškinimus išvažiavo. Tai, jog ieškovas atliko aukščiau minėtus organizacinius veiksmus, neskubėjo ir beveik valandą po iškvietimo laukė, kol atvyks policija ir greitoji pagalba, nepasinaudojo automobilyje, kuriuo buvo atvažiavęs prie tvenkinio, vaistinėle, patvirtina, kad nebuvo jokio neatidėliotino atvejo dėl sveikatos sutrikdymo, ir kad ieškovas buvo blaiviai, o ne kaip labai išsigandęs ir pasimetęs asmuo, įvertinęs situaciją bei sąmoningai atliko veiksmus, kuriais būtų sukelta kuo daugiau rūpesčių atsakovui. Visą laiką, kol atvažiavo ieškovo išsikviesta policija ir greitoji pagalba (apie 45-60 min nuo iškvietimo), jokių intensyviai bėgančio kraujo žymių nebuvo, ieškovas visą laiką buvo šalia ir neprašė pagalbos suteikimo, tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Jei būtų buvusi rimta situacija, atsakovas nebūtų kaip nors elgęsis, kad dar labiau sukomplikuotų situaciją ar padidintų žalą ieškovo sveikatai ir tikrai būtų ėmęsis veiksmų pirmosios pagalbos suteikimui; ieškovas pats būtų nuskubėjęs pas šalia nelaimingo atsitikimo vietos gyvenančius žmones gauti pirmą medicininę pagalbą. Melagingi ir ieškovo teiginiai, kad atsakovas pasišalino iš karto po incidento. Atsakovas davė ieškovui savo telefono numerį, nuvedė šunį namo ir grįžo laukti policijos. Vertinant ieškovo nesąžiningumą, pažymėjo ir tai, kad ieškovas be pagrindo medikams nurodė, jog jam įkando nežinomas šuo, nors realiai ieškovas žinojo, koks konkrečiai šuo jam įkando ir kieno jis, turėjo atsakovo telefono numerį, adresą, duomenis. Atsakovas turėjo visus šuns skiepijimo dokumentus ir ieškovas netrukdomai galėjo pats ar per pareigūnus imtis veiksmų, kad išsiaiškintų dėl įtarimų, ar šuo sirgo pasiutlige, ar buvo skiepytas, užuot vėliau pulti medikams teigti, kad įkando nežinomas šuo ir imtis skiepytis nuo pasiutligės. Visuotinai žinoma, kad skiepijama nuo pasiutligės paprastai tik tais atvejais, kai nežinomas šuns šeimininkas, nėra jokių šuns skiepijimą patvirtinančių dokumentų, nėra galimybės rasti to šuns ir nustatyta tvarka šunį stebėti 10 dienų dėl galimų elgesio pokyčių, kurių nesant poreikio skiepytis nuo pasiutligės po įkandimo nėra. Ieškovas galėjo nurodytas aplinkybes išsiaiškinti, tačiau pats savo veiksmais sąmoningai sudarė sąlygas papildomoms išlaidoms, kurių šiuo atveju nėra pagrindo iš atsakovo reikalauti. Ieškovo sužalojimas priskiriamas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Be to, galimai paties ieškovo aplaidūs ir nerūpestingi veiksmai sudarė sąlygas ilgesniam žaizdos gijimui - iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad jis po pirmos medikų apžiūros, įvykusios 2011-08-28, pakartotinai apžiūrai į polikliniką kreipėsi tik 2011-09-08. Todėl ir šiuo atveju turėtų būti kritiškai vertinami į ieškovo pateikiami dokumentai dėl medicininių išlaidų. Be to, ieškinio 4 priedu pateiktas receptas akivaizdžiai užpildytas ne vieno žmogaus, t.y. įstaigos pavadinimas, ligonio duomenys, išrašymo data surašyta viena rašysena, o skiriamų vaistų duomenys jau kita rašysena. Šiuo atveju pagrįstai kyla abejonė dėl galimo dokumento klastojimo. Prie recepto pridėtame kvite matyti, jog pirktas ne tik recepte išrašytas vaistas – geriamos granulės už 19,34 Lt, o ir papildomas vaistas, kuris nebuvo nurodytas recepte už 38,52 Lt sumą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo reikalauti išlaidų už gydytojų nepaskirtus vaistus. Taip pat šiuo atveju nebuvo būtina jokia ekspertizė ir ji daryta paties ieškovo iniciatyva, apie tai atsakovo neinformuojant ir nederinant klausimo dėl jos būtinumo ar neišvengiamumo. Žalos atlyginimas neturi sudaryti pagrindo šaliai be pagrindo praturtėti kito asmens sąskaita. Ieškovas pateikė teismui duomenis, kad už patirtus sužalojimus jis gavo 200 Lt draudimo išmoką, kuri ne tik padengia ieškovo patirtą žalą (ieškovo prašoma 127,04 Lt suma - nors realiai pripažintina tik 19,34 Lt žalos suma), bet ir ją ženkliai viršija, todėl ieškovas, gavęs žalos atlyginimą už patirtus sužalojimus iš trečiųjų asmenų, neturi pagrindo jos dar papildomai reikalauti iš atsakovo, tokiu būdu siekiant pasipelnyti. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad ieškovas niekaip neįrodo, jog dėl įvykio patyrė neturtinę žalą, t.y. kad patyrė stiprių išgyvenimų, kad jis nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, ir dėl to nežino kaip tai paveiks jo tolimesnę sveikatą. Ieškovas sąmoningai ir blaiviai elgėsi po incidento, atliko planuotus organizacinius veiksmus, kryptingai rinko duomenis, siekdamas apkaltinti atsakovą, taip pat matomai siekdamas gauti kuo didesnę draudimo išmoką už sveikatos sutrikdymo žalą. Ieškovas nei įvykio metu, nei praėjus daug laiko nuo jo, nesiskundė jokiais papildomais sveikatos sutrikimais, jo nurodomas kreipimasis į psichologą negali pagrįsti neturtinės žalos kilimo aplinkybių. Tikėtina, kad toks vienkartinis kreipimasis buvo sąlygotas ne objektyvios būtinybės, o tikslingai, siekiant gauti bent kokį įrašą ir sudaryti pagrindą ieškiniui pateikti. Atkreipia dėmesį, kad į psichologą ieškovas kreipėsi praėjus beveik mėnesiui nuo įvykio, ir jau po to, kai žaizda buvo pilnai sugijusi. Visiškai nesuprantama ir negalima įvertinti, kokia forma ir kur konkrečiai yra atliktas toks konsultacijos įrašas, todėl toks įrodymas atmestinas kaip nepagrįstas, ieškovas įvykio metu vaikščiojo po paprastai žmonių nevaikščiojamas gamtines vietoves, buvo apsirengęs medžioklinio tipo aprangą, nevengė eiti visiškai arti atsakovo ir šuns, todėl laikytina, kad susidūrimai su gyvūnais ir situacijomis gamtoje ieškovo negąsdino. Taip pat ieškovas nepagrįstai bando prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sieti su plastinės chirurgijos operacijomis brangiausiose privačiose klinikose. Jis nepateikė jokių duomenų, kad ketina ir atliks tokią operaciją, o jei ir būtų toks poreikis, tokią operaciją, nustačius būtinumą galima daryti planine tvarka su siuntimu įprastinėje gydymo įstaigoje; akivaizdu, kad jokio poreikio operacijai nėra, ieškovas jos neatliko ir neatliks, pagal ieškovo pateiktus duomenis randai parastai formuojasi ar gyja 9-12 mėnesius, per kuriuos turi būti naudojami randus mažinantys preparatai. Taigi ieškovas nepagrįstai teismui nurodo teorinę, o ne faktiškai patirtą žalą.
Teismo posėdžio metu atsakovas, jos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, liudytojo L. P. patvirtinta ir šalių neginčijama, kad 2011-08-28, apie 9.30 val. Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie tvenkinio atsakovo G. O. šuo, vokiečių aviganis, sužalojo ieškovą K. B., t.y. įkando jam į kairės rankos dilbį. 2011-08-31–2011-09-08 atlikto tyrimo pagrindu surašyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 2710/11 (01) patvirtina, kad K. B. padarytos kąstinės žaizdos su odos nubrozdinimu kairiame dilbyje, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kąstinių žaizdų sveikata sutriko ilgiau 10 dienų (b.l. 14).
CK 6.267 str. 1 d. nustato, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t.y. jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Atsakovas G. O. teigia, kad žala buvo padaryta dėl paties K. B. veiksmų, kad jis tyčia praeidamas užkliudė jį (atsakovą) petimi, šį veiksmą vertina kaip iššaukusį šuns agresiją, taip pat teigia, kad ieškovo didelis neatsargumas pasireiškė tuo, kad jis buvo apsirengęs medžiokline apranga, kad nevengė eiti šalia atsakovo ir šuns, kad vaikščiojo po paprastai žmonių nevaikščiojamas vietoves, kt. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, išdėstytais dėl paties K. B. kaltės. Visų pirma, nėra nustatyta, kad tarp šalių iki įvykio būtų kilęs koks nors konfliktas, todėl visiškai neaišku, kuo grindžiama, kad ieškovas turėjo vengti eiti pro šunį (kuris buvo šeimininko vedamas už pavadėlio), kodėl turėjo stovėti ramiai, pasitraukti, ar kt. – nei ieškovas, nei pats atsakovas neteigia, kad, pvz., ieškovas įsibrovė į privačią teritoriją, kad dėl šuns elgesio būtų matyti, jog situacija grėsminga ar pan.; kaip su įvykiu susijusi medžioklinė apranga; kodėl asmens vaikščiojimas viešoje vietoje (ne kokiame laukinių žvėrių draustinyje, o priemiestyje, žmonių gyvenamoje teritorijoje) ir nesibaiminimas šunų (tuo labiau vedinų šeimininkų) būtų pagrindas spręsti, kad yra jo paties tyčios, neatsargumo. Ir antra, pagal LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d. gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Civilinė atsakomybė asmeniui, kuriam žalos padaręs gyvūnas priklauso nuosavybės teise, atsiranda be kaltės. Minėta, kad pagal CK 6.267 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje nustatyta, kad ieškovui įkando šuo ir padarė kūno sužalojimą (b.l. 6-11, 14), šuo yra atsakovo G. O., buvo vedžiojamas viešoje vietoje, taigi, būtent atsakovas turi ir turėjo pareigą užtikrinti, kad jo šuo nepadarytų žalos. Be to, dėl įvykio atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-11-08 nutarimu Nr. TK 16-116 pripažintas pažeidęs LR ATPK 110 str. 5 d. ir nubaustas bauda (b.l. 19). Teismas pažymi, kad atsakovas pats sau prieštarauja teigdamas, kad šuo yra dresuotas ir neagresyvus, ir tuo pačiu įrodinėdamas, kad šuo galimai klaidingai įvertino, pvz., kažkokį fizinio kontakto garsą, ar kad vien šuns buvimo faktas įpareigoja kitus asmenis pasitraukti. Esant išdėstytam, darytina išvada, kad CK 6.270 str. 1 d. numatytų aplinkybių nenustatyta, todėl atsakovui G. O. kyla atsakomybė už jo žinioje esančio naminio gyvūno padarytą žalą.
Dėl turtinės žalos atlyginimo. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. CK 6.283 str. 2 d. nustato, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
Ieškovas K. B. prašo priteisti 127,04 Lt turtinė žalos, kurią sudaro: 61,04 Lt vaistams, 66 Lt už medicinos specialisto išvadą. Reikalavimus grindžia receptu ir kvitais, iš kurių matyti, kad ieškovas 2011-08-28 sumokėjo 57,86 Lt už vaistus „Brexin“ ir „Medoclav“, 2011-09-19 – 3,18 Lt už pleistrą „Mepore“, 2011-08-31 – 65 Lt už teismo medicinos ekspertizės dėl šuns įkandimo į ranką atlikimą ir 1 Lt komisinį mokestį bankui (b.l. 12-13, 15, 27, 30-31), išrašais iš medicininių dokumentų, jog buvo gydomas dėl įkandimo (b.l. 27-29), minėta Specialisto išvada (b.l. 14).
Atsakovas mano, jog galimai paties ieškovo aplaidūs ir nerūpestingi veiksmai sudarė sąlygas ilgesniam žaizdos gijimui; pateiktas receptas galimai užpildytas ne vieno žmogaus, todėl kyla abejonė dėl klastojimo; su atsakovu nebuvo derinama dėl ekspertizės būtinumo ir neišvengiamumo, ekspertizė nebuvo būtina ir daryta paties ieškovo iniciatyva. Taip pat nurodo, kad ieškovo gauta 200 Lt draudimo išmoka ne tik padengia ieškovo patirtą žalą, bet ją ir viršija, todėl ieškovas siekia pasipelnyti.
Byloje nustatyta, kad UADB „Ergo Lietuva“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo K. B. 200,00 Lt dydžio draudimo išmoką už nelaimingą atsitikimą (b.l. 20). Tiek CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 4 dalis, tiek CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą, 2 dalis nustato, kad sveikatos sužalojimo atveju į atlygintinos žalos dydį įskaitomos socialinio draudimo išmokos, o savanoriškojo draudimo išmokos – neįskaitomos. Duomenų apie tai, kad ieškovui yra išmokėta ne savanoriškojo, o socialinio draudimo išmoka, byloje nepateikta, todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovas yra gavęs žalos atlyginimą.
Ieškovo pateikti minėti medicininiai dokumentai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl šuns įkandimo ieškovui buvo padarytas sužalojimas, kad jis iš karto kreipėsi į gydytojus ir jam buvo skirtas gydymas. Aplinkybės, kad medicininis pleistras pirktas po kelių savaičių po įvykio, receptas užpildytas skirtingais rašikliais, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovui nereikėjo jokių medikamentų, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, į išlaidų vaistams dydį, darytina išvada, kad atsakovas nenuginčijo būtinybės ieškovui taikyti gydymą, todėl 61,04 Lt išlaidos yra susijusios su sužalojimu ir priteistinos ieškovui iš atsakovo. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas neargumentavo, kokiu pagrindu ieškovas turėjo derinti su juo klausimus dėl ekspertizės atlikimo. Sveikatos sužalojimo tyrimas yra nukentėjusio asmens tyrimas, ekspertas (specialistas) tiria sužalojimų pobūdį ir nenustato jokio žalos dydžio; net ir padarius prielaidą, kad atsakovas dalyvautų tokiame tyrime, visiškai neaišku, kas nuo to pasikeistų – išvados apmokėjimo dydis ar kas kita; nėra pagrindo nustatinėti kokius nors draudimus asmenims tirtis sužalojimus, todėl nėra pagrindo abejoti ir eksperto išvados būtinumu, iš atsakovo ieškovui priteistina 66 Lt už ekspertizę.
Iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 127,04 Lt turtinės žalos atlyginimo (CPK 185 str., 187 str.). Kadangi ieškovas nereikalauja priteisti išlaidų už vakcinavimą, teismas atskirai neaptaria skiepijimo nuo pasiutligės būtinybės, kadangi šios aplinkybės byloje nėra reikšmingos.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė 7000 Lt neturtinę žalą, kurią grindžia tuo, kad dėl šuns įkandimo patyrė didelį šoką bei fizinius skausmus, patirtas dvasinis sukrėtimas ieškovą lydi ir dabar, nesužalota ranka primena apie įvykį; dėl streso 2011-09-22 privalėjo kreiptis net į psichologą; taip pat ateityje bus būtinos rando pašalinimo operacijos, taip pat papildomos išlaidos gydytojo konsultacijoms, medikamentams, kt. Pridėjo informaciją dėl randų panaikinimo, plastinių operacijų kainininkus (b.l. 32-37). Taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2005 išdėstytais bendrais taikytinais principais, išaiškinimais bei argumentais.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CPK 250 str. 1 d.). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir išlaidas, kurie yra pagrįsti CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, kuris reiškia tai, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-202/2012, kt.).
Teismo manymu, šiuo atveju svarbūs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kad neabejotina, jog dėl šuns įkandimo ieškovas turėjo ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą; neturi reikšmės aplinkybė, kaip atrodė žaizda, ar smarkiai bėgo kraujas, kadangi yra specialisto išvada dėl sužalojimo pobūdžio; tačiau sužalota kūno dalis yra ranka, padarytas sužalojimas buvo trumpalaikis (ranka yra sugijusi), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas jaustų ypatingą diskomfortą; pats sveikatos sužalojimas (sutrikdymas) yra nesunkus ir nėra duomenų, kad ieškovui iki šiol ar ilgą laiką būtų apribotos, pvz., bendravimo galimybės, kad jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo (rankos negali valdyti ar valdymas apsunkintas, kitokie nepatogumai). Be to, pažymėtina, kad išlaidos už gydymą (esamoms ir/ar būsimoms plastinėms operacijoms) yra priskiriamos prie CK 6.283 str. 2 d. nurodytų nuostolių, o tokie nuostoliai atlyginami tik faktiškai turėti, todėl jų atlyginimo reikalaujantis asmuo privalo jas įrodyti (CPK 177 str.). Šiuo atveju ieškovo būsimų operacijų planavimas negali būti vertinamas kaip neturtinė žala bei nesudaro pagrindo vertinti ieškovo gydymo ateityje būtinumo bei išlaidų pagrįstumo.
Kaip buvo paminėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad dvasinių išgyvenimų neįmanoma įvertinti pinigais, pinigine kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieškovui būtinos psichologo konsultacijos, sužalojimas nesukėlė ieškovui ilgalaikių ir sunkių neigiamų pasekmių, žymaus darbingumo netekimo, į turtinės žalos dydį, atsakovo turtinę padėtį (b.l. 41-46, 48) bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovui K. B. padarytą neturtinę žalą atitinka 2000 Lt suma, kuri priteistina; likusioje dalyje ieškinys netenkintinas (CK 1.5 str. 4 d., CPK 175 str., 178 str.).
Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad byloje mokėtinas 139,00 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2011-10-13 informacinis pranešimas Nr. 19) yra minimali įstatymo reikalaujama turtinio ginčo suma, žyminis mokestis neskaidytinas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir priteistinas iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2010-01-13 informacinis pranešimas Nr. 02). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 5,08 Lt pašto išlaidų.
Ieškovas turėjo 2000 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b.l. 38), todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškovo ieškinys yra tenkinamas (tik mažinamas turtinio reikalavimo dydis), į bylos sudėtingumą, į tai, kad išlaidos už atstovavimą neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų dydžių, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 1500 Lt už teisinę pagalbą (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2127,04 Lt (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt septynis litus 04 ct.) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. O. 144,08 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 08 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.