- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-807-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01218-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. B. 1 311,65 Eur negrąžinto kredito, 207,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 53,20 Eur administravimo mokesčio, 311,13 Eur negautų pajamų (nuostolių) paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų negautų pajamų už negrąžintą 1 311,65 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.), 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1 311,65 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, t. y. įteikta atsakovo darbovietės administracijai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. B. 1 311,65 Eur negrąžintą kreditą; 207,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 19 d.); 53,20 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 19 d.); 311,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 19 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.); 85,49 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.); 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo 2020-05-17 – 1184,07 Eur, 2020-06-17 – 1156,01 Eur, 2020-07-17 – 1127,04 Eur, 2020-08-17 – 1097,13 Eur, 2020-09-17 – 1066,25 Eur, 2020-10-17 – 1034,36 Eur, 2020-11-17 – 1001,44 Eur, 2020-12-17 – 967,45 Eur, 2021-01-17 – 932,35 Eur, 2021-02-17 – 896,11 Eur, 2021-03-17 – 858,69 Eur, 2021-04-17 – 820,06 Eur, 2021-05-17 – 780,17 Eur, 2021-06-17 – 738,99 Eur, 2021-07-17 – 696,47 Eur, 2021-08-17 – 652,57 Eur, 2021-09-17 – 607,24 Eur, 2021-10-17 – 560,44 Eur, 2021-11-17 – 512,11 Eur, 2021-12-17 – 462,21 Eur, 2022-01-17 – 410,69 Eur, 2022-02-17 – 357,50 Eur, 2022-03-17 – 302,58 Eur, 2022-04-17 – 245,87 Eur, 2022-05-17 – 187,32 Eur, 2022-06-17 – 126,87 Eur, 2022-07-17 – 64,45 Eur; 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1 311,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 163 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-yh9bvhs2, bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirminis kreditorius tinkamai vykdė savo pareigą – pervedė atsakovui pinigines lėšas, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu nevykdė, taip pažeidė prievolę, atsiradusią jam tarp šalių sudarytos Sutarties pagrindu, todėl iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 1 311,65 Eur negrąžinto kredito.
5. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 207,71 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. balandžio 19 d., atsižvelgęs į tai, jog iš Sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 39 procentų dydžio metines palūkanas, kurios laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas).
6. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog Sutarties Specialiosiose sąlygose yra numatytas 378 Eur sutarties administravimo mokestis, kuris mokėjimo grafike išdėstytas 36 mėn. laikotarpiui, tai yra mokant po 10,50 Eur per mėnesį, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 53,20 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 19 d.). Pažymėjo, jog pagal VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administravimo mokestis ir / arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. Administravimo mokestis, neviršijantis VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020).
7. Teismas darė išvadas, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nurodė, jog: dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) ir buvo nutraukta Sutartis (priežastinis ryšys); atsakovo kaltė yra preziumuojama, nes jam, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti; atsakovas byloje prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė ir savo kaltės neginčijo; ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 311,13 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 311,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo tenkino.
8. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 311,65 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.), tenkino iš dalies priteisė ieškovei iš atsakovo 85,49 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 39 procentų metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) ir 39 procentų negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 39 procentų metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 27 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.).
9. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 311,65 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Vertino, kad pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. B. 39 procentų negautų pajamų už negrąžintą 1 311,65 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.); 2) dalyje dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1 311,65 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. B. 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1 311,65 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. B. 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Dėl Sutarties grafiko ir jame numatytos kredito kainos, kaip kriterijaus, apibrėžiančio apeliantės negautų pajamų (nuostolių) dydį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
10.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma . Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Be to, pradinis kreditorius, gavęs įmokas, būtų iš karto galėjęs perskolinti jas toliau už 39,00 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 39,00 proc. ar didesnių palūkanų srautas.
10.3. Teismas Sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantę įsivaizduoti, jog ji kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo Sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas.
10.4. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo Sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 995,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 378,00 Eur Sutarties administravimo mokestį. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu Sutarties grafiku.
10.5. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos prilyginimo kompensuojamosioms palūkanoms. Teismas neteisingai interpretuoja naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos priimtus išaiškinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamąją funkciją atliekančiomis palūkanomis. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas ir remiantis tokiais motyvais sprendžia netenkinti apeliantės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Neabejotina, kad teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laiko kompensuojamomis palūkanomis.
10.6. Apeliantė pažymi, jog teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
10.7. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
10.8. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 39,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantė patirs ateityje.
10.9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius) kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos , tačiau apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du reikalavimus formuluoja procentine išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
12. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui R. B. buvo suteiktas 1 400 Eur vartojimo kreditas, 36 mėnesių terminui (iki 2022 m. liepos 17 d.), mokant 39,00 proc. metines palūkanas. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020 m. balandžio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) priteisė apeliantei 311,13 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 19 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.); 2) 85,49 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.); 3) 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-05-17 – 1184,07 Eur, 2020-06-17 – 1156,01 Eur, 2020-07-17 – 1127,04 Eur, 2020-08-17 – 1097,13 Eur, 2020-09-17 – 1066,25 Eur, 2020-10-17 – 1034,36 Eur, 2020-11-17 – 1001,44 Eur, 2020-12-17 – 967,45 Eur, 2021-01-17 – 932,35 Eur, 2021-02-17 – 896,11 Eur, 2021-03-17 – 858,69 Eur, 2021-04-17 – 820,06 Eur, 2021-05-17 – 780,17 Eur, 2021-06-17 – 738,99 Eur, 2021-07-17 – 696,47 Eur, 2021-08-17 – 652,57 Eur, 2021-09-17 – 607,24 Eur, 2021-10-17 – 560,44 Eur, 2021-11-17 – 512,11 Eur, 2021-12-17 – 462,21 Eur, 2022-01-17 – 410,69 Eur, 2022-02-17 – 357,50 Eur, 2022-03-17 – 302,58 Eur, 2022-04-17 – 245,87 Eur, 2022-05-17 – 187,32 Eur, 2022-06-17 – 126,87 Eur, 2022-07-17 – 64,45 Eur); 4) atmetė reikalavimą priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 311,65 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo sutarties termino pasibaigimo, taip pat nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį
Dėl reikalavimo priteisti 39 proc. negautas pajamas už negrąžintą kredito sumą (1 311,65 Eur), skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.).
15. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).
18. Minėtoje nutartyje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovui nebūtų skaičiuojamos nuo visos 1 400 Eur kredito sumos, būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, ir ką pagrįstai ir išsamiai nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarta pozicija, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgiant į kredito gavėjui nustatytą (nurodytą) paskolos mokėjimo grafiką, nustatymo (skaičiavimo) būtent ir yra vyraujanti Lietuvos teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-378-467/2021; Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-350-460/2021 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš Sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.), skaičiuojant nuo visos negrąžintos 1 311,65 Eur kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 39 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 311,65 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.), tenkino iš dalies, priteisdamas 85,49 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 39 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) ir 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 39 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 26 d.) (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 27 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.).
22. Be to, pažymėtina, jog kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto mokėjimų grafiko, palūkanos, mokėtinos už suteiktą 1 400 Eur paskolą 36 mėnesių terminui su 39 proc. metine palūkanų norma, tinkamu sutarties įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 995,44 Eur. Skundžiamu teismo sprendimu, priimtu atsakovui už akių ieškovei jau yra priteista iš viso 604,33 Eur palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vertina, jog ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio; pagal sutartį mokėtinos palūkanos kurios negali viršyti 995,44 Eur sumos.
Dėl reikalavimo priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 311,65 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
23. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
24. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. balandžio 19 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.
25. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
28. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 311,65 Eur), skaičiuojant nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
29. Nors apeliantė nurodo, kad pradinis kreditorius, gavęs įmokas, būtų iš karto galėjęs perskolinti jas toliau už 39 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 39 proc. ar didesnių palūkanų srautas. Tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 39 proc. metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 procento) ir termino (180 dienų). Taip pat pagrįstai sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuojamas taikant 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
31. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.