- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-66-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02060-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ginant viešąjį interesą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ginti viešąjį interesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010.
2. Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. C. (P.), tretiesiems asmenims A. K., N. G. K. priteisė žalos atlyginimą. Marijampolės rajono apylinkės teismas atsakomybėn turėjo patraukti objekto – elektros tinklo ir (ar) įrenginio apskaitos spintos savininką. Tačiau teismas, ignoruodamas teisės normas, vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone, neteisėtai civilinėn atsakomybėn patraukė namo savininkę, kuri nėra šių santykių dalyvė. Pareiškėjas nesutinka su civilinėje byloje jam ir jo sutuoktinei suteiktu trečiųjų asmenų statusu, nes jie yra vartotojai ir atsakingi už jiems priklausantį elektros tinklą. Pareiškėjas nesutinka su ieškovės ieškinyje suformuluotu reikalavimu, kad teismas objektu, priklausančiu vartotojams, pripažintų namą. Priimti procesiniai sprendimai civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 peržengia teismams suteiktų įgaliojimų ribas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies ir 112 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Pareiškėjas dėl pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau teismas į pateikiamus argumentus nereagavo, nepagrįstai nurodydamas, kad toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Mano, jog prokuratūros nutarime neįvertintas skundžiamas teismui sprendimas, jo motyvų atitiktis teisės normų reikalavimams. Prokuroras savo nutarties nepagrindė materialinės teisės normomis ir neįrodė, kad teismo procesiniai sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) su skundu nesutiko.
4. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Generalinę prokuratūrą atlikti veiksmus, ginant viešąjį interesą, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalimi, pareikšti ieškinį teisme, yra susijęs su prokuroro pareiga kreiptis į teismą, o tai negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė jokių pagrįstų argumentų, galinčių patvirtinti proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, pažeidimus. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 10 d. nutarimas ir Aukštesniojo prokuroro 2021 m. liepos 22 d. nutarimas priimti įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant normų, reglamentuojančių prašymo, skundo tyrimo tvarką, išanalizavus bei įvertinus visas sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisės normas. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priimdama 2021 m. birželio 10 d. nutarimą, rėmėsi tyrimo metu gautais duomenimis, ginčo teisinius santykius kvalifikavo aktualiu teisiniu reguliavimu, vadovavosi teismų praktikos suformuotomis viešojo intereso gynimo taisyklėmis, nagrinėtas aplinkybes įvertino viešojo intereso gynimo aspektu ir išvadas argumentavo. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 buvo nagrinėjamas elektros tiekėjo ir vartotojo ginčas, kas nelaikoma viešuoju interesu. Pareiškėjo prašyme keliamų klausimų pobūdis leido daryti išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimo fakto, t. y. būtinos sąlygos kreiptis į teismą su ieškiniu. Be to, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad jis yra susijęs su teisme išnagrinėtos bylos, kurios sprendimas yra įsiteisėjęs, kvestionavimu. Aukštesnysis prokuroras 2021 m. liepos 22 d. nutarime išsamiai atsakė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl 2021 m. birželio 10 d. nutarimo, savo išvadas taip pat argumentavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą (skundą) atmetė.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skundžia prokuratūros priimtą sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą su ieškiniu pagal pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes (ginti viešąjį interesą).
7. Teismas nustatė, kad tiek prokurorė, tiek ir aukštesnioji prokurorė, nagrinėdamos atitinkamai pareiškėjo prašymą bei skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, savo iniciatyva rinko įrodymus, surinktus įrodymus analizavo ir vertino juos sistemiškai, o išvadas aiškiai motyvavo. Atsižvelgiant į tai, teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad prokurorės pažeidė proceso normas, nustatančias pareiškėjo prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūras. Vien pareiškėjo nesutikimas su prokurorių padarytomis išvadomis, nesant jokių objektyvių aplinkybių ar motyvų, savaime neturėjo įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
8. Teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjas iš esmės išreiškia nesutikimą su civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimtu sprendimu, nors sprendimas yra įsiteisėjęs, o pareiškėjas yra pasinaudojęs jam įstatymo suteikta teise jį apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pareiškime (skunde) nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorių veiksmai, atsisakant ginti viešąjį interesą, pažeidė proceso normas. Teismas, išdėstytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjo pareiškimą (skundą) atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai prašymą (skundą) dėl viešojo intereso gynimo atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo keliami klausimai neturi viešojo intereso požymio – visuomeninio reikšmingumo, nes yra susiję su privačiu ginču, kilusiu iš energijos tiekėjo bei vartotojo sudarytos sutarties. Prokurorai ir teismas neįžvelgia, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 teisėja priėmė savo subjektyvia nuomone pagrįstą sprendimą, prieštaraujantį Lietuvos Respublikos teisės aktams (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 punktui). Nurodo, kad atsakovė (L. P. (Ch.)) yra atsakinga tik už jai priklausančius elektros įrenginius, o už elektros prietaiso apsaugą atsakingas tinklo savininkas, nes elektros apskaitos prietaisas yra elektros tinklo neatskiriama dalis. Civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 teisėja peržengė jai įstatymų suteiktų įgaliojimų ribas, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalį, CPK 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 ir 4 dalis, dėl to asmuo buvo pripažintas kaltu be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktika, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas patikrino, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorių veiksmai, atsisakant ginti viešąjį interesą, pažeidė proceso normas, teismas taip pat nenustatė aplinkybių dėl proceso teisės normų pažeidimo.
Šalies argumentai
11.2. Pareiškėjas pakartotinai nurodo aplinkybes, susijusias su elektros tiekėjo ir vartotojo ginču dėl pažeistos elektros skaitiklio gaubto plombos, kuris buvo išspręstas Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010. Pareiškėjas nenurodo jokių naujų argumentų, visi pareiškėjo argumentai yra išsamiai išnagrinėti prokurorių atlikto tyrimo metu ir motyvuotai įvertinti teismui pateiktuose prokurorių nutarimuose bei skundžiamoje teismo nutartyje.
11.3. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kuriais kvestionuojamos išvados dėl viešojo intereso egzistavimo. Tik prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliantas atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko (reikalavimo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties). Iš pareiškimo ir atskirojo skundo turinio nustatyta, kad apeliantas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį laiko neteisėta ir nepagrįsta, prokuratūros prašo ginti viešąjį interesą išnagrinėtoje byloje. Spręstina, kad apeliacijos dalykas yra teismo procesinio sprendimo, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo dėl prokuratūros atsisakymo kreiptis į teismą su ieškiniu, ginant viešąjį interesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Dėl procesinio pobūdžio klausimų
14. CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
15. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas tokio poreikio nenustatė, todėl bylą nagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
16. Apeliantas taip pat prašo sudaryti komisiją, susidedančią iš Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų (trijų teisėjų kolegiją).
17. CPK 336 straipsnio 2 dalis numato, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.
18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos apimtį (bylą sudaro 1 tomas), nagrinėjamą klausimą ir suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad byla nelaikytina sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių atskirasis skundas turėtų būtų nagrinėjamas trijų teisėjų kolegijos sudėties, todėl šis apelianto prašymas netenkinamas.
Dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą (ne)pagrįstumo
19. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.
20. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokurorių veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 14 d. apeliantas Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pateikė prašymą ginti viešąjį interesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė S. V. 2021 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 13.12.-44 atsisakė kreiptis į teismą su ieškiniu pagal A. K. pareiškime nurodytas aplinkybes. 2021 m. birželio 22 d. apeliantas Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei pateikė skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 10 d. nutarimo. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė D. N. 2021 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 13.12.-61 paliko nepakeistą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2021 m. birželio 10 d. nutarimą. Vyriausioji prokurorė nurodė, kad prokurorė, siekdama įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susipažino su prašymo nagrinėjimui aktualiais dokumentais, rinko informaciją iš Informacinės prokuratūros sistemos, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, gautus duomenis analizavo bei pateikė motyvuotus, šia analize pagrįstas išvadas; nutarimas surašytas argumentuotai, ištyrus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė ir vyriausioji prokurorė, tirdamos apelianto pateikto pareiškimo (skundo) pagrįstumą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką.
23. Apeliantas atskirajame skunde neginčija prokuratūros atliktų veiksmų neteisėtumo atliktų procesinių veiksmų aspektu, nenurodo, kokias procedūras prokuratūra pažeidė ar kokių procedūrų neatliko. Tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde apelianto nurodytos aplinkybės yra išimtinai susijusios su jo įrodinėjamo gintino viešojo intereso egzistavimu ir viešojo intereso pažeidimo aplinkybėmis. Tačiau, šios nutarties 20 punkte minėta, kad teismas tokios kategorijos bylose, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2451-562/2021).
24. Iš Generalinės prokuratūros 2021 m. gruodžio 27 d. pateikto apelianto skundo medžiagos Nr. 11.13.-76 nustatyta, kad Generalinė prokuratūra, atsižvelgdama į nagrinėjamo klausimo pobūdį, surinko visus su šiuo klausimu susijusius priimtus teismų procesinius sprendimus, Generalinės prokuratūros priimtus nutarimus / raštus, ginčijamuose nutarimuose juos analizavo ir vertino. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Generalinė prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė susipažino su prašymo nagrinėjimui aktualiais dokumentais, rinko informaciją iš Informacinės prokuratūros sistemos, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, gautus duomenis analizavo bei 2021 m. birželio 10 d. nutarime pateikė motyvuotas, šia analize pagrįstas išvadas. Vyriausioji prokurorė 2021 m. liepos 22 d. nutarime išsamiai atsakė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl prokurorės 2021 m. birželio 10 d. nutarimo, savo išvadas argumentavo. Vyriausioji prokurorė pažymėjo, kad nagrinėjami teisiniai santykiai (atsakovei civilinėje byloje Nr. Nr. 2-645-802/2010 taikyta atsakomybė bei priteistas žalos atlyginimas dėl įpareigojimo užtikrinti atsiskaitomosios apskaitos prietaisų nepažeidžiamumą nesilaikymo) bei pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašyme ir skunde vyriausiajai prokurorei keliami klausimai neturi pagrindinio viešojo intereso požymio – visuomeninio reikšmingumo, nes yra susiję su privačiu ginču, kilusiu iš energijos tiekėjo bei vartotojo sudarytos sutarties. Įvertinus apelianto skundo medžiagos Nr. 11.13.-76 turinį, skundžiamų Generalinės prokuratūros nutarimų motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju prokuratūra tinkamai rinko įrodymus, argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, vertino visas susijusias aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau tokių aplinkybių nenustatė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad apeliantas nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, kad jo skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko procedūrinius pažeidimus.
25. Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tačiau apelianto procesinių veiksmų eiga rodo, kad jis nepagrįstai siekia pakeisti įsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 patenkino ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P. (Ch.), tretiesiems asmenims A. K. (apeliantui) ir N. G. K. ir priteisė iš atsakovės 5 844,09 Lt žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-559/2011 atsisakė priimti trečiojo asmens A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo. Apeliantas taip pat teikė 2015 m. balandžio 9 d., 2015 m. lapkričio 12 d. prašymus dėl proceso atnaujinimo, kurie buvo atmesti (civilinės bylos Nr. A2-2274-570/2015, A2-5846-301/2015). Taigi, apeliantas pasinaudojo visomis civilinio proceso suteiktomis teismo sprendimo peržiūrėjimo galimybėmis, jas įgyvendino (sprendimas yra įvertintas apeliacine tvarka, atsisakytas priimti kasacinis skundas, byloje procesas nėra atnaujintas). Šiuo atveju šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto naudojamos kitos teisinės priemonės (laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2021 m. teismams reiškiami su civiline byla Nr. 2-645-802/2010 susiję (iš jos kilę) ieškiniai dėl žalos atlyginimo; turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, teismams priimant procesinius sprendimus; konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir pan., prašymai / pareiškimai/ skundai Generalinei prokuratūrai), kuriomis siekiama to paties materialinio teisinio rezultato – pakeisti įsigaliojusį ir privalomąją galią turintį 2010 m. liepos 1 d. sprendimą, iš esmės yra ignoravimas teisinės sistemos pamatinių principų (iš jų, teismo sprendimo privalomumo principo), piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir laikytinos neatitinkančios teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Apeliantui išaiškintina, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs skundžiamus prokurorių nutarimus ir bylos aplinkybes, tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.