Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Finance“ ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 32 306,17 Eur dydžio skolą, kurią sudaro 19 791,65 Eur negrąžinto kredito, 1 529,74 Eur palūkanų, 10 984,78 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

UAB „SME Capital3“ pateikė Vykdomąjį įrašą vykdyti ir šiuo metu antstolis J. P. vykdo išieškojimo veiksmus iš trečiojo asmens, tačiau iš trečiojo asmens iki ieškinio pateikimo dienos nieko nebuvo išieškota. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo tinkamai nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir UAB „SME Capital 3“ nuomone, trečiasis asmuo galėjo nesugebėti vykdyti įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, vadovaudamasi paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 9.2 punktu, UAB „SME Capital 3“ 2022 m. spalio 11 d. pranešimu pranešė atsakovei ir trečiajam asmeniui apie paskolos sutarties nutraukimą, informuodama, kad paskolos sutartis bus laikoma nutraukta po 7 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 19 d.. 2022 m. rugpjūčio 28 d. periodinio reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. EDS-SMEF/2022-08- 28/01 ir 2022 m. spalio 19 d. priėmimo - perdavimo aktu Nr. 03 prie 2022 m. rugpjūčio 28 d. periodinio reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. EDS-SMEF/2022-08-28/01 UAB „SME Capital 3“ perleido UAB „EDS Invest“ visas savo reikalavimo teises į trečiąjį asmenį bei į su šiomis teisėmis susijusias visas kitas teises. 2022 m. spalio 28 d. pranešimais dėl kreditoriaus pasikeitimo UAB „EDS Invest“ pranešė tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui apie kreditoriaus pasikeitimą ir prievolių pagal paskolos sutartį vykdymą naujajam kreditoriui UAB „EDS Invest“. 2023 m. sausio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. EDS-SMEF/2023-01-31/01 UAB „EDS Invest“ perleido ieškovei visas savo reikalavimo teises į trečiąjį asmenį bei į su šiomis teisėmis susijusias visas kitas teises, t. y. reikalavimo teises ir į atsakovę. 2023 m. kovo 13 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo ieškovė pranešė atsakovei ir trečiajam asmeniui, kad visus iš paskolos sutarties kylančius įsipareigojimus jie privalo vykdyti jai kaip naujajam kreditoriui.

Kadangi atsakovė geruoju nevykdė savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį, ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl 32 306,17 Eur skolos, kurią ieškinio pareiškimo dieną sudaro 19 791,65 Eur negrąžinto kredito, 1 529,74 Eur palūkanų, 10 984,78 Eur kompensacinių palūkanų, priteisimo.

2022 m. kovo 2 d. buvo priimtas TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/355, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir uždrausta: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį; d) tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą ar finansinę pagalbą, įskaitant išvestines finansines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusius su a, b ir c punktuose nurodytais draudimais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos pajamos buvo gaunamos vykdant importuotos iš Baltarusijos Respublikos medienos prekybą pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ribotos atsakomybės bendrovės "Scartek Plus" (Baltarusijos Respublika) sudarytą sutartį Nr. 27/08-18, tačiau dėl TARYBOS REGLAMENTO (ES) 2022/355 taikymo šią sutartį vykdyti neįmanoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė veikla priėmus TARYBOS REGLAMENTĄ (ES) 2022/355 buvo visiškai sustabdyta, todėl atsirado aplinkybės, užkertančios kelią 2021 m. spalio 1 d. tarp UAB „SME Capital3“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos paskolos sutarties Nr. CP3/21-09-30/11 vykdymui.

G. R. tokių aplinkybių, t. y. - TARYBOS REGLAMENTO (ES) 2022/355 priėmimo ir taikymo sudarant laidavimo sutartį nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. Jas žinodama atsakovė kaip laiduotoja nebūtų laidavusi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba būtų laidavusi kitomis sąlygomis, todėl atsakovės prievolė pagal 2021 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį Nr. CP3/21-09-30/12/L turėtų būti pripažinta pasibaigusia, nes neatitinka jos išreikštos valios sudaryti laidavimo sutartį.

2021 m. spalio 1 d. tarp UAB „SME Capital3“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos paskolos sutarties Nr. CP3/21-09-30/11 nebeįmanoma vykdyti dėl valstybės veiksmų kaip nenugalimos jėgos, - t. y. TARYBOS REGLAMENTO (ES) 2022/355 priėmimo ir taikymo, todėl UAB "(duomenys neskelbtini)" prievolės pagal 2021 m. spalio 1 d. paskolos sutartį Nr. CP3/21-09-30/11 ir G. R. prievolės pagal 2021 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį Nr. CP3/21-09-30/12/L yra pasibaigusios.

Be to, UAB „SME FINANCE“ pareiškė reikalavimą iš G. R. priteisti 32 06,17 Eur dydžio skolą, todėl ieškovės reikalaujama priteisti suma esmingai viršija 2021 m. spalio 1 d. tarp G. R. ir UAB „SME Capital3“ pasirašyta laidavimo sutartimi Nr. CP3/21-09-30/12/L prisiimtų įsipareigojimų apimtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės pagal 2021 m. spalio 1 d. paskolos sutartį Nr. CP3/21-09-30/11 be laiduotojo žinios yra iš esmės pasikeitusios (padidėjusios), todėl atsakovės prievolė pagal 2021 m. spalio 1 d. laidavimo sutartį Nr. CP3/21-09-30/12/L turėtų būti pripažinta pasibaigusia ir dėl šių aplinkybių.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad laiduotoja įsipareigojo atsakyti tokia pačia apimtimi kaip ir skolininkė. Paskola nėra grąžinta. Analogiška situacija buvo išspręsta byloje Nr. e2A-326-513/2023. Sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindų nėra. Atsakovė buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, kuri turėjo ir privalėjo domėtis įmonės veikla. Laiduotoja nevykdo savo įsipareigojimų, nėra sumokėjusi nė dalies. „(duomenys neskelbtini)“ galėjo sutartį sudaryti ir su kitu finansuotoju, sutartį sudarė niekieno neverčiami, patirties sudarant sutartis turėjo, sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslo subjektų. Laidavimo sutartis buvo viena iš paskolos sutarties sąlygų. Laidavimo sutartis ir paskolos sutartis yra galiojančios. Jei nepaskaitė sutarties, tai neatleidžia nuo pareigos ją vykdyti. Sutartyje yra sąlyga dėl force majeure (nenugalima jėga), tačiau šiuo atveju nėra force majeure. Force majeure galėtų būti vertinamas prekybinės sutarties vykdymo aspektu, be ne paskolos sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 1 d. tarp UAB „SME Capital 3“ ir trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. CP3/21-09-30/11, pagal kurią UAB „SME Capital 3“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 000 Eur paskolą, o trečiasis asmuo įsipareigojo gautą paskolą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (toliau – ir Paskolos sutartis). Paskolos sutartyje numatytos 12 % palūkanos, taip pat kompensacinės palūkanos (per dieną) 0,23 %. Paskolos grąžinimo terminas 2023 m. spalio 1 d. Bendrųjų paskolų sutarčių sąlygų 4.3. punkte nurodyta, kad laiku nesumokėjus SME Capital 3 bet kurių pagal Paskolos sutartį mokėtinų sumų arba nutraukus Paskolos sutartį SME Capital 3 iniciatyva dėl kliento kaltės, siekiant kompensuoti SME Capital 3 patiriamą žalą bei atlyginti SME Capital 3 patiriamus nuostolius, taip pat dėl mokėjimo terminų praleidimo padidėjusio kliento rizikingumo, Klientas moka SME Capital 3 Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas kompensacines palūkanas. Aiškumo dėlei, šalys susitaria, jog už visą laikotarpį, nuo bet kurios Paskolos grąžinimo įmokos mokėjimo termino pabaigos arba nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos, iki tokios įmokos faktinio grąžinimo dienos, klientas moka tik kompensacines palūkanas. Bendrųjų paskolų sutarčių sąlygų 1.1 punkte nurodyta, kad kompensacinės palūkanos yra kliento SME Capital 3 papildomai mokamos palūkanos nustatytu terminu nesumokėjus SME Capital 3 pagal Paskolos sutartį mokėtinų sumų arba nutraukus Paskolos sutartį SME Capital 3 iniciatyva dėl kliento kaltės, kaip tai numatyta Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose, kurios apskaičiuojamos už visas laiku nesumokėtas sumas.

Paskolos sutarties 4.16.1. papunktyje nurodyta, kad klientas, sutartiniams įsipareigojimams pagal šią Paskolos sutartį užtikrinti, pateikia SME Capital 3 naudai vekselį Specialiosiose sąlygose numatytai Paskolos sumai. Byloje pateiktas 2021 m. spalio 1 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja besąlygiškai sumokėti UAB „SME Capital 3“ 25000 Eur. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. 2022 m. rugpjūčio 30 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-8983, kuriuo pareikalavo iš vekselio davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šioje byloje trečiasis asmuo) vekselio turėtojo naudai UAB „SME Capital 3“ išieškoti vekselyje nurodytą sumą 25 000 Eur, taip pat 124,85 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą, 11,56 Eur kitas išlaidas, 6 proc. metines palūkanas. Antstolis J. P. vykdo vykdomąją byla Nr. 0172/22/01223, pradėtą pagal Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-8983. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad iš trečiojo asmens iki ieškinio pateikimo dienos nieko nebuvo išieškota.

Paskolos sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti 2021 m. spalio 1 d. atsakovė su UAB „SME Capital 3“ pasirašė laidavimo sutartį CP3/21-09-30/12/L (toliau – ir Laidavimo sutartis). Laidavimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, įsipareigoja atsakyti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurį laiduojama, tinkamai neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal 2021 m. spalio 1 d. Paskolos sutartį Nr. CP3/21-09-30/11 su visais pakeitimais ir papildymais.

Trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant Paskolos sutarties, UAB „SME Capital 3“ 2022 m. spalio 11 d. pranešimu pranešė atsakovei ir trečiajam asmeniui apie paskolos sutarties nutraukimą, informuodama, kad paskolos sutartis bus laikoma nutraukta po 7 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos.

2022 m. rugpjūčio 28 d. periodinio reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. EDS-SMEF/2022-08- 28/01 ir 2022 m. spalio 19 d. priėmimo - perdavimo aktu Nr. 03 prie 2022 m. rugpjūčio 28 d. periodinio reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. EDS-SMEF/2022-08-28/01 UAB „SME Capital 3“ perleido UAB „EDS Invest“ visas savo reikalavimo teises į trečiąjį asmenį bei į su šiomis teisėmis susijusias visas kitas teises. 2022 m. spalio 28 d. pranešimais dėl kreditoriaus pasikeitimo UAB „EDS Invest“ pranešė atsakovei ir trečiajam asmeniui apie kreditoriaus pasikeitimą ir prievolių pagal paskolos sutartį vykdymą naujajam kreditoriui UAB „EDS Invest“.

2023 m. sausio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. EDS-SMEF/2023-01-31/01 ir 2023 m. sausio 31 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 1 prie 2023 m. sausio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. EDS-SMEF/2023-01-31/01 UAB „EDS Invest“ perleido ieškovei visas savo reikalavimo teises į trečiąjį asmenį bei į su šiomis teisėmis susijusias visas kitas teises. 2023 m. kovo 13 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo ieškovė pranešė atsakovei ir trečiajam asmeniui, kad visus iš paskolos sutarties kylančius įsipareigojimus jie privalo vykdyti jai kaip naujajam kreditoriui.

Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose, pavyzdžiui CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, 6.101 straipsnio 2 dalyje, 6.107 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, net jeigu tai ir nenurodyta cesijos sutartyje. Nurodyta teisės norma yra dispozityvi, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartyje šalys gali nustatyti pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės išimtis, išskyrus atvejus, kai papildomos teisės yra neatsiejamai susijusios su cesijos sutartimi perleidžiamu reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010). Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Nagrinėjamu atveju duomenų, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas nėra. Kadangi kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, atsakovei ir trečiajam asmeniui apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta, todėl UAB “SME FINANCE“ laikytina tinkama ieškove (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis, CPK 48 straipsnis).

Pagal CK 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje išvardintas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas, kuris nėra baigtinis. Remiantis minėtoje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.

Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą.

Prievolės įvykdymo užtikrinimui taikius ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą kreditorius yra laisvas pasirinkti, kokia reikalavimo užtikrinimo priemone naudotis, ar visa, ar jos dalimi ir kokiu eiliškumu.

Laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnis). Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank” v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

Taigi pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, jog atsakovė pasirašė Laidavimo sutartį nebuvo. Taip pat nebuvo ginčo dėl to, jog trečiasis asmuo neįvykdė prievolės pagal Paskolos sutartį. Laidavimo sutartimi laiduotojas (atsakovė), kaip solidarusis bendraskolis, įsipareigojo atsakyti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Paskolos sutartį (Laidavimo sutarties 1.1 punktas). Jeigu skolininkas tinkamai neįvykdys visos savo prievolės kreditoriui ar jos dalies (taip pat, jeigu skolininkas taps nemokus ir / ar jam bus iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla), laiduotojas (atsakovė) įsipareigojo įvykdyti visus mokėjimus kreditoriui, numatytus ir skolininko prisiimtus finansavimo sutartimi, tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi, kaip ir privaloma skolininkui, įskaitant palūkanas, delspinigius, nuostolių atlyginimą ir kitus mokėjimus (Laidavimo sutarties 1.2 punktas). Laidavimo sutarties 3.1.6. papunktyje nurodyta, kad laiduotojas (atsakovė) yra susipažinęs su visomis Finansavimo sutarties sąlygomis, kurių turinys jam yra suprantamas, aiškus ir ši Laidavimo sutartis atitinka jo, kaip laiduotojo, valią.

Pažymėtina, kad laidavimo sutartis yra dvišalis sandoris, nes jai sudaryti buvo būtina dviejų šalių priešpriešinė valia – kreditoriaus ir laiduotojo (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 6.154 straipsnio 1, 2 dalys, 6.160 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, jog atsakovė buvo priversta pasirašyti Laidavimo sutartį, jog prieš sudarant Laidavimo sutartį, Laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovės atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, smurtas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas arba, kad sandoris buvo sudarytas dėl piktavališko susitarimo. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su Laidavimo sutartimi nebuvo supažindinta, iš esmės sutartį pasirašė elektroniniu parašu jos neskaičiusi. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, jog Laidavimo sutartis neatitinka tikrosios atsakovės valios. Atsakovei Laidavimo sutartis buvo pateikta, todėl dar prieš sudarydama Laidavimo sutartį, atsakovė privalėjo pati įsivertinti sudaromo sandorio pagrindu priimamas pareigas ir savo finansines galimybes vykdyti galinčius ateityje atsirasiančius skolinius įsipareigojimus – t.y. elgtis kaip bonus pater familias - pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, būdamas sąžiningas, protingas ir apdairus, turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba iš viso susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011). Šiuo atveju pasirašydama Laidavimo sutartį, atsakovė iš esmės manė, jog jos vykdyti nereikės, tikėjosi, jog trečiasis asmuo savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį vykdys tinkamai ir trečiajam asmeniui finansinių sunkumų nekils. Atsakovė Laidavimo sutarties pasirašymo metu buvo UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkė, kaip pati nurodė žinojo apie įmonės veiklą ir finansinę padėtį. Nors atsakovė yra jauno amžiaus ir Laidavimo sutartį pasirašė trečiojo asmens atstovo, su kuriuo sieja giminystės ryšiai, prašymu, tačiau būdama UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininke turėjo žinoti, jog verslas visuomet susijęs su tam tikra rizika. Laidavimo sutarties apimtis yra nedidelė, sąlygos aiškios, joje suprantamai išreikštas atsakovės atsakomybės atsiradimo pagrindas ir apimtis, todėl gali būti nesunkiai suvokiama vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens.

CK 6.87–6.89 straipsniuose reglamentuoti atvejai, kai pasibaigia laidavimas. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ši norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimą. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė. CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi būti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi būti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebūtų laidavęs už skolininką arba būtų laidavęs kitomis sąlygomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatyme neįtvirtinta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis spręstina apie pasikeitusių aplinkybių esminę įtaką laiduotojo prievolės apimčiai, todėl ši aplinkybė nustatinėtina kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-578-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju nors atsakovė ir remiasi CK 6.87 straipsnio 4 dalimi kaip pagrindu laidavimo pasibaigimui, tačiau nepagrindė būtinų sąlygų buvimo.

2022 m. kovo 2 d. priimtas Tarybos reglamentas (ES) 2022/355, kuriuo, be kita ko, draudžiama: a) į Europos Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti X priede išvardytus medienos gaminius, jei: i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos; b) tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų buvimo arba kilmės šalis yra Baltarusija; c) vežti X priede išvardytus medienos gaminius, jeigu jų kilmės šalis yra Baltarusija arba jeigu jie eksportuojami iš Baltarusijos į bet kurią kitą šalį. Tarybos reglamento (ES) 2022/355 X priede nurodytos draudžiamų prekių rūšys – mediena ir medienos gaminiai.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad dėl taikytų sankcijų UAB "(duomenys neskelbtini)" ekonominė veikla buvo sužlugdyta, prašė palaukti (atidėti paskolos mokėjimo terminus), tačiau mokėjimo terminai nebuvo atidėti. Atsakovės atstovo teigimu dėl Tarybos reglamento priėmimo ir taikymo, įmonės veikla buvo visiškai sustabdyta, todėl buvo apsunkintas ir paskolos grąžinimas, atsirado aplinkybės, užkertančios kelią paskolos sutarties vykdymui.

Tarybos reglamente (ES) 2022/355 nustatytas teisinis reglamentavimas galėjo padaryti tiesioginę įtaką tarp trečiojo asmens ir Baltarusijos įmonės „Scartek Plus“ 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos sutarties Nr. 7/08-18 vykdymui. Šiuo atveju pagrindinė sutartis Laidavimo sutarties atžvilgiu yra 2021 m. spalio 1 d. paskolos sutartis Nr. CP3/21-09-30/11, o ne sutartis Nr. 27/08-18. Dėl to iš sutarties Nr. 27/08-18 kilusių prievolių vykdymo ypatumai (apsunkinimai), atsiradę dėl Tarybos reglamento (ES) 2022/355 taikymo, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju sprendžiant CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo klausimą. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-326-516/2023).

Kaip jau minėta, Laidavimo sutarties 1.1 punktu atsakovė kaip laiduotoja prisiėmė atsakomybę už skolininko (trečiojo asmens) prievolių vykdymą, jei trečiasis asmuo tinkamai neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal Paskolos sutartį. Be to, Laidavimo sutarties 5.3 punktu atsakovė sutiko keisti Finansavimo sutartį (pvz. Finansavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminą, skolininkui taikomas palūkanas, įsipareigojimų sumą ir kt.) be atskiro laiduotojo (atsakovės) pritarimo. Taigi Laidavimo sutartimi atsakovė prisiėmė visą ir bet kokią riziką, susijusią su sutarties pasikeitimu, taip pat nepalankių aplinkybių atsiradimu laiduotojui.

Kadangi skolininkui neįvykdžius prievolės laiduotojas atsako kaip solidarus bendraskolis, atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove tokia pačia apimtimi, kaip ir pagrindinis skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis, Laidavimo sutartis 1.1 punktas, 1.2 punktas, 2.11 punktas). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, t. y. laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi, negu skolininkas skolingas (CK 6.76 straipsnis, 6.78 straipsnio 2 dalis, 6.81 straipsnio 2 dalis). Taigi, laiduotojo atsakomybė negali būti didesnė, nei pagrindinio skolininko neįvykdyta prievolė. Ieškovė prašo priteisti 32 306,17 Eur dydžio skolą, kurią sudaro 19 791,65 Eur negrąžinto kredito, 1 529,74 Eur palūkanų, paskaičiuotos iki Paskolos sutarties nutraukimo (2022 m. spalio 19 d.), 10 984,78 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo iki 2023 m. gegužės 31 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos). Atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma viršija 2021 m. spalio 1 d. tarp G. R. ir UAB „SME Capital3“ pasirašyta laidavimo sutartimi Nr. CP3/21-09-30/12/L prisiimtų įsipareigojimų apimtį; 2023 m. sausio 31 d. periodinio reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra perleistos reikalavimo teisės, kurių realiai nebuvo; atsakovės manymu periodinio reikalavimo teisių perleidimo sutartys Nr. EDS-SMEF/2022-08- 28/01 ir Nr. EDS-SMEF/2023-01-31/01 dalyje dėl reikalavimo teisių į G. R. perleidimo neatitiko įmanomumo reikalavimų, todėl šios sutartis yra niekinės ir negaliojančios (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Teismas su atsakovės argumentais nesutinka.

Pagal teisėje galiojantį principą niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008).

Nagrinėjamu atveju Paskolos sutarties pagrindu trečiajam asmeniui buvo suteikta 25 000 Eur paskola. Taip pat Paskolos sutartyje buvo numatytos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Byloje nebuvo ginčo, jog trečiasis asmuo tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų grąžinti gautą paskolą. Iš 2022 m. rugpjūčio 28 d. periodinio reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. EDS-SMEF/2022-08- 28/01 matyti, kad pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises bei susijusias prievoles į skolininkus, kurie nevykdo savo finansinių įsipareigojimų pirminiams kreditoriams ir kurių Finansavimo sutartys dėl įsipareigojimų nevykdymo yra nutrauktos arba pasibaigusios (2.1 punktas). Minėtos sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad su reikalavimo teisėmis visada kartu perleidžiamos ir skolininko prievolių pagal Finansavimo sutartis tinkamam įvykdymui užtikrinti sudarytos užtikrinimo priemonių sutartys ir/arba teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš solidariai atsakingų asmenų, jei tokia kyla jų atžvilgiu ir iš Finansavimo sutarties, iš kurios kilo perleista reikalavimo teisė, ir jeigu galima nustatyti tokius atsakingus asmenis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2023 m. sausio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartyje Nr. EDS-SMEF/2023-01-31/01. 2022 m. spalio 19 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. 3 prie 2022 m. rugpjūčio 28 d. periodinio reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. EDS-SMEF/2022-08- 28/01 reikalavimo teisių suma akto pasirašymo dienai į skolininką UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal paskolos sutartį Nr. CP3/21-09-30/11 nurodyta 23 628,14 Eur. 2023 m. sausio 31 d. perdavimo-priėmimo akte Nr. 1 prie 2023 m. sausio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. EDS-SMEF/2023-01-31/01 nurodyta, jog pirminis kreditorius perdavė, o naujasis kreditorius perėmė reikalavimo teises, kylančias iš paskolos sutarties Nr. CP3/21-09-30/11.

Minėta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Šia teisės norma įtvirtinta bendroji taisyklė, kad, perleidžiant reikalavimą, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės. Asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų netesybų, palūkanų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.101 straipsnio 2 dalis).

Laidavimo sutarties 1.2 punktu atsakovė įsipareigojo įvykdyti visus mokėjimus kreditoriui, numatytus ir skolininko prisiimtus Finansavimo sutartimi, tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi, kaip ir privaloma skolininkui, įskaitant palūkanas, delspinigius, nuostolių atlyginimą ir kitus mokėjimus. Be to, atsakovė sutiko, kad tuo atveju, kai skolininko įsipareigojimai pagal Finansavimo sutartį yra užtikrinti ir kitomis užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, įkeitimas, garantija, vekselis ir kt.), kreditorius turi teisę pasirinkti kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti pirmiau ar kokiu eiliškumu (ar dalimis) realizuoti kelias užtikrinimo priemones, arba atsisakyti panaudoti bet kurią iš turimų užtikrinimo priemonių. Bet kuriuo atveju kreditorius turi teisę patenkinti visus ar dalį savo reikalavimų pagal Finansavimo sutartį pirmumo tvarka iš Laiduotojo turimo turto, nelaukdamas, kol šie reikalavimai bus patenkinti iš skolininko ar kitas užtikrinimo priemones pateikusių asmenų turto (Laidavimo sutarties 2.9 punktas).

Taigi, ieškovė, perėmusi reikalavimą, įgijo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir į palūkanas bei nuostolius. Byloje ginčo dėl pagrindinės skolos ir palūkanų paskaičiavimo nebuvo. Duomenų, kad įsiskolinimas būtų sumokėtas nėra. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tuo tarpu teismas nenustatė pagrindo minėtas sutartis ex officio (teismo iniciatyva) pripažinti niekinėmis. Akivaizdaus pagrindo, leidžiančio ex officio konstatuoti, kad Reikalavimo perleidimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar egzistuoja kiti niekinio sandorio negaliojimo pagrindai, nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo sumokėjimą, ieškovės reikalavimas tenkintinas pilnai, iš atsakovė priteistina 19 791,65 Eur negrąžintos paskolos, 1 529,74 Eur palūkanų, 10 984,78 Eur kompensacinių palūkanų.

Dėl procesinių palūkanų.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu Telšių apylinkės teismas priėmė 2023 m. balandžio 26 d. teismo įsakymą. 2023 m. birželio 2 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi civilinė byla pagal ieškovės UAB „SME Finance“ ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, perduota nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2023 m. balandžio 26 d. (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė sumokėjo iš viso 710 Eur žyminį mokestį, patyrė 3 130 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. R. 19 791,65 Eur (devyniolika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 65 ct) skolą, 1 529,74 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 74 ct) palūkanas, 10 984,78 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 78 ct) kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 32 306,17 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 26 d. iki visiško sprendimo įvykdymo bei 3 840 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SME Finance“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.