Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Ingai Jocienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2021 m., lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiką, buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas mažametės A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, atsigulęs ant lovos gulinčiai A. A. iš nugaros pusės, rankomis lietė jos lytinius organus, užpakalį, patraukęs A. A. šortus įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios A. A. makštį ir taip lytiškai santykiavo su mažamete A. A. prieš jos valią, tai yra, išžagino mažametę A. A., gimusią (duomenys neskelbtini).

Be to, M. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m., gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiką, buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, pasinaudodamas mažametės A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, atsigulęs ant lovos gulinčiai A. A. iš nugaros pusės, rankomis lietė jos užpakalį, lytinius organus, patraukęs A. A. šortus įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios A. A. makštį ir taip lytiškai santykiavo su mažamete A. A. prieš jos valią, tai yra išžagino mažametę A. A., gimusią (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis M. K. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini).

2022-01-13 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. K. (2 t., b. l.102-103) parodė, kad (duomenys neskelbtini).

2022-06-21 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. K. (2 t., b. l. 110) parodė, kad (duomenys neskelbtini).

2022-02-17 A. A. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta kaip nukentėjusioji (1 t., b. l. 86-89) parodė, kad (duomenys neskelbtini).

2022-03-01 parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokole su fotolentele prie jo (1 t., b. l. 93-104) užfiksuota, kad nukentėjusioji A. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini).

Liudytoja J. A. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. A. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini).

Liudytojas E. R. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini).

Liudytoja V. R. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini).

Gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje (Proceso dalyvių asmens duomenys, 1 t., b. l. 4) užfiksuota, kad nukentėjusioji A. A. yra gimusi (duomenys neskelbtini).

2022-01-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmo atlikimo protokole ( 1 t. b. l. 36-37, 41-49) užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), vieno aukšto, medinis namas. Pro šarvuotas duris patenkama į koridorių. Koridoriuje yra durys, baltos spalvos, pro kurias patenkama į virtuvę. Kairėje pusėje yra durys, baltos spalvos, pro kurias patenkama į miegamąjį. Kairėje pusėje yra dar vienos durys, pro kurias patenkama į vaikų kambarį. Tiesiai yra viengulė lova, kurioje viskas vyko. Lova baltos spalvos. Prie lovos yra langas, kuris uždengtas užuolaida. Kairėje pusėje, prie lovos yra stalas, ant jo įvairūs daiktai. Šalia yra kėdė. Kambario dešinėje pusėje yra dar viena, viengulė lova, rudos spalvos. Kambaryje yra pakabintos virvės, ant kurių padžiauti rūbai.

2022-01-21 kitų objektų apžiūros protokole ( 1 t. b. l. 26-31) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini).

2022-01-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 171-172), konstatuota, kad A. A. mergystės plėvėje yra defektas (įtrūkimas), ties 8-9 valandomis pagal laikrodžio rodykles, užapvalintais, standokais, balkšvai rausvos spalvos kraštais, be aplinkinių audinių uždegiminės reakcijos. Dėl minėto defekto (įtrūkimo) randėjimo pasakyti apie tikslų mergystės plėvės pažeidimo laiką nėra galimybės. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės pasisakyti, kokiu konkrečiai kietu buku daiktu buvo padarytas šis defektas (įtrūkimas) ir ar jis susijęs su lytiniu aktu. A. A. kūne, lytiniuose organuose ir išangės srityje sužalojimų nėra.

2022-02-15 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta globos namų "(duomenys neskelbtini)" vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje ( 1 t. b. l. 149-152) konstatuota, kad vertinimo metu surinkti duomenys (nuoseklus, detalus, tyrimo eigoje nesikeičiantis vaiko pasakojimas ir atitinkamos emocinės reakcijos) leidžia kelti prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą iš kaimyno.

2022-04-28-2022-05-27 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124-131) konstatuota, kad A. A. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei parėjus kuriam laikui atgaminti (tai yra būti liudytoja). A. A. pilnai nesuvokė ir vis dar nesuvokia jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės, tai yra, ji galėjo/gali suvokti jų pobūdį, tačiau negalėjo ir negali suvokti jų reikšmės. Remiantis tiriamosios žodžiais ji priešinosi įtariamajam - jam spyrė, išvarė jį iš namų, tačiau aktyviau priešintis ji negalėjo dėl situacinių aplinkybių.

Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiai įvykiais), padidintas įtaigumas (įskaitant ir seksualinio pobūdžio informacijai) A. A. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis A. A. parodymais tolesniuose procesiniuose veiksmuose. A. A., dėl jai nustatyto nerimo sutrikimo nerekomenduojama dalyvauti tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. A. A. konstatuoto nerimo sutrikimo (F41.3) sieti vien tik su byloje tiriama nusikalstama veika šiuo metu nėra galimybių.

2022-01-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (2 t., b. l. 10-17) užfiksuota, kad liudytoja J. A. tyrimui pateikė devynias fotonuotraukas, kuriose yra susirašinėjimai.

2022-01-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (2 t., b. l. 18-20) užfiksuota, kad liudytoja J. A. tyrimui pateikė mobilaus ryšio telefoną "Huawei" IMEI1: (duomenys neskelbtini) , IMEI2:(duomenys neskelbtini) .

2022-03-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 22 ) (2 t., b. l. 32-35) konstatuota, kad nuskaityta informacija iš mobilaus ryšio telefono "Huawei" IMEI1: (duomenys neskelbtini) , IMEI2:(duomenys neskelbtini) .

2022-04-11-2022-04-12 apžiūros protokole (2 t., b. l. 39-52) užfiksuota, kad mobilaus ryšio telefone esančios informacijos apžiūros metu buvo rastos fotonuotraukos, ekrano kopijos, kuriose užfiksuota susirašinėjimas socialinio tinklo "Facebook Mesenger" programėle, tarp vartotojų M. K. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nuskaitytas ir pats susirašinėjimas tiesiogiai iš socialinio "Facebook Mesenger" tinklo tarp vartotojų M. K. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ekrano kopijos padarytos mobilaus ryšio telefone ir jose užfiksuota informacija atitinka susirašinėjimą ištraukta iš programėlės "Facebook Mesenger". Ekrano kopijose užfiksuotose susirašinėjimuose tarp A. A. ir M. K., ties žinute gauta iš M. K., matomas apskritimas su raudonu fonu ir jame esančia foto nuotrauka taip pat ekrano kopijos viršuje užrašu M., kuris nurodo susirašinėjimą tarp vartotojų. Susirašinėjimas atliktas nuo 2022-01-11 d. 15 valandos 07 minučių, iki 2022-01-11 d. 15 valandos 36 minučių (Pridedami atskirai priedai: "Facebook Mesenger" atrinktas susirašinėjimas tarp vartotojų M. K. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 5 lapai ir 6 lapai mobilaus ryšio telefono ekrano fotonuotraukos, kuriuose taip pat užfiksuoti susirašinėjimai tarp M. K. ir A. A.. Susirašinėjimų turinys: M. „Geras atsakymas; Nu matosi kad mepatinku as tau ir nemegsti manes“ „Labos labosd, labos“, „Labas rytas mieloji“; M. „Taves labaj Buk gera Daugiau prie taves nelysiu“, As tau neleizdavau o tu vis tiek as nebegaliu laukti ilgiau“, „nu atsiprasau lavaj ar aida Maldauju pradau nesakyk nenoriu sesti i kalehima“, „Nemalgauk nieka as nepakeisiu tu kaltas esi ne as“, „Ar tu viena“, „Tai o ka“; M. „M. as viska mamai papasakosiu apie tai kaip tu man kišai atcimeni nes as laukiau kol tu pacs pasakysi bet ne tai daba laikykis“, „Nesakyk bit jugi mums abiem amen prasau taves lavaj nesakyk maldauju Nes jugi mane pasodins i kalejima Prasau taves nesakyk maldauju“, „Nu man neidomu“, „Nu A. pra“; M. „Tai o ka“ „Taip“ „Nk agirdi pradau nesakyk buk gera prasau taves labaj“ „Nu sakau as niekom negaliu padeti juk as nelauksiu kol patri suzinos“ „As turiu pasakyti“ „Nu ji nesuzinos niekas niekas jugi nezino tik mes prasau taves lavaj nesakyk prasau: „Buk gera“ „A. maldauju taves buk gera nesakyk“; M. „Vis tiek pasakysiu“ „Nu nesakyk prasau taves Jugi mane i kalejima pasodins prasau taves maldauju nesakyk As nenoriu i kalejima“ „Nemaldauk nieka as nepadarysiu tu kaltas esi ir busi“ „As pats pasakysiu mamai“ „Papasakojau tavo tevui ir kaip grys jie mama tada ateisiu kalbėtis“; M. „prasau taves maldauju nesakyk“ „As nenoriu i kalejima“ „Nemaldauk nieka as nepadaryaiu tu kaltas esi ir busi“ „As pats pasakysiu mamai“ „ Papasakojau tavo tevui ir kaip grys jie mama tada ateisiu kalbėtis“ „Ar as su je ar tu su je“ „As su je Kalbėtis ateisu“.

Dėl BK 149 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo

Motyvuojamoji dalis

BK 149 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su mažamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo mažamečio asmens būkle. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, vyro ir moters, lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2013, 2K-102-895/2017). Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta nenaudojant jokių išorinių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau nukentėjusioji dėl mažametystės nesupranta su ja atliekamų veiksmų esmės, negali adekvačiai jiems priešintis. Lytinis santykiavimas su mažamečiu, neturinčiu keturiolikos metų, asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimą tokiems santykiams, pagal savo išsivystymą suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Išžaginimas yra tik tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika. Kvalifikuojant veiką pagal BK 149 straipsnio 4 dalį nepakanka nustatyti, kad kaltininkas žinojo, numatė arba turėjo ir galėjo numatyti, kad lytiškai santykiauja su neturinčiu keturiolikos metų asmeniu. Išžaginimas taip pat suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nes šis dėl savo amžiaus nesupranta su juo daromų veiksmų esmės ir kaltininkas nori tokių lytinių santykių. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina teisiamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą ar kitas svarbias bylos aplinkybes. Šios išvados padaromos pašalinus visus prieštaravimus, argumentuotai paneigus visas abejones ir neturi kelti abejonių dėl jų pagrįstumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, 2K-180-788/2016).

Faktiniais bylos duomenimis, kaltinamojo M. K. parodymais, nukentėjusios A. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų J. A., V. A. parodymais, nustatyta, kad kaltinamasis M. K. žinojo, kad nukentėjusiajai A. A. 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo (duomenys neskelbtini) metų. Kaltinamasis M. K. parodė, kad jis rodydavo dėmesį nukentėjusiajai, kartu žaisdavo kieme, važinėdavo dviračiais, nupirko šokoladuką, liesdavo ją, pabučiavo, matant kitiems vaikams, į lūpas, siūlė jai su juo draugauti, tačiau nukentėjusioji atsisakė, pasakydama, kad turi kitą vaikiną. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji A. A. būtų turėjusi lytinių santykių ir rodžiusi išskirtinį dėmesį kaltinamajam M. K.. Liudytojai J. A. ir V. A. parodė, kad nukentėjusioji kaltinamajam jokio išskirtinio dėmesio nerodė, o sužinoję, kad kaltinamasis rodė išskirtinį dėmesį nukentėjusiajai, kaltinamąjį įspėjo, kad jis su nukentėjusiąja gali būti tik kaimynai, nes tarp jų didelis metų skirtumas, o jeigu jis nukentėjusiajai ką nors neleistino padarys, bus pranešta policijai. Liudytoja V. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini). 2022-02-17 A. A. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta kaip nukentėjusioji (1 t., b. l. 86-89) parodė, jog (duomenys neskelbtini). Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino 2022-03-01 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 93-104). 2022-01-21 kitų objektų apžiūros protokole (1 t. b. l. 26-31) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini). 2022-01-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 171-172), konstatuota, kad A. A. mergystės plėvėje yra defektas (įtrūkimas), ties 8-9 valandomis pagal laikrodžio rodykles, už apvalintais, standokais, balkšvai rausvos spalvos kraštais, be aplinkinių audinių uždegiminės reakcijos. Dėl minėto defekto (įtrūkimo) randėjimo pasakyti apie tikslų mergystės plėvės pažeidimo laiką nėra galimybės. 2022-02-15 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta globos namų "(duomenys neskelbtini)" vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje (1 t. b. l. 149-152) konstatuota, kad vertinimo metu surinkti duomenys (nuoseklus, detalus, tyrimo eigoje nesikeičiantis vaiko pasakojimas ir atitinkamos emocinės reakcijos) leidžia kelti prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą iš kaimyno. 2022-04-28-2022-05-27 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124-131) konstatuota, kad A. A. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei parėjus kuriam laikui atgaminti (t. y. būti liudytoja). A. A. pilnai nesuvokė ir vis dar nesuvokia jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės, tai yra ji galėjo / gali suvokti jų pobūdį, tačiau negalėjo ir negali suvokti jų reikšmės. Remiantis tiriamosios žodžiais ji priešinosi įtariamajam - jam spyrė, išvarė jį iš namų, tačiau aktyviau priešintis ji negalėjo dėl situacinių aplinkybių. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiai įvykiais), padidintas įtaigumas (įskaitant ir seksualinio pobūdžio informacijai) A. A. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis A. A. parodymais tolesniuose procesiniuose veiksmuose. 2022-04-11-2022-04-12 apžiūros protokole ( 2 t. b. l. 39-52) užfiksuota, kad mobilaus ryšio telefone esančios informacijos apžiūros metu buvo rastos fotonuotraukos, ekrano kopijos, kuriose užfiksuota susirašinėjimas socialinio tinklo "Facebook Mesenger" programėle, tarp vartotojų M. K. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nuskaitytas ir pats susirašinėjimas tiesiogiai iš socialinio "Facebook Mesenger" tinklo tarp vartotojų M. K. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ekrano kopijos padarytos mobilaus ryšio telefone ir jose užfiksuota informacija atitinka susirašinėjimą ištraukta iš programėlės "Facebook Mesenger". Ekrano kopijose užfiksuotose susirašinėjimuose tarp A. A. ir M. K., ties žinute gauta iš M. K., matomas apskritimas su raudonu fonu ir jame esančia foto nuotrauka taip pat ekrano kopijos viršuje užrašu M., kuris nurodo susirašinėjimą tarp vartotojų. Susirašinėjimas atliktas nuo 2022-01-11 d. 15 valandos 07 minučių, iki 2022-01-11 d. 15 valandos 36 minučių (Pridedami atskirai priedai: "Facebook Mesenger" atrinktas susirašinėjimas tarp vartotojų M. K. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. A. Facebook identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 5 lapai ir 6 lapai mobilaus ryšio telefono ekrano fotonuotraukos, kuriuose taip pat užfiksuoti susirašinėjimai tarp M. K. ir A. A.. Susirašinėjimų turinys: M. „Geras atsakymas; Nu matosi kad mepatinku as tau ir nemegsti manes“ „Labos labosd, labos“, „Labas rytas mieloji“; M. „Taves labaj Buk gera Daugiau prie taves nelysiu“, As tau neleizdavau o tu vis tiek as nebegaliu laukti ilgiau“, „nu atsiprasau lavaj ar aida Maldauju pradau nesakyk nenoriu sesti i kalehima“, „Nemalgauk nieka as nepakeisiu tu kaltas esi ne as“, „Ar tu viena“, „Tai o ka“; M. „M. as viska mamai papasakosiu apie tai kaip tu man kišai atcimeni nes as laukiau kol tu pacs pasakysi bet ne tai daba laikykis“, „Nesakyk bit jugi mums abiem amen prasau taves lavaj nesakyk maldauju Nes jugi mane pasodins i kalejima Prasau taves nesakyk maldauju“, „Nu man neidomu“, „Nu A. pra“; M. „Tai o ka“ „Taip“ „Nk agirdi pradau nesakyk buk gera prasau taves labaj“ „Nu sakau as niekom negaliu padeti juk as nelauksiu kol patri suzinos“ „As turiu pasakyti“ „Nu ji nesuzinos niekas niekas jugi nezino tik mes prasau taves lavaj nesakyk prasau: „Buk gera“ „A. maldauju taves buk gera nesakyk“; M. „Vis tiek pasakysiu“ „Nu nesakyk prasau taves Jugi mane i kalejima pasodins prasau taves maldauju nesakyk As nenoriu i kalejima“ „Nemaldauk nieka as nepadarysiu tu kaltas esi ir busi“ „As pats pasakysiu mamai“ „Papasakojau tavo tevui ir kaip grys jie mama tada ateisiu kalbėtis“; M. „prasau taves maldauju nesakyk“ „As nenoriu i kalejima“ „Nemaldauk nieka as nepadaryaiu tu kaltas esi ir busi“ „As pats pasakysiu mamai“ „ Papasakojau tavo tevui ir kaip grys jie mama tada ateisiu kalbėtis“ „Ar as su je ar tu su je“ „As su je Kalbėtis ateisu“.

Teismas vertindamas įrodymų visetą konstatuoja, kad kaltinamasis M. K. 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais žinojo nukentėjusiosios A. A. amžių, tai yra, kad jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad kaltinime nurodytu metu jis su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. A. parodė, kad kaltinamasis 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, du kartus su ja lytiškai santykiavo. Ji priešinosi, spyrė kaltinamajam, sudavė jam ranka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta globos namų "(duomenys neskelbtini)" vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje (1 t. b. l. 149-152) konstatuota, kad vertinimo metu surinkti duomenys (nuoseklus, detalus, tyrimo eigoje nesikeičiantis vaiko pasakojimas ir atitinkamos emocinės reakcijos) leidžia kelti prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą iš kaimyno. 2022-04-28-2022-05-27 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124-131) konstatuota, kad A. A. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei parėjus kuriam laikui atgaminti (tai yra būti liudytoja). Remiantis tiriamosios žodžiais ji priešinosi įtariamajam - jam spyrė, išvarė jį iš namų, tačiau aktyviau priešintis ji negalėjo dėl situacinių aplinkybių. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiai įvykiais), padidintas įtaigumas (įskaitant ir seksualinio pobūdžio informacijai) A. A. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis A. A. parodymais tolesniuose procesiniuose veiksmuose. Jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ankstyvą nukentėjusiosios lytinį subrendimą, padidintą susidomėjimą seksualiniais santykiais ar galbūt rodytą iniciatyvą tokiems santykiams, byloje nėra. Atvirkščiai, ekspertizės aktu nustatyta, kad nukentėjusioji A. A. pilnai nesuvokė ir vis dar nesuvokia jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės, tai yra, ji galėjo / gali suvokti jų pobūdį, tačiau negalėjo ir negali suvokti jų reikšmės. 2022-04-11-2022-04-12 apžiūros protokole (2 t., b. l. 39-52) užfiksuota, kad kaltinamasis, bendraudamas su nukentėjusiąja SMS žinutėmis, prašė jos, kad apie jų lytinius santykius nepasakytų tėvams, nes bijo patekti į laisvės atėmimo vietas. Taigi kaltinamojo argumentai, kad jis su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, o nukentėjusioji jį apkalba, neatitinka bylos duomenų, nes jis pats pripažino, kad apie lytinių santykių turėjimą su nukentėjusiąja, telefonu pranešė jos tėvui, sutikęs nukentėjusios tėvus prašė (maldavo) apie tai nepranešti policijai.

Teismas pagal byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad nukentėjusioji dėl mažametystės nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, negalėjo adekvačiai jiems priešintis, taigi buvo bejėgiška, o (duomenys neskelbtini) metų amžiaus kaltinamasis, atsigulęs į jos lovą ir atlikęs su ja lytinį aktą, suprato, kad lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią, ir to norėjo, taigi veikė tyčia. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatyti lytinio santykiavimo su (duomenys neskelbtini) mergaite faktai pagrįstai kvalifikuota kaip mažamečio asmens išžaginimas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, tai yra, vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-547/2012). Kadangi kaltinamasis M. K. su mažamete nukentėjusiąja du kartus lytiškai santykiavo, siekdamas vieningo tikslo, patenkinti savo lytinę aistrą, todėl jo veika kvalifikuotina kaip tęstinė.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikaltimas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

Kaltinamasis M. K. neteistas; administracine tvarka baustas ( 2 t. b. l. 80-82), nors teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba tačiau negalėjo nurodyti kur ir kuo dirba. Skiriant bausmę M. K. atsižvelgtina į tai, kad prieš nukentėjusiąją nenaudojo fizinio ar psichinio smurto, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamos veikos padarymu nukentėjusiajai nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, kurios ilgai išliks ateityje, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalie nuostatas.

Dėl neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

Nukentėjusios įgaliota atstovė advokatė Lionė Musteikienė pareiškė civilinį ieškinį M. K. dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. A. (2 t., b. l. 166-167).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 , 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvzyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir taip toliau. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, taip pat atsižvelgiama ir į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-349-696/2015, 2K-392-489/2016, 2K-469-303/2016, 2K-240-689/2018), kuria dėl padarytos nusikalstamos veikos mažamečiams nukentėjusiems priteisiama nuo 3000 eurų iki 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia, kad prieš nukentėjusiąją buvo padarytas nusikaltimas jos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl kurio ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Patirti dvasiniai išgyvenimai ir psichinis sukrėtimas gali turėti neigiamos įtakos normaliam nukentėjusios kaip asmenybės vystymuisi ir nusikalstamų veikų padariniai gali išlikti visam gyvenimui. Atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kuris ir kaltininkui sudaro realias galimybes atlyginti žalą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau yra jauno amžiaus.

Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad prašoma 3000 eurų neturtinė žala nėra aiškiai per didelė, todėl pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1. USB laikmena, prie specialisto išvados (2 t. b. l. 32-35), voke prie bylos; 2. Skaitmeninė laikmena (CD), su telefono Nr. išklotinėmis prie tarnybinio pranešimo (2 t. b. l. 59-60), voke prie bylos; 3. Skaitmeninė laikmena (CD), su nepilnametės nukentėjusiosios A. A. garso ir vaizdo įrašu (1 t. b. l. 86-89), voke, prie bylos; 4. Skaitmeninė laikmena (CD), prie kitų objektų apžiūros protokolo (1 t. b. l. 26-31), voke, prie bylos; 5. Skaitmeninė laikmena (CD), prie tarnybinio pranešimo dėl informacijos nuskaitymo (2 t. b. l. 22), voke prie bylos, paliekamos prie bylos.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. spalio 7 d. pateikė pažymą Nr. APD-2022-10264, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. K. 116,67 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Genadijaus Lukmino suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. spalio 4 d. pažymą Nr. APD-2022-10487, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. K. 261,67 eurą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl dalyvavimo nukentėjusios A. A. įgaliotajai atstovei advokatei Lionei Musteikienei, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgdamas į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą teismas, atsižvelgdamas, kad mažametės nukentėjusios A. A. įgaliotosios atstovės advokatės dalyvavimas buvo būtinas ir M. K. turtinę padėtį, neturi lėšų advokato paslaugoms apmokėti, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, priteistas ieškinys neturtinei žalai atlyginti, nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, teismas sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme netenkintinas.???

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš M. K. 3 000 (tris tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo A. A. naudai.

1. USB laikmeną, prie specialisto išvados (2 t., b. l. 32-35), voke prie bylos; 2. Skaitmeninę laikmeną (CD), su telefono Nr. išklotinėmis prie tarnybinio pranešimo (2 t., b. l. 59-60), voke prie bylos; 3. Skaitmeninę laikmeną ( CD), su nepilnametės nukentėjusiosios A. A. garso ir vaizdo įrašu (1 t., b. l. 86-89), voke, prie bylos; 4. Skaitmeninę laikmeną (CD), prie kitų objektų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 26-31), voke, prie bylos; 5. Skaitmeninę laikmeną (CD), prie tarnybinio pranešimo dėl informacijos nuskaitymo (2 t. b. l. 22), voke prie bylos, Fpalikti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo, dėl patirtų išlaidų, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. K. ir nepilnametei nukentėjusiajai A. A. pirmosios instancijos teisme, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.