Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. B. gynėjo prašymas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. 2026 m. sausio 20 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas nuteistojo D. B. prašymas jam paskirtą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, kad BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi teismo pareigą nustatyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietą, buvo panaikinta tik 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, taigi iki Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteistajam D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo 2017 metais. Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytą teisinį reguliavimą bausmės atlikimo vietą lemia vien tik padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys bausmę visais atvejais atlieka tik kalėjime, o galiojant BK 50 straipsnio 3 daliai (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VMI-1968 redakcija), teismas, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę bei padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, galėjo nustatyti ir švelnesnį laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, todėl šios nuostatos turėjo būti taikomos Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nustatant laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą nuteistajam D. B..

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.2. Prokuroras pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu nebuvo nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o byloje esantys D. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys bei procesinis elgesys neleidžia spręsti apie mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltės nepripažino, aktyviai dalyvavo nusikalstamų veikų vykdyme, t. y. priėmė gabentas narkotines medžiagas, be to, buvo pagautas su narkotinėmis medžiagomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančią medžiagą, skundžiamos teismo nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad nors Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutarties argumentacija dėl BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VMI-1968 redakcija) galiojimo laike yra neteisingos, dėl to, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nevertinta nuteistojo D. B. asmenybė, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, tačiau panaikinti skundžiamą nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteistajam D. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pusiau atviro tipo laisvės atėmimo vietoje, nėra pagrindo.

8. Kaip nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio priėmimo ir šiuo metu galiojančioje BVK 32 straipsnyje, nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose. Pagal BVK 33 straipsnio 1 dalį į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustačius, kad asmuo yra pilnametis, o jam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, jis, nepriklausomai nuo jo asmenybės ir kitų reikšmingų aplinkybių, laisvės atėmimo bausmę atliks uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Vis dėlto, kaip teisingai pažymėta nuteistojo skunde, vadovaujantis anksčiau galiojusia BK 50 straipsnio 3 dalies 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, galėjo net ir asmenims, nuteistiems dešimties metų ar griežtesne laisvės atėmimo bausme, išskyrus griežčiausią laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, paskirti ją atlikti ne kalėjime, o pataisos namuose.

9. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nurodytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

10. Nuteistasis D. B. atlieka Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu už nesunkaus, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą jam paskirtą galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio turinio, nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai padaryti nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m. gruodžio 17 d. (LITEKO duomenys), t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo (2020 m. liepos 1 d.). Esant tokiai teisinei situacijai, išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki BK 50 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios įsigaliojimo (2020 m. liepos 1 d.), nuteistajam paskyrus 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, teismas turėjo pagrindą nustatyti bausmės atlikimo vietą ir ši vieta, priešingai nei pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, galėjo būti ne tik uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje (kalėjime).

11. Taigi, skirdamas bausmę D. B. 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, Panevėžio apygardos teismas turėjo pagrindą vadovautis anksčiau galiojusia BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti vieną iš kelių bausmės atlikimo vietų – nurodyti, kad nuteistasis šią bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, arba parinkti kitą bausmės atlikimo vietos rūšį, pavyzdžiui, paskirti bausmę atlikti pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nustatyti, kad dalį bausmės nuteistais turi atlikti uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, o likusią dalį pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir pan.

12. Tokios pačios pozicijos, konstatuojant, kad teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2020 m. liepos 1 d. (iki BK 50 straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios), nuosprendyje turi pagrindą nurodyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, jei pagal ankstesnį reglamentavimą nuteistojo teisinė padėtis yra švelnesnė, laikomasi ne tik aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K-201-788/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-103-1020/2023, Nr. 1S-14-487/2024, 1S-34-1020/2026).

13. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas tuo pačiu nuosprendžiu nuteisto kito nuteistojo analogišką prašymą, 2026 m. kovo 3 d. nutartimi byloje Nr. 1S-34-1020/2026, be kita ko, nurodė ir tai, kad, sprendžiant dėl konkrečios bausmės atlikimo vietos, negali būti nevertinami ir BVK pakeitimai, dėl kurių nuteistųjų teisės ir bausmės atlikimo sąlygos ankstesniuose pataisos namuose ir šiuo metu pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje yra skirtingos, nes lygiai taip pat skiriasi ir kalėjime bei uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje bausmes atliekančių asmenų teisės ir dalis jų šiuo metu yra palankesnės (pvz. iki BVK pakeitimų kalėjime bausmę atliekantys nuteistieji galėjo per du mėnesius gauti vos vieną trumpalaikį pasimatymą ir vos du kartus per savaitę paskambinti telefonu, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, turi galimybę per mėnesį gauti tris pasimatymus ir telefonu skambinti keturis kartus per savaitę ir t.t.).

14. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nuteistajam D. B. šiuo nuosprendžiu nustatyta nebuvo. Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme, taip pat ir pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą, dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos taip pat nepasisakyta, tačiau apie tai nebuvo užsiminta ir nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde. Vis dėlto, priešingai nei sprendė apygardos teismas (skundžiamos nutarties 19 pastraipa), vien tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nebuvo nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, niekaip neužkerta kelio šį klausimą išspręsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnyje nustatyta tvarka, nuteistojo N. P. atžvilgiu taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią ir jam palankesnę BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei įvertinus jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, parinkti vieną iš kelių bausmės atlikimo vietų – nurodyti, kad nuteistasis šią bausmę atlieka uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, arba parinkti kitą bausmės atlikimo vietos rūšį.

15. Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padaręs klaidingą išvadą dėl BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) galiojimo laike, šių veiksmų neatliko, nuteistojo D. B. asmenybės, jo padarytų nusikaltimų pobūdžio ir pavojingumo nevertino, apie tai skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakė ir nuteistojo prašymą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo atmesdamas tik dėl netinkamo BK 50 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) galiojimo laike aiškinimo. Toks žemesniojo teismo procesinis sprendimas, nevertinant nuteistojo asmenybės, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir galimybės jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis, yra ydingas, tačiau įvertinus tiek skundo nagrinėjimui pateiktą, tiek ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančią medžiagą, jo naikinti ir nustatyti švelnesnį bausmės atlikimo vietos rėžimą nėra pagrindo.

16. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį D. B. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis, iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atgabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 5073,31 g kanapių (antžeminių dalių), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, o nuteistojo D. B. disponuotų narkotinių medžiagų kiekis daugiau nei du kartus viršijo įstatyme nustatytą labai didelį tokių medžiagų kiekį, Tai aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti apie didesnį tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir jas padariusio asmens pavojingumą.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo D. B. vaidmuo organizuotos grupės veikloje, nukreiptoje į disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, nebuvo nereikšmingas. Veikdamas pagal išankstinį susitarimą su kitais organizuotos grupės nariais, nuteistasis D. B. ne tik Lietuvos Respublikoje perėmė narkotinių medžiagų krovinį, atgabentą iš Ispanijos Karalystės, bet ir lydimas priekyje važiavusio nuteistojo N. P., stebėjusio kelio prieigas siekiant išvengti galimo policijos pareigūnų sulaikymo, šį krovinį automobiliu gabeno į iš anksto sutartą vietą, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokie nuteistojo veiksmai objektyviai rodo ne atsitiktinį ar epizodinį jo elgesį, bet kryptingą dalyvavimą neteisėtoje narkotinių medžiagų apyvartoje. Juo labiau, kad be paminėtų nusikalstamų veikų nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad savo gyvenamojoje vietoje laikė tabletes, kurių sudėtyje buvo 2,169 g psichotropinės medžiagos MDMA, buvo teistas ir praeityje, tačiau nuosprendžio priėmimo metu teistumas jau buvo išnykęs.

18. Paminėtų duomenų kontekste aktualu ir tai, kad net ir po šių nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis D. B. nesiekė pasitaisyti ir savo elgesio teigiama linkme nekoregavo. Priešingai, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2018 m. gruodžio 10 d. – 2019 m. sausio 31 d. Šiuo atveju, nuteistasis nors ir nepriklausė organizuotai grupei, tačiau veikė su jos nariais, siekdamas įgyti svetimą turtą (nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas). Nors ši nusikalstama veika padaryta jau po Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau yra reikšminga ir aktualiu metu, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo, nes Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio priėmimo metu, minėtos nusikalstamos veikos jau buvo padarytos.

19. Vertindamas nuteistojo asmenybę aukštesnysis teismas pažymi, kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. B. dirbo, turėjo deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimą, kas paprastai nuteistojo veiksmus charakterizuoja teigiamai. Vis dėlto, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir finansinį jų motyvą, pagrįstai spręstina, kad jokios teigiamos įtakos šios aplinkybės D. B. elgesiui neturėjo ir nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė. Net ir turėdamas šeimą ir legalias pajamas, jis sutiko dalyvauti organizuotos grupės veikloje, susijusioje su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, todėl vien tik šių aplinkybių pagrindu švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, nustatant bausmės atlikimą pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (kas savaime nėra visiškai tapatu bausmės atlikimui pagal galiojusias bausmės atlikimo sąlygas pataisos namuose) nėra pagrindo.

20. Pirmiau paminėtų faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad disponavimu psichotropinėmis/narkotinėmis medžiagomis, be kita ko, turint tikslą jas platinti, kėsinamasi į vienas svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, tokios nusikalstamos veikos sudaro prielaidas narkotinių medžiagų plitimui, priklausomybės formavimuisi, fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimams, taip pat skatina antrinius nusikalstamumo reiškinius – smurtinius, turtinius ir kitus nusikaltimus, dažnai daromus siekiant įgyti lėšų šioms medžiagoms įsigyti. Atsižvelgdamas į tokios veikos pavojingumą, įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatęs itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dešimties iki penkiolikos metų, taip pat pabrėždamas šios nusikalstamos veikos išskirtinį pavojingumą ir būtinybę ne tik taikyti adekvačią bei prevencinius tikslus geriausiai atitinkančią bausmę, bet ir nustatyti tinkamą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

21. Įvertinęs pirmiau paminėtas nuteistąjį D. B. ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, aukštesnysis teismas neįžvelgia jokio pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai galėtų būti pasiekti laisvės atėmimo bausmę nuteistajam atliekant švelnesnio nei uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tokią aukštesniojo teismo išvadą paneigiančių aplinkybių savo skunde nenurodė ir nuteistasis, apsiribodamas vien tik lakoniškais teiginiais dėl teigiamo jo asmenybės vertinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.