Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus teikimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos patikslinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-898/2021 V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 13 d. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį, kuria buvo atmestas nuteistojo V. R. gynėjo advokato D. Dargevičiaus apeliacinis skundas.

Vilniaus apygardos teisme 2021 m. spalio 29 d. buvo gautas nuteistojo V. R. gynėjo advokato D. Dargevičiaus teikimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos patikslinimo, kuriuo prašoma nustatyti V. R. paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą pataisos namuose. Teikime remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodoma, jog tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką įvykdo iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, teismai turi įvertinti, kokią įtaką nuteistojo teisinei padėčiai turės įstatymo pakeitimas ir nustačius, jog netekęs galios įstatymas lengvina asmens teisinę padėtį, teismas, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi parinkti pataisos įstaigą pagal BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Pažymima, jog paskyrus laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, teismas turėjo atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkti pataisos įstaigos rūšį. Nuteistojo gynėjo vertinimu, tiek kaltininko asmenybė, tiek padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, tiek ir nuosekli teismų praktika, skiriant bausmes baudžiamosios bylose dėl disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, suponuoja išvadą, jog V. R. turi būti nustatyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Teikimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje išvardytas nebaigtinis sąrašas atvejų, kada teismas turi teisę priimti sprendimą, taigi teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti klausimus ir dėl nuosprendžiu paskirtos nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kiek tuo nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi teismo diskrecijos teisę parinkti bausmės atlikimo įstaigą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.) (TAR, 2019, Nr. 2019-11177) buvo panaikinta. Netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, numatytus BVK 62, 71, 83 straipsniuose. Remiantis BVK 65 straipsniu, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Taigi, nors 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę, teikime pagrįstai nurodoma, jog remiantis aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021 būtina įvertinti, ar BK 50 straipsnio 3 dalies redakcija (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pagal kurią teismas nustato laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą ir kuri galiojo nusikaltimo padarymo metu, lengvina ar sunkina asmens teisinę padėtį palyginus su teismo sprendimo priėmimo metu galiojančia redakcija, pagal kurią teismas nenustato laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Byloje nustatyta, jog nusikaltimą V. R. padarė 2019 m. balandžio 1 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo. Tokiu atveju, būtina įvertinti, kokią įtaką nuteistojo teisinei padėčiai turėjo BK 50 straipsnio pakeitimas. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojusi teisinį reguliavimą asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vadovaujantis BVK 83 straipsnio 1 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) bausmę atlieka kalėjime. Vadinasi, V. R., nuteisto už labai sunkaus nusikaltimo padarymo, atveju BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą bausmę visais atvejais atlieka kalėjime. Todėl nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1, 2 dalimis, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), spręstinas klausimas dėl nuteistojo V. R. bausmės atlikimo vietos nustatymo.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu, nustatant bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, ir bausmės atlikimo vietai, buvo atsižvelgta į tai, kad V. R. padarė vieną labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) tyčinį nusikaltimą, kurio dalyko kiekis daugiau nei 2 kartus viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatytą 100 g labai didelį kiekį. Nuteistasis V. R. Lietuvoje laikomas neteistu (teistumai išnykę), tačiau V. R. neigiamai charakterizuoja tai, kad Prancūzijos Respublikoje teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog V. R. nedirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nuteistojo V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus aptartas aplinkybes bei vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę V. R. skirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus teikimą tenkinti.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendį:

vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nuteistajam V. R. paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.