Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas V. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų analizę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo V. R. padarytų veiksmų ir jų kvalifikacijos yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Priešingai nei aiškinama skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl V. R. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytumo. Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių nuteistojo kaltę. Išvados dėl V. R. kaltės pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Dėl liudytojo A. G. parodymų patikimumo

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

14. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese nusikalstamų veikų aplinkybės neturi būti įrodinėjamos iki begalybės. Tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Be to, skundo kontekste aktualu pastebėti, kad nei ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, nei bylą nagrinėjantis teismas nėra įpareigoti tikrinti visų kaltininko keliamų versijų ir tai nelaikytina įrodinėjimo pareigos paskirstymo pažeidimu.

25. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėtais įrodymais nustatyta, jog pokalbiai dėl šios narkotinės medžiagos vyko tik su A. G., pats nuteistasis V. R. dėl jų pardavimo su NVIM dalyviu E. S. nebendravo. Tačiau bylai reikšmingu laikotarpiu nuteistojo V. R. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, t. y. tiksliai nenustatytu automobiliu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos ? 205,143 g kokaino, gabenimą į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „Iki“, esančios Vilniuje, Žirmūnų g. 2, ir vėliau narkotinės medžiagos laikymą bei šios medžiagos gabenimą iki šios medžiagos perdavimo prie „Rimi“ parduotuvės E. S., patvirtina ne tik pirmiau aptarti liudytojų parodymai, bet ir 2019 m. balandžio 1 d. pokalbio, vykusio tarp A. G., E. S. ir V. R., turinys bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokoluose užfiksuota ankstesnių A. G. ir E. S. susitikimų metu vykusių pokalbių informacija. Iš 2019 m. balandžio 4 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės bei nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo (t. 1, b. l. 159–169) matyti, kad A. G. 2019 m. balandžio 1 d. susitikimo metu pirma, kalbėdamas tik su E. S., nurodo, kad atvežė jam narkotinę medžiagą (A. G.:,,...Žėk, pas mane čia yra du be, be pusė gramo, bet čia du pem, ir <...>“), kad su juo kartu atvažiavo V. R. (A. G.: ,,<...> tas draugelis tasai atvažiavo, tas, kur tas draugas mano, kur sakiau iš Jiezno, kur važiuotų kartu, na, kur į Ispaniją lekia, ir ten galėtų į Rusyną važiuot“), kurį pristato E. S. (A. G.: ,,Einam gal į tą, tą draugelį tą pasikviesiu, tą ir kad nueisim ten kur nors na. Supažindinsiu na“; E. S. klausia: ,,Jisai šitą, jisai, o kas ten toks?“; ,,A. G.: ,,R., kur tau sakiau, jam pem jam metų maždaug...“; A. G.: ,,...O susipažink, V.“). Pokalbio metu visi trys aptarinėja narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimą į Maskvą, apie jų atvežimą iš Olandijos, jų kiekius, kainas, pinigų pervežimą, kiek tai gali užtrūkti, kas tai padarytų, kokia rizika ir pan. (pavyzdžiui, A. G.: ,,<...> mums žolę dabar parvežė ,,rusiški keiksmažodiai“, nuvažiuosim dabar tą pasigaut <...> ten karoče nusimest galim ir tada daryt iš karto viską na.“,<...> ,,O kaip mes pinigus parsivešim iš Maskvos?“; V. R.: ,,Ten gi nebrangūs viešbučiai“; E. S.;,,Taigi nereikia prabangaus kažkur tai centre, žinai“, A. G.: ,,Ne, supranti, Maskvoj tarkim, tu pats nusiimi tą tovarą, ten Maskvoj, nuo mašinos“; < >,,Važiuotum iki Maskvos, ė?“; V. R. ,,rusiškas keiksmažodis“ jeigu reikia, tai važiuosiu“;<...> E. S.: ,,Nu aš noriu, sakau, ten nuo 2.50 iki 2.2, žinai“; ,,Jeigu patiks, 2.2 be problemų paimsim“; V. R.: ,,O tai dabar kaip mes žinosim, kas jiems tinka“; <...> A. G.:,...Žino, žino, jie į Maskvą veža viską na“; V. R.:,,Kad ne, nepasimautų, nes paskiau atvešim ,,rusiškas keiksmažodis“ sakys ne, ne“; <...> A. G.: ,,Tai mum ,,rusiškas keiksmažodis“ laukt, mes dabar išgryninam žolę ir va šitą išsigryninam ir važiuojam iš karto na, ką čia mum sėdėt na...?“;E. S.: ,,Nu tai va, gale savaitės tada vsio, galit, aš važiuoju tenai, jūs tenai.“; A. G.: ,,Nu. Gerai na. Ane?“; V. R.: ,,Gerai“;<...> ,,Klausyk gerai, gerai, o tai kaip mes parsigabensim pinigus čionai? Į kišenes susidėję, važiuosim?“; E. S.: ,,Ne, nu tai aš sakau jeigu bus žmogus jūsų kažkoks tai, tai paduodam žmogui pavyzdžiui, ir jisai važiuoja pats, jei ne, aš turiu žmogų, kuris“; <...> E. S.: ,,Ne, nu tai važiuoja, jeigu su mašina pavyzdžiui, atsisėda ir važiuoja ten žinai“; A. G.:,,rusiškas keiksmažodis“..?? mašina, ne“; E. S.: ,,Nu čia yra rizika““; V. R.: ,,Jie sustabdo tą mašiną, eina ,,rusiškas keiksmažodis“., aš kai grįžinėjau tada, ten ,,rusiškas keiksmažodis“ man pradėjo tikrinti, kiek bake benzino, ,,rusiškas keiksmažodis“, kiek cigarečių kokių vežiesi“). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš pokalbių turinio matyti, jog V. R. toks bendravimas su A. G. ir E. S. yra natūralus, nesukelia jokių klausimų, tuo tarpu viso pokalbio metu jis pats nė karto neužsimina apie savo sutuoktinės įdarbinimą (būtent tokią savo atvykimo į susitikimą su A. G. priežastį nuteistasis nurodo). Juo labiau, aptariamo susitikimo metu tariantis dėl konkretaus kokaino perdavimo E. S., A. G. įvardija, kad narkotinę medžiaga atvežė ne jis vienas, o kartu su V. R. (A. G.: „Bet mes čia atvežėm tau na tą“). E. S. atsako: „Nu tai gerai, nu tai. Gal tada pavažiuokim tada kur, kur nors ten, kad ne“. Pokalbio metu sutariama, kur reikia važiuoti (E. S.:,,<...>Olandų, į kalną čia važiuojam ir ten bus ėėė ,,Lukoilas“ ane?; A. G.: ,,Ten, kur parduotuvė ,,Rimi“ <...>), E. S. nurodo, kad važiuoti paskui jį, kur jis sustos ir pokalbio pabaigoje A. G. į pastarojo klausimą dar kartą patikslina, kad atvežė 250 g narkotinės medžiagos (A. G.:, ,,Du be, be puse gramo, karoče 250“ ir pakartoja ,,250“). Tai, kad vykstant pokalbiui nėra jokių V. R. prieštaravimų ar kokių nors klausimų A. G., iš kurių būtų galima spręsti, jog jis nieko nežino apie aptariamą jų bendrą „kažko“ atvežimą, ar kad jis pasitikslina, dėl ko visgi vyksta kalba ir kodėl nėra aptariamos jo sutuoktinės įdarbinimo galimybės, tik sustiprina teisėjų kolegijos manymą, kad į susitikimą V. R. atvyko kaip A. G. bendrininkas, kuris, kaip ir nurodo A. G., būtent atgabeno E. S. parduotą narkotinę medžiagą.

26. Be to, ankstesnių susitikimų metu (2019-03-22) A. G. prie parduotuvės „Iki“, esančios Žirmūnų g. 2, Vilniuje, buvo nurodęs E. S., kad gali jį supažindinti su V. R. iš (duomenys neskelbtini), tačiau nenorėjo jo (E. S.) neatsiklausęs, juos pažindinti, taip pat šio susitikimo metu A. G. pasakojo apie hašišą, paimtą iš ispano, kuris vedęs V. R. sesę, o kalbėdamas dėl „balto“ (kolegijos pastaba – taip pokalbio metu užšifruojamas narkotinės medžiagos – kokaino pavadinimas) nurodo, jog Vilniuje nelaiko nieko, kad draugas atvežė, kad paslėpė pas jį (t. 1, b. l. 128–142). Kaip patvirtina jau pirmiau aptarta bylos medžiaga, būtent po šio pokalbio, praėjus kiek daugiau nei savaitei, 2019 m. balandžio 1 d., apie 20.00 val., ir įvyksta visų trijų, t. y. A. G., E. S. ir V. R. susitikimas, kurio metu buvo parduotas labai didelis kiekis – 205,143 g narkotinės medžiagos – kokaino. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog nors susitikimo iniciatoriumi buvo A. G., visgi, jis minėjo E. S. apie V. R., kaip savo bendrininką užsiimant narkotinių medžiagų gabenimu iš Ispanijos į Rusiją, nurodo, kad nori juos abu supažindinti ir tai įvyksta susitikimo 2019 m. balandžio 1 d. metu, pokalbio metu patvirtinant, kad jie abu atvežė narkotinę medžiagą (,,Bet mes čia atvežėm tau na tą“). Iš karto, po susitikimo E. S. policijos pareigūnams perdavė A. G. kartu su V. R. atvežtą kokainą, kuris gulėjo maišelyje kartu su „Iki“, UAB „Palink“, Vytauto g. 30, Jieznas, parduotuvės kasos kvitu, patvirtinančiu, kad atsiskaitant už jame nurodytas prekes buvo panaudota V. R. sutuoktinės R. R. motinos E. Š. lojalumo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 103, 178–186). Aptartos aplinkybės, bei tai, kad versija, jog į susitikimą V. R. atvažiavo tik susitarti dėl sutuoktinės galimybių įsidarbinti A. G. draugės įmonėje, buvo pareikšta tik bylą nagrinėjant apygardos teisme (kolegijos pastaba – ikiteisminio tyrimo metu apie tai neužsiminė nei V. R., nei jo sutuoktinė R. R., nei A. G.) leidžia pagrįstai ne tik atmesti nuteistojo gynybinę versiją, kad jis A. G. buvo apkalbėtas, bet ir neduoda pagrindo suabejoti A. G. parodymų patikimumu.

27. Pritartina skundo argumentams, kad vien kasos kvito suradimas maišelyje kartu su perduota narkotine medžiaga, vertinant šiuos duomenis atskirai, nepatvirtina, kad V. R. neteisėtai gabeno iki susitikimo vietos (tuo pačiu ir laikė) labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tačiau, sugretinus juos su kita byloje surinkta ir patikrinta bei įrodymais pirmosios apylinkės teismo pripažinta informacija, leido skundžiamame nuosprendyje teismui kategoriškai spręsti apie jų pakankamumą V. R. kaltei pagrįsti ir jo gynybos versijai paneigti.

28. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl liudytojo A. G. parodymų patikimumo tuo aspektu, kad jis siekė sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti neigiamų padarinių jo atžvilgiu kitoje tiriamoje byloje, iš kurios buvo atskirtas V. R. ikiteisminis tyrimas į atskirą tyrimą. Pasisakant dėl šių argumentų, sutiktina, kad A. G. kaip bendravykdytojo, sutikusio bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, procesinė pozicija turėjo įtakos jo paties teisinei padėčiai. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio, teismas žinojo ir taikė skunde išdėstytas asmens, buvusio toje pačioje byloje įtariamuoju, parodymų vertinimo taisykles, formuojamas EŽTT ir kasacinės instancijos teismo praktikoje. A. G. dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visi proceso dalyviai galėjo užduoti jam klausimus ir ginčyti jo parodymus. Nuteistasis V. R. bei jo gynėjas pasinaudojo savo teise užduoti šiam liudytojui klausimus, į kuriuos jis davė išsamius atsakymus. Be to, siekiant pašalinti A. G. parodymų prieštaravimus, BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

29. Kaip ir buvo pasisakyta pirmiau, esminių prieštaravimų šio liudytojo parodymuose nenustatyta, jie buvo kruopščiai tiriami, gretinami ir lyginami su kitais byloje esančiais duomenimis ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad A. G. parodymus, reikšmingus bylai, patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo matyti, kad šio liudytojo parodymai, nors ir labai svarbūs byloje, yra ne vieninteliai, patvirtinantys bylos aplinkybes, todėl kai kurie skunduose nurodomi A. G. parodymų dėl V. R. dalyvavimo nagrinėjamame įvykyje prieštaravimai kito liudytojo (E. S.) parodymams (dėl automobilio, kuriuo V. R. atvažiavo į susitikimą nurodytą dieną Vilniuje, gamintojo pavadinimo ar spalvos) ar kad, nutraukus ikiteisminį tyrimą dalyje dėl narkotinės medžiagos kontrabandos iš Olandijos, buvo laikomasi pozicijos, jog dalis A. G. parodymų yra nepakankama V. R. kaltei patvirtinti, nepaneigia A. G. parodymų, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai, patikimumo.

30. Skundo kontekste aktualu pastebėti, kad EŽTT praktikoje nesuformuota konkrečių reikalavimų tvarkai, kuria turėtų būti teikiami tam tikri privalumai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančiam arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančiam asmeniui, taip pat nenurodomos imperatyvios tokio asmens parodymų panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį aspektu; vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama į, be kita ko, šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą, tačiau detalesnių taisyklių dėl, pavyzdžiui, tokių įrodymų kiekio, pobūdžio ir pan. iš esmės nenustatyta. Bendriausia prasme, siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą bei kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė pagrindų, kodėl nebūtų galėjęs vadovautis A. G. kaip liudytojo duotais parodymais, kurie dėl faktinių bylos aplinkybių buvo patvirtinti kita byloje esančia medžiaga. Teisėjų kolegija dar kartą akcentuoja, kad liudytojo A. G. nurodytos aplinkybės yra tik dalis įrodymų, kurie nėra lemiamas bei vienintelis nuteistojo V. R. kaltės šaltinis byloje. Jais buvo nustatyti faktai, kurie kartu su kitais įrodymais sudarė vieningą įrodomąją medžiagos visumą. Be to, būtent liudytojo A. G., o ne nuteistojo V. R. parodymus patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai.

31. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad A. G. ir E. S. susitikimų metu vykusiuose pokalbiuose, užfiksuotuose atliekant slaptus tyrimo veiksmus, A. G. kaskart įvardija skirtingus turimo kokaino kiekius (430 g, 150 g ar 250 g). Teisėjų kolegija nepripažįsta tai aplinkybe, kuri leistų suabejoti šio liudytojo objektyvumu, juolab, kad šių frazių, susijusių su A. G. ar jo bendrininkų disponuojamu kokaino kiekiu, vertinimas skunde pateikiamas atsietai nuo pokalbio, kuriame jos buvo pavartotos, konteksto. Iš užfiksuotų pokalbių (2019-03-20; 2019-03-22) turinio matyti, kad A. G. ir E. S. aptarinėja narkotinių (psichotropinių) medžiagų kiekius, kainas, galimybes juos gabenti ir pan., ir nors sutiktina, kad A. G. nurodo turimo kokaino (,,brangaus“) skirtingus kiekius, visgi pokalbių metu jis paaiškina, kad ,,surinkti reikės”, nežinau kiek yra, patikslinsiu”, ,,rytoj tiksliai sužinosiu kiek ten likę, tada pasuksiu”. Tai patvirtina ir paties gynėjo skunde cituojami liudytojo E. S. pasisakymai, duodant 2019 m. balandžio 2 d. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 78), kad A. G. pasakė, jog ,,turi kokaino 150, tačiau kai sužinos tikslų kiekį, pasakys ir atveš“. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptarti tam tikri prieštaravimai neturi reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis), nes V. R. inkriminuotas narkotinių medžiagų – kokaino kiekis (205,143 g) nustatytas objektyviais bylos duomenimis. Kaip ir buvo paminėta pirmiau, konkretus V. R. inkriminuotinas narkotinių medžiagų kiekis buvo nustatytas specialisto, tyrusio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu E. S. pateiktas (iš karto po to, kai jos jam buvo parduotos) narkotines medžiagas.

32. Skundo argumentai, kad V. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ,,neva dirbtinai“, norint tyčia sudaryti tam tikras procesines nuolaidas A. G., taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo priėmimas yra tik prokuroro prerogatyva (BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Prokuroro sprendimas atskirti ikiteisminį tyrimą pagrįstas BPK nuostatomis ir bylos duomenimis. Kaip jau buvo paminėta, V. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, nes du asmenys, kuriems be V. R. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16625-18 taip pat buvo pareikšti įtarimai, pasislėpė ir buvo paskelbta jų paieška. Atsižvelgiant į susiklosčiusią baudžiamųjų bylų tyrimo ir teisminio nagrinėjimo praktiką, galima pagrįstai manyti, jog paieška gali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Taigi, neatskyrus V. R. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo ir neperdavus jo teismui, būtų nepagrįstai vilkinamas baudžiamasis procesas ir varžoma jo teisė į greitą baudžiamąjį procesą. Be to, ikiteisminių tyrimų atskyrimas, niekaip nepakenkė nagrinėjamos baudžiamosios bylos tyrimo bei nagrinėjimo išsamumui ir objektyvumui, nes, kaip ir buvo pasisakyta pirmiau, A. G. yra įtrauktas į šioje byloje kviestinų asmenų (liudytojų) sąrašą, jis buvo kviečiamas į teismo posėdį nagrinėjant šią baudžiamąją bylą ir apklaustas. BPK nėra numatyti draudimai kaip liudytojus apklausti asmenis, kurie kitoje baudžiamojoje byloje turi specialaus liudytojo statusą, o tokių asmenų apklausa nepažeidžia nei BPK 80 straipsnio 1 punkto, nei kitų BPK nuostatų.

Dėl provokacijos

33. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. R. gynėjas kelia ir BPK 159 straipsnio pažeidimo klausimą bei teigia, kad padaryti nusikaltimą A. G. (tuo pačiu ir V. R.) buvo išprovokuotas NVIV atliekančio dalyvio. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad siekiant atskleisti galimai daromas nusikalstamas veikas, ikiteisminio tyrimo metu A. G. atžvilgiu buvo naudotos šios neviešo pobūdžio procesinės prievartos priemonės – ikiteisminio tyrimo metu slaptų veiksmų atlikimas neatskleidžiant savo tapatybės (BK 158 straipsnis) ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (BK 159 straipsnis), kurių atlikimas ikiteisminio tyrimo taktikos tikslais buvo pavestas ne ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tačiau asmeniui, pranešusiam apie jam siūlomą įsigyti didelį kiekį narkotinių medžiagų. Aktualu pažymėti, kad pagal BPK 159 straipsnio 1 dalį NVIV gali būti taikomas esant informacijai, jog konkrečiam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą. Būtent šiuo atveju E. S. 2019 m. vasario 11 d. kreipusis į ikiteisminio tyrimo įstaigą buvo gauta duomenų, kad nusikaltimas jau yra prasidėjęs – esant siūlymui įsigyti didelį kiekį narkotinių medžiagų ir tuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kas sudarė pagrindą taikyti BPK 158 straipsnyje 1 dalyje numatytus slaptus tyrimo veiksmus (t. 1, b. l. 7–8).

34. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad pirmiau nurodyti procesiniai veiksmai buvo atlikti prieš tai tinkamai juos sankcionavus, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjui patikrinus prokuroro prašomos taikyti procesinės prievartos priemonės būtinumą, pagrįstumą, proporcingumą ir leidus konkrečiu laikotarpiu taikyti atitinkamas poveikio priemones. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta informacija apie E. S. siūlomą įsigyti didelį kiekį narkotinių medžiagų iš asmens pasivadinusio ,,A“ (t. 1, b. l. 1, 7–8). Prokurorė, vadovaudamasi BPK 158 ir 159 straipsniais, 2019 m. vasario 12 d. su prašymais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 1, b. l. 109–110, 152–153). Šių prašymų turinys rodo, kad atliekant paminėtas procesines prievartos priemones galima gauti tyrimui reikšmingus duomenis apie narkotinių medžiagų platinimą, prie nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 206 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, organizavimo ir vykdymo prisidėjusius asmenis, nes kitomis priemonėmis išsamiai ištirti nusikaltimo nėra galimybės. Tiek veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, tiek nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus E. S. leista atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. gegužės 12 d., leidžiant E. S. kontaktuoti visomis ryšių priemonėmis su A. G. ir kitais asmenimis, veikiančiais jo nurodymu, jo interesais ir naudai, tartis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo labai dideliais kiekiais, taip pat įgyti tiesiogiai ar per kitus asmenis, veikiančiais jo nurodymu, jo interesais ir naudai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, numatytus BK 159 straipsnio 1, 2 dalyse, 260 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, atsiskaityti už įgytas narkotines ar psichotropines medžiagas, jas laikyti ir gabenti, be tikslo parduoti ar kitai platinti, šių veiksmų atlikimo metu slapta daryti pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų vaizdo ir garso įrašus (t. 1, b. l. 112–113, 155–156). Veiksmai, neatskleidžiant savo tapatybės buvo atlikti keturis kartus – 2019 m. kovo 20 d., 2019 m. kovo 22 d., 2019 m. kovo 31 d., 2019 m. balandžio 1 d., o nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti tik vieną kartą – 2019 m. balandžio 1 d., t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjos teisėtai sankcionuotu laikotarpiu (t. 1, b. l. 115–151,159–169). Pažymėtina ir tai, kad veiksmai, neatskleidžiant savo tapatybės ir nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai A. G. atžvilgiu tam tikrą laikotarpį vyko tuo pačiu metu, t. y. šios procesinės poveikio priemonės buvo taikytos kompleksiškai. Vykdant minėtas neviešo pobūdžio procesines prievartos priemones, buvo gauti duomenys apie narkotinės medžiagos – kokaino (205,143 g) pardavimą ir 2019 m. balandžio 5 d. šių veiksmų taikymas buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 158). Aptarti duomenys teisėjų kolegijai taip pat leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad leidimai atlikti veiksmus, neatskleidžiant savo tapatybės bei nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo gauti teisėtai, tiksliai laikantis BPK nustatytų reikalavimų.

35. Sutiktina su skundo argumentais, kad nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Tačiau šių skundo argumentų kontekste aktualu pastebėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuomonės, kad pakartotinis neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų taikymas, siekiant nustatyti kitus nusikalstamas veikas darančius asmenis, nelaikomas nusikaltimų „tiražavimu“, nusikalstamą veiką padariusio asmens padėties sunkinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-617-788/2015, 2K-1-719/2020 ir kt.). Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumas negali būti vertinamas retrospektyviai, t. y. pagal tai, ar pavyko pasiekti norimų rezultatų, svarbu tai, kad būtų laikomasi BPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyto draudimo provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Minėtame straipsnyje nėra apibrėžta provokacijos sąvoką, tačiau Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 5 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Analogiškai provokacija apibrėžiama ir EŽTT jurisprudencijoje. Provokavimas konstatuojamas tada, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01, sprendimas 2008 m. vasario 5 d., Milinienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 74355/01, sprendimas 2008 m. birželio 24 d., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-P-6/2008, 2K-434/2013).

36. Iš liudytojo E. S. parodymų matyti, kad A. G. savarankiškai, o ne provokuojamas pardavė jam į skolą narkotinę medžiagą (kokainą). E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su ,,A“ (A. G.) susipažino vienoje kompanijoje, jam pasakė, kad važinėja į Rusiją ir Vokietiją, tada ,,A“ pradėjo jo klausinėti, ar Rusijoje yra paklausus ,,gaidys“ (taip vadinamas amfetaminas) ir ar Vokietijoje reikia ,,brangaus, balto“ (taip vadinamas kokainas). Nors norėjo pakreipti kalbą kita linkme, ,,A“ jam vis bandė kalbėti apie reikalus: narkotikus, jų kiekius, pinigus. Vėliau, prieš tai apsikeitus nuorodomis ,,Telegram“ (kolegijos pastaba– atvirojo kodo programėlė, skirta susirašinėjimams ir pokalbiams) ,,A“ pirmas jam paskambino ir susirašinėjimo metu nurodė, kad gali gauti ,,gaidžio“ ir ,,brangaus“ pavyzdžius, be to, viso susirašinėjimo metu (beje, kuris vyko per savaime pranešimus panaikinančią programą) siūlė jam įsigyti didelius kiekius narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 66–68). Kad vyras, vardu ,,A“, kurį jis asmens parodymo metu atpažino kaip A. G., siūlė jam pirkti ir tiekti į užsienį narkotikus, E. S. nurodė ir papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat parodė, kad į ,,Telegram“ programėlę jam pirmas skambindavo A. G., o 2019 m. kovo 20 d. susitikti pasiūlė taip pat jis ir nurodė vietą, kur įvyks susitikimas. Šio susitikimo metu A. G. jam pasakojo apie narkotines medžiagas – kokainą, kanapes, hašišą, amfetaminą, apie jų kainas, minėjo, kad turi 430 g kokaino, daug ,,žolės“, kurią vadino ,,Amnezija“, pasakojo iš kur ją atsiveža (iš Ispanijos į Latviją). Antro susitikimo metu A. G. jam minėjo apie tai, kad reikia imti 2 kg ,,gaidžio“, kad turi ,,brangaus“. Susitarė dėl trečio susitikimo. Prieš jį A. G. jam nuolat rašinėjo žinutes, kuriose nurodydavo, jog ,,gaidžio“ vietoje, t. y. Lietuvoje, nėra. Apie tai, kad reikia susitikti, jam vėl pranešė A. G.. Trečio susitikimo (2019 m. kovo 31 d.) metu A. G. vėl minėjo, kad negauna ,,gaidžio“, o kai jis (E. S.) pasakė, kad turi žmogų , kuris domisi ,,baltu“, jis atsakė, kad turi apie 150, kad tikslų kiekį sužinos vėliau, tada pasakys ir atveš. Netrukus, t. y. 2019 m. balandžio 1 d. jie vėl susitiko, prieš tai jam A. G. parašė per slaptą programėlę, kur reikės atvykti, t. y. toje pačioje vietoje 20 val. Pirma A. G. atėjo vienas, pasakė, kad turi 250 g ,,balto“. Iš karto pats pradėjo kalbėti apie narkotines medžiagas (hašišo gabenimą į Rusiją)(t. 1, b. l. 76–79), b. l. 123). Pirmosios instancijos teisme E. S. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, taip pat parodė, kad paskutinio susitikimo metu (2019 m. balandžio 1 d.) A. G. jam siūlė narkotinių medžiagų ir, kad tai nebuvo pirmas toks pasiūlymas, nes yra siūlęs jam ir anksčiau (t. 4, b. l. 53–56). Šiuos parodymus iš esmės patvirtino ir A. G., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodęs, kad turėjo atvežęs kartu su V. R. iš Olandijos 1 kg kokaino, kurį turėjo parduoti pirkėjui, tačiau šiam išvykus į Rusiją ir nenupirkus viso kiekio iš karto, teko pardavinėti kokainą dalimis, kurias ir atveždavo V. R., kai atsirasdavo pirkėjas, bei kad bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. 2019 m. balandžio 1 d., V. R. taip pat atvežė 250 g kokaino (t. 3, b. l. 68–67, 74–76, 77–78, t. 4, b. l. 77–80).

37. Taigi galima spręsti, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis A. G. nebuvo vienkartinė ar atsitiktinė veikla. Informacija, surinkta vykdant procesines prievartos priemones BPK 158–159 straipsnių tvarka, t. y. pokalbių turinys, kuris jau buvo analizuojamas ir aptartas pirmiau, taip pat patvirtina, kad A. G. su E. S. kalba apie ankstesniu laikotarpiu jo darytą psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ir pardavimą: nurodo iš kokių šalių veža, kokias medžiagas, kokiomis kainomis jas įgyja, parduoda, su kokiomis problemomis susiduria, kad iš jo (ar jo bendrininkų) galima įsigyti įvairių narkotinių medžiagų ir pan. Be to, siekdamas užtikrinti konspiraciją ir atsargumą, A. G. siųsdavo pranešimus užkuoduotoje programėlėje, kurie, juos perskaičius, pasinaikindavo. Net tai, kad A. G. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ne prieš visus susitikimus su E. S., pirmas skambindavo jis (A. G.), teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo teigti skatinus, spaudus jį (A. G.) nusikalsti, nes tai, kas, kam ir kieno iniciatyva skambindavo pirmasis, priklausė tik nuo pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio susitarimo. Dėl to negalima teigti, kad E. S. taikė kokią nors prievartą, ribojo A. G. galimybę pasirinkti – parduoti prašomą prekę (narkotikus) jam ar ne. Natūralu, jog paprastai panašaus pobūdžio sandoriuose suinteresuotos yra abi pusės: pardavėjas ir pirkėjas. Atliekant NVIV niekaip nebuvo suvaržyta A. G. pasirinkimo laisvė, nes jis, užuot pardavęs narkotines medžiagas, galėjo pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą, t. y. atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į teisėsaugos institucijas bei pranešti apie kurstymą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė, priešingai paprašė V. R. kokainą atvežti ir pardavė jį E. S..

38. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. G. baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus atliko pats, iš anksto apsisprendęs taip elgtis, o ne sulaukęs atitinkamų pasiūlymų iš E. S., be kurių šioje byloje tiriama nusikalstama veika apskritai nebūtų buvusi padaryta. Dar kartą pastebėtina, kad ir veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus A. G. atžvilgiu buvo leista atlikti trijų mėnesių laikotarpiu, paminėti tyrimo veiksmai, kaip aptarta šios nutarties 34 punkte, buvo nutraukti, dar nepasibaigus šiam terminui. Taigi, šis terminas viešojo intereso apsaugos kontekste, įvertinus tirtos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį bei nusikaltimo maskavimo būdus (konspiraciją), pripažintinas proporcingu bei adekvačiu.

39. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl V. R. paskirtos 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, taip pat neįžvelgia pagrindo nesutikti su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. R. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą atmesti.