- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-1221-555/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00849-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11003-527/2023 pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis N. A. ir R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. M. kreipėsi į antstolį N. A. su skundu dėl antstolio veiksmu, prašydama įpareigoti Antstolį įtraukti į po L. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties 2023 m. kovo 8 d. paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) šiuos paveldimus daiktus: 1) saulės elektrinė ant pastato stogo, esanti (duomenys neskelbtini); 2) keltuvai dvikoloniai – 8 vnt.; 3) keltuvas automobilio geometrijos keturkolonis – 1 vnt.; 4) keltuvas keturkolonis – 1 vnt.; 5) stabdžių patikros stendas – 1 vnt.; 6) oro kompresorių įranga; 7) ratų montavimo staklės; 8) ratų balansavimo staklės; 9) profesionali įrankių spinta su įrankiais – 8 vnt.; 10) šaltkalvio darbo stalas – 8 vnt.; 11) kompiuteriai: stacionarus – 2 vnt., nešiojamas – 2 vnt.; 12) spausdintuvas – 1 vnt.; 13) saulės elektrinė ant pastato stogo, esanti (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad po L. J. mirties, pareiškėja priėmė palikimą, pateikdama pareiškimą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei G. P., kuri 2022 m. lapkričio 28 d. išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Tuo tikslu pareiškėja 2022 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į antstolio kontorą bei vykdydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 4 dalyje reglamentuotą įpėdinio pareigą, 2022 m. gruodžio 8 d. antstoliui adresuotame prašyme pateikė duomenis apie kilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Antstolis nepagrįstai į 2023 m. kovo 8 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą neįtraukė kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) bei saulės elektrinės ant pastato stogo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi: 1) saulės elektrinė ant pastato stogo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyta palikėjos vardu santuokos metu, kiti ginčo objektai yra nekilnojamuosiuose pastatuose, kurie priklauso palikėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, be to, saulės elektrinės yra savarankiški pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausiniai; 2) kilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) yra susiję su transporto priemonių remonto veikla, kuria 2012 m. liepos 2 d.–2018 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu vertėsi tiek palikėja, būdama UAB „Autoplentas“ vadovė, tiek jos sutuoktinis R. J. bendrai, todėl, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktu, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir privalo būti įtraukti į turto apyrašą.
3. Antstolis 2023 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. V/DOK-65278 skundą tenkinti atsisakė ir su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė nagrinėti teismui, nurodęs, kad pareiškėja neįvykdė CK 5.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti antstoliui visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti, tam, kad paveldimo turto apyraše antstolis galėtų nurodyti visą daiktų, sudarančių palikimą, sąrašą, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog antstoliui 2022 m. gruodžio 8 d. adresuotame jos prašyme nurodyti ginčo daiktai apskritai egzistuoja, nepagrindė, jog nuosavybės teise priklausė palikėjai ir gali būti paveldimu dalyku bei neįvykdė reikalavimo pateikti daiktų vertei pagrįsti objektyvius duomenis. Pareiškėja apsiribojo daiktų sąrašo išvardinimu, galimos jų buvimo vietos nurodymu bei įrodymais nepagrįsta nuomone dėl daiktų vertės. Antstolis pats ėmėsi procesinių veiksmų, reikalaudamas atitinkamų duomenų iš palikėjos sutuoktinio R. J., kuris sudarė sąlygas aprašyti palikėjos turtą bei paneigė informaciją dėl ginčo daiktų egzistavimo. Nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas į turto apyrašą įtraukti kompiuterius ir spausdintuvą, nes turto apyraše 40 ir 41 punktais nurodyti antstolio identifikuoti stacionarus kompiuteris ir spausdintuvas, be kita ko, antstolis nepastebėjo jokių saulės elektrinių buvimo pareiškėjos skunde nurodytais adresais, saulės elektrinių egzistavimą paneigė ir palikėjos sutuoktinis. Pareiškėja, teigdama, kad kilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini) susiję su transporto priemonių remonto veikla, nepagrindė, jog palikimo atsiradimo metu turtas priklausė palikėjai nuosavybės teise: pati pareiškėja patvirtino, kad atitinkamu verslu palikėja, būdama ne asmeninio verslo, o UAB „Autoplentas“ direktorė, vertėsi iki 2018 m. rugsėjo 25 d. (palikimo atsiradimo momentas yra po 4 metų). Kadangi tiek pradiniu antstoliui 2022 m. gruodžio 6 d. pateiktu pranešimu reikalaudama į turto apyrašą įtraukti palikėjai akivaizdžiai nepriklausantį turtą, tiek vėlesniais prašymais pateikdama abstrakčius duomenis apie turtą, todėl antstolis laikė, kad pareiškėja ne tik neturėjo duomenų apie paveldimo turto visumą ir sudėtį, bet ir, pažeisdama CK 5.53 straipsnio 4 dalį, nesiėmė priemonių reikiamus duomenis pateikti antstoliui, nors pasirašytinai paliudijo ir patvirtino, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjos turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos. Po turto apyrašo sudarymo pareiškėja, sužinojusi apie neįtrauktą į apyrašą turtą, privalėjo kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo, tačiau to nepadarė, todėl skundas nepagrįstas ir šiuo aspektu. Sudarydamas turto apyrašą antstolis rėmėsi turimais bei gautais duomenimis apie palikėjos turtą ir, nenustatęs, kad ginčo daiktai egzistuoja bei priklauso palikėjai nuosavybės teise, šio turto į apyrašą pagrįstai neįtraukė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo R. J. prašė skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja neįvykdė įstatyminės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas: pareiškėja antstoliui nepateikė jokių duomenų, kad ginčo daiktai iš viso egzistuoja ir palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise (asmenine ar bendrąja jungtine) priklausė palikėjai ir yra paveldėjimo dalyku. Ginčo daiktai yra visiškai neindividualizuoti, abstraktūs, neįmanoma jų identifikuoti, be to, neatmestina, kad pareiškėja kai kuriuos daiktus dubliuoja. UAB „Autoplentas“, kurios ūkinės veiklos vykdymu, pareiškėjos teigimu, vertėsi abu sutuoktiniai, yra likviduota ir išregistruota iš registro dar 2018 m., todėl net ir pripažinus, kad įmonė galėjo turėti turto, jis priklausė įmonei, o ne fiziniam asmeniui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas, ištyręs vykdomosios bylos medžiagą ir pareiškėjos pateikto antstolio prašymo dėl daiktų į turto apyrašą įtraukimo turinį, sutiko su antstolio ir suinteresuoto asmens argumentais, jog nurodomi daiktai neindividualizuoti ir neapibūdinti jokiais skiriamaisiais požymiais, sprendė, jog tai sąlygoja ne tik jų identifikavimo, įkainojimo, nuosavybės teisės turėtojo nustatymo problematiką, bet atitinkamai kelia abejonių, ar tokie daiktai apskritai egzistuoja. Antstolis, siekdamas patikrinti pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, ėmėsi aktyvių procesinių veiksmų: atliko objektų pastatuose patikrinimus, kurių metu nustatė ir aprašė palikimą sudarančius daiktus, įskaitant ir dalį daiktų, nurodytų pareiškėjos prašyme. Tuo tarpu pareiškėja nei kartu su antstoliui adresuotu prašymu, nei antstolio atskiru reikalavimu, nei reikšdama skundą dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimo, jokių duomenų, pagrindžiančių ginčo daiktų egzistavimo ir priklausymo palikėjai nuosavybės teise faktus, nepateikė. Aplinkybės, jog antstolis, sudarydamas turto apyrašą, vykdymo proceso eigoje ėmėsi aktyvių procesinių veiksmų pareiškėjos teiginiams dėl ginčo daiktų priklausymo palikėjai patikrinimo, tačiau, kaip patvirtina vykdomosios bylos medžiaga, egzistuotinų ginčo daiktų nenustatė, o pareiškėja nepateikė objektyvių ir neabejotinų duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją dėl į turto apyrašą trauktinų daiktų sąrašo, suponuoja pagrindą išvadai, jog ginčo daiktai į turto apyrašą neįtraukti pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Padarytos teismo išvados nepaneigė ir tie pareiškėjos skundo argumentai, jog ginčo objektai yra nekilnojamuosiuose pastatuose, kurie priklauso palikėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes, viena vertus, antstolio aktais, kurie laikytini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, ginčo daiktų, pareiškėjos reikalavimu trauktinų į palikėjos turto apyrašą, antstolis nenustatė. Antra vertus, vien tik tokia pareiškėjos nurodoma aplinkybė nesudarė pagrindo konstatuoti tokių daiktų buvimo fakto. Teismas kritiškai vertino ir pareiškėjos skundo argumentą, susijusį su bendrai palikėjos ir jos sutuoktiniu vykdytu UAB „Autoplentas“ verslu, nes, kaip teisingai procesiniuose dokumentuose nurodė suinteresuoti asmenys bei patvirtino byloje išreikalauti Juridinių asmenų registro duomenys, UAB „Autoplentas“ likviduota ir išregistruota iš valstybės registro 2018 m. rugsėjo 25 d., šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja, tuo tarpu palikimas atsirado praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo įmonės išregistravimo. Be kita ko, pastarosios įmonės teisinė forma (uždaroji akcinė bendrovė) ir ribotos civilinės atsakomybės ribos, o tai preziumavo juridinio asmens turto atskyrimo nuo jos dalyvių principą. Teismas pripažino, kad pareiškėja šių konstatuotų teisiškai reikšmingų aplinkybių nepaneigė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Saulės elektrinė yra ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuris įgytas palikėjos vardu santuokos metu (pagrindas: 2000 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti į turto apyrašą neįtraukti daiktai yra pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini),kurie įgyti palikėjos ir jos sutuoktinio vardu santuokos metu, t. y. minėtieji kilnojamieji daiktai yra nekilnojamuose pastatuose, priklausančiuose palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
8.2. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog tiek adresu (duomenys neskelbtini), tiek adresu (duomenys neskelbtini), ant pastatų stogo esančios saulės elektrinės yra minėtų nekilnojamųjų daiktų priklausiniai, skirti gaminti elektros energiją, tiekiamą atitinkamam nekilnojamojo turto objektui.
8.3. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ji nepakankamai individualizavo kilnojamuosius daiktus, kuriuos siekia įtraukti į turto apyrašą, kadangi saulės elektrinės, esančios ant pastatų yra pakankamai individualizuotos, jog jas būtų galima identifikuoti ir paveldėti. Antstolis kitą kilnojamąjį turtą turto apyraše aprašė ne labiau individualizuotai (pvz.: naudotas apsaugos sistemos vaizdo įrašymo įrenginys ar naudotos lauko apsaugos kameros). Dėl to toks teismo motyvas yra nepagrįstas ir paneigiantis lygiateisiškumo principą.
8.4. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-plovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-plovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-mašinų techninio aptarnavimo stotis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Minėtuose plovyklose, mašinų techninio aptarnavimo stotyje ir kituose pastatuose yra kilnojamieji daiktai, kurie susiję su mašinų remonto veikla. Nagrinėjamu atveju automobilių remonto verslu vertėsi abu sutuoktiniai – laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo registruota bendrovė UAB „Autoplentas“, juridinio asmens kodas 302814538, kurioje direktorė buvo palikėja L. J.. Dėl to šie kilnojamieji daiktai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir privalo būti įtraukiami į turto apyrašą.
8.5. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi antstolio pateiktais vykdomojoje byloje esančiais 2023 m. vasario 1 d. ir 2023 m. vasario 2 d. aktais Nr. V/DOK-65267 ir V/DOK-65268, tačiau nei pareiškėja, nei jos atstovas nedalyvavo apžiūrint pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)dėl ko negalėjo pateikti pastabų dėl pastatų apžiūros aplinkybių. Pareiškėja yra įsitikinusi, jog jos nurodomi kilnojamieji daiktai yra pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)tačiau negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų, nes neturi galimybės be suinteresuoto asmens leidimo į juos patekti.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo R. J. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Nors pareiškėja prašo įpareigoti antstolį įtraukti į paveldimo turto apyrašą skunde nurodomą turtą, tačiau ji neįvykdė CK 5.53 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi apsiribojo vien daiktų, pareiškėjos vertinimu, sudarančių palikimą, sąrašo sudarymu ir niekuo nepagrįstos nuomonės apie jų vertę pateikimu.
9.2. Kaip teisingai nurodyta antstolio 2023 m. balandžio 7 d. patvarkyme, o taip pat teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja antstoliui nepateikė jokių duomenų, kad jos skunde nurodytas turtas, kuris nebuvo įtrauktas į apyrašą, iš viso egzistuoja ir palikimo atsiradimo momentu nuosavybės teise (asmenine ar bendrosios jungtinės nuosavybės) priklausė palikėjai ir atitinkamai yra paveldimu dalyku. Pareiškėja neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad vertinant skundo reikalavimą ir nurodomą turtą, kurį pareiškėja prašo įtraukti į apyrašą, tai jis visiškai neindividualizuotas, abstraktus, neįmanoma jo identifikuoti. Pagal tokį reikalavimą ir pareiškėjos logiką, tai iš esmės bet kuris ir bet kur esantis bei bet kam priklausantis turtas galėtų būti laikomas tariamai palikėjai priklausančiu turtu. Toks aiškinimas ne tik, kad neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, tačiau sudarytų prielaidas įpėdiniui nepagrįstai praturtėti trečiųjų asmenų sąskaita.
9.4. Skundo reikalavimo dalyje nurodomas dvi vienodos ratų balansavimo staklės, todėl visiškai neaišku ar tai redakcinio pobūdžio klaida, ar iš tiesų prašomą į apyrašą įtraukti dvejas ratų balansavimo stakles. Apyraše, kuriame jau yra įtrauktas atitinkamas turtas, nurodomas naudotas spausdintuvas HP Laser Jet pro MFP, naudotas stacionarus kompiuteris AMD Athlon, todėl neatmestina galimybė, jog pareiškėja tiesiog dubliuoja kai kuriuos daiktus.
Šalies argumentai
9.5. Pareiškėja teigia, kad neva saulės elektrinė yra ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Jei ant stogo yra saulės elektrinė, tai paprasčiausiai užteko telefonu padaryti fotonuotrauką ir ją pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tas padaryta nebuvo. Be to, priešingai nei nurodo pareiškėja, nesant įrodymų apie pačias saulės elektrines ir jų egzistavimo faktą, individualizuoti jų tiesiog neįmanoma. Jokių saulės elektrinių nei palikėja, nei suinteresuotas asmuo nuosavybės teise neturėjo.
9.6. Sudarytas antstolio apyrašas ir jame nurodyti daiktai nėra ginčo objektai, šalys kitus daiktus ir jų egzistavimą pripažįsta. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju ginčo dalykas yra kiti daiktai, kurių egzistavimo faktas net nėra įrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
9.7. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjos minima įmonė yra likviduota ir išregistruota iš registro dar 2018 m., o jei ir laikyti, kad įmonė galėjo turėti atitinkamą turtą, tai jis buvo įmonės, o ne fizinio asmens turtas. Bet kokiu atveju pareiškėja neįrodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad palikimo atsiradimo momentu jos prašomi įtraukti į apyrašą daiktai priklausė palikėjai. Vien faktas, kad kažkuriuo laikotarpiu įmonės vadovė buvo palikėja, savaime nereiškia, kad tai patvirtina atitinkamo daikto egzistavimą, o juo labiau nesuponuoja antstolio pareigos įtraukti daiktą(-us) į apyrašą.
Šalies argumentai
9.8. Pareiškėja, pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, kad mašinų plovyklose, mašinų techninio aptarnavimo stotyje ir kituose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) yra kilnojamieji daiktai, kurie susiję su mašinų remonto veikla. Toks jos argumentas dėl daiktų egzistavimo atitinkamai nurodytu adresu ir pastatuose buvo kategoriškas. Tuo tarpu teikiant atskirąjį skundą, pareiškėja nurodo visiškai naujas ir siurprizines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. neva nei pareiškėja, nei jos atstovas nedalyvavo apžiūrint pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) dėl ko negalėjo pateikti pastabų dėl pastatų apžiūros aplinkybių. Pareiškėja teigia, kad ji yra įsitikinusi, jog jos nurodomi kilnojamieji daiktai yra minėtuose pastatuose, tačiau negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų, nes neturi galimybės be suinteresuoto asmens leidimo į juos patekti. Tačiau tokių aplinkybių pareiškėja pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodžiusi, todėl tokiomis aplinkybėmis negali remtis bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
9.9. Net ir laikant, kad neva tai pareiškėja ir jos atstovas nedalyvavo apžiūrint objektus, tai reiškia, kad ji nepakankamai domėjosi vykdymo eiga ir nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 640 straipsnio 2 dalies įtvirtintos pareigos, dėl ko neigiamų padarinių atsiradimo rizika negali būti perkelta kietiems asmenims. Vien faktas, kad pareiškėja nedalyvavo apžiūrint objektus, savaime nepatvirtina antstolio veiksmų neteisėtumo ir neįrodo ginčo daiktų egzistavimo fakto. Tokie argumentai nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtos ir nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos (įpėdinės) skundas dėl antstolio veiksmų, į paveldimo turto apyrašą neįtraukus viso jos nurodyto palikėjos kilnojamojo turto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ar trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.
13. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio N. A. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojos (pareiškėjos) V. M. pateiktą vykdymui (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. P. 2022 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pavesta įpėdinio pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po L. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, apyrašą. Pareiškėja (jos įgaliotas atstovas) 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė antstoliui prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą kartu su pranešimu dėl paveldimo turto apyrašo, kuriame nurodė ir žinomą palikėjos turtą. 2022 m. gruodžio 8 d. antstoliui pateiktame prašyme pareiškėja nurodė kilnojamąjį turtą, kurį prašė įtraukti į sudaromą turto apyrašą: turtą (keltuvai dvikoloniai – 8 vnt.; keltuvas automobilio geometrijos keturkolonis – 1 vnt.; keltuvas keturkolonis – 1 vnt.; stabdžių patikros stendas – 1 vnt.; oro kompresorių įranga; ratų montavimo staklės; ratų balansavimo staklės; profesionali įrankių spinta su įrankiais – 8 vnt.; šaltkalvio darbo stalas – 8 vnt.; darbo kompiuteriai – stacionarus – 2 vnt., nešiojamas – 2 vnt., spausdintuvas – 1 vnt.; saulės elektrinė), esamą (duomenys neskelbtini) ir turtą (lauko poilsio pavėsinę, saulės elektrinę, kompiuterius – 3 vnt., papuošalus, baldus, buitinę techniką), esamą (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 8 d. antstolis sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė pareiškėja (jos įgaliotas atstovas). Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydama, kad antstolis N. A. į paveldimo turto apyrašą neįtraukė viso jos jam pateiktame 2022 m. gruodžio 8 d. rašte nurodyto paveldimo turto. Antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja V. M. nepateikė objektyvių ir neabejotinų duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją dėl į turto apyrašą trauktinų daiktų sąrašo, padarė išvadą, jog ginčo daiktai į paveldimo turto apyrašą buvo neįtraukti pagrįstai, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pareiškėja (apeliantė) V. M., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi padaryta išvada, pateikė atskirąjį skundą.
16. CPK 634 straipsnyje reglamentuoti antstolio atliekami procesiniai veiksmai. Antstolis vykdo šio kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes, teismo pavedimu įteikia teismo šaukimus ir kitus procesinius dokumentus, sudaro paveldimo turto apyrašus (CPK 634 straipsnio 1 dalis).
17. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais. Sudarius palikimo apyrašą, nustatoma palikimo sudėtis. Palikėjo kreditoriams, pareiškus reikalavimus, nereikės nustatinėti palikimo sudėties, o asmenys, priėmę palikimą tokiu būdu, atsakys tik paveldėtu turtu.
18. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas CPK nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis). Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius (CK 5.53 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (CK 5.53 straipsnio 4 dalis). Turto apyraše turi būti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus (CK 5.53 straipsnio 5 dalis). Turto apyrašą pasirašo antstolis ir įpėdinis, dalyvavęs sudarant apyrašą. Apyrašo pabaigoje turi būti įpėdinio pasirašytas paliudijimas, tolygus priesaikai, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 straipsnio 6 dalis).
19. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas pirmiau išvardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė, ginčydama antstolio veiksmus, į paveldimo turto apyrašą neįtraukus viso jos nurodyto palikėjos kilnojamojo turto (ginčo kilnojamųjų daiktų), kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių ginčo daiktų (saulės elektrinės, kompiuterių, spausdintuvo ir kt.) nuosavybės teise priklausymo palikėjai L. J. ir jų egzistavimo, tam kad juos pagrįstai būtų galima įtraukti į paveldimo turto apyrašą. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis N. A., priėmęs apeliantės pateiktą notaro vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti paveldimo turto sudėtį, t. y. atliko paiešką viešuose registruose, siuntė užklausas į įvairias įstaigas, o siekdamas patikrinti apeliantės nurodytos teiginius dėl ginčo kilnojamojo turto egzistavimo, nuvyko į jų buvimo vietą, apeliantės nurodytais adresais, tačiau nustatė, kad daugiau palikėjos nuosavybės teise valdomų daiktų, nei nurodyta paveldimo turto apyraše, neegzistuoja. Byloje duomenų, kad antstolis, atlikdamas vykdomuosius veiksmus siekiant nustatyti palikėjos paveldimo turto sudėtį, būtų viršijęs jam teisės aktais nustatytus įgaliojimus ar pažeidęs vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nenustatyta. Tokių duomenų į bylą nėra pateikusi ir apeliantė.
21. Apeliantė V. M. atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vykdomojoje byloje esančiais ginčo kilnojamųjų daiktų apžiūros vietoje aktais, tačiau nei ji, nei jos atstovas nedalyvavo juos apžiūrint ir dėl apžiūros aplinkybių neturėjo galimybės pateikti pastabų. Apeliantės įsitikinimu, ginčo kilnojamieji daiktai yra pastatuose, esančiuose jos nurodytais adresais, tačiau negali pateikti tai pagrindžiančių įrodymų, kadangi be suinteresuoto asmens R. J. leidimo negali į tuos pastatus patekti. Tačiau apeliantė nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, t. y., kad jai yra draudžiama patekti į jos nurodytas patalpas, ir / ar, kad ji pati būtų ėmusi aktyvių veiksmų dėl ginčo kilnojamųjų daiktų suradimo, pvz., kreipusis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir pan. Kita vertus, kaip teigia ir pati apeliantė, saulės elektrinės randasi ant pastatų stogų, esančių jos nurodytais adresais, t. y. akivaizdu, jog, jei jos iš tiesų egzistuotų, jas būtų galima pamatyti ir nepatekus į ginčo pastatus. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pvz., nuotraukų, kurios pagrįstų saulės elektrinių buvimą apeliantės nurodytais adresais.
22. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad ginčo kilnojamieji daiktai buvo naudojami sutuoktinių automobilių verslui, t. y., kad sutuoktiniai laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. (keturi metai prieš palikėjos L. J. mirtį), buvo įregistravę bendrovę UAB „Autoplentas“, kurios direktore buvo ir pati palikėja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų objektyvių įrodymų, taip pat nepatvirtina ginčo kilnojamųjų daiktų egzistavimo apeliantės nurodytu adresu ir tuo labiau jų priklausymo palikėjai kartu su jos sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise fakto. Priešingai, kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodytos įmonės teisinė forma (uždaroji akcinė bendrovė) ir ribotos civilinės atsakomybės ribos preziumuoja ne ką kitą, kaip juridinio asmens turto atskyrimą nuo jos dalyvių. Apeliantė, įrodinėdama, kad jos įvardijami ginčo kilnojamieji daiktai yra laikytini bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaneigė šių nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių.
23. Taigi, kaip jau minėta, atskirajame skunde apeliantė iš esmės tik nurodo prielaidą, kad ginčo daiktai yra jos nurodytais adresais, tačiau nei antstoliui, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu ji nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šie daiktai išvis yra išlikę (pvz., nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo ir pan.), nepateikė jokių šių daiktų identifikavimo duomenų, taip pat įrodymų, patvirtinančių apeliantės nurodytas aplinkybes dėl ginčo daiktų priklausymo palikėjai L. J.. Kaip minėta anksčiau, įstatymas įpėdiniui numato pareigą pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti (CK 5.53 straipsnio 4 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju apeliantės nurodyti ginčo kilnojamieji daiktai būtų nepagrįstai neįtraukti į turto apyrašą.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. kovo 8 d. antstolio sudarytas paveldimo turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas apeliantei, kurį ji (jos atstovas) yra pasirašiusi 2022 m. lapkričio 28 d. Taigi, apeliantė, turėdama pagrįstų duomenų apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, taip pat turi galimybę kreiptis į notarą dėl paveldimo turto apyrašo papildymo (CK 5.53 straipsnio 7 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės (pareiškėjos) V. M. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Dėl išvardintų priežasčių apeliantės V. M. atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ypatingąją teisena nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
28. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo R. J. pateikė į bylą įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 550 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą bei 176 Eur prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas (reg. Nr. DOK-25325). Kadangi šiuo atveju apeliantės atskirasis skundas yra atmestas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra pagrindas iš jos suinteresuoto asmens (byloje turėjusio priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi) naudai priteisti jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
29. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad nors suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau vertina, kad išlaidos, susijusios su prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimu, yra neproporcingai didelės.
30. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais kriterijais, vertina, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimui nebuvo būtinas specialių žinių poreikis ir didelės laiko sąnaudos, todėl taip pat atsižvelgus į tokio prašymo apimtį ir sudėtingumą, sprendžia, kad už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra mažinamos iki 50 Eur sumos. Iš viso iš apeliantės suinteresuoto asmens naudai priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (550 Eur + 50 Eur).
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 6,39 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės priteisiamos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš pareiškėjos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 6,39 Eur (šešis eurus 39 ct) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.