- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- e2-214-1024/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01122-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transvista“
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Artūras Venckaus, Audrius Karpinskas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transvista“ atstovams direktoriui M. S. ir advokatui Audriui Karpinskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transvista“ ieškinį atsakovui A. A. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo nagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transvista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
1.1. panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir išspręsti ginčą iš esmės – atsakovo A. A. reikalavimus ieškovei UAB „Transvista“ dėl automobilio prikimo-pardavimo sutarties Nr. 000893 nutraukimo, 12 200,00 Eur už automobilį sumokėtos kainos ir 473,26 Eur automobilio variklio gedimo nustatymo išlaidų priteisimo pripažinti nepagrįstais ir juos atmesti;
1.2. priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais:
2.1. 2021 m. kovo 26 d. ieškovė pardavė atsakovui 2011 metų laidos automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 200,00 Eur kainą. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas pats apžiūrėjo perkamą transporto priemonę, atliko bandomąjį važiavimą ir kaip pats vėliau ieškovei pateiktose pretenzijose nurodo visi automobilio mazgai buvo nepriekaištingos būklės. Be to, prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį pati ieškovė pasiūlė atsakovui transporto priemonę patikrini naudojantis specialistų paslaugomis bet kokiu jo pageidaujamu būdu. Pasinaudodamas šia galimybę atsakovas išreiškė tik pageidavimą prieš sutarties sudarymą pristatyti šią transporto priemonę valstybinei techninei apžiūrai į Telšių TAC padalinį, todėl atsakovas pats perkamą automobilį nuvairavo iki nurodytos valstybinės įmonės padalinio ir asmeniškai dalyvavo atliekant šios transporto priemonės privalomąją techninę apžiūrą. Pažymi, kad šios itin griežtos automobilio techninės būklės nustatymui patikros metu nebuvo nustatyta absoliučiai jokių transporto priemonės ir pagrindinių jos mazgų defektų.
2.2. 2021 m. gegužės 3 d. atsakovas informavo ieškovę apie eksploatuojant automobilį galimai atsiradusius jo variklio gedimus – pašalinį garsą (kalenimą) ir variklio vibraciją. Šalims vedant dialogą, atsakovas nurodė ieškovei apie įsigytos transporto priemonės pristatymą į autoservisą „Autobrava motors“ Klaipėdos mieste gedimo nustatymui. Šio dialogo metu atsakovas taip pat pripažino ieškovei, kad įsigijęs transporto priemonę jis nevykdė jos variklio techninės priežiūros. Šalių dialogui nutrūkus, atsakovas pateikė ieškovei raštiškas pretenzijas dėl nustatytų automobilio variklio defektų.
Šalies argumentai
2.3. Ieškovei nesutinkant su atsakovo pretenzijose nurodytais reikalavimais, atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), kuri 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pripažino pagrįstais atsakovo A. A. reikalavimus nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti už automobilį sumokėtą 12 200,00 Eur kainą ir atlyginti 473,26 Eur automobilio variklio gedimo nustatymo išlaidas. Ieškovės nuomone, VVTAT ginčą išsprendė neteisingai, todėl atsakovo reikalavimai turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
2.4. Ieškovė teigia, kad ginčijamame nutarime VVTAT pasvarstymai apie šios valstybinės techninės transporto priemonių patikros metu galimai atliekamą neišsamią apžiūrą yra išimtinai beletristinio pobūdžio, tuo labiau kai šios patikros metu yra tikrinama ne tik paties automobilio galimybė būti eksploatuojamam, tačiau net ir griežti išmetamų dujų rodmenų reikalavimai, kurių esant netinkamiems, susidėvėjusiems variklio mechanizmams įvykdymas būtų neįmanomas. Paskirstant įrodinėjimo naštą tarp ginčo šalių, VVTAT akivaizdžiai nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir automobilio kokybės neatitikimo ar atitikimo sudarytai pirkimo-pardavimo sutarčiai įrodinėjimo naštą perkėlė ant ieškovės pečių. Šiuo atveju esant tokioms faktinėms aplinkybėms ne ieškovei, o atsakovui turėjo būti keliama procesinė pareiga įrodyti visas aukščiau aprašytas CK 6.327, 6.333 straipsniuose ir tuo pačiu 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas sąlygas vienašaliam sutarties nutraukimui, restitucijos taikymui ir nuostolių atlyginimui.
2.5. Mano, kad atsakovas ginčo kontekste reikalaudamas nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį dėl prekės kokybės neatitikimo šios sutarties nuostatoms turėjo procesinę pareigą įrodymais pagrįsti, kad automobilio eksploatavimo eigoje atsiradęs variklio gedimas kilo dėl ieškovės nuslėptos nuo jo, t. y. pirkėjo, šios sutarties sudarymo metu automobilio techninės būklės priežasčių. Pažymi, kad atsakovas tokių ieškovės sutartinei atsakomybei kilti pagrindų nepagrindė absoliučiai jokiais įrodymais. Nei ieškovei pateiktose pretenzijose, nei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktame prašyme ir su jais nebuvo pateikti absoliučiai jokie įrodymai, kad „Autobrava motors“ nustatytas automobilio variklio gedimas – alkūninio veleno dužimas – kilo dėl kažkokių pardavėjo nuo pirkėjo nuslėptų ir pirkimo –pardavimo sutartyje neaprašytų automobilio kokybės priežasčių, kaip pvz., atlikto nekokybiško remonto ir pan.
2.6. Atsakovas įsigijo 10 metų eksploatuotą transporto priemonę, todėl ne tik turėjo numanyti, tačiau neginčijamai pagal savo amžių ir žinojo, kad už tokią kainą perkamas ilgą laiką intensyviai eksploatuotas automobilis ne tik gali turėti, bet ir turi tam tikro lygmens variklio ir kitų jo einamųjų mazgų nusidėvėjimų, kurie reikalauja žymesnės nei naujo ar artimo tokiai techninei būklei automobilio priežiūros, ir dėl kurių tolesnio automobilio eksploatavimo metu gali atsirasti tam tikri jų gedimai. Žinodamas tokias aplinkybes ir jas suvokdamas atsakovas nesiėmė jokių netgi paties ieškovės siūlytų priemonių prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį išsamiau įvertinti norimos įsigyti transporto priemonės techninę būklę specialistų pagalba, kad ir tame pačiame „Autobrava motors“ Klaipėdos padalinyje.
2.7. Atsakovas iš esmės nenurodė ir nepateikė absoliučiai jokių įrodymų apie vėliau kilusio variklio gedimo priežastis, šių priežasčių buvimą sutarties sudarymo ir automobilio jam perdavimo metu, kas leidžia daryti išvadą apie ieškovės tinkamai įvykdytą prievolę pagal bylos šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį – perduotą atsakovui būtent šioje sutartyje aprašytos techninės būklės ir kokybės tinkamą naudoti pagal paskirtį naudotą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo parduotas ne naujas, o ilgą laiką intensyviai eksploatuotas automobilis, neatmestina, kad šis gedimas galėjo kilti ir dėl automobilio variklio tam tikrų einamųjų mazgų natūralaus nusidėvėjimo, t. y. kitaip tariant atsitiktinių ir nuo ieškovo (pardavėjo) valios nepriklausančių priežasčių. Tuo labiau kai pats atsakovas net nevykdė šio automobilio vieno iš esminių mazgų techninės priežiūros, dėl ko jis pats prisiėmė atsitiktinio automobilio gedimo riziką, o tokiomis aplinkybėmis sugedus automobilio varikliui, ieškovė dėl jų negali būti pripažįstama atsakinga.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti; vartotojo (atsakovo) A. A. reikalavimą nutraukti 2021 m. kovo 26 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 000895 ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (12 200) Eur bei atlyginti 473,26 Eur turtinę žalą pripažinti pagrįstu. Taip pat priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomos šios faktinės aplinkybės ir nesutikimo su ieškiniu teisiniai argumentai:
3.1. Atsakovui pradėjus eksploatuoti įsigytą transporto priemonę, su ja nuvažiavus vos 1 500 km, 2021 m. balandžio 30 d. atsakovui važiuojant staiga automobilio variklis pradėjo skleisti „nepageidaujamus“ garsus, panašius į „kalimą“. Atsakovas nedelsiant sustabdė automobilį ir transportavo jį į „Jeep“ automobilių centrą, kuriame paaiškėjo, kad automobilis yra neeksploatuojamas, reikalingas variklio keitimas. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, atsakovas nedelsiant kreipėsi į ieškovę, tačiau ieškovė į atsakovo pretenzijas iš esmės nesureagavo, neieškojo jokių alternatyvių sprendimo būdų ir nesiūlė jokių derybų. Ieškovė atsakydama į pretenzijas tik apsiribojo formaliais atsakymais, kad jos (ieškovės) kaltės nėra, kadangi automobilis atsakovui buvo parduotas tinkamos kokybės, o automobilis sugedo dėl netinkamos priežiūros ar natūralaus nusidėvėjimo.
3.2. Automobiliui sugedus, atsakovas kreipėsi į UAB „Autobrava motors“, kur buvo nustatyti konkretūs automobilio trūkumai – automobilio karteris yra pilnas metalo drožlių, lūžęs automobilio alkūninis velenas, atskirose variklio dalyse nustatytas stiprus laisvumas. Kitaip tariant, UAB „Autobrava motors“ nustatė, kad automobilio variklis yra visiškai nusidėvėjęs ir nebetinkamas tolimesniam naudojimui ir (ar) remontui, todėl keistinas kitu varikliu. Atsakovo nuomone, tai yra konkretus rašytinis įrodymas, neginčijamai patvirtinantis, jog automobilio variklis nebegali būti eksploatuojamas. Kadangi automobilio trūkumai išaiškėjo anksčiau nei per 6 mėnesius, todėl taikoma CK 6.363 straipsnio 11 dalies numatyta prezumpcija, kas reiškia, jog pareigą įrodyti, kad UAB „Autobrava motors“ nustatyti automobilio trūkumai yra neteisingi ar atsiradę ne automobilio pirkimo metu turi ne atsakovas, o ieškovė. Be to, atsakovo teigimu, įsigytu automobiliu nuvažiuotas itin mažas kilometrų skaičius aiškiai rodo, kad automobilis atsakovui buvo parduotas su esminiu variklio defektu.
3.3. Galiojanti techninė apžiūra nepaneigia fakto, jog automobilis neturi paslėptų defektų, kadangi atliekant techninę apžiūrą yra atliekama tik vizuali automobilio apžiūra, automobilis nėra ardomas ir tikrinamos visos jo dalys. Nagrinėjamu atveju techninės patikros metu nebuvo įmanoma nustatyti, kad automobilio variklio alkūninis velenas yra visiškai nusidėvėjęs, kadangi tokį paslėptą defektą galima nustatyti tik išardžius automobilio variklį, todėl ieškovės argumentai, jog automobilio kokybę patvirtina atlikta privalomoji automobilio techninė apžiūra yra nereikšmingi ir neteisingi.
Šalies argumentai
4. Ieškovės UAB „Transvista“ atstovas direktorius M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė ginčo automobilį įsigijo iš Italijos. Ieškovė automobilio varikliui ir greičio dėžei papildomai nieko darė, išskyrus kosmetinius darbus. Atsakovas perkamo automobilio apžiūrėti atvažiavo dviese, o pati apžiūra truko apie valandą. Pardavėjas informavo pirkėją, kad automobilis yra parvežtas iš Italijos, automobilio tepalai ir filtrai keisti nebuvo, automobilis yra be garantijos, parodytos automobilio nuotraukos. Akcentavo, kad alkūninis velenas yra toks techninis mazgas, kuris turi labai didelis sūkius, todėl jeigu alkūninis velenas turi iš anksto defektą, tai jis iškart skleidžia garsą, vibraciją arba lūžta. Jo nuomone, alkūninis velenas galėjo lūžti, nes būtent šiems varikliams pagrindinės problemos atsiranda dėl tepimo trūkumo ir susidėvėjusių tepalų. Automobilio gedimo fakto neginčija ir akcentuoja, kad automobilio pardavimo metu nebuvo užslėpę jokių automobilio defektų, todėl mano, jog nėra atsakingi už variklio gedimą.
5. Ieškovės atstovas advokatas Audrius Karpinskas teismo posėdyje ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad parduodant automobilį atsakovas buvo informuotas, kad automobilio variklio alyva nėra pakeista. Tokių automobilių nesavalaikis variklio alyvos keitimas yra pagrindinė variklio gedimo priežastis. Šiuo atveju atsakovas intensyviai eksploatuodamas automobilį pažeidė automobilio techninės priežiūros taisykles, todėl mano, kad šis gedimas kilo būtent dėl paties atsakovo veiksmų. Nėra jokių įrodymų, kad gedimai būtų buvę automobilio pirkimo – pardavimo metu, o pats atsakovas net negali pateikti atsiradusio variklio gedimo priežasčių. Išaiškėti gali tas kas buvo, o ne tas kas atsiranda, todėl taikant CK 6.363 straipsnio 11 dalyje prezumpciją automobilio gedimai turėjo išaiškėti, tačiau šiuo atveju jie atsirado.
Atsiliepimas
6. Atsakovas A. A. teismo posėdyje iš esmės nurodė tas pačias automobilio įsigijimo ir eksploatavimo aplinkybes kaip ir ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad eksploatuojant automobilį pajuto, kad blogai junginėjasi pavarų dėžė, todėl pasikeitė automobilio pavarų dėžės teplus, tačiau variklio tepalų nekeitė.
7. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Artūras Venckus teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais bei prašė atsakovo reikalavimus tenkinti bei taikyti restituciją. Papildomai paaiškino, kad ieškovės teiginiai, kad susiklostė ne vartojimo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai yra teisiškai nepagrįsti. Pagal CK 6.363 straipsnio 11 dalyje numatytą prezumpciją, pirkėjas turi įrodyti, kad yra įsigytos prekės trūkumas ir šis daikto trūkumas išaiškėjo per 6 mėnesius, o šią prezumpciją paneigti turi pardavėjas. Jo nuomone, atsakovas šias aplinkybes byloje įrodė. Ieškovės argumentai, kad automobilis buvo neprižiūrėtas yra ieškovės siekis išvengti civilinės atsakomybės. Mano, kad atsakovo automobiliu nuvažiuoti 1 500 km nepakeitus variklio alyvos yra per maža riba, kad būtų galima kaltina atsakovą dėl automobilio nepriežiūros. Variklio alkūninis velenas lūžta, kai jis nusidėvi, todėl tai rodo, kad automobilio variklis buvo taip stipriai nudėvėtas, kad atsakovui įsigijus automobilį, pastarasis lūžo po 1 500 km. Ieškovė pati nurodė, kad įsigijo automobilį už ženkliai mažesnę kainą, kas sudaro prielaidą manyti, kad automobilis nebuvo tinkamos techninės būklės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2021 m. kovo 26 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Transvista“ pardavė atsakovui A. A. 2011 metų gamybos automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 12 200,00 Eur, automobilio rida nurodyta apie 190 000 km. Automobilio pirkimo –pardavimo sutartyje nepažymėta, kad parduodamas automobilis turėtų kokių nors trūkumų. Prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas pats apžiūrėjo perkamą transporto priemonę, atliko bandomąjį važiavimą, tačiau jokių automobilių trūkumų nepastebėjo. Be to, prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas pristatė automobilį valstybei techninei apžiūrai, kurios metu nenustatyta jokių automobilio defektų, automobilio fiksuota rida – 194 443 km.
9. Atsakovui pradėjus eksploatuoti įsigytą transporto priemonę, su ja nuvažiavus apie 1 500 km, 2021 m. balandžio 30 d. atsakovui važiuojant automobilio variklis pradėjo skleisti pašalinius garsus panašius į „kalimą“. Atsakovas nedelsiant sustabdė automobilį ir transportavo jį į UAB „A. M.“ (toliau – „Jeep“ automobilių centras).
10. Iš „Jeep“ automobilio centro pažymos, kurią pasirašė Serviso paslaugų pardavimo vadybininkas V. T., matyti, jog yra stiprus pašalinis garsas užvedus variklį (kalenimas), tolimesnei diagnostikai reikia ardyti variklį. Pilnas karteris drožlių. Kalenimo priežastis lūžęs alkūninis velenas, ardymo metu dar buvo rastas dešinės pusės antgaliukas, stiprus laisvumas. Mano, kad geriausias remontas keisti visą variklį.
11. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, atsakovas (pirkėjas) 2021 m. gegužės 14 d. ir gegužės 31 d. su raštiškomis pretenzijomis kreipėsi į ieškovę (pardavėją), tačiau abi šalis tenkinantis sprendimas priimtas nebuvo, todėl atsakovas kreipėsi į VVTAT. Pastaroji išnagrinėjusi atsakovo (pirkėjo) prašymą, 2021 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino vartotojo A. A. reikalavimus – pripažino pagrįstais vartotojo reikalavimus nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir nutarė grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (12 200 Eur) bei atlyginti turtinę žalą (473,26 Eur automobilio patikros išlaidas), iš viso 12 673,26 Eur. VVTAT taip pat nurodė, jog tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jei nė viena iš ginčo šalis per 30 dienų nuo tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.
12. Kadangi ieškovė, nesutikdama su VVTAT nutarimu, 2021 m. spalio 15 d. teismui pateikė ieškinį, todėl laikytina, kad VVTAT 2021 m. rugsėjo 15 d. priimtas nutarimas neįsigaliojo, todėl teismas nagrinėja tarp šalių kilusį ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis).
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo kaip vartojimo teisinių santykių
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniais santykiai, reikalinga nustatyti šias sąlygas: ar prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; ar fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; ar šias prekes ar paslaugas teikia verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).
14. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė juridinis asmuo, užsiimantis automobilių prekyba, pardavė automobilį atsakovui kaip fiziniam asmeniui savo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Nors ieškovės atstovas teismo posėdyje kvestionavo, kad atsakovas automobilį įsigyti galėjo ne asmeninių poreikių tenkinimui, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl teismas konstatuoja, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju padarius išvadą, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo, todėl šiam ginčui taikytinos ir vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos (CK 6.228³ straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės (pardavėjos) pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę
15. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovė (pardavėja) turi atsakyti už išaiškėjusius automobilio gedimus/trūkumus, atsiradusius po vieno mėnesio nuo automobilio perdavimo atsakovui (pirkėjui).
16. Ieškovės atstovas (direktorius) teismo posėdyje teigė, kad pardavėjas neturėtų garantuoti parduoto naudoto daikto kokybės. Teismas su tokia atstovo pozicija sutikti neturi pagrindo ir pažymi, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Taigi, ta ieškovės nurodoma aplinkybė, kad pardavėja parduodama naudotą automobilį nesuteikė jam garantijos ir pirkėjas pats prisiėmė atsitiktinio automobilio gedimo riziką, savaime neeliminuoja įstatyminės garantijos (CK 6.333, 6.335, 6.338 straipsniai, 6.363 straipsnio 1 dalis).
17. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
18. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
19. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.
20. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
21. Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Atsižvelgiant į šio sprendimo 16 punkte pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui. Anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika ir nurodytos teisės normos nesudaro pagrindo netaikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytos prezumpcijos vien dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra naudotas automobilis.
22. CK 6.363 straipsniu į nacionalinę teisę perkeliamos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savo esme analogiška taisyklė, kad jeigu neįrodyta kitaip, bet koks neatitikimas, išaiškėjęs per šešis mėnesius nuo prekių pateikimo, laikomas egzistavusiu pateikimo metu. Šis vartotojo įrodinėjimo naštos palengvinimas pagrįstas išvada, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja tik po prekės pateikimo, įrodymas, kad šis neatitikimas egzistavo šiuo momentu, gali tapti „neįveikiama kliūtimi vartotojui“; paprastai daug paprasčiau verslininkui įrodyti, kad neatitikimo nebuvo pateikimo momentu ir kad jis atsirado, pavyzdžiui, dėl blogo vartotojo naudojimo (žr. pasiūlymo dėl direktyvos aiškinamąjį memorandumą, COM(95) 520 galutinis, p. 13) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019, 28, 29 punktai).
23. ESTT, aiškindamas minėtos normos turinį, konstatavo, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalis švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, nes nustatyta, kad neatitikimas egzistavo pateikimo momentu. Tačiau siekdamas pasinaudoti šiuo palengvinimu vartotojas turi įrodyti tam tikrus faktus. Pirma, vartotojas turi teigti ir įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui. Vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą. Jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju. Antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Išaiškėjus šiam neatitikimui per trumpą šešių mėnesių laikotarpį, galima manyti, kad nors neatitikimas išaiškėjo prekę pateikus, pateikimo momentu jis „embriono būsenos“ jau egzistavo. Taigi, prireikus verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (ESTT 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje F. F. prieš A. H. Ochten BV, C-497/13, 68–74 punktai).
24. Nagrinėjamu atveju, atsakovas (pirkėjas) būtent ir gina savo teises CK 6.363 straipsnio 11 dalyje (teisės akto redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) įtvirtinta prezumpcija, tačiau ieškovė (pardavėja) mano, kad atsakovas šią prezumpciją taiko nepagrįstai ir ją bando paneigti iš esmės dviem aspektais. Pirma, kad automobilis pirkimo-pardavimo metu neturėjo variklio defektų, antra – automobilio variklio defektą iš esmės sąlygojo paties atsakovo netinkama automobilio techninė priežiūra. Teismas pažymi, kad šią įstatymo prezumpciją turi paneigti pardavėjas, todėl įrodinėjimo pareiga (dėl nekokybiško daikto garantiniu laikotarpiu) pereina ieškovei (pardavėjai).
25. Ieškovė įrodinėdama, kad automobilis pirkimo – pardavimo metu neturėjo variklio defektų grindžia tuo, jog pats atsakovas tiek ieškovei pateiktose pretenzijose, tiek teikiant prašymą VVTAT pripažino, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu vėliau atsiradusio automobilio variklio gedimo nebuvo. Teismas šį ieškovės argumentą vertina kritiškai. Atsakovo 2021 m. gegužės 14 d. Pretenzijoje nurodyta, kad „bandomojo važiavimo metu automobilis neskleidė jokių pašalinių garsų, automobilio važiavimas ir variklio trauka buvo nepriekaištinga <...>“, o atsakovo 2021 m. birželio 17 d. prašyme VTTAT nurodyta, kad „Vizualiai automobilis atrodė gana gerai, nebuvo matyti jokių trūkumų <...>“. Teismo vertinimu, iš šių atsakovo nurodomų aplinkybių, galima daryti tik išvadą, kad atsakovas perkant automobilį nepastebėjo jokių automobilio variklio gedimo požymių, tačiau tai jokiu būdu negalima vertinti kaip fakto konstatavimą ar įrodymo, kad automobilio variklis buvo be trūkumų, juolab įvertinus liudytojo V. T. teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad variklio pašalinį garsą, indikuojantį, kad su varikliu kažkas negerai, galima paslėpti/užmaskuoti specialiu skysčiu, kad jo tam tikrą laiką nebūtų. Kita vertus, logiškas ir suprantamas pirkėjo pripažinimas, kad automobilio pirkimo metu nebuvo pastebima automobilių variklio gedimo indikacijų, nes jeigu pirkėjas tokius būtų pastebėjęs, greičiausiai tokio automobilio išvis nebūtų pirkęs.
26. Kitas argumentas, kuriuo ieškovė grindžia, kad automobilis pirkimo – pardavimo metu neturėjo variklio defektų yra tai, kad prieš sudarant sandorį automobiliui buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kurios metu nebuvo nustatyta absoliučiai jokių transporto priemonės ir pagrindinių jos mazgų defektų. Teismas vertindamas valstybinės techninės apžiūros patikrą, kaip įrodymą, kad automobilis neturėjo defektų pažymi, kad pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros aprašo nuostatas, techninė apžiūra atliekama vizualios apžiūros metodu (11 punktas), apžiūros metu automobilio atskiros sudedamosios dalys ir techniniai mazgai nėra ardomi ir tikrinami, todėl privalomąją techninę apžiūrą atliekantis subjektas negali nustatyti trūkumų, kurie nėra akivaizdūs ir gali būti užfiksuojami tik išardžius kurias nors tikrinamos transporto priemonės dalis. Tuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad sprendžiant, ar perkamas daiktas atitiko jam keliamus bendruosius reikalavimus, nepakanka vien konstatuoti, kad automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
27. Taigi, teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus motyvus sprendžia, kad nesant kitų objektyvių įrodymų, remiantis vien atsakovo (pirkėjo) nurodomomis aplinkybėmis apie tinkamą automobilio techninę būklę sandorio sudarymo metu bei atlikta automobilio privalomąją technine apžiūra, kurios metu nenustatyta jokių transporto priemonės trūkumą, nėra pagrindo išvadai daryti, kad automobilis pardavimo metu neturėjo variklio trūkumų, kurie paaiškėjo praėjus mėnesiui nuo parduoto automobilio eksploatavimo pradžios.
28. Kaip jau minėta, kitas aspektas, dėl kurio, ieškovės (pardavėjos) nuomone negali byloje būti taikoma CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra tai, kad automobilio variklio defektą iš esmės sąlygojo paties atsakovo netinkama automobilio techninė priežiūra, o būtent tai, kad atsakovas įsigijęs automobilį nepakeitė automobilio variklio alyvos. Šią aplinkybę įrodinėja į bylą pateiktu 2021 m. gruodžio 2 d. „Jeep“ automobilio centro el. laišku, kuriame nurodyta, kad ginčo automobilio rekomenduojamas variklio alyvos keitimo intervalas yra 20 000 km, o nesilaikant rekomendacijų, galimi variklio gedimai, alkūninio veleno susidėvėjimas, ar net jo skilimas. Kartu, ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčo automobilio varikliai yra lepūs, t. y. jiems reikalingesnė didesnė priežiūra nei kitų automobilių modelių varikliams, todėl tikėtina, kad dėl susidėvėjusių automobilio variklio tepalų tepimo trūkumo ir sugedo automobilio variklis, lūžus alkūniniam velenui.
29. Teismas įvertinęs byloje esantį „Jeep“ automobilio centro el. laišką, ieškovės atstovo paaiškinimus bei liudytojo V. T. patvirtintą aplinkybę, kad neatliktas savalaikis variklio alyvos keitimas didina variklio susidėvėjimą, neturi pagrindo nesutikti su tuo, jog variklio gedimą gali sąlygoti neatliktas savalaikis tepalų keitimas, tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovė tai įrodinėdama į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų ir rėmėsi tik samprotavimais bei prielaidomis. Kaip jau minėta, automobilio variklio alyva yra keičiama tam tikrais intervalais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kada ginčo automobiliui paskutinį kartą buvo keista variklio alyva, iš ko teismas galėtų spręsti, ar nagrinėjamu atveju automobilio tepalų keitimo intervalas apskritai buvo viršytas ir jei taip, tai kiek viršytas. Į bylą yra atsakovo pateikta ginčo automobilio serviso istorijos fragmentas iš „Jeep“ automobilių centro, tačiau joje duomenų apie paskutinį variklio alyvos keitimą nėra. Dar daugiau, kritiškai vertinti ieškovės įrodinėjamą aplinkybę suteikia pagrindo ir liudytojo V. T. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad mėnesį viršytas tepalų keitimo intervalas, nuvažiuojant 1 500 km neturėtų padaryti įtakos variklio sugedimui, o tokią įtaką galėtų padaryti kai yra viršijama 20 - 30 tūkstančių kilometrų. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovas į bylą pateikė „Jeep“ automobilių centro duomenis, iš kurių matyti, kad ginčo automobilio variklis sugedo ir šio fakto ieškovė neginčija, todėl teismas sprendžia, kad priešingai nei teigia ieškovės atstovas advokatas, ginčo atveju prielaidomis rėmėsi ne atsakovas, o pati ieškovė įrodinėdama bylai reikšmingas aplinkybes.
30. Be to, ieškovės atstovas teismo posėdyje kvestionuodamas CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo galimybę, nurodo, kad ginčo atveju automobilio trūkumas atsirado, o ne išaiškėjo, todėl minėta įstatyme įtvirtinta prezumpcija negali būti taikoma. Teismas vertindamas šį atstovo argumentą pažymi, jog įstatyme įtvirtintas daikto kokybės garantijos institutas pirkimo - pardavimo teisiniuose santykiuose yra skirtas užtikrinti pirkėjo teises į kokybišką daiktą. Tai, ar daikto trūkumas garantiniu laikotarpiu išaiškėjo ar atsirado, suponuoja vieną ir tą pačią išvadą – kad daiktas yra su trūkumais (nekokybiškas), todėl ta aplinkybė, ar daikto trūkumas „išaiškėjo“ ar „atsirado“, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybę, taikant CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą prezumpciją.
31. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovas turėjo pareigą įrodyti automobilio gedimo priežastis ir tai, jog variklio gedimas kilo dėl ieškovės (pardavėjos) nuo atsakovo (pirkėjo) nuslėptų automobilio techninės būklės priežasčių (pvz. atlikto nekokybiško remonto). Teismas vertindamas šiuos ieškovės argumentus pažymi, jog kaip jau minėta šio sprendimo 23 punkte, vartotojas turi įrodyti tik prekės neatitikimo egzistavimą, tačiau jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju, todėl šie ieškovės argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti.
32. Taip pat, kaip nepagrįstas atmetamas ieškovės argumentas, kad atsakovas pirkdamas intensyviai eksploatuotą automobilį nesikreipė į specialistus automobilio būklei įvertinti, kadangi pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas).
33. Ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose nurodė, kad civilinėse bylose Nr. e2A-697-567/2019 ir e2A-1734-567/2019, kuriose iš esmės faktinės aplinkybėmis tokios pat kaip iš šioje byloje, kai automobilio variklis sugenda po vieno mėnesio nuo automobilio pardavimo, teismai priėmė pardavėjui palankius sprendimus.
34. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
35. Teismas įvertinęs ieškovės atstovo nurodytas bylas ir jų faktines aplinkybes, atkreipia atstovo dėmesį, jog cituojamose bylose automobilio pirkimo – pardavimo santykiai buvo susiklostę tarp fizinių asmenų, kai šiuo atveju automobilio pirkimo – pardavimo santykiai susiklostė tarp verslininko ir vartotojo, t. y. šiuo atveju susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo santykiai, kuriems papildomai taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos. Taigi, ieškovės nurodytais teismų sprendimais negali būti remiamasi šioje civilinėje byloje sprendžiant pardavėjo atsakomybės klausimą, nes skiriasi šios ir ieškovės nurodytų civilinių bylų faktinės aplinkybės bei taikytina teisė.
36. Taigi, teismas įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuoja, kad atsakovas įrodė, kad praėjus mėnesiui po automobilio įsigijimo, išaiškėję automobilio variklio trūkumai lemia automobilio negalimumą naudoti pagal paskirtį, trūkumas yra esminis, ir kad automobilio pirkimo metu atsakovas nežinojo bei jam negalėjo būti žinoma apie šiuos parduoto automobilio trūkumus (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė šioje byloje nepaneigė CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog automobilio variklio trūkumų pardavimo metu nebuvo ir/ar, kad jie atsirado dėl atsakovo netinkamos automobilio techninės priežiūros, todėl teismas daro išvadą, kad pardavėjas atsakingas už išaiškėjusius automobilio trūkumus. Esant šioms teismo padarytoms išvadoms, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, o atsakovo reikalavimai nutraukti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti iš ieškovės atsakovui automobilio kainą 12 200 Eur, o atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovei automobilį, pripažįstami pagrįstais ir tenkinami (CK 6.222 straipsnis, 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas, 8, 10 dalys).
37. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje (teisė akto redakcija galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) numatyta, kad pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui, todėl šiuo atveju nutraukus šalių sudarytą automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir taikant restituciją, kartu atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad automobilis dėl išardyto variklio yra neeksploatuojamas, ieškovė įpareigojama iš atsakovo automobilį atsiimti savo lėšomis.
Dėl atsakovo reikalavimo atlyginti patirtus 473,26 Eur nuostolius
38. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutarties prievoles (1 dalis). Asmuo, nevykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.363 straipsnio 9 dalį visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą.
39. Iš byloje esančios 2021 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SIM2015020 matyti, kad dėl automobilio variklio gedimo nustatymo (gedimų diagnostikos, variklio dugninės nuėmimo, papildomų medžiagų) atsakovas patyrė 473,26 Eur dydžio išlaidas. Teismo vertinimu, nurodytas atsakovo patirtas išlaidas sąlygojo ieškovės neteisėtas elgesys – netinkamos automobilio kokybės atsakovui pardavimas, todėl jos priteisiamos atsakovo naudai iš ieškovės (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 2 punktas, 6.363 straipsnio 9 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
41. Kadangi ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestas, todėl iš ieškovės atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
42. Iš byloje esančių atsakovo advokato padėjėjo Artūro Venckaus prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų ir prie jų pridėtų mokėjimų nurodymų matyti, kad atsakovas iš viso už teisinę pagalbą patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas ir yra mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį, būtinos, pagrįstos, ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jos priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transvista“ ieškinį atmesti.
Atsakovo A. A. reikalavimus pripažinti pagrįstais ir tenkinti.
Nutraukti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transvista“ ir atsakovo A. A. 2021 m. kovo 26 d. sudarytą automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.
Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Transvista“ grąžinti atsakovui A. A. už automobilį sumokėtą 12 200,00 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) kainą, o atsakovą A. A. įpareigoti grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transvista“ automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Transvista“ savo lėšomis atsiimti iš atsakovo A. A. automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transvista“ 473,26 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 26 ct) nuostolius ir 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. A..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.