- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1734-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31353-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2Nuginčijami sandoriai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1705-534/2019 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui E. G. dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. 2018 m. spalio 8 d. pateikė ieškinį, prašydamas nutraukti 2018 m. birželio 21 d. su atsakovu automobilio Subaru Legacy pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti už automobilį sumokėtą 2 000 Eur. Nurodė, kad apie automobilį sužinojo iš internetinio skelbimo, kuriame buvo nurodyta, jog parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas. Automobilio pirkti atvyko su svainiu, kuris pavairavęs automobilį ir vizualiai apžiūrėjęs variklio būklę, patarė automobilį pirkti. Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyti tokie automobilio trūkumai: kliba vairo kolonėlė, vairo stiprintuvas ūžia. Po kelių dienų paaiškėjo, kad dingsta aušinimo skystis, išmetamosios dujos patenka į aušinimo sistemą. Automobilio be remonto eksploatuoti negalima, o jo remontas pagal UAB „KEMI servisas“ pateiktą pasiūlymą kainuos 1 260 Eur. Atsakovas nurodytų trūkumų neatskleidė ir nesutinka grąžinti pinigus, todėl pirkimo–pardavimo sutartis turi būti nutraukta ir taikyta restitucija (6.317 str., 6.327 str., 6.333 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. G. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo automobiliui buvo atlikta techninė priežiūra, todėl automobilis buvo tvarkingas. Ieškovui buvo pasiūlyta apžiūrėti automobilį autoservise, tačiau ieškovas pasiūlymo atsisakė. Atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, jokių garantijų automobiliui neteikė, defektų nenuslėpė. Automobilio gedimai atsirado po sandorio sudarymo, netinkamai jį eksploatuojant (CPK 178 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
4. Teismas nustatė, kad E. G. ir V. B. 2018 m. birželio 21 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas už 2 000 Eur įsigijo iš atsakovo automobilį Subaru Legacy su trūkumais: kliba vairo kolonėlė, ūžia vairo stiprintuvas. Automobilio rida – 256 000 kilometrai. Techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenimis transporto priemonė 2018 m. gegužės 9 d. atitiko techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2020 m. gegužės 9 d., techninės apžiūros metu rida buvo 257 692 km. Pagal verslo liudijimą dirbantis M. K. 2018 m. birželio 28 d. surašė pažymą, kad apžiūrėjo automobilį Subaru Outback ir nustatė, jog nešyla variklis, pažeista aušinimo sistema, nes CO2 dujos patenka į aušinimo sistemą. UAB „Kemi service“ 2018 m. liepos 25 d. pažymos duomenimis automobilio Subaru Legacy rida 258 792 km, kaista variklis, išmetamosios dujos patenka į aušinimo sistemą, reikalingas variklio remontas, tarpinių keitimas, sandarumo patikra, remonto kaina – 1 260 Eur.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė automobilio trūkumų, buvusių ir nuslėptų pardavimo metu, siūlymo paskirti ekspertizę atsisakė. Teismas nurodė, kad automobilis registruotas 2002 metais, todėl per 16 metų daug detalių nusidėvėjo, nes automobilio rida 258 792 km. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, apžiūrėjo automobilį vizualiai, pavairavo. Automobiliui galioja techninė apžiūra iki 2020 m. gegužės 9 d.
6. Teismas nurodė, kad asmens, dirbančio pagal verslo liudijimą, M. K. raštas nepatvirtino ieškovo pozicijos, nes M. K. išsilavinimas yra neaiškus, jis neskiria Subaru automobilio rūšies ir nustato fizikos dėsniams prieštaraujančius ir neįmanomus techninius reiškinius – variklis veikia, aušinimo sistema pažeista, o variklis nešyla. Teismo vertinimu, įprastai neveikiant aušinimui, variklis perkaista, sugenda. Teismas nurodė, kad UAB „Kemi service“ 2018 m. liepos 25 d. užfiksuoti automobilio gedimai yra nekonkretūs, nes nenurodyta variklio kaitimo priežastis. Teismas pažymėjo, kad reikia skirti variklio skilimą, variklio galvučių nusidėvėjimą, nesuderinamumą nuo tarpinių susidėvėjimo, aušinimo sistemos gedimo, užsikimšimo. Tarpinės keitimo kaina ir variklio remonto kaina itin skiriasi.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus, nustatant automobilio gedimą specializuotame Subaru servise, nors Vilniuje be Subaru atstovo yra dar trys servisai, sugebantys remontuoti Subaru automobilius. Nespecializuoto serviso parašymas, koks gedimas galėtų būti, nelaikytinas gedimo nustatymu, o laikytinas spėlione, prielaida.
8. Teismas padarė išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus automobilio techninė būklė atitiko automobilio nusidėvėjimą, techninė apžiūra galioja iki 2020 m. gegužės 9 d. Byloje neįrodyta, kad ieškovui buvo parduotas automobilis, kurio sutvarkymui ir eksploatacijai reikalingos didžiulės investicijos, nėra nustatytas gedimas, įrodymai prieštarauja vieni kitiems, todėl teismas nusprendė ieškinį atmesti (CK 6.217 str., 6.327 str., 6.333 str. 6.334 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir nutraukti 2018 m. birželio 21 d. tarp ieškovo ir atsakovo E. G. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas iš atsakovo už 2 000 Eur nupirko automobilį Subaru Legacy ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui automobilį, o atsakovą – grąžinti ieškovui 2 000 Eur, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas jam pardavė automobilį su esminiais trūkumais, kurių neatskleidė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, o pateikti įrodymai yra prieštaringi. M. K., kuriam automobilių remontas yra profesinė veikla, ir UAB „KEMI service“, kuris yra automobilių servisas, dokumentai patvirtina, kad atsakovas ieškovui pardavė automobilį su variklio defektu, kurio atsakovas nenurodė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.
9.2. Teismas netinkamai vertino automobilio meistro M. K. rašto turinį, kuriame aiškiai nurodyta, kad automobiliui atlikus CO2 testą, paaiškėjo, jog CO2 patenka į aušinimo sistemą, kuri yra pažeista, o tai reiškia variklio gedimą. Meistras nenurodė, kad variklis nešyla, nes tokią aplinkybę pats ieškovas paminėjo pokalbio su meistru metu. Analogiškai UAB „KEMI service“ dokumentuose nurodyta, kad automobilio variklis yra sugedęs, tačiau teismas į šiuos įrodymus neatsižvelgė, nurodydamas, kad dokumentai yra nekonkretūs, nes turi būti nurodyta, kodėl kaista variklis.
9.3. Teismas, vertindamas įrodymus, automobilio tinkamą techninę būklę nepagrįstai rėmėsi techninės apžiūros rezultatų kortele, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. automobilis atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2020 m. gegužės 9 d., techninės apžiūros metu rida buvo 257 692 km. Teismas neatsižvelgė, kad tik atsakovo pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje nurodyta rida yra 256 000 km, t. y. mažesnė nei buvo techninės apžiūros metu, kuri buvo atlikta iki 2018 m. birželio 21 d. sandorio sudarymo. Akivaizdu, kad atsakovo sutarties egzemplioriuje nurodyta rida neatitinka tikrovės. 2018 m. liepos 3 d. UAB „KEMI service“ dokumentuose užfiksuota, kad automobilio rida yra 258 792 km. Vadinasi, nuo techninės apžiūros iki 2018 m. liepos 3 d automobilis nuvažiavo 1 100 km. Atsakovas nuo techninės apžiūros iki automobilio pardavimo juo naudojosi 43 dienas, o ieškovas 7 dienas. Akivaizdu, kad per nurodytą laikotarpį ir nuvažiuotą atstumą yra labiau tikėtina, kad variklio gedimas atsirado tuo metu, kai juo naudojosi atsakovas.
9.4. Teismas neatsižvelgė, kad techninės apžiūros metu nėra nustatomi ir vertinami variklio gedimai ar jo patikrinimai. Techninės apžiūros atlikimo metu tikrinama, ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitinka Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus. Techninės apžiūros metu atliekamas patikrinimas turi apimti šias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu susijusias sritis: transporto priemonės identifikavimo duomenis, transporto priemonės stabdymo įrangą, transporto priemonės vairo mechanizmą, matomumą, žibintus, atšvaitus ir elektros įrangą; transporto priemonės ašis, ratus, padangas, pakabą, transporto priemonės važiuoklę ir prie važiuoklės tvirtinamus mazgus, kitą transporto priemonės įrangą. Vadinasi, transporto priemonės apžiūros rezultatų kortelė nepatvirtina, kad automobilio variklis buvo tvarkingas.
9.5. Teismas neatsižvelgė, kad šalys iki teisminio nagrinėjimo bendravo telefonu, SMS žinutėmis, kurie patvirtina, kad gedimai atsirado nedelsiant po pirkimo–pardavimo sutarties praėjus 7 dienoms. Atsakovas buvo abejingas kilusioms pasekmėms, todėl tikėtina, kad žinojo apie variklio defektą, tačiau šios aplinkybės pirkėjui neatskleidė. Visuotinai yra žinoma aplinkybė, kad dabartinėje automobilių pramonėje egzistuoja tepalai, skirti tik laikinai pagerinti variklio veikimą, tačiau tokia alyva yra skirta naudoti tik trumpam atstumui automobiliu įveikti.
9.6. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas, garantavęs ieškovui automobilio kokybę, ieškovui nurodžius variklio defektą, byloje net neįrodinėjo, jog šis esminis daikto kokybės trūkumas atsirado dėl to, jog ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Ieškovas įrodė visas aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės apginti jo pažeistas teises, o atsakovas jų nepaneigė. Byloje yra visos sąlygos ir pagrindai grąžinti ieškovui sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Atsakovas negali būti atleistas nuo atsakomybės, nes neįrodė, kad ieškovas sutarties sudarymo metu žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 str., 6.333 str., 6.334 str.).
Atsiliepimas
10. Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimą į ieškovo V. B. apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo automobilio gedimo masto, atsiradimo laiko ir priežasčių. Automobilio aušinimo sistemos pažeidimas nėra tapatus variklio gedimui. Atsakovas siūlė ieškovui atlikti automobilio techninę ekspertizę, siekiant nustatyti automobilio gedimus ir atsiradimo priežastis, tačiau ieškovas atsisakė, taip pat atsisakė atlikti automobilio techninę ekspertizę teismo proceso metu. Atsakovo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius buvo pateiktas VĮ Regitrai, todėl ieškovas dėl jo tikrumo galėjo kreiptis į VĮ Regitrą, tačiau abejones dėl sutarties pradėjo reikšti tik teismo posėdyje, nors pasiruošimas byloje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, o sutarties egzempliorių atsakovas pateikė dar su atsiliepimu. Ieškovas faktiškai gyvena M., o automobilį kelis kartus tikrino Vilniuje (33 km atstumas), todėl akivaizdu, kad per dieną ieškovas galėjo pravažiuoti apie 100 km. Atsakovas ieškovui nurodė visus žinomus automobilio trūkumus. Ieškovo elgesys yra nesąžiningas, nes jo tikrasis ketinimas yra noras grąžinti jam nebepatinkantį automobilį (CK 6.317 str., 6.327 str., 6.333 str. 6.334 str.; CPK 12 str., 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
12. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės nutraukti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, įsigijus netinkamos kokybės daiktą iš atsakovės, ir restitucijos taikymo, t. y. automobilio grąžinimo pardavėjai, o už jį sumokėtos kainos – pirkėjai.
13. Pagal CK 6.317 str. 1 d. pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 str. 4 d.). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d.).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Tai reiškia, kad daikto kokybiškumą galima apibūdinti, kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas, kaip galimumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
15. Tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams ir pan. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 3 d.), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ atliko atsakovui E. G. priklausančios 2002 m. gamybos transporto priemonės Subaru Legacy privalomąją techninę apžiūrą ir nustatė, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, todėl buvo išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė, galiojanti iki 2020 m. gegužės 9 d. Automobilio rida techninės apžiūros metu buvo 257 692 km. E. G. ir V. B. 2018 m. birželio 21 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 2 000 Eur įsigijo iš atsakovo automobilį Subaru Legacy, sutartyje nurodant, kad kliba vairo kolonėlė, ūžia vairo stiprintuvas. Ieškovo pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje automobilio rida nenurodyta, atsakovo sutarties egzemplioriuje – 256 000 km. 2018 m. birželio 28 d. pagal verslo liudijimą (veiklos rūšis Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas) dirbančio M. K. pažymoje nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį Subaru Outback buvo nustatyta, jog nešyla variklis, pažeista aušinimo sistema, nes CO2 dujos patenka į aušinimo sistemą. 2018 m. liepos 2 d. dėl paaiškėjusio gedimo ieškovas kreipėsi į atsakovą, kuris pasiūlė kreiptis į Subaru servisą, tačiau ieškovas atsisakė, nes, prieš perkant automobilį, atsakovas gyrėsi pažįstantis nurodytame servise visus meistrus. 2018 m. liepos 3 d. UAB „Kemi service“ pažymoje ir automobilio remonto pasiūlyme nurodyta, kad automobilio Subaru Legacy rida 258 792 km, kaista variklis, išmetamosios dujos patenka į aušinimo sistemą, reikalingas variklio remontas, tarpinių keitimas, sandarumo patikra, preliminari remonto kaina – 1 260 Eur. 2018 m. liepos 3 d. atsakovas pasiūlė ieškovui atlikti automobilio ekspertizę oficialiame Subaru servise arba JMA, nurodydamas, kad jei variklis perkaitęs, atsakovas apmokės ekspertizės išlaidas. 2018 m. liepos 12 d. ieškovo V. B. pretenzijoje atsakovui dėl transporto priemonės pardavimo su nuslėptais defektais nurodyta, kad 2018 m. liepos 3 d. nuvykus į UAB „Kemi service“ autoservisą keisti tepalų, paaiškėjo automobilio variklio gedimas, remonto kaina 1 260 Eur, todėl pareikalavo grąžinti už automobilį sumokėtą 2 000 Eur sumą. 2018 m. liepos 23 d. atsakyme į ieškovo 2018 m. liepos 12 d. pretenziją atsakovas E. G. nurodė, kad atsisako grąžinti pinigus, kadangi ieškovas neįrodė automobilio variklio gedimo. 2018 m. rugpjūčio 23 d. ieškovo atstovė pasiūlė atsakovo atstovei atlikti transporto priemonės ekspertizę Transporto moksliniame tiriamajame centre. 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakovo atstovė pateikė ieškovo atstovei atsakymą, kad atsakovas nepageidauja mokėti už ekspertizės atlikimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje šalys paaiškino, kad ieškovas, prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, apžiūrėjo automobilį vizualiai, pavairavo. Ieškovas teismo pasiūlytos ekspertizės transporto priemonės gedimui nustatyti atsisakė.
17. Pagal CPK 185 str. 1 d., 2 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ginčo automobilis pirkimo metu 2018 m. birželio 21 d. buvo techniškai tvarkingas ir savo tiesioginę funkciją atliko. Tai, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, patvirtina aplinkybė, kad 2018 m. gegužės 9 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“, atlikusi ginčo automobilio privalomąją techninę apžiūrą ir nustačiusi, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, išdavė Techninės apžiūros rezultatų kortelę, galiojančią iki 2020 m. gegužės 9 d. Automobilis nuo techninės apžiūros atlikimo buvo parduotas po 1,5 mėnesio ir, remiantis 2018 m. liepos 3 d. UAB „Kemi service“ pažymoje ir automobilio remonto pasiūlyme nurodyta 258 792 km rida, per nurodytą laikotarpį, įskaitant 12 dienų po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pravažiavo 1 100 km atstumą. Byloje nepateikti įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kiek tiksliai automobiliu pravažiuota kilometrų, jam esant ieškovo žinioje. Iš ieškovo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, kad jis faktiškai gyvena M., ir rašytinių įrodymų (M. K. ir UAB „Kemi service“, veiklą vykdančių Vilniuje, pažymų) galima spręsti, kad ieškovas ginčo automobiliu pravažiavo mažiausiai 150–200 km atstumą. Vadinasi, automobiliu buvo naudotasi pakankamai intensyviai, todėl akivaizdu, kad jei automobilio variklis buvo sugedęs iki automobilio pardavimo, toks gedimas būtų pastebėtas, atliekant techninę apžiūrą, ir šiuo automobiliu po pirkimo negalima būtų nuvažiuoti tokio atstumo. Aplinkybė, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti (sugedo vienas iš esminių automobilio eksploatavimo mazgų), praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio nuo techninės apžiūros atlikimo, įveikęs 1 100 km atstumą, įskaitant mažiausiai 150–200 km atstumą automobiliui esant ieškovo žinioje, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilis pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti pagal paskirtį.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, pirkdamas 16 metų naudotą automobilį (pirmoji registracijos data – 2002 m), negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi. Ieškovo teigimu, pagrindinė ieškovo įsigyto automobilio gedimo esmė ir priežastis yra sugedęs variklis, kuris buvo sugedęs pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 str. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas variklio gedimas, yra tarpusavyje prieštaringi, kadangi 2018 m. birželio 28 d. pagal verslo liudijimą dirbančio M. K. pažymoje nurodyta, kad automobilio variklis nešyla, pažeista aušinimo sistema (CO2 dujos patenka į aušinimo sistemą), o 2018 m. liepos 3 d. UAB „Kemi service“ pažymoje ir automobilio remonto pasiūlyme jau nurodyta, kad automobilio variklis kaista, išmetamosios dujos patenka į aušinimo sistemą, reikalingas variklio remontas, tarpinių keitimas, sandarumo patikra. Nepaisant to, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl automobilio gedimo yra tarpusavyje prieštaringi, ieškovas nesutiko tiek su pirmosios instancijos teismo pasiūlymu atlikti teismo ekspertizę automobilio variklio gedimui nustatyti, tiek iki bylose nagrinėjimo teisme nesutiko su atsakovu siūlymu patikrinti automobilį specializuotose Subaru servisuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas ieškovui siūlė patikrinti automobilio gedimą dviejuose specializuotose servisuose (Subaru ir JMA), todėl ieškovo argumentai, kad jis atsisakė tai padaryti, nes Subaru servise atsakovas pažįsta visus meistrus, yra visiškai nepagrįsti. Nesutikimas nustatyti automobilio tikrąsias variklio gedimo priežastis, esant prieštaringiems ieškovo pateiktiems įrodymams dėl automobilio variklio gedimo, kelia pagrįstų abejonių dėl variklio gedimo aplinkybių, todėl ieškovas turi prisiimti jam tenkančias pasyvaus elgesio neigiamas pasekmes. Automobilį ieškovas įsigijo 2018 m. birželio 21 d. Vilniuje, G., todėl akivaizdu, kad jei ginčo automobilio variklis, jo aušinimo sistema buvo sugedusi pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tai automobilio gedimas būtų paaiškėjęs jau kelionės namo į M. metu (atstumas apie 40 km), t. y. žymiai anksčiau, nei ieškovas kreipėsi į jo pasirinktas remonto dirbtuves. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad variklio gedimas būdingas didesniam eksploatavimo laikotarpiui ir ridai, kai pasireiškia pagrindinių mazgų susidėvėjimas. Ginčo automobiliui sugedimo metu buvo 16 metų, rida 258 000 km, todėl būtų nepagrįsta tikėtis, kad automobilis nesuges ir neturės trūkumų ilgą laiką. Aplinkybės, kad atsakovo pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje, skirtingai nei ieškovo, nurodyta automobilio rida, ir atsakovas nepageidavo atlikti transporto priemonės ekspertizę Transporto moksliniame tiriamajame centre, nepagrindžia, kad automobilis buvo parduotas su trūkumais, kadangi, automobilio rida yra užfiksuota 2018 m. gegužės 9 d. techninės apžiūros kortelėje ir 2018 m. liepos 3 d. UAB „Kemi service“ pažymoje, o ieškovas atlikti ekspertizę buvo atsisakęs tiek iki pateikto pasiūlymo atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui pasiūlius atlikti ekspertizę. Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad transporto priemonės trūkumai egzistavo pirkimo iš atsakovo metu, kad ieškovas negalėjo naudotis transporto priemone pagal paskirtį.
21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aptartais apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 6.327 str., 6.333 str.; CPK 178 str., 185 str.).
22. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 640 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti suma neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 93 str., 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. B. 640 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo E. G. naudai.