Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Raimondos Andrulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pakeisti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo G. V. dukros V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 EUR periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2017 m. liepos 11 d. iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo G. V. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 11 d., tai yra 4 104 EUR, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodė aplinkybes, kad dukros V. V. būtinieji poreikiai su amžiumi auga – dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, dukra lanko muzikos konservatoriją, kuri per metus kainuoja 350 EUR, todėl 2005 m. kovo 22 d. sprendimu priteisto 86 EUR (300 LT) išlaikymo nepakanka. Teigia, jog pagal esamus dukros poreikius jos išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga skirti 400 EUR. Nurodo, kad šiuo metu minimalusis mėnesinis atlyginimas yra 380 EUR, o, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesio algą. Pažymi, jog per metus jos pajamos siekia 9 177,19 Eur, taip pat nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei garažą ((duomenys neskelbtini)), kuriuos turi išlaikyti, todėl finansiškai nebėra pajėgi patenkinti būtinuosius nepilnametės dukros poreikius.Atsakovas G. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad su juo nesutinka, tačiau neprieštarauja, kad nepilnametės dukros V. V. išlaikymui skirta suma būtų padidinta iki 130 EUR per mėnesį. Nurodo, jog pasibaigus skyrybų procesui visada mokėjo išlaikymą, kuris buvo mokamas per darbdavį. Kadangi nuo 2008 metų periodinėms vaikų išlaikymo išmokoms buvo pradėtas taikyti vartotojų kainų indeksas, o darbdavio buhalterija už kažkuriuos metus išlaikymo neindeksavo, todėl susidarė 1 470,79 EUR išlaikymo įsiskolinimas, iš kurio sumokėta 509,77 EUR. Pažymi, kad yra sudaręs kitą santuoką ir turi sūnų V. V., kurio išlaikymui per mėnesį reikia skirti 130 EUR, todėl tokią pačią sumą galėtų skirti ir dukros V. V. išlaikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-574-609/2005 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai V. V. dydį ir priteisė iš atsakovo G. V. nepilnametei V. V. išlaikymą po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2017 m. liepos 11 d. iki V. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė ieškovei A. B. nepilnametės V. V. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo G. V. 37 EUR žyminio mokesčio valstybei ir priteisė iš atsakovo G. V. 250 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. B. naudai. Kitą ieškinio dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo konstatavo, kad rašytinių bylos įrodymų pagrindu įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ji iš esmės laikytina lygiaverte – tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena ne nuosavame būste, abu turi nuolatinius darbus, todėl šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2005 m. kovo 22 d. teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nepilnametei V. V. priteistas 86,89 EUR (300 LT) išlaikymas, praėjo kiek daugiau nei dvylika metų, todėl akivaizdu, kad jos poreikiams tenkinti reikia daugiau lėšų ir iš atsakovo priteistas išlaikymas negali patenkinti būtinųjų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Nurodė, kad ieškovės pateiktoje išlaidų lentelėje nurodoma vidutiniškai 583,25–611,58 EUR suma, reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti, nelaikytina patikimais duomenimis, atitinkančiais faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas darbingas, gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Nurodo, kad nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigą vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Teismas nurodo, kad konkretų priteistino išlaikymo dydį nustatė atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, vaikų amžių ir kita.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esant teismo nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad nepilnametės V. V. išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 380 EUR, nenustatyta, kad kiekviena iš šalių neturi finansinių galimybių nepilnametei dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikti išlaikymo po 190 EUR. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas iš dalies ir priteista nepilnametei V. V. 190 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos – 2017 m. liepos 11 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl įsiskolinimo priteisimo konstatavo, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tuo atveju, jei jis nebuvo priteistas ir nebuvo mokamas, o padidinto išlaikymo priteisimas už trejus metus atgaline tvarka nėra galimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimu buvo priteistas dukrai Vaivai išlaikymas ir atsakovas išlaikymą vaikui teikė, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo iki kreipimosi į teismą dienos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismo sprendimu pakeisto ir buvusio priteisto išlaikymo skirtumą laikyti išlaikymo įsiskolinimu. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo G. V. už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 11 d. 4 104 Eur išlaikymo įsiskolinimą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. liepos 11 d.) iki V. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, priteisti iš atsakovo G. V. dukros V. V. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 11 d., tai yra 4104 Eur, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio nurodo, kad nepilnametės dukros poreikiai buvo grindžiami bylos medžiaga. Prašomo išlaikymo dydis iš esmės atitiko suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms. Apeliantė nurodo, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesio algą (toliau – MMA).Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl įsiskolinimo priteisimo nurodo, kad ieškovės reikalavimas priteisti didesnį išlaikymą už trejus metus grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio nuostatomis. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas sumažindamas prašomo išlaikymo dydį ir atsisakydamas priteisti didesnį išlaikymą už trejus metus pažeidė materialinės teisės normas.Atsakovas G. V. pateikė atsiliepimą į ieškovės A. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Atsakovas G. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka ir aplinkybės, kuriomis grindžiami nesutikimo motyvai, yra išdėstytos 2017 m. rugsėjo 14 d. atsiliepime į ieškinį ir 2017 m. gruodžio 5 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. V., (duomenys neskelbtini), dukra. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-574-609/2005 iš atsakovo G. V. nepilnamečių vaikų K. V. (gimusi (duomenys neskelbtini), jau yra pilnametė) ir V. V. išlaikymui priteisė po 86,89 EUR (300 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2005 m. kovo 22 d. iki dukrų pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad 2005 m. kovo 22 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 86,89 EUR (300 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnametės dukros poreikiai – jie padidėjo, dėl to ieškovė viena nebegali užtikrinti dukros būtinųjų poreikių patenkinimo. Ieškovės pateiktoje išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui, skaičiuotėje nurodyta, kad V. V. išlaikymui per metus reikia skirti nuo 6 999 EUR iki 7 339 EUR, tai yra per mėnesį vidutiniškai nuo 583,25 Eur iki 611,58 Eur, nors pačiame ieškinyje ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia skirti 400 Eur. Ieškovė teigia, kad dukrai reikia nupirkti kompiuterį, kuris kainuos 600 EUR, bei tiesinti dantų sąkandį, kas kainuos 3 000 EUR. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo pakeisti ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo 200 EUR dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės, o patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 11 d. Atsakovas su ieškiniu iš dalies sutinka, nurodydamas, kad dukros išlaikymui per mėnesį gali skirti iki 130 EUR.

Dėl ieškovės A. B. apeliacinio skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantė A. B. apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dviem aspektais. Dėl to, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio netinkamai įvertino šį ieškovės reikalavimą, kadangi ieškovės prašomo išlaikymo dydis iš esmės atitiko suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, ir apeliantė nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl įsiskolinimo priteisimo nurodo, kad šis reikalavimas yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio nuostatomis. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas prašomo išlaikymo dydį ir atsisakydamas priteisti didesnį išlaikymą už trejus metus pažeidė materialinės teisės normas.

Dėl išlaikymo dydžio priteisimo

Apeliantė teigia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio netinkamai įvertino ieškovės reikalavimą, kadangi ieškovės prašomo išlaikymo dydis iš esmės atitiko suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas.Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais.Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad dukros V. V. būtinieji poreikiai su amžiumi auga – dukrai reikalingas ortodontinis gydymas, dukra lanko muzikos konservatoriją, kuri per metus kainuoja 350 EUR, todėl 2005 m. kovo 22 d. sprendimu priteisto 86 EUR (300 Lt) išlaikymo nepakanka. Teigia, jog pagal esamus dukros poreikius jos išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga skirti 400 EUR. Nurodo, kad šiuo metu minimalusis mėnesinis atlyginimas yra 380 EUR, o, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesio algą. Pažymi, jog per metus jos pajamos siekia 9 177,19 Eur, taip pat nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei garažą ((duomenys neskelbtini)), kuriuos turi išlaikyti, todėl finansiškai nebėra pajėgi patenkinti būtinuosius nepilnametės dukros poreikius.Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės prašytas priteisti išlaikymo dydis iš esmės atitiko suformuotą teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutiktina dėl toliau nurodomų motyvų. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui grindė ir savo finansine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių turtinė padėtis yra lygiavertė. Apeliantė šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neginčija. Iš byloje esančių įrodymų nustatytos tokios faktines aplinkybės apie šalių turtinę padėtį: ieškovė per 2016 metus gavo 9 177,19 Eur atlyginimo, jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas (duomenys neskelbtini). Ieškovė su nepilnamete dukra jau aštuntus metus gyvena jos sugyventiniui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) G. V. nuo 2015 m. balandžio mėn. gauna Vidaus reikalų ministerijos jam paskirtą valstybės tarnautojo pensiją – 2 868 EUR per metus. Atsakovas dirba vairuotoju, jo pajamos per metus sudaro 22 020 Eur. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką sūnų V. V., kurio išlaikymui per mėnesį skiria 130 EUR. Rašytinių bylos įrodymų pagrindu įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus iš esmės laikytina lygiaverte. Pažymėtina, kad apeliantė nurodė, kad vaikui reikalinga 583,25–611,58 EUR suma per mėnesį, tačiau byloje nepateikta objektyvių rašytinių įrodymų, jog šios nurodytos sumos atitinka faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas.Kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų, bylos šalių turtinė padėtis yra panaši. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties, atsižvelgiant į tai, kad šalių padėtis yra panaši, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas 190 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui nepažeidė materialinių ir procesinės teisės normų.Įvertinus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai ir esant šios konkrečios bylos aplinkybėms nėra nepagrįstai per mažas, pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Apeliantė teigia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo netinkamai įvertino ieškovės reikalavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio nuostatas, todėl padarė materialinės teisės normų pažeidimus.Apeliantė patikslinu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo G. V. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 11 d., tai yra 4 104 EUR.Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33, 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2008).Svarbu pažymėti, kad pasikeitus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokų dydžiui nustatyti, suinteresuoti asmenys turi teisę pareikšti naują ieškinį dėl išmokų dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo), tačiau tai nereiškia, kad toks teismo sprendimas neturi privalomosios galios. Taigi kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Vis dėlto teismų praktikoje yra daroma išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008 konstatavo, kad pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis anksčiau į atsakovą dėl didesnio išlaikymo teikimo. Tuo labiau jog pati nurodo, kad vaiko poreikiai jau buvo išaugę anksčiau, nei kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Dėl to jos reikalavimas priteisti didesnį išlaikymą už pastaruosius trejus metus laikomas nepagrįstu. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui nepateikus įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u taria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.