Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui G. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. B., gimusios 1973 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 8). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-574-609/2005 iš atsakovo G. V. nepilnamečių vaikų K. V. (gimusi (duomenys neskelbtini), jau yra pilnametė) ir V. V. išlaikymui priteisė po 86,89 Eur (300,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2005 m. kovo 22 d. iki dukrų pilnametystės (b. l. 5-6). Ieškovė nurodo, kad 2005 m. kovo 22 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 86,89 Eur (300,00 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnametės dukros poreikiai – jie padidėjo, dėl ko ieškovė viena nebegali užtikrinti dukros būtinųjų poreikių patenkinimo. Ieškovės teismui pateiktoje išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui, skaičiuotėje nurodyta, kad V. V. išlaikymui per metus reikia skirti nuo 6 999,00 Eur iki 7 339,00 Eur, t. y. per mėnesį vidutiniškai nuo 583,25 Eur iki 611,58 Eur, nors pačiame ieškinyje ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia skirti 400,00 Eur. Teigia, kad dukrai reikia nupirkti kompiuterį, kuris kainuos 600,00 Eur bei tiesinti dantų sąkandį, kuris kainuos 3000,00 Eur (b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo pakeisti ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo 200,00 Eur dydžio išlaikymą iki vaiko pilnametystės, o patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 11 d. Atsakovas su ieškiniu iš dalies sutinka, nurodydamas, kad dukros išlaikymui per mėnesį gali skirti iki 130,00 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kreipiantis į teismą CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė per 2016 metus gavo 9 177,19 Eur atlyginimo (b. l. 21), jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), taip pat garažas (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Ieškovė su nepilnamete dukra jau aštuntus metus gyvena jos sugyventiniui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 106) Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). G. V. nuo 2015 m. balandžio mėn. gauna VRM jam paskirtą valstybės tarnautojo pensiją – 2868,00 Eur per metus. Atsakovas dirba vairuotoju, jo pajamos per metus sudaro 22020,00 Eur. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką sūnų V. V., kurio išlaikymui per mėnesį skiria 130,00 Eur (b. l. 50, 110). Rašytinių bylos įrodymų pagrindu įvertinus ieškovės ir atsakovo turtines padėtis darytina išvada, kad šalių turtinės padėtys atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus iš esmės laikytinos lygiavertėmis – tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena ne nuosavame būste, abu turi nuolatinius darbus. Atsakovo metinės pajamos - 24888,00 Eur yra didesnės, negu ieškovės metinės pajamos - 9 177,19 Eur. Atsakovas turi dar vieną vaiką, kurį taip pat turi išlaikyti, be to, atsakovas su šeima gyvena nuomojamame bute, todėl ne tik komunalinėms išlaidoms, bet ir buto nuomai turi skirti atitinkamą pinigų sumą, tuo tarpu ieškovė gyvena sugyventiniui priklausančiame bute, gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį, be to pati turi galimybę gauti nuompinigius už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą. Skaičiuotėje dėl išlaidų per metus dukters V. išlaikymui ieškovė nurodė tik išlaidas, patiriamas už buto patarnavimus. Pažymėtina tai, kad abi šalys gyvena užsienio valstybėje, įrodymus apie savo turtinę padėtį į bylą teikė savo nuožiūra, daugiausia paaiškinimų forma. Ieškovė teigia, kad negavo pajamų už prieš tai minėto buto nuomą, tačiau paaiškinime nurodo, kad V. S. nuomininkės studentės mama mokėjo už buto nuomą, tačiau nuompinigių užteko tik mokesčiams už butą sumokėti, nors nepateikė jokių įrodymų apie mokesčių dydį. Vadovaujantis išdėstytu laikytina, jog šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie dukters V. išlaikymo.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2005 m. kovo 22 d. teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nepilnametei V. V. priteistas 86,89 Eur (300,00 Lt) išlaikymas, praėjo kiek daugiau nei dvylika metų (teismo sprendimo priėmimo metu V. V. nebuvo vienerių metų amžiaus, šiuo metu vaikui yra trylika metų), todėl akivaizdu, kad jos poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir iš atsakovo priteistas 86,89 Eur dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jai augti ir vystytis. Tačiau ieškovės pateiktoje išlaidų lentelėje nurodoma vidutiniškai 583,25 Eur – 611,58 Eur suma, reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti, nelaikytina patikimais duomenimis, atitinkančiais faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas, tuo labiau, kad ieškinyje nurodo, kad minimaliai dukrai kas mėnesį būtinas 400,00 Eur išlaikymas.

Vaiko poreikiai vertintini ir CK 3.192 straipsnio 2 dalies prasme, kurioje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 str., 11–14 str., 18 str. ir kiti, CK 3.155 str., 3.165 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo).

Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas darbingas, galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs santuoką ir turi išlaikyti sūnų V. V., gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepaneigia jo pareigos teikti nepilnametei dukrai tinkamo dydžio, patenkinant būtinuosius poreikius, išlaikymą. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dukra Vaiva gyvena tik su vienu iš tėvų – ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas konkretų priteistino išlaikymo dydį nustato atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, vaikų amžių ir kita.

Esant teismo nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, konstatuotina, kad nepilnametės V. V. išlaikymui per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 380,00 Eur, tuo tarpu nenustatyta, kad kiekviena iš šalių neturi finansinių galimybių nepilnametei dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikti išlaikymą po 190,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – pakeistinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-574-609/2005 priteisto išlaikymo dydis, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei V. V. po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2017-07-11 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 str., 3.208 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. B. (CK 3.185 str. 1 d.).

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo G. V. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 11 d., t. y. 4 104,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė kaip išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus prašo priteisti skirtumą tarp šiuo ieškiniu dar tik prašomos priteisti sumos ir 2005 m. kovo 22 d. teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos. Teismas sutinka su atsakovo atstovo argumentu, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tuo atveju, jei jis nebuvo priteistas ir nebuvo mokamas, o padidinto išlaikymo priteisimas už tris metus atgaline tvarka nėra galimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimu buvo priteistas dukrai Vaivai išlaikymas, ir atsakovas išlaikymą vaikui teikė, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo iki kreipimosi į teismą dienos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismo sprendimu pakeisto ir buvusio priteisto išlaikymo skirtumą laikyti išlaikymo įsiskolinimu.

Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo G. V. už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2017 m. liepos 11 d. 4 104,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai atsakovui tenkanti žyminio mokesčio dalis sudaro 37,00 Eur ((190,00 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn. x 3% (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., ), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 37,00 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė už advokato paslaugas sumokėjo 500,00 Eur (b. l. 68), o atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui duomenų nepateikė. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta apie 50 %, reikalavimų (dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės patenkintas, dėl išlaikymo įsiskolinimo – atmestas)), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistini 250,00 Eur (500,00 Eur x 50 %) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-574-609/2005 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai V. V. dydį ir priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2017 m. liepos 11 d., iki V. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur (trisdešimt septynis Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.