Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-811-467/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
2S-811-467/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37384-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Skolininkas
V. N.
Kreditorius
„Swedbank“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-811-467/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37384-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.20.7. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo (išieškotojo) M. R. skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, suinteresuotieji asmenys - antstolis Donatas Kisielius, skolininkas V. N., išieškotojai „Swedbank“, AB, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (išieškotojas) M. R. 2016-10-06 skundu kreipėsi į antstolį Donatą Kisielių, vykdantį išieškojimą iš skolininko V. N. kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai ir prašė panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2016-09-20 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228, kuriuo nutarta parduoti iš pirmųjų varžytynių skolininkui V. N. priklausantį nekilnojamąjį turtą; pripažinti antstolio Donato Kisieliaus 2016-09-20 paskelbtas pirmąsias varžytynes Nr. 12745 neįvykusiomis (negaliojančiomis); panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2016-09-05 patvarkymą Nr. 0174/16/01228 „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ ir įpareigoti priimti patvarkymą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės nurodytam turtui skyrimo, iš naujo nustatyti nurodyto turto kainą bei iš naujo skelbti šio turto pardavimo varžytynes.Skunde nurodė, kad antstolis 2016-09-05 patvarkymu, vadovaudamasis 2016-08­23 ekspertizės aktu Nr. E 1/08-23:02, nustatė skolininko turto: 0,0600 ha žemės sklypo, 384,34 kv.m gyvenamojo namo ir kiemo statinio (tvoros), esančių (duomenys neskelbtini), vertę - 179 000 EUR. Antstolis nusprendė parduoti iš pirmųjų varžytynių skolininko turtą už pradinę 143 200 EUR kainą.Pareiškėjo nuomone, antstolis, nustatydamas turto vertę, rėmėsi išimtinai ekspertizės akte nurodyta turto verte, nors turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą. Antstolis neatsižvelgė į Nekilnojamojo turto registro išraše apskaičiuotas statinio vertę, atkūrimo sąnaudas (statybos vertę), atkuriamąją vertę, vidutinę rinkos vertę, kurios nustatomos masiniu vertinimo būdu.Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis vidutinė bendra turto vertė yra 232 807 EUR, ekspertizės akte to paties turto rinkos vertė - 179 000 EUR skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės 53 807 EUR. Ekspertizės akte nėra turto vertės pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir turto vertės, nurodytos ekspertizės akte, skirtumų pagrindimo. Ekspertizės akte pateikiama lyginamųjų nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sandorių suvestinė, iš kurios matyti, kad nekilnojamojo turto objektų sandorių kainos panašioje lokacijoje yra labai skirtingos, tačiau ekspertizės akte lyginamaisiais objektais parinkti nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo parduoti atitinkamai už 181 000 EUR, 170 000 EUR ir 150 000 EUR. Ekspertizės akte nurodyta, kad dėl riboto skaičiaus ir vertinamo turto fizinių ir funkcinių charakteristikų individualumo nėra galimybių surinkti informacijos apie nekilnojamojo turto objektus, kurių fizinės ir funkcinės charakteristikos būtų analogiškos vertinamo turto charakteristikoms, todėl neaišku, ar turtas galėjo būti vertinamas lyginamuoju metodu.Antstolis Donatas Kisielius, nesutikdamas su skundu, 2016-10-13 patvarkymu Nr. 2-DK-Z-1503 pareiškėjo skundą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad areštuotam skolininko nekilnojamajam turtui 2016-06-13 patvarkymu buvo skirta rinkos vertės nustatymo ekspertizė vykdymo procese, ją pavedant atlikti UAB „Verslavita“, kuri 2016-06-21 atliko nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę bei 2016-06-23 surašė ekspertizės aktą Nr. EVN-16-004, kurio išvadoje skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta 146 000 EUR.Antstoliui suabejojus eksperto parinktais lyginamaisiais objektais, siekiant užtikrinti teisingą vykdymo procese areštuoto turto įkainojimą, 2016-07-14 patvarkymu reg. Nr. 2-DK-T-1074 nutarta skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Butas tau“ turto vertintojui - teismo ekspertui Šarūnui Vareikai. Vykdymo proceso šalys, tarp jų ir pareiškėjas, ekspertui nušalinimo nepareiškė. Turto vertinimo ekspertizė atlikta 2016-07-29, surašant 2016-08-23 ekspertizės aktą Nr. E16/08-23:02, kur, vadovaujantis lyginamuoju vertinimo metodu, turto rinkos vertė 2016-07-29 nustatyta 179 000 EUR. Ekspertas, vertindamas skolininkui priklausantį turtą, naudojo lyginamąjį metodą, motyvuodamas tuo, jog rinkoje per paskutinius 36 mėnesius įvyko panašių ar analogiškų į vertinamą objektą sandorių.Ekspertas motyvavo, kad kitų metodų - (išlaidų (kaštų) ir pajamų metodų taikymas esamu atveju yra netikslingas, nes, taikant minėtus metodus, nebūtų įmanoma tiksliai nustatyti nekilnojamojo turto objektų rinkos vertės. Eksperto motyvai dėl taikyto metodo parinkimo yra pakankami, pasirinkus lyginamąjį metodą skolininko turto vertei nustatyti teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Ekspertas išsamiai išnagrinėjo objektyvius rinkos duomenis, pagrindė taikytus pataisos koeficientus. Antstolio 2016-09-05 patvarkymu reg. Nr. 2-DK-T- 1236 nutarta vadovautis 2016-08-23 ekspertizės aktu Nr. E16/08-23:02 ir įkainoti skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 179 000 EUR.Antstolio kontoroje 2016-09-08 ei. paštu ir 2016-09-12 registruotu paštu gauti pareiškėjo 2016-09-08 prieštaravimai dėl antstolio 2016-09-05 patvarkymo ir 2016-08-23 ekspertizės aktu Nr. E 16/08-23:02 nustatytos areštuoto turto kainos, kuriame nurodyta, kad ekspertizės aktu nėra nustatyta reali areštuoto turto rinkos vertė. „Swedbank“, AB ir skolininkas pranešimais patvirtino, kad su ekspertizės akte nurodyta turto rinkos verte sutinka.Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad 2016-06-13 patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo antstolis skyrė ekspertizę skolininkui priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti ir pavedė tai atlikti atitinkamą kvalifikacijos atestatą turinčiai įmonei. UAB „Butas tau“ pateiktame nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte pateikta išsami išvada apie vertintą nekilnojamąjį turtą ir išieškotojas, įvertinęs turto vertinimo ataskaitą, sutiko su UAB „Butas tau“ nustatyta 179 000 EUR rinkos verte, kuri atitiko tuo metu buvusią rinkos konjunktūrą. Pareiškėjas, argumentuodamas dėl netinkamai UAB „Butas tau“ nustatytos žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertės, skunde nepateikė jokios kvalifikuoto eksperto išvados, nes pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nėra netinkamas įrodymas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo M. R. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad egzistuoja du papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindai - vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.) ir paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.Teismas vertino, kad antstolio paskirtą pakartotinę ekspertizę atliko turto vertintojas, turintis turto vertintojo - teismo eksperto pažymėjimą. Byloje nėra duomenų, kad šio vertintojo kvalifikacija keltų abejones. Turto vertintojas turtą įkainojo naudojant lyginamąjį metodą, vadovaujantis nekilnojamojo turto rinkos duomenimis. Pateiktas turto vertinimo aktas yra išsamus, motyvuotas, jame paaiškintos turto vertinimo metodo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo priežastys, akte yra visos būtinos ekspertizės aktui dalys, akte yra nurodyta, kuo buvo remiamasi atliekant turto vertinimą, yra išsamiai aprašyta objekto būklė, pateikta išvada, todėl teismas sutiko su antstolio teiginiais, kad eksperto nustatyta įkeisto turto vertė abejonių nekelia.Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto vertė yra ženkliai didesnė, nei nustatė turto vertintojas, atsižvelgęs į tai, kad nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta bendra skolininkui priklausančio turto vertė - 232 265 EUR, nepaneigia ekspertizės teisingumo, kadangi registro išraše žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 2005-08-03, o gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2010 metais.Pareiškėjo atliktus paskaičiavimus, paremtus tik gyvenamojo namo 2010 metų masinio vertinimo duomenimis, teismas nelaikė objektyviais, todėl vertino, kad jie nesudaro pagrindo išvadai, jog ekspertizės akte nustatyta neteisinga nekilnojamojo turto rinkos vertė. Teismas taip pat nepripažino pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog eksperto išvada dėl skolininko areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertės yra neteisinga ar prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, o vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta turto vertė neatitinka rinkos kainos ar yra nustatyta netinkamais metodais.Teismas konstatavo, kad antstolis tinkamai vykdė vykdomąjį dokumentą, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų bei pareiškėjo teisių nepažeidė, 2016-09-05 patvarkymas, kuriuo buvo įkainotas areštuotas turtas, ir 2016-06-20 patvarkymas, kuriuo buvo paskelbtos turto pardavimo varžytynės, priimti pagrįstai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (išieškotojas) M. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2016-09-20 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228, kuriuo nuspręsta parduoti iš pirmųjų varžytynių skolininkui V. N. priklausantį nekilnojamąjį turtą, pripažinti antstolio Donato Kisieliaus 2016-09­20 paskelbtas pirmąsias varžytynes Nr. 12745 neįvykusiomis (negaliojančiomis), panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2016-09-05 patvarkymą Nr. 0174/16/01228 „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ ir įpareigoti priimti patvarkymą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės nurodytam turtui skyrimo, iš naujo nustatyti nurodyto turto kainą bei iš naujo skelbti turto pardavimo varžytynes.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino pareiškėjo argumentus, nors apeliantas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią, tais atvejais, kai skirtumas tarp nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos areštuoto turto vertės yra didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinamas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Jei toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis deramai nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti ekspertizės išvada. Dėl to teismas nepagrįstai vertino, kad VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta turto vertė neturi jokios reikšmės, nes tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstą)ai teismo nutarčiai panaikinti.Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.).Iš bylos duomenų ir vykdomosios bylos Nr. 0174/16/01228 medžiagos matyti, kad 2016-05-30 antstoliui Donatui Kisieliui pateiktas vykdyti 2016-03-04 vykdomasis įrašas dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo, kuris sudaro 154 794,02 EUR, priverstinio išieškojimo iš skolininko V. N. suinteresuoto asmens - hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB naudai.Antstolio 2016-06-13 patvarkymu Nr. 0174/16/01228 reg. Nr. 2-DK-T-978 turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti UAB „Verslavita“, kuri 2016-06-23 perdavimo aktu perdavė ekspertizės aktą Nr. EVN-16-004. Buvo suabejota UAB „Verslavita“ ekspertizės akte nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte, todėl antstolio 2016-07-14 patvarkymu Nr. 0174/16/01228 reg. Nr. 2-DK-T-1074 paskirta pakartotinė rinkos vertės nustatymo ekspertizė, ją pavedant atlikti UAB „Butas tau“ turto vertintojui - teismo ekspertui Šarūnui Vareikai, išaiškinta teisė pareikšti antstolio paskirtam ekspertui nušalinimą.Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad antstolio paskirtam ekspertui būtų pareikšti nušalinimai. Antstoliui pateiktas ekspertizės aktas Nr. EI6/08-23:02. Antstolis 2016-09-05 patvarkymu Nr. 0174/16/01228 reg. Nr. 2DK-T-1236 nusprendė įkainoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą 179 000 EUR suma (CPK 681 str. 4 d.), vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išaiškino jų teises susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir ekspertizės aktu, CPK 682 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, pirmųjų varžytynių skelbimo terminus.Apeliantas Iš esmės atskirąjį skundą grindžia tuo, kad remtis pakartotinės ekspertizės išvada, kurią atliko UAB „Butas tau“, negalima, kadangi joje nėra nurodyta, kodėl tarp masinio turto vertinimo ir ekspertizės metu nustatytos kainos yra didelis skirtumas. Dėl to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad VĮ Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta turto vertė neturi jokios reikšmės, nes tokia teismo pozicija neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010).Taigi įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes. Todėl tokiu (masinio vertinimo) būdu nustatyta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės, kurią nustato turto vertinimo kvalifikaciją turintis turto vertintojas. Tuo atveju, jeigu skirtumas tarp nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos areštuoto turto vertės būtų didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Jeigu toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis deramai nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti ekspertizės išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008), sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo (CPK 682 str. 2 d.).Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o, atliekant šį vertinimą, atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą pripažinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009­11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; kt.).Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012-11-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2015-07-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-611/2015 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės ir išdėstytais motyvais, o būtent, kad turto vertintojas turtą įkainojo naudojant lyginamąjį metodą, vadovaujantis nekilnojamojo turto rinkos duomenimis. Pateiktas turto vertinimo aktas yra išsamus, motyvuotas, jame paaiškintos turto vertinimo metodo ir lyginamųjų objektų pasirinkimo priežastys, akte yra visos būtinos ekspertizės aktui dalys, akte yra nurodyta, kuo buvo remiamasi atliekant turto vertinimą, yra išsamiai aprašyta objekto būklė, pateikta išvada, todėl teismas sutinka su antstolio teiginiais, kad eksperto nustatyta įkeisto turto vertė abejonių nekėlė ir nekelia.Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje, abejojant turto vertintojų nustatyta verte, buvo paskirta pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė. Pirmosios ekspertizės metu turtas buvo įvertintas 146 000 EUR, o pakartotinės ekspertizės metu - 179 000 EUR, taigi tarp šių ekspertizių esminio skirtumo nėra. Be to UAB „Butas tau“ ekspertizės akte pažymėta, kad informacijos, kurią pateikia aruodas.lt, apimtis nėra pakankama nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Ekspertizės akte pažymėta, kad dažnai pardavėjų aukšti lūkesčiai neatitinka potencialių pirkėjų finansinių galimybių ir realių analogiško ir panašaus ar sąlyginai panašaus turto pirkimo-pardavimo sandorių verčių, t.y. pasiūlos kainos dažnai ženkliai aukštesnės už pirkimo-pardavimo sandorių kainas, fiksuotas VĮ Registrų centre.Taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantas remiasi Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše numatyta turto verte, kuri yra nustatyta 2005-08-03 (žemės sklypo), o gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu 2010 metais, taigi šis vertinimas nėra aktualus, nebeatitinkantis realios turto kainos pardavimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad antstolio pareiga yra nustatyti tikrąją, individualią turto vertę, o ne remtis VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos turto vertė nustatoma masinio vertinimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).Dėl to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apelianto argumentas, jog ekspertizės akte nustatyta turto kaina ženkliai skiriasi nuo turto vertės, fiksuojamos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išraše, ir ekspertizės akte ši aplinkybė nėra aptariama, yra nepakankamas pagrindas abejoti UAB „Butas tau“ parengta ekspertizės išvada.Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 252/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja