Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-777-564/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-18
Bylos Nr.
T-777-564/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kategorijos
  • 2.5.14.1Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)
Teikimas Nr. T-777-564/2023
Teisminio proceso numeris: 1-01-1-22910-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 18 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ nutarta nuteistajam V. I. (V. I.) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, drausminėmis nuobaudomis nuteistasis nebaustas, turi profesinę kvalifikaciją, dirba. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, vykdė individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, dengia įsiskolinimus ir tai, Komisijos narių nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija mano, kad nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, ir nusprendė, kad yra tikslinga jį toliau laikyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą, kurio prašo netvirtinti Komisijos nutarimo. Prokurorė įvertino nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Prokurorė nurodo, kad nuteistasis anksčiau teistas net 16 kartų: 8 kartus teistas iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo ir 8 kartus jau po nusikalstamos veikos padarymo, jo atžvilgiu ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis visais atvejais ir vėl nusikalsdavo. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis- nusikaltimai nuosavybei. Nuteistasis administracine tvarka baustas 67 kartus. Prokurorė mano, kad nuteistojo elgesio pažanga ir mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

V. I. 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 26 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 7 mėnesiai 5 dienos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek atsižvelgti į nuteistojo asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo.

Šiuo metu subendrintą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos. Nuteistasis iš viso teistas 16 kartų, 67 kartus baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu nuobaudos galiojo. Nusikaltimai buvo daromi apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, nuteistasis yra nurodęs, kad narkotikai veikė kaip stimulas nusikalsti. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, kadangi dauguma nusikaltimų yra nuosavybei, nusikaltimus, kaip ir kitus teisės pažeidimus, darė sistemingai, jo atžvilgiu net 6 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nei skirtos bausmės, nei parodytas teismo pasitikėjimas įtakos nuteistojo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė pakankamai pavojingas nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors nuteistasis aktyviai dalyvavo pataisos įstaigoje vykdomose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, neturi drausminių nuobaudų, bausmę lengvosios grupės sąlygomis, dirba už pataisos įstaigos ribų, daugumoje už programų lankymą yra 8 kartus skatintas, t. y.jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, kad toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis, teismas pažymi, kad lankyti resocializacijos programas, gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga, pažymint, dar ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka beveik 4 metus, natūralu, kad jo elgesys turėjo atitikti resocializacijos proceso keliamus reikalavimus.

Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, sumažėjusi iš aukštos. Iš byloje esančių paskutinių rezultatų matyti, kad 2022-08-09 nuteistajam nustatyta rizika 91 balas). Pažymėtina, kad vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismui abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi 5 kriminogeniniai veiksniai, iš kurių yra 4 dinaminiai veiksniai, susiję su nuteistojo mąstymu, gyvenimo stiliumi, pajamomis, piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Sutiktina, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis šiuos veiksnius valdo esant atitinkamai bausmės atlikimo tvarkai- dirba, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, lanko psichologo konsultacijas, atsiribojęs nuo neigiamą įtaką galinčių daryti draugų. Tačiau šių aplinkybių negalima suabsoliutinti ir pripažinti pakankamu pagrindu spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Socialinio tyrimo išvadoje įvardinti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, taigi spręstina, kad ženklūs pokyčiai šiose srityse, iš esmės susijusiose su nuteistojo mąstymo, nuostatų pokyčiais, neįvyko. Akivaizdu, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (pakartotinis nusikalstamų veikų vykdymas, negebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų bei siekti socialiai priimtino savęs realizavimo būdų ir pan.) yra susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas kalėjime, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Įvertinus Socialinio tyrimo išvadą bei kitus pateiktus duomenis spręstina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

Teismo vertinimu, pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis ir jo pastangos dėl elgesio korekcijos nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Teismas sprendžia, kad paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos nutarimą Nr. RV-20-7381 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. I. (V. I.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė