- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- AN2-204-380/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00038-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos laikinai einančios Teisės departamento Žemės bylų skyriaus vedėjos pareigas Astos Muliuolienės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Institucijos, Inspekcijos) vyriausiosios specialistės 2024-04-16 nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VTPSI-ANR_N-147-2024 V. T. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024-02-27 14 val., Šilutėje, (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmasis priežiūros skyrius, atlikęs žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šilutės r. sav., Šilutės sen., V. (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietoje surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus žemės sklypo ribas pagal 2023-08-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mat. kval. paž. Nr. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą, nustatyta, kad už žemės sklypo ribų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įrengta V. T. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė žemės sklypo tvora. Remiantis patikrinimo ir nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pripažinta, kad V. T. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktos V. T. įgaliotas atstovas A. T. pateikė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti Institucijos 2024-04-16 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VTPSI-ANR_N-147-2024, ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį V. T. nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2024-09-09 nutarimu skundą tenkino, panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-04-16 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VTPSI-ANR_N-147-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną V. T. nutraukė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos laikinai einanti Teisės departamento Žemės bylų skyriaus vedėjos pareigas A. Muliuolienė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024-09-09 nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2024-04-16 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VTPSI-ANR_N-147-2024.
4.1. Institucija su skundžiamu nutarimu nesutinka. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog administracinio nusižengimo byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymis. Nurodo, kad apylinkės teismas sutiko su V. T. ir jos įgalioto atstovo argumentais, jog V. T. apie tai, kad jos statytos tvoros dalis yra valstybinėje žemėje sužinojo tik po to, kai dėl šio fakto buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
4.2. Inspekcijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, todėl nepagrįstai atmetė Inspekcijos nurodytus argumentus, jog V. T. jau nuo 2023-08-23 buvo žinomas faktas, kad tvora yra pastatyta už V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomos 133/181 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1086 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės m., Šilutės sen., Šilutės r. sav. (toliau – ir Žemės sklypo) ribų.
Šalies argumentai
4.3. Apeliantė nurodo, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 32.1.1 punkte reglamentuota, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.3 punkte numatyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis koordinuojamų taškų koordinatės apskaičiuojamos 0,01 metro (1 centimetro) tikslumu. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punktas nustato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro (10 centimetrų), kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro (30 centimetrų).
4.4. Inspekcija atkreipia dėmesį, jog iš byloje pateikto Žemės sklypo plano matyti, jog Žemės sklypas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ribojasi su nesuformuota valstybine žeme (duomenys neskelbtini) gatve). Todėl visiškai akivaizdu, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punktas nebuvo taikomas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte reglamentuota, jog tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) administracijos padalinį. Matininkas NŽT administracijos padaliniui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. NŽT administracijos padalinys, per 30 kalendorinių dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis NŽT administracijos padalinio išvadomis.
4.5. Apeliantė akcentuoja, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog matininkė, atlikdama Žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtų nustačiusi, jog faktiškai naudojamos Žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų Žemės sklypo ribų, ir būtų atlikusi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodytus veiksmus, nėra. Priešingai, administracinio nusižengimo byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės R. J. 2023-08-23 parengtas Žemės sklypo planas patvirtina, kad tvora yra pastatyta už Žemės sklypo ribos. Be to, pažymi ir tai, jog byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Žemės sklypas yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2023-08-23, pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės R. J. 2023-08-23 parengtas Žemės sklypo planas patvirtina, kad Žemės sklypo ribos 2023-12-12 buvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pažymi ir tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės – tyčios, nepagrįstai vertino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. T. bei jos įgalioto atstovai paaiškinimai dėl matininkės jiems galimai pateiktų nurodymų apie paklaidas atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, įrodo, jog V. T. veiksmuose nebuvo tyčios. Pabrėžia, jog tokių V. T. ir jos įgalioto asmens paaiškinimų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, be to, šie paaiškinimai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose įtvirtintoms teisės normoms.
4.6. Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. T. rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdyje jos įgalioto atstovo išdėstyta pozicija, jog ji ateityje planuoja pašalinti nurodytą žemės naudojimo pažeidimą, rodo, kad V. T. veiksmuose nebuvo tyčios užimti ir priskirti sau jai nepriklausančią valstybinę žemę. Akcentuoja, jog kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog atlikus veiksmus – tyčia savavališkai užėmus žemę – administracinis nusižengimas yra laikomas įvykdytu, o paskesni asmens veiksmai teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021). Be to, V. T., po UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės R. J. atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų bei Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnų atlikto Žemės sklypo neplaninio patikrinimo, žinodama, kad tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu jai priklauso, šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai tyčia toliau naudojosi kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo tvarkos pažeidimui pašalinti, taip pažeisdama Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė. Todėl, priešingai negu skundžiamame nutarime nurodo pirmosios instancijos teismas, tokie V. T. veiksmai patvirtino jos siekį ir toliau tvora aptverta valstybinės žemės dalimi naudotis kaip savo. Dėl šių priežasčių apeliantė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nesilaikė nustatyto teisinio reguliavimo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutarimą, kuriuo nepagrįstai sprendė, jog byloje neįrodytas vienas iš administracinio nusižengimo sudėties požymis – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos laikinai einančios Teisės departamento Žemės bylų skyriaus vedėjos pareigas A. Muliuolienės apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktos V. T. įgaliotas atstovas A. T. su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, jog skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį V. T. buvo nutraukta pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija, remdamasi daugiausiai tais pačiais argumentais, kuriuos buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl nepagrįstai panaikino Institucijos 2024-04-16 nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. T. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.??? ???(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-511/2024).
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos V. T. inkriminuotas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes ir remdamasis bylos įrodymų visuma, pripažino, kad šiuo atveju byloje nėra įrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymis.
11. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo panaikino Institucijos 2024-04-16 nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-147-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną V. T. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl byloje esantys duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, kad V. T. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad įrodymai nebuvo vertinti taip, kaip norėtų apeliantė, o teismas padarė Institucijos netenkinančias išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nebuvimo neįrodžius jos tyčios darant ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, savaime nereiškia, kad įrodymai buvo vertinti netinkamai, nesilaikyta nustatyto teisinio reglamentavimo, nukrypta nuo teismų suformuotos praktikos, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas.
12. ANK 110 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
14. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, ar, be kita ko, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai.
15. ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-15-693/2019, Nr. 2AT-21-489/2021, Nr. 2AT-75-495/2022, Nr. 2AT-28-697/2023, Nr. 2AT-31-976/2023 ir kt.). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-15-693/2019, Nr. 2AT-21-489/2021, Nr. 2AT-75-495/2022, Nr. 2AT-28-697/2023). Be to, atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-976/2023). ANK 110 straipsnyje numatyto nusižengimo subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
16. Šiuo atveju Institucijos 2024-04-16 nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-147-2024 V. T. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo nubausta įspėjimu už tai, kad 2024-02-27 14 val., Šilutėje, (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmasis priežiūros skyrius, atlikęs žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šilutės r. sav., Šilutės sen., (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietoje surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus žemės sklypo ribas pagal 2023-08-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mat. kval. paž. Nr. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą, nustatyta, kad už žemės sklypo ribų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įrengta V. T. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė žemės sklypo tvora.
17. Iš bylos medžiagos matyti, jog visos administracinio nusižengimo teisenos metu V. T. iš esmės neneigia nustatytų faktinių jai inkriminuoto ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo aplinkybių, t. y., kad V. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė žemės sklypo tvora iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės Šilutėje yra įrengta valstybinėje žemėje, už V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomos 133/181 dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1086 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio V. (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste, ribų. Tačiau V. T. ir jos įgaliotas atstovas administracinio nusižengimo teisenos metu nuosekliai tvirtina, kad tokiuose V. T. veiksmuose (įrengiant tvorą už Žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje) nebuvo tyčios, nes aplinkybes apie tai, kad dalis V. T. įrengtos tvoros yra valstybinėje žemėje, ji sužinojo tik po Inspekcijos 2024-02-27 atlikto patikrinimo, kai dėl šio fakto buvo surašytas 2024-03-04 Žemės naudojimo patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. (duomenys neskelbtini), o segmentinė tvora buvo įrengta gerokai anksčiau, prieš 20 metų, neturint tyčios užimti valstybinę žemę, suderinus tai su kaimynais ir seniūnu (b. l. 9–11, 92–100). Apygardos teismo vertinimu tokia V. T. pateikiama versija nėra iki galo paneigta.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė R. J. 2023-08-23 V. T. ir V. T. užsakymu atliko žemės sklypo, esančio V. (duomenys neskelbtini), Šilutės m., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių metu buvo paženklintos žemės sklypo ribos (b. l. 21). UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas D. Z. S. M. 2024-02-08 „Paaiškinime dėl matavimų (duomenys neskelbtini), Šilutės m.“ nurodė, kad suformuotame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), Šilutėje 2023-12-21 atliko tvoros, esančios prie (duomenys neskelbtini) gatvės, faktinės padėties matavimus. Matavimų metu nustatyta, kad vietoje įtvirtintų riboženklių ir tvoros padėtis nesutampa, tvora nuo 0,08 m iki 0,20 m yra valstybinėje žemėje už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų (b. l. 19). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos po 2024-02-27 atlikto patikrinimo surašytame 2024-03-04 žemės naudojimo patikrinimo akte (kontroliniame klausimyne) Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad patikrinus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu V. (duomenys neskelbtini), Šilutės m.) ribas pagal 2023-08-23 (mat. kval. paž. Nr. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą nustatyta, kad už valstybinėje žemėje, už žemės sklypo ribų, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įrengta V. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė žemės sklypo tvora. Taip V. ir V. T. savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės plotą (b. l. 45–50). Inspekcijos Privalomuoju nurodymu V. ir V. T. nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengtą metalinę segmentinę tvorą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2024-08-30 (b. l. 43–44).
19. Institucija nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės R. J. 2023-08-23 parengtas Žemės sklypo planas patvirtina, kad tvora yra pastatyta už Žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje, tai reiškia, kad V. T. apie šias aplinkybes žinojo dar 2023-08-23, tačiau nesiėmė priemonių pašalinti tvorai, o V. T. ir jos įgalioto asmens paaiškinimų apie tai, kad minėta kadastrinius matavimus atlikusi matininkė nurodė, jog galima paklaida atliekant žemės matavimus ir nustatyti neatitikimai neviršija leistinos paklaidos, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, be to, šie paaiškinimai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose įtvirtintoms teisės normoms.
20. Vis dėlto, nors minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės R. J. 2023-08-23 parengtas Žemės sklypo planas iš tiesų patvirtina, kad dalis V. ir V. T. segmentinės tvoros yra įrengta už Žemės sklypo ribos (minėtu planu buvo remiamasi ir Inspekcijai 2024-02-27 atliekant neplaninį žemės naudojimo patikrinimą, dėl to ginčo nėra), taip pat apeliantė pagrįstai nurodo, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose tokiais atvejais (kaip nagrinėjamoje byloje) nėra numatytos tokio dydžio matavimo paklaidos, tačiau susipažinus su minėtu 2023-08-23 Žemės sklypo planu matyti, jog jį savo parašais V. ir V. T. patvirtino 2023-09-15, o neturinčiam atitinkamo išsilavinimo ir (ar) specialių žinių asmeniui, vien apžiūrėjus šį dokumentą, gali būti sudėtinga tinkamai įvertinti jame užfiksuotus duomenis, tarp jų ir nustatytus neatitikimus, kurie nėra niekaip nurodyti (aptarti) dokumento tekste, taip pat tokie neatitikimai nėra akivaizdūs ir vizualiai – atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra objektyviai nustatyta, jog aptariama segmentinė tvora į valstybinę žemę yra įsiterpusi tik nuo 8 cm iki 20 cm. Nors byloje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad matininkė R. J. nebūtų informavusi V. ir V. T. apie jos nustatytus neatitikimus, o vėliau būtų bendravusi su jais ir jiems paaiškinusi (juos konsultavusi), jog atstumas, kuriuo dalis jų įrengtos segmentinės tvoros yra „peržengusi“ Žemės sklypo ribą, neviršija įstatymo leidžiamos paklaidos, o jokio svetimos žemės užgrobimo nagrinėjamu atveju nėra, tačiau tokios aplinkybės paneigti taip pat nėra galimybės, o bet kokios abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
21. Dėl šių priežasčių apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog V. T. apie tai, kad dalis jos ir jos sutuoktinio įrengtos tvoros yra už Žemės sklypo ribų ir patenka į valstybinę žemę, akivaizdžiai sužinojo tik Inspekcijai 2024-02-27 atlikus žemės naudojimo patikrinimą. Darytina išvada, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog buvo nustatyta, kad V. T. prieš maždaug 20 metų įrengtos tvoros dalis yra už Žemės sklypo ribos, valstybinėje žemėje, esant byloje nustatytoms anksčiau aptartoms aplinkybėms, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad V. T. tyčia, sąmoningai užėmė valstybinės žemės sklypo dalį ir ja naudojosi, aiškiai suprasdama, kad ne ji yra minėto žemės sklypo savininkė. Tai reiškia, kad Institucijos 2024-04-16 nutarimu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ji buvo nubausta nepagrįstai.
22. Apeliantė teisingai nurodo, kad Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atlikus veiksmus – tyčia savavališkai užėmus žemę – administracinis nusižengimas yra laikomas įvykdytu, o paskesni asmens veiksmai teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį neturi. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra įrodyta, kad V. T. būtų tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmusi ir naudojusi valstybinį žemės sklypą, aiškiai suprasdama, kad ne ji yra ginčo žemės sklypo savininkė, todėl tai, kad V. T. neneigia padaryto pažeidimo faktinių aplinkybių, savo 2024-04-16 rašytiniame paaiškinime ir apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad ateityje planuoja pašalinti padarytą žemės naudojimo pažeidimą (b. l. 9–11, 92–100), vis dėlto gali būti vertinama kaip papildoma jos tyčios padaryti jai inkriminuotą nusižengimą neturėjimą patvirtinanti aplinkybė. Apygardos teismas akcentuoja, jog tai, kad šiuo procesiniu sprendimu yra daroma išvada, jog V. T. buvo pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį neįrodžius jos tyčios darant minėtą nusižengimą, savaime nereiškia, jog V. T. gali nevykdyti šio procesinio sprendimo 18 punkte aptarto Inspekcijos Privalomojo nurodymo, kurio jai nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės Šilutės mieste įrengtą metalinę segmentinę tvorą. Tačiau pažymėtina ir tai, jog V. T. įgalioto atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodyta, jog aptariama tvora jau yra visiškai pašalinta, dėl to dalis Žemės sklypo liko neaptverta.
23. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Darytina išvada, jog šioje byloje Institucija nepateikė pakankamai objektyvių bei patikimų duomenų, kad V. T. tyčia padarė jai inkriminuotą nusižengimą.
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai V. T. kaltės padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Tauragės apylinkės teismo 2024-09-09 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos laikinai einančios Teisės departamento Žemės bylų skyriaus vedėjos pareigas Astos Muliuolienės apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.