Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios – 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 4 mėnesius laisvės atėmimo, paskirtos pagal šį nuosprendį, ir M. D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Į galutinę bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje nurodyti įskaitytini laikotarpiai, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas.

Šiuos nuosprendžiu nuteistas ir E. B., tačiau apeliacinių skundų dėl jo negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija savo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti. Taip pat, apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su jau atlikta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Dėl bausmės

6. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. D. K. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, taip pat paskirtą bausmę pagrįstai subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. paskirta galutine subendrinta bausme, bei pagrįstai neatidėjo jam paskirtos bausmės vykdymo.

7. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria įvertinęs šių aplinkybių visumą, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Remiantis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Teismas turi nuspręsti, kuri iš sankcijoje numatytų bausmių ir koks tokios bausmės dydis pasieks visus bausmei keliamus tikslus ir užtikrins jos paskirtį.

9. Nagrinėjamoje byloje M. D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. D. K. skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnį, sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas dėl M. D. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad M. D. K. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Bendrais jo ir E. B. veiksmais pagrobtas 78 Eur vertės turtas. Nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaip numatyta baudžiamajame įstatyme, skiriant bausmę buvo analizuojami bei vertinami ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – nuosprendžio priėmimo metu M. D. K. teistas 14 kartų, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis iš pataisos įstaigos paleistas 2020 m. liepos 24 d. (t. 2, b. l. 41), praėjus 4 mėnesiams vėl nusikalto – padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Teismas pažymėjo, kad M. D. K. baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, nusikaltimo padarymo metu nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje.

10. Apeliaciniame skunde prašymas skirti švelnesnę bausmę iš esmės motyvuojamas apelianto jaunu amžiumi, pažadu daugiau nebenusikalsti bei tvirtinimu, kad išėjęs iš pataisos įstaigos jis atlygins padarytą žalą, įsidarbins bei sukurs šeimą, tačiau šie argumentai neatsveria aukščiau paminėtų didesnį jo asmenybės pavojingumą rodančių aplinkybių. Paminėtina ir tai, kad nuteistojo teigimu, jis, paleistas iš įkalinimo įstaigos 2020 m. liepos 24 d., laisvėje buvo 1 metus, tačiau remiantis bylos duomenimis, Užimtumo tarnyboje užsiregistravo tik 2021 m. balandžio 16 d., duomenų, kad būdamas laisvėje dirbo, nėra, jų nepateikia ir apeliantas. Remiantis bylos duomenimis, apeliantas oficialiai niekada nedirbo (t. 2, b. l. 52). Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog apelianto teiginiai dėl įsidarbinimo ir žalos atlyginimo laikytini deklaratyviais, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų atlyginęs bent nedidelę dalį padarytos žalos.

11. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis anksčiau teistas net 14 kartų, iš kurių - net 13 kartų dėl įvairių vagysčių ir plėšimų padarymo, už ką jam pirmą kartą buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, vėliau net 4 kartus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, remiantis BK 92 straipsniu, buvo atidėtas, o vėliau ne kartą skirtos, be kita ko, ir realios laisvės atėmimo bausmės. Remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu, M. D. K. daugybę kartų baustas administracine tvarka, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu, nuo 2020 m. liepos 24 d. (apelianto teigimu, minėtą dieną jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, tai patvirtina ir bylos duomenys (t. 2, b. l. 41)) iki šios nusikalstamos veikos padarymo (2020 m. gruodžio 9 d.) jis administracinėn atsakomybėn patrauktas 10 kartų, iš jų net 5 kartus už smulkias vagystes iš parduotuvių ir pasinaudojimą pavėžėjo paslaugomis už kurias vėliau nesumokėjo (t. 2, b. l 44-51). Po šios nusikalstamos veikos, jis padarė 3 administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje (smulkius sukčiavimus ir vagystę), nei viena už administracinio nusižengimo padarymą paskirta bauda iki šiol nesumokėta.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog M. D. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų. Pastebėtina, kad ankstesniais nuosprendžiais ne kartą skirta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas jai keliamų tikslų nepasiekė. Realios įtakos apeliantui neturi ir turtinio pobūdžio sankcijos, kadangi pastarasis ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nemokėjo, o ignoruodamas jam skiriamas nuobaudas, toliau darė tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti. Atsižvelgdama į tai, kad skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia, nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad švelnesnės bausmės ar alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas, nebus pakankamos sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, apriboti šiam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti, o pastarojo resocializacija, mažinant nusikalstamų veikų recidyvą, galima tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę.

13. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytos vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių teistumų, nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio ir yra artimas minimaliam. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nėra per griežta, todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo.

14. Apeliaciniu skundu yra pareikštas ir alternatyvus prašymas – nesant galimybės skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, prašoma atidėti jos vykdymą. Remiantis BK 75 straipsnio 4 dalimi, bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

15. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019).

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. D. K., anksčiau pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas buvo atidėtas net 4 kartus tačiau jis teismo jam išreikšto pasitikėjimo nepateisindavo ir vėl nusikalsdavo (t. 2, b l. 34-43). Kaip minėta, apeliantas padarė apysunkį tyčinį kvalifikuotą nusikaltimą nuosavybei, sunkinančiomis aplinkybėmis – veikdamas bendrininkų grupėje, taip pat būdamas daug kartų teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, be kita ko, baustas ir administracine tvarka, nusikaltimas padarytas praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai M. D. K. buvo paleistas iš pataisos įstaigos, taigi, šios rūšies nusikalstamų veikų darymas nelaikytinas atsitiktiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nusikaltimo padarymo aplinkybės, tiek kaltininko asmenybė rodo tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės ir atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

17. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nepagrįstai subendrinta su 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nes minėtą bausmę jis atliko 2020 m. liepos 24 d. Pažymėtina, kad apelianto minima 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi subendrinus ankstesniais nuosprendžiais M. D. K. paskirtas bausmes (t. 2, b. l. 41). Anksčiau nei šioje byloje priimtas skundžiamas nuosprendis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje, konstatuota, kad minėtu nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę yra pagrindas subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Bendrindamas bausmę teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, be kita ko, bendrino ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi paskirta 3 m. ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo iki šioje byloje skundžiamo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas negali tikrinti ir pasisakyti dėl įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje subendrintų bausmių teisėtumo ir pagrįstumo ir toliau pasisako tik dėl skundžiamu 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu subendrintų bausmių pagrįstumo.

18. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

19. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas konstatavo, kad nuosprendžio priėmimo metu M. D. K. yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo nuosprendis, todėl yra pagrindas juo paskirtą bausmę subendrinti. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 4 mėnesius laisvės atėmimo ir paskyrė galutinę 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į galutinę subendrintą bausmę teismas įskaitė 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje įskaitytus laikotarpius bei pagal minėtą nuosprendį atliktą bausmės laiką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme yra subendrinta tinkamai.

20. Pastebėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti ar apelianto minima 3 metų 6 mėnesių bausmė buvo bendrinta pagrįstai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu apelianto minimos atliktos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laikas buvo įskaitytas į galutinę subendrintą bausmę, o skundžiamame 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendyje teismas į galutinę subendrintą bausmę įskaitė 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus bausmės laikotarpius, todėl atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas negalimas visų pirma dėl to, jog apeliantas neatitinka BK 75 straipsnio 4 dalies sąlygos (yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo) aplinkybė, kad į galutinę subendrintą bausmę įskaičius jau atliktą 3 metų ir 6 metų bausmę galutinė apeliantui paskirta subendrinta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, (dėl ko apeliantas neatitinka formaliųjų bausmės vykdymo atidėjimo kriterijų numatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje), šiuo atveju nėra esminė ir neturi reikšmės galutinei likusiai apelianto atliekamos laisvės atėmimo bausmės trukmei.

21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad M. D. K. parinkta bausmė atitinka pagrįstai nustatytas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, ji tinkamai subendrinta su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, tad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju negalimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo M. D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

22. 2021 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 28 d. pažyma Nr. (12.32) PT-9238 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 53,77 Eur už M. D. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

23. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius M. D. K. parinko gynėją advokatę Iriną Karšul, kuri Vilniaus apygardos teismo ir buvo paskirta nuteistojo gynėja advokate.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje būtinybę skirti nuteistajam M. D. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo M. D. K. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

M. D. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nuosprendį palikti galioti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.