Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 ir 65 straipsnio nuostatomis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 10 MGL dydžio bauda ir 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 10 MGL dydžio bauda bei 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimas;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 4 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

M. D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 92, 82 ir 87 straipsnių nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 3 metams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, ir nustatytina galutinė subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, taip pat su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 1 mėnesiui (įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2020 m. gruodžio 9 d. 0.58 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešėjo M. R. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes suveikė buto signalizacija, atvykęs ekipažas pamatė, kad bandyta patekti į butą. Savininkų nėra, pranešėjas informuos (1 t., b. l. 8–9).

2020 m. gruodžio 9 d. apsaugos darbuotojo I. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 9 d. 0.47 val. gavo nurodymą vykti į aliarmo signalą (duomenys neskelbtini). Atvykus pastebėjo, kad objektas yra išlaužtas, pašalinių žmonių nebuvo pastebėta. Buvo iškviesta policija (1 t., b. l. 18).

2020 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Kirpyklos įėjimo durys yra atidarytos, spynos velkė užrakintoje padėtyje. Ant kirpyklos įėjimo durų ir spynos akivaizdžių išorinių pažeidimų neaptikta. Kirpykloje yra 3 darbo vietos, prie kurių yra kėdės ir spintelės su kirpimo įrankiais ir priemonėmis. Kirpykloje ant grindų aptikti avalynės pėdsakų fragmentai, du iš kurių pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2 ir nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių. Taip pat ant grindų aptikta servetėlė ir degtukų dėžutė su 1 degtuku. Kitų pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta. Įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, nukreiptų į kirpyklą, nepastebėta (1 t., b. l. 20–27).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. balandžio 13 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-809051-21 nurodyta, kad ant tirti pateikto degtuko, paimto 2020 m. gruodžio 9 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų servetėlės ir degtukų dėžutės, paimtų 2020 m. gruodžio 9 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant servetėlės ir degtukų dėžutės rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su vyro biologinių pėdsakų, rastų ant degtuko, genotipu (1 t., b. l. 33–34).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015).

Nagrinėjamoje byloje E. B. ir M. D. K. kaltinami bendrais veiksmais padarę vagystę įsibrovus į patalpą – į kirpyklą. Byloje nekyla abejonių, kad E. B. ir M. D. K., veikdami bendrininkų grupe, bylai reikšmingu laiku iš vietoje, E. B. metaliniu strypu atstūmė kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), plastikines lauko duris ir taip įsibrovus į kirpyklą, M. D. K. nuo staliuko pagrobė nukentėjusiajai M. Š. priklausančią plaukų kirpimo mašinėlę „Mozer Primat“, 78 Eur vertės. Tokią aplinkybę patvirtino tiek patys kaltinamieji, duodami parodymus teisiamajame posėdyje, tiek įrodo objektyvūs įrodymai – nukentėjusios M. Š., liudytojos A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos įvykių registro išraše, apsaugos darbuotojo I. M. ir vyriausiojo tyrėjo A. G. tarnybiniuose pranešime užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad buvo įsilaužta į kirpyklą, esančią (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl kaltinamųjų kaltės itin svarbus įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad ant tuoj pat po įvykio kirpykloje rastų degtukų dėžutės, degtuko ir servetėlės, rasti kaltinamojo E. B. biologiniai pėdsakai (1 t., b. l. 35). Tuo tarpu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1893046-21 konstatuota, kad ant pirmiau paminėtų ir įvykio vietoje rastų daiktų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-24 (1 t., b. l. 42–43). Visų byloje surinktų įrodymų analizė neleidžia abejoti, kad E. B. ir M. D. K., bylai reikšmingu laiku įsibrovę į kirpyklą, pagrobė svetimą turtą.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad E. B. ir M. D. K. veiksmai atitinka vagystės, įsibrovus į patalpą, objektyviuosius požymius. E. B. ir M. D. K. pagrobto svetimo turto vieta (kirpykla), įsibrovimo pobūdis (įsibrovus panaudojant metalinį strypą) neleidžia abejoti tuo, kad E. B. ir M. D. K. suprato, jog, veikdami bendrai, įsibraudami į kirpyklą, pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nėra svarbu, kad kiekvienas iš jų asmeniškai neatliko visų šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, nes M. D. K. pritarė E. B. įsibrovimui į kirpyklą (pateko į jos vidų), o E. B. neprieštaravo tam, kad M. D. K. pagrobtų svetimą turtą. Jų tarpusavio veiksmai buvo reikšmingi darant BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, jie veikė kaip vykdytojai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas E. B. ir M. D. K. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkų kaltės formą – E. B. ir M. D. K. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo pagrobtas 78 Eur vertės turtas. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, E. B. metaliniu strypu atstūmė kirpyklos duris, o M. D. K. nuo staliuko pagrobė plaukų kirpimo mašinėlę.

E. B. ir M. D. K. atsakomybę sunkina tai, kad jie padarė nusikalstamą veiką bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso šešis kartus, iš esmės visos nusikalstamos veikos yra tos pačios rūšies, t. y. susijusios su nuosavybe (1 t., b. l. 94–101). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jis taip pat po veikos padarymo baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nemoka paskirtų baudų (1 t., b. l. 102–103). E. B. vykdo individualią veiklą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. K. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) net keturiolika kartų (nuosprendžio priėmimo metu), dauguma nusikalstamų yra susijusios su nuosavybe (2 t., b. l. 34–43). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaip minėta, M. D. K. iš pataisos įstaigos paskutinį kartą paleistas 2020 m. liepos 24 d. (2 t., b. l. 41), tačiau, praėjus tik nedideliam laikui (šiek tiek daugiau kaip 4 mėnesiams), jis vėl nusikalto – padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka (be kita ko, už smulkias vagystes), nemoka paskirtų baudų (2 t., b. l. 44–50). Jis nusikaltimo padarymo metu oficialiai nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, joje užsiregistravo tik 2021 m. balandžio 16 d. (2 t., b. l. 52–53). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. D. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio jauname amžiuje, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles ir gauti legaliai pajamas, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus E. B. ir M. D. K. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. B. ir M. D. K. skiriamos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Pažymėtina, kad šią nusikalstamą veiką E. B. padarė bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, todėl yra teisinis pagrindas juo paskirtą bausmę subendrinti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės (taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą), E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 4 mėnesiams. Pridedamos švelnesnės bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas E. B., visų pirma atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. B. buvo teistas 6 kartus, jis padarė šią nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors E. B. per visą laiką laisvės atėmimo bausmės vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas, buvo atidėtas 3 kartus, tačiau pastebėtina, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu E. B. pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimai prieš tai bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, t. y. nenustatyta, kad iki šiol E. B. darė nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis, kai jam buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, nusikalto būdamas nepilnamečiu. E. B. padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką taip pat būdamas gana jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų). Kaltinamasis dirba (vykdo individualią veiklą), nors jis baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs. Dėl E. B. teisme yra nagrinėjamos dar kelios bylos, tačiau teismas pažymi, kad jose dar nėra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, todėl kaltinamasis laikytinas nekaltu. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme savaime itin neigiamai necharakterizuoja kaltinamojo asmenybės. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, prieš tai jau taikius šį baudžiamosios teisės institutą ar kai asmuo turi neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo, įvertinamas ir E. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, t. y. nors buvo įsibrauta į patalpą veikiant su M. D. K., tačiau pagrobtas mažos vertės svetimas turtas.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju dar yra pagrindas pasitikėti E. B. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. B. bausmės vykdymas atidedamas 3 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 9 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios užbaigti elgesio pataisos programą (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 75 straipsnio 7 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

5) baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (BK 69 straipsnis).

Nuosprendžio paskelbimo metu dėl M. D. K. yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl yra teisinis pagrindas juo paskirtą bausmę subendrinti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios – 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal šį nuosprendį, ir M. D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams. Švelnesnės bausmės dalis pridėtina atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju M. D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė viršija 4 metus, todėl svarstyti jam bausmės vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusioji M. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 78 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 57). Civilinio ieškinio dydis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atitinka kaltinamųjų pagrobto daikto vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, jo neginčijo kaltinamieji, tarp jų veiksmų ir nukentėjusios patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Kaip minėta, E. B. ir M. D. K. padarė šią nusikalstamą veiką veikdami bendrininkų grupe (bendrais veiksmais), todėl M. Š. civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamųjų solidariai.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 84–91). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. M. D. K. kardomoji priemonė nepaskirta.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti:

1) 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu perduotą saugoti 1 voką, kuriame yra 2 daktiloskopinės plokšteles su avalynės pėdsakais, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (2021 m. sausio 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003835) (1 t., b. l. 28–29);

2) 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu perduotą saugoti paketą Nr. 559321, kuriame vokas Nr. 1 su E. B. seilių pavyzdžiais, vokas Nr. 2 su popierine servetėle, vokas Nr. 3 su degtuku dėžute, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2021 m. rugsėjo 2 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004229) (1 t., b. l. 47–48);

3) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu perduotą saugoti voką, kuriame yra M. D. K. DNR seilių pavyzdžiai, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2021 m. rugsėjo 9 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004233) (2 t., b. l. 17–18).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 13 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 210,06 Eur už M. D. K. gynusios advokatės I. Karšul darbo užmokestį bei už ikiteisminio tyrimo metu teikusio teisinę pagalbą advokato R. Bučmos darbo užmokestį (2 t., b. l. 98–106). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam gynėjas buvo privalomas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamieji nebuvo laikinai sulaikyti, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės (taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą), E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios užbaigti elgesio pataisos programą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 7 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

5) baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

M. D. K. (M. D. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios – 4 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal šį nuosprendį, ir M. D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Bausmės pradžią M.D. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 3 d.

Iš E. B. ir M. D. K. solidariai priteisti nukentėjusiajai M. Š. 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti:

1) 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu perduotą saugoti 1 voką, kuriame yra 2 daktiloskopinės plokšteles su avalynės pėdsakais, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (2021 m. sausio 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK003835);

2) 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu perduotą saugoti paketą Nr. 559321, kuriame vokas Nr. 1 su E. B. seilių pavyzdžiais, vokas Nr. 2 su popierine servetėle, vokas Nr. 3 su degtuku dėžute, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2021 m. rugsėjo 2 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004229);

3) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu perduotą saugoti voką, kuriame yra M. D. K. DNR seilių pavyzdžiai, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2021 m. rugsėjo 9 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004233).

Iš M. D. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.