Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. O. atstovams Auritai Gintautienei ir Daliui Gintautui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. O. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. sausio 25 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas P. O. surašytas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 10 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę, vairavo neįregistruotą galingąjį keturratį motociklą, kuris neturėjo valstybinio numerio ženklo, nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, motociklui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 225, 226 punktų reikalavimus, t. y. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje P. O. atžvilgiu nutraukta, jo veiksmuose nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarimas panaikintas ir P. O. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimu P. O. pripažintas padaręs ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas: pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 35 Eur bauda; pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį – 42 Eur bauda; pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 28 Eur bauda; pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 361 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, jam paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 361 Eur bauda.Nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, P. O. atstovė A. Gintautienė apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. O. atžvilgiu nutraukti.Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išaiškinimu, neva, teisę vairuoti galingąjį keturratį motociklą suteikia A ir B kategorijų vairuotojo pažymėjimas. P. O. atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesuprato, jog A kategorijos vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklus, o B kategorija - automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo. Taigi, P. O., turėdamas B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, turėjo teisę vairuoti galingąjį keturratį. Tokia teisė atsirado priėmus 2012 m. kovo 27 d. LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 13, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-1943. P. O. vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad A kategorija suteikta tą pačią dieną, kaip ir B kategorija. Ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga, nes tiek A, tiek B kategorijos vairuotojo pažymėjimas suteiktų teisę vairuoti galingąjį keturratį, tačiau ne abi šios kategorijos kartu. Nėra tokios transporto priemonės, kurią vairuoti teisė atsirastų turint motociklo (A) ir automobilio (B) vairuotojo pažymėjimus kartu. Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo siektą tikslą, pradinis leidimas turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą vairuoti galingąjį keturratį buvo papildytas ir A kategorijos vairuotojo pažymėjimo savininkams suteikiant teisę vairuoti galingąjį keturratį, o ne conditio sine qua, kuriai esant asmuo gali vairuoti galingąjį keturratį.Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai nurodė, jog P. O. vairavo galingąjį keturratį. Skunde teigiama, kad apelianto nuosavybės teise valdoma transporto priemonė yra sunkusis keturratis motociklas, kuris yra savaeigė mašina ir nėra laikoma motorine transporto priemone, todėl pagal LR žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr.3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 2013 m. vasario 27 d. redakciją, sunkieji keturračiai motociklai naujai neįregistruojami. VĮ ,,Regitra“ registruoja ne visas transporto priemones, o tik tas, kurios yra Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro objektu, t. y. jie nėra Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro objektas, todėl tokius sunkiuosius keturračius motociklus galima naudoti neįregistravus. Skunde yra teigiama, kad P. O. transporto priemonė nėra galingasis keturratis dar ir dėl to, kad jis neatitinka jiems taikomų reikalavimų. Vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2B-250 patvirtinto Transporto priemonių atitikties įvertinimo procedūrų aprašo, 61¹ punktu, transporto priemonė nepriskiriama galingiesiems keturračiams, jei galinių varomųjų ratų reduktoriuje nėra diferencialo.Skunde taip pat nurodoma, jog galingojo keturračio registracija yra tik hipotetinė (VĮ ,,Regitra“ 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvos Respublikoje įregistruoti du galingieji keturračiai). Kadangi pirmosios instancijos teismo ir pareigūnų įvardintas galinguoju keturračiu iš tiesų yra sunkusis keturratis motociklas, kaip tai apibrėžia Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse. Tų pačių taisyklių 2¹punktas nustato, kad sunkieji keturračiai motociklai naujai neįregistruojami, o su įregistruotais atliekami taisyklėse numatyti registro duomenų tvarkymo veiksmai. Ši taisyklių nuostata įsigaliojo nuo 2013 m. vasario 27 d., kas suponuoja, kad privaloma valstybinė sunkiųjų keturračių motociklų registracija yra panaikinta ir tokio tipo transporto priemonėms nėra numatyto registracijos jokiame valstybės valdomame registre.Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonės registracija, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės privalomasis draudimas nėra privalomas, kadangi tai atlikti privalo tų transporto priemonių savininkai, kurių transporto priemonės, važinėja keliuose arba jų ribose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Pagal šio įstatymo nuostatas viešasis eismas – procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose. Šių normų analizė rodo, kad registracija, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės privalomasis draudimas privalomas transporto priemonėms, važinėjančiomis keliuose arba jų ribose. P. O. vairuota transporto priemonė yra sunkusis keturratis motociklas ir jis nėra priskirtas prie motorinių transporto priemonių. Kaip jau minėta, sunkieji keturračiai motociklai neberegistruojami Lietuvos Respublikoje nuo 2013 m. vasario 27 d., todėl jiems ne tik nėra pareigos atlikti privalomąją techninę apžiūrą, bet jos atlikti negali todėl, kad tokio tipo transporto priemonės neberegistruojamos – jos nėra nei vieno registro objektu. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ ) 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio įstatymo nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei, skirtai važiuoti žeme, taip pat mopedams, priekaboms ir puspriekabėms, išskyrus bėgines transporto priemones. Tai reiškia, kad TPVCAPDĮ nenumato pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, kadangi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nurodyta, jog Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Sunkusis keturratis motociklas yra savaeigė mašina (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ 3.5 punktas), kuri neregistruotina pagal tų pačių taisyklių 2¹ punktą, todėl jos naudojimas be valstybinių registracijos ženklų, privalomosios techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo negali užtraukti administracinės atsakomybės, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta pareiga registruoti sunkųjį keturratį motociklą, atlikti privalomąją techninę apžiūrą ir sudaryti draudimo sutartį.Atsiliepimu į P. O. atstovės skundą, Marijampolės apskrities VPK viršininko pavaduotojas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi P. O. atstovės A. Gintautienės apeliacinį skundą atmetė.Lietuvos aukščiausiojo teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. O. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinis skundas tenkinamas.Sprendžiant klausimą, ar P. O. pagrįstai pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, būtina įvertinti, ar jo vairuota transporto priemonė pagrįstai buvo priskirta galingųjų keturračių tipui, ar ši transporto priemonė dalyvavo viešajame eisme ir ar P. O. turėjo teisę vairuoti tokią transporto priemonę.Dėl transporto priemonės priskyrimo galingųjų keturračių tipui.Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, visų pažeidimų, už kurių padarymą nubaustas P. O., sudėčių būtinas objektyviosios pusės požymis – galingo keturračio motociklo, numatyto SEAKĮ 2 straipsnio 18 dalyje, vairavimas. Teismas nurodė, kad VĮ „Regitra“ galėtų suteikti teismui specialių žinių, kokiai kategorijai būtų priskirtina, kaip būtų registruojama P. O. keturratė motorinė transporto priemonė, ar šiai priemonei taikomi apribojimai dalyvauti viešajame eisme, ar kitaip ją naudoti.Valstybės įmonė „Regitra“, atsakydama į teismo paklausimą, informavo, kad pagal pateiktą informaciją, norint nustatyti, kokiai transporto priemonių kategorijai gali būti priskirta P. O. priklausanti transporto priemonė, reikia atlikti jos atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimą. Transporto priemonių atitikties įvertinimas Lietuvoje yra Susisiekimo ministerijos kompetencijoje (b. l. 158). Pažymėtina, kad transporto priemonių atitikties įvertinimas pagal minėtą atsakymą leistų nustatyti transporto priemonės priskirtinumą konkrečiai kategorijai (L6e, L7e ir pan.), o tai šioje byloje nėra aktualu. Tačiau pažymėtina, kad byloje pakanka duomenų, kurie leistų spręsti apie transporto priemonės priskirtinumą pagal SEAKĮ vartojamas sąvokas. Bylos duomenys patvirtina, kad P. O. 2014 m. kovo 13 d. įsigijo keturratę transporto priemonę „Can-Am Outlander 1000 XT“, VIN (duomenys neskelbtini), kurio variklio darbinis tūris 976 cm³; variklio galia – 82 AG arba 61 kW, maksimalus greitis – 70 km/h, o svoris 378 kg (b. l. 9,32, 33, 57). Turint šiuos transporto duomenis, galima spręsti, kokio keturračio sąvoką pagal įstatymo apibrėžimą ji atitinka.SEAKĮ 2 straipsnio 18 punktas nustato, kad „Galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus“. Pagal techninius parametrus P. O. priklausanti transporto priemonė klasifikuotina kaip galingasis keturratis, kadangi jos naudingoji galia yra 61 kW, o variklio darbinis tūris yra 976 cm³. Ji negalėtų būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis, kadangi šios transporto priemonės didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW.Dėl dalyvavimo viešajame eisme.SEAKĮ 2 straipsnio 87 punktas nustato, kad „Viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose“. Kaip matyti iš bylos duomenų, nėra pagrindo teigti, kad P. O. vairuojama transporto priemonė dalyvavo viešajame eisme. P. O. paaiškino, kad motociklą atsivežė su priekaba, važinėjo pamiškėje. Įvyko konfliktas su žemės savininku ir buvo iškviesta policija. Keliu nevažinėjo (b. l.72). Šiuos jo parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S., parodęs, kad apie 18 val. gavo budėtojo pranešimą, kad žmogui po pievą važinėja keturračiai (prijungta byla Nr. A2.6.-1126-570/2015, 27 b. l.).Transporto priemonei nedalyvaujant viešajame eisme nėra pareigos ją registruoti, atlikti techninę apžiūrą bei jos valdytojui draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip pat įstatymu nėra nustatyta pareiga transporto priemonės savininkui, kuris nedalyvauja viešame eisme, privalomai registruoti galingąjį keturratį. ATPK 123 straipsnio 2 dalies dispozicija numato, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tada, kai vairuojama įregistruota, perregistruota arba išregistruota transporto priemonė be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba vairuojama pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui. Nagrinėjamu atveju galingasis keturratis apskritai nebuvo registruotas, tuo pačiu jis negalėjo turėti valstybinio numerio ženklo.Visuma paminėtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad KET 225 ir 226 punktai nebuvo pažeisti, o P. O. veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 5 dalyje, sudėties.Dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnis buvo pakeistas 2012-03-27 įstatymu Nr. XI-1943 (įsigaliojo nuo 2013-01-19). Jis buvo papildytas nuostatomis, kad galinguosius keturračius galima vairuoti nuo 18 metų amžiaus, o vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius (23 straipsnio 2 dalies 17 punktas, 4 dalies 8 punktas).Nuo 2014-07-01 įsigaliojo šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto pakeitimas, kur numatyta, kad „ A ir B kategorijos kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius“ (2013-06-13 įstatymas Nr. XII-360 (nuo 2014-07-01). Aiškinant šią teisės normą lingvistiniu metodu, darytina išvada, kad teisę vairuoti galinguosius keturračius suteikia vairuotojo pažymėjimas, kuriuo patvirtinta teisė vairuoti tiek A, tiek B kategorijų transporto priemones. Šios išvados įsigaliojo teisingumą patvirtina ir įstatymo leidėjo pozicija, priimant tokį įstatymo pakeitimą. Susisiekimo ministerija 2013-02-20 įstatymo projektą svarstančiam pagrindiniam komitetui (teisės ir teisėtvarkos komitetui) pateikė siūlymą dėl 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto pakeitimo: „ Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) (toliau – įstatymas) yra įtvirtinta sąvoka „galingasis keturratis“ ir nuostatos, leidžiančios šią transporto priemonę vairuoti sulaukus 18 metų ir turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Susisiekimo ministerijos nuomone, minėtą transporto priemonę, kuri dažnai neturi saugos diržų ir saugos lankų, o variklio galingumas gali siekti iki 100 kW, vairuoti reikia papildomų įgūdžių ir atsakomybės. Šie įgūdžiai akivaizdžiai skiriasi nuo tų, kurių įgyjama mokantis vairuoti lengvąjį automobilį, todėl siekiant užtikrinti eismo saugumą siūlome projektą papildyti nuostata, kuri numatytų, kad galinguosius keturračius galima būtų vairuoti tik turint A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Mūsų nuomone, tik turintis motociklo ir automobilio valdymo įgūdžių asmuo būtų pasirengęs saugiai vairuoti galinguosius keturračius, todėl siūlome papildyti projektą 16¹ straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punktas, ir šį punktą išdėstyti taip: 8) A ir B kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius“. Pagrindinio komiteto 2013 m. gegužės 15 d. išvadose dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹ ir 27¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIP-3408 Susisiekimo ministerijos siūlymui buvo pritarta, vėliau šis įstatymo projektas buvo priimtas Seime.Nagrinėjamu atveju P. O. nuo 1999 metų kovo 17 d. yra įgijęs teisę vairuoti AM, A, B, B1 kategorijų transporto priemones. Žyma 79.03 ties A kategorija reiškia „tik triračiai“ (31, 86 b. l.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB nuostatomis, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią asmuo, įgijęs teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, šios teisės nepraranda dėl vėlesnių įstatymo pakeitimų (LVAT 2010 m. balandžio 23 d. nutarimas byloje Nr. N-63-584/2010, Administracinė jurisprudencija. 2010, 19).Nagrinėjamoje byloje P. O. nuo 1999-03-17 buvo įgijęs teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, taigi iki įstatymo pakeitimo jau buvo įgijęs ir teisę vairuoti galinguosius keturračius. Tokiu būdu nuo 2014-07-01 įsigaliojus naujai SEAKĮ 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto redakcijai, kuri nustatė papildomą reikalavimą turėti ir A kategorijos vairuotojo pažymėjimą, P. O. teisė vairuoti galinguosius keturračius, kurią jis buvo įgijęs teisės aktuose nustatyta tvarka, nenustojo galios. Todėl jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

P. O. atstovės Auritos Gintautienės apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.