Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1065-294/2017 pagal pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kredito sutarties sąlygų pakeitimo, užbaigtoje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. K. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei AB „SEB bankas“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo; atnaujinus procesą priimti sprendimą, kuriuo ieškovės V. K. ieškinį tenkinti – pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ir pakeisti kredito sutarties sąlygas.Nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie sutuoktinės inicijuotą bylą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Priimtas teismo sprendimas turėjo įtakos ir jo teisėms bei pareigoms, kadangi: dalis banko kredito buvo perskolinta jam, tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo suteiktas pagrindinis kreditas jo žmonai; pagal kredito sutartį bankui įkeistas turtas yra šeimos turtas; žmona apie daugelį bylai reikšmingų aplinkybių nežinojo; bankas neabejotinai žinojo, kad dalis jo žmonai suteikto kredito bus naudojama ne šeimos poreikiams tenkinti, o jo asmeniniais tikslais.Nedalyvaudamas bylos nagrinėjime, negalėjo ginti savo ir šeimos interesų, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje ir įtraukti jį į bylą šalimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui keliamų reikalavimų. Įstatymas numato, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Teismas nurodė, kad tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, tiek iš Vilniaus apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad nei teismo sprendimu, nei nutartimi nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų.Pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo aplinkybė, kad ieškovė perskolino gautas lėšas pareiškėjui (kuri nepagrįsta jokiais rašytiniais dokumentais) neturi jokios teisinės reikšmės išnagrinėtai bylai tarp ieškovės ir banko dėl kredito sutarties nutraukimo.Teismas atsižvelgė į tai, kad kredito sutartis tarp ieškovės ir banko buvo sudaryta po pareiškėjo ir ieškovės Vedybų sutarties įregistravimo dienos. Tokia sutartimi ieškovė ir pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad šalių turto režimui nustatoma asmeninė nuosavybė bet kokio turto, įgyto po sutarties sudarymo. Kadangi šalys susitarė dėl jiems taikomo turto režimo, kredito sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovo (pareiškėjas sutartyje nefigūravo kaip suinteresuotas asmuo), todėl laikytina, kad ieškovės prievolė grąžinti kreditą taip pat buvo asmeninė prievolė ir pareiškėjo dalyvavimas (nedalyvavimas) bylos nagrinėjime jo teisėms ir teisėtiems interesams jokių teisinių pasekmių nesukels.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.Nurodo, kad nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog jis neturėjo būti įtrauktas į bylą, nes teismo sprendime nėra tiesiogiai pasisakyta apie jo teises ir pareigas. Teismo sprendimu, kuriuo jo sutuoktinės ieškinys atmestas, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, todėl procesas turi būti atnaujintas ir suteikta teisė pareikšti savo nuomonę dėl ieškinio pagrindo ir dalyko.Teigia, kad teismas formaliai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas, neatsižvelgdamas į šio procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus – užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai.Pažymi, proceso atnaujinimas leistų pilnai ištirti faktines bylos aplinkybes – sutuoktinė jam perskolino dalį lėšų asmeninių skolų grąžinimui, kas tiesiogiai ir lėmė kredito sutarties nutraukimą. Proceso atnaujinimas užkirstų kelią galimai neteisingo teismo sprendimo sukeltoms pasekmėms tiek jo, tiek V. K. atžvilgiu.

Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad apeliantas iš įkalinimo įstaigos grįžo 2014 m. balandžio mėn., tačiau įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis prašymą atnaujinti procesą pateikė nepraleidęs įstatymų nustatyto termino arba kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, apeliantas nepateikė.Pažymi, kad ieškovę V. K. byloje atstovavo kvalifikuota teisininkė – advokatė A. G.. Nei ieškovė, nei jos atstovė nepageidavo, jog į bylą trečiuoju asmeniu būtų įtrauktas V. K.. Skųsdama pirmos instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, V. K. dėl apelianto įtraukimo į bylą nepasisakė, o pats apeliantas, nors jau ir grįžęs iš įkalinimo įstaigos, į procesą neįsitraukė.Atkreipia dėmesį, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą pagrindą ir prašyme išdėstytas aplinkybes.Akcentuoja, kad apelianto nurodytos aplinkybės neturi ir negali turėti jokios įtakos kredito sutarčiai, sudarytai tarp banko ir apelianto sutuoktinės V. K.. Kreditas V. K. buvo suteiktas vartojimo reikmėms, todėl gautas lėšas kredito gavėja turėjo teisę panaudoti savo nuožiūra, o pinigų perskolinimas niekaip nepakeičia banko santykių su kredito gavėja.Pažymi, kad 2005 m. spalio 28 d. įregistruota vedybų sutartis užkerta kelią apeliantui teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kuri susijusi tik su banko ir V. K. turtinėmis teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš asmeninės vartojimo kredito sutarties, sudarytos tarp banko ir kredito gavėjos.Nurodo, kad byloje pagal V. K. ieškinį buvo svarstoma kredito sutarties atnaujinimo galimybė, tačiau ieškovė negalėjo pateikti įrodymų, iš kokių finansavimo šaltinių ji galės gera valia vykdyti pinigines prievoles bankui. Apeliantas turi 92 587 Lt (26 815 Eur) prievolių civiliniam ieškovui baudžiamoji byla Nr. 1A-377/2011 (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendis). Nei apelianto, nei jo sutuoktinės pajamos nėra pakankamos, kad būtų užtikrintas tinkamas kredito sutarties vykdymas.

Atsiliepimu į pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti.Nurodo, kad pritaria atskirajame skunde išdėstytiems argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad tiek iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo, tiek iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties turinio matyti, kad nei teismo sprendimu, nei apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio teismo nutartimi nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų.Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo, atskirajame skunde akcentuoja savo teisę pareikšti nuomonę dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau tai savaime nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo ir neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų. Pareiškėjas nenurodė materialiosios teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomo intereso, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismui, kad nagrinėjamu atveju vertinant faktinę situaciją, svarbu yra ir tai, kad 2005 m. spalio 28 d., t. y. iki Kredito sutarties su banku sudarymo, sutuoktiniai V. K. ir V. K. sudarė ir Vedybų sutarčių registre įregistravo povedybinę sutartį, kurioje po sutarties pasirašymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (statusas) – asmeninė nuosavybė, be to nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo. 2006 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas jam priklausančią buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį padovanojo sutuoktinei V. K.. Prievolių pagal 2007 m. liepos 2 d. kredito sutartį įvykdymui užtikrinti bankui įkeistas kredito gavėjai (pareiškėjo sutuoktinei) priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini). Iš šių faktinių aplinkybių akivaizdu, kad V. K. reikštas ieškinys dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kredito sutarties sąlygų pakeitimo yra susijęs tik su banko ir V. K. turtinėmis teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš asmeninės vartojimo kredito sutarties, sudarytos tarp banko ir kredito gavėjos.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad proceso atnaujinimas leistų pilnai ištirti faktines bylos aplinkybes – sutuoktinė jam perskolino dalį lėšų asmeninių skolų grąžinimui, kas tiesiogiai ir lėmė kredito sutarties nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad ši pareiškėjo nurodoma aplinkybė, be kita ko, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, neturi jokios teisinės reikšmės išnagrinėtai bylai tarp V. K. ir banko dėl kredito sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kredito panaudojimo aplinkybės prašomoje atnaujinti byloje nebuvo nagrinėjamos ir dėl jų nespręsta. Kredito sutartis 2010 m. balandžio 2 d. nutraukta kredito gavėjai nevykdžius prievolių - kas mėnesį dalimis grąžinti bankui kreditą ir mokėti palūkanas už negrąžintą kredito dalį.Apeliacinės instancijos teismas, taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas, neatsižvelgdamas į šio procesinio instituto paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Šiuo atveju pagrindas procesui atnaujinti nenustatytas.Sutiktina ir su suinteresuoto asmens AB „SEB bankas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomu argumentu, kad šiuo atveju praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. Pareiškėjas pirmą kartą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 13 d., kuris 2015 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi buvo grąžintas pareiškėjui nepašalinus teismo nustatytų trūkumų. Pastaroji nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą. Pakartotinai su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2016 m. gegužės 31 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, ir visiškai pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3740-833/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.