- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2S-1584-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20350-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- notarė G
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27238-833/2013 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo – notarė G. Š., kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo AB SEB banko vienašališką 2007 m. liepos 2 d. kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, pakeisti kredito sutarties sąlygą, kurioje numatytas kredito grąžinimo terminas 2032 m. liepos 1 d., ir nustatyti, kad kredito grąžinimo terminas yra 2036 m. gruodžio 31 d., taip pat nustatyti, kad kreditas bus grąžinamas tokiomis dalimis ir terminais – po 313,46 EUR įmoką kiekvieną mėnesį laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2036 m. gruodžio 31 d., įmoką sumokant kiekvieno mėnesio paskutinę kalendorinę dieną.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš ieškovės hipoteka įkeisto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui, t. y. užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010). Teismas nurodė, kad iš ieškovės teismui pareikšto ieškinio matyti, kad ji neginčija savo įsiskolinimo atsakovui, ginčas kilo tik dėl kredito sutarties nutraukimo ir jos sąlygų pakeitimo, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės taikymas – išieškojimo sustabdymas vykdymo procese pagal 2007 m. liepos 2 d. kredito sutartį Nr. 1150718070863-13 iš ieškovės hipoteka įkeisto turto – nepagrįstai suvaržytų atsakovo, kaip išieškotojo, teises vykdymo procese bei suteiktų ieškovei perdėtą pranašumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas suvaržo jos teises, nes atsakovas turi galimybę pradėti priverstinį kredito sumos išieškojimą iš ieškovės, nors iki teismo sprendimo priėmimo dienos negalima laikyti, kad atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovės grąžinti visą kredito sumą prieš terminą. Neturėdamas minėtos reikalavimo teisės, tačiau turėdamas galimybę priverstinai išieškoti visą kredito sumą iš ieškovės turto, atsakovas tapo pranašesnis. Ieškovė yra pasirengusi grąžinti kreditą ir yra pajėgi tą padaryti – ieškovės vyrui grįžus iš įkalinimo įstaigos, bus atkurtas šeimos verslas, atvežti ir parduoti vyrui priklausantys automobiliai, esantys užsienyje, todėl ieškovės turtinė padėtis neabejotinai pagerės, ir kredito sutartis bus įvykdyta. Kita vertus, net teismui atmetus ieškinį, atsakovas nepraras galimybių pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovės įkeisto turto. Taigi nei ieškinio tenkinimo, nei ieškinio atmetimo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis atsakovo teisių ir interesų. Be to, skundžiama nutartimi neįvertinta faktinė aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas AB SEB bankas ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė padarė esminį kredito sutarties pažeidimą, todėl bankas turėjo teisę nutraukti kredito sutartį. Ieškovė jokių mokėjimų pagal sutartį neatlieka iki šiol, o ieškinį motyvuoja prielaidomis. Taigi teismas tinkamai įvertino visumą faktinių aplinkybių, o jo priimta nutartis turi reikšmę formuojant ir teismų praktiką, nes skolos išieškojimo nestabdymas užkerta kelią skolininkų piktnaudžiavimui savo procesinėmis teisėmis. Ieškinio priėmimas savaime nesuponuoja pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinio reikalavimas turi būti tikėtinai pagristas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl atsakovo AB SEB banko vienašališko 2007 m. liepos 2 d. kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovė neneigė, kad savo prievoles pagal kredito sutartį vykdė netinkamai, iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad vienos kredito dalies ieškovė negrąžina nuo 2012 m. kovo 28 d., kitos dalies – nuo 2011 m. spalio 25 d., o trečios kredito dalies nebuvo pradėjusi grąžinti. Su ieškiniu ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad bus pajėgi vykdyti kredito sutartį pakeistomis sąlygomis. Taigi preliminariai įvertinus jos reikalavimus ir pateiktus įrodymus kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovei galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas. Apeliantei neįrodžius preliminaraus ieškinio pagrįstumo, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (CPK 144 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo netaikytos pagrįstai, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.