Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-377/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-12-22
Bylos Nr.: 1A-377/2011
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00042-2009-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: (nepasirinktas)

Teisėjai: Viktoras Kažys (pirm.), Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis: V. K.
Advokatai: Valdas Kersnauskas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-377/2011Proceso Nr. 1-20-9-00042-2009-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.2; 1.2.17.13; 2.4.6.2.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4;

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Lino Žukausko,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei ,gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,nuteistajam V. K. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 209 str. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. K. BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini), naudai priteista 108895,50 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. liepos 25 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini)), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, disponuodamas visomis šios bendrovės lėšomis, laikotarpyje nuo 2002 m. liepos 25 d. iki 2005 m. lapkričio 29 d. pasisavino svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą, o būtent:

Iš banke NORD/LB esančios bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , laikotarpyje nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d. iki 2005 m. liepos 21 d. jis išėmė 33880 Lt; laikotarpyje nuo 2002 m. rugsėjo 29 d. iki 2004 m. rugsėjo 29 d. iš banke NORD/LB esančios įmonės elektroninės mokėjimo kortelės sąskaitos Nr. 4061050094563015 išėmė bankomatuose 119 470 Lt; laikotarpyje nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d. iki 2003 m. balandžio 30 d. iš banke Vilniaus bankas esančios bendrovės sąskaitos Nr. 22467644 išėmė 7833 Lt, t.y. viso - 161183,10 Lt. Dalį pinigų, t.y. 116190,96 Lt laikotarpyje nuo 2002 m. gruodžio 17 d. iki 2003 m. lapkričio 21 d. per 25 kartus V. K. įnešė į įmonės kasą, o 44992,14 Lt į įmonės kasą neįnešė, atvaizduodamas juos apskaitoje, kaip iš banko sąskaitų paimtą avansą, iš kurių 40405,14 Lt panaudojo įmonės veikloje, o 4587,00 Lt pasisavino, nepateikdamas dokumentų, pateisinančių šių pinigų panaudojimą.

V. K. laikotarpyje nuo 2003 m. liepos 9 d. iki 2004 m. gegužės 20 d. iš bendrovės kasos įvairiais pagrindais paėmė ir pasisavino kaip skirtus ūkio išlaidoms ir avansinėmis apyskaitomis įformintus grynus pinigus, nepateikdamas dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą:

- 2004 m. kovo 15 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 paėmė 30000,00 Lt, 2004 m. balandžio 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 – 25000,00 Lt, 2004 m. gegužės 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 – 10000,00 Lt, t.y. viso paėmė ir negražino 65000,00 Lt;

- 2004 m. vasario 13 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 paėmė 23000,00 Lt, išmokėtus jam kaip skirtus paskolai pagal paskolos sutartį Nr. 04/02-13;

- 2004 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 11 paėmė 15000,00 Lt, išmokėtų kaip lėšas, skirtas apmokėjimui už patalpų nuomą V. K. ;

- pagal PVM sąskaitas-faktūras per tris kartus nepagrįstai sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 1308,50 Lt už jam bei jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir V. K. vardu įregistruoto automobilio BMW 525( v/n (duomenys neskelbtini) remontą, t.y. 2003 m. birželio 5 d. pagal sąskaitą GEB Nr. 3173322 - 341,50 Lt, 2003 m. birželio 13 d. pagal sąskaitą GEB Nr. 3173371 – 707,00 Lt, o 2003 m. birželio 25 d. pagal sąskaitą GEB Nr. 3173451 – 260,00 Lt.

Tokiu būdu V. K. pasisavino UAB (duomenys neskelbtini)108895,50 Lt dydžio didelės vertės turto.

Be to V. K. nuteistas už tai, kad nuo 2002 m. liepos 25 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o nuo 2005 m. sausio 11 d. iki 2005 m. liepos 21 d. bankroto bylos iškėlimo būdamas už bendrovės veiklą atsakingu bendrovės likvidatoriumi, siekdamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) taptų nemokia, įtakojo jos bankrotą, sąmoningai blogai ją valdydamas bei pasisavindamas 108895,50 Lt jos lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kreditorių reikalavimams patenkinti ir taip padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, tame tarpe: UAB (duomenys neskelbtini)- 10887,52 Lt; VSDFV Kauno skyriui – 95475 Lt; Kauno apskrities VMI – 77374,41 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) – 13291,27 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) – 2000 Lt; UAB (duomenys neskelbtini) – 217,92 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 209 str. išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimų sudėties.

Apeliantas skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos, už kurias yra nuteistas, padarytos prieš septynerius metus, per tuos septynerius metus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo paimami Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų, taip pat buvo paimti 2004 m. iškėlus jam baudžiamąją bylą, Vilniuje nagrinėjant jo civilinę bylą, taip pat minėti finansiniai dokumentai buvo paimti ir Kauno apygardos teisme iškėlus UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, po bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 21 d. nutartimi įpareigojo jį visus finansinius dokumentus perduoti UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini) administratoriumi. Anot nuteistojo, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) finansiniams dokumentams klaidžiojant per įvairias institucijas ir dokumentų likutį perdavus UAB (duomenys neskelbtini), jis negali būti atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinių dokumentų neišsaugojimą, kadangi tie dokumentai nebuvo jo žinioje. V. K. teigimu, dėl šių priežasčių, ikiteisminio tyrimo metu atliekant UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos analizę ir surašant specialisto išvadą, jis negalėjo pateikti dokumentų, pateisinančių kaltinime nurodytų pinigų sumų panaudojimą ir pagrįstumą. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendyje nurodytos sumos – 4587 Lt jis nepasisavino, šiuos pinigus jis panaudojo įmonės veikloje.

2004 m. vasario 13 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 paimtus 23000 Lt, 2004 m. kovo 15 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 paimtus 30000 Lt, 2004 m. balandžio 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 paimtus 25000 Lt, 2004 m. gegužės 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 paimtus 10000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) paskolino V. P. , kuris užsiiminėjo paskolų teikimu piliečiams, o UAB (duomenys neskelbtini) žadėjo mokėti palūkanas. V. P. verslui žlugus, jis liko skolingas UAB (duomenys neskelbtini) 88000 Lt. Anot apelianto, V. P. turėjo turto, todėl parašė jam įgaliojimą, suteikdamas teisę tą turtą realizuoti ir sugrąžinti bendrovei paskolintus pinigus. Paskolos sutartis buvo surašyta, tačiau, finansiniams dokumentams klaidžiojant po įvairias institucija, pradingo. V. K. nurodo, kad apie tokios paskolos buvimą patvirtino ir byloje apklausta A. D. – Č., tvarkiusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, taip pat byloje esantis jam V. P. parašytas įgaliojimas. Anot nuteistojo, V. P. netrukus žuvo, todėl jis prarado galimybę iš pastarojo turto išreikalauti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią skolą. V. K. teigimu, tą aplinkybę, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai dokumentai buvo išsklaidyti ir ikiteisminio tyrimo metu ne visi surinkti, patvirtina ir tas faktas, jog tik bylos nagrinėjimo metu buvo surasti dokumentai apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 500 Lt A. D. – Č. už buhalterines paslaugas, o taip pat 3394 Lt UAB (duomenys neskelbtini) sumokėti antstolei, kaip varžytinių dalyvio mokestis.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) savo tiesioginei veiklai pagal nuomos sutartį iš V. K. išsinuomavo patalpas ir už tai jai sumokėjo 15000 Lt. Anot nuteistojo, ši sutartis po mėnesio laiko nenustojo galiojusi, kadangi, kaip matyti iš patalpų nuomos sutarties ,,Kitos sąlygos“ 3 p., kuriame nurodyta: ,,jeigu, pasibaigus sutarties galiojimo laikui, per 10 dienų šalys nepareiškia noro sutartį nutraukti, ji paliekama galioti sekantiems kalendoriniams metams“. V. K. teigimu, šiuo atveju jis jokių UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų nepasisavino, kadangi šios piniginės lėšos buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) tiesioginei veiklai vystyti.

Apeliantas tvirtina, jog be pagrindo jį kaltina ir tuo, kad jis, UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms naudodamas V. K. vardu įregistruotą automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį remontavo ir iš UAB (duomenys neskelbtini) lėšų, už šio automobilio remontą per tris automobilio remonto kartus UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1308,5 Lt. Anot, V. K. , nėra jokio pagrindo teigti, jog jis šias lėšas pasisavino, kadangi kaip matyti iš finansinių dokumentų, šios lėšos buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str., apeliantas neigia, jog sąmoningai blogai valdė bendrovę, kad siekė, jog bendrovė taptų nemokia, tokio tikslo jis neturėjo, kadangi bendrovė buvo jo šeimos vienintelis pragyvenimo šaltinis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 209 str., grindė įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. nutartimi, kuria UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu. Tačiau, anot V. K. , atsižvelgiant į tai, kad nuo šios nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau negu penkeri metai, jam galėjo būti pritaikyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b papunktį ir baudžiamoji byla nutraukta. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme jis nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo iniciatoriui UAB (duomenys neskelbtini) 13291,27 Lt UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo, tačiau šis faktas nebuvo ištirtas ir atitinkamai įvertintas. Apelianto nuomone, pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. teismo nutartis civilinėje byloje negali būti laikoma tiesioginiu jo kaltės įrodymu, kadangi pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas turėjo būti ištirtos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir tik tada sprendžiama dėl nusikaltimo sudėties buvimo.

Apelianto teigimu, jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. vien dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai dokumentai nebuvo pateikti. UAB (duomenys neskelbtini) finansiniai dokumentai per eilę metų buvo išsklaidyti per įvairias institucijas, todėl, anot nuteistojo, pateikti kaltinime nurodytų piniginių sumų panaudojimą pateisinančių dokumentų jis negalėjo. V. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje daug dėmesio skyrė jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kur jis, neva, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Tačiau, anot nuteistojo, tais parodymais remtis nebuvo galima, kadangi jis pradėjo konfliktuoti su tyrėju V. J. ir davė parodymus, kurie neatitiko tikrovės, teisme duoti parodymai apie tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį su V. P. jis perdavė tyrėjui V. J. , yra tik jo spėlionės, kadangi ši paskolos sutartis galėjo dingti ir kitomis aplinkybėmis.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, be to, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 209 str., yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad jis augina tris vaikus, mažiausioji dukra gimė tik 2011 m. balandžio 20 d., žmonos gimdymas buvo komplikuotas, po gimdymo jai išsivystė reakcija į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai, jai reikalingas artimųjų palaikymas, be to, dėl jo arešto susirgo ir dukra, jai išsivystė miego sutrikimas bei centrinės nervų sistemos nusilpimas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. baudžiamąją bylą dalyje, kurioje V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str., nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., pagal kurią pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu šioje baudžiamojoje byloje, atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Patikėtas turtas – užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Esantis kaltininko žinioje turtas yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šis nusikaltimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje nustatyta, to neginčija ir pats nuteistasis V. K. , kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas V. K. buvo svetimas, t. y. priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), kurios vienintele akcininke buvo V. K. sutuoktinė V. K. , o V. K. , būdamas šios bendrovės direktoriumi ir kasininku, turėjo teisę disponuoti jam patikėtu bendrovės turtu. Uždarosios akcinės bendrovės turtas yra svetimas tiek bendrovės akcininkams, tiek samdomam direktoriui. Taip pat nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neneigia, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje inkriminuotas pinigų sumas: nuo 2002 m. liepos 25 d. iki 2005 m. lapkričio 29 d. – 4587 Lt, 2004 m. vasario 13 d. - 23000 Lt, 2004 m. kovo 15 d. - 30000 Lt, 2004 m. balandžio 29 d. - 25000 Lt, 2004 m. gegužės 20 d. - 10000 Lt, 2004 m. gegužės 14 d. – 15000 Lt, 2003 m. birželio 5 d. – 341,50 Lt, 2003 m. birželio 13 d. – 707 Lt, 2003 m. birželio 25 d. – 260 Lt jis įvairiais pagrindais paėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų bei bendrovės kasos, tačiau nuteistasis neigia šiuos pinigus pasisavinęs. Nuteistasis V. K. tvirtina, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų paimtus 4587 Lt jis panaudojo įmonės veikloje, iš bendrovės kasos 2004 m. vasario 13 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 paimtus 23000 Lt, 2004 m. kovo 15 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 paimtus 30000 Lt, 2004 m. balandžio 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 paimtus 25000 Lt, 2004 m. gegužės 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 paimtus 10000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) paskolino V. P. , kuris užsiiminėjo paskolų teikimu piliečiams, o UAB (duomenys neskelbtini) žadėjo mokėti palūkanas, 2004 m. gegužės 14 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 11 paimtus 15000 Lt jis teisėtai sumokėjo savo sutuoktinei V. K. už patalpų nuomą, o per tris kartus pagal PVM sąskaitas faktūras paimtus pinigus – 1308,50 Lt jis sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) už žmonos vardu įregistruoto automobilio BMW 525, kurį naudojo bendrovės reikmėms, remontą.

Iš byloje esančios 2008 m. spalio 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/132 bei UAB (duomenys neskelbtini) dokumentinį tyrimą atlikusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus vyriausiosios specialistės V. J. apklausos protokolo matyti, kad specialistė, atlikusi tyrimą pagal BUAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus nustatė, kad V. K. iš banke Nord/LB esančios bendrovės sąskaitos nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d. iki 2005 m. liepos 21d. grynais pinigais išėmė 33880 Lt, nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d. iki 2003 m. balandžio 30 d. iš banke Vilniaus bankas esančios bendrovės sąskaitos išėmė 7833 Lt, nuo 2002 m. rugsėjo 29 d. iki 2004 m. rugsėjo 29 d. iš banke Nord/LB esančios įmonės elektroninės mokėjimo kortelės sąskaitos bankomatuose išgrynino 119470 Lt. Šiuos pinigus t.y. 161183,1 Lt (33880+7833+119470) V. K. atvaizdavo kaip paimtą avansą per avansines apyskaitas. Iš šios sumos 40405,14 Lt panaudota ir jų panaudojimas pateisintas dokumentais (kurui, kanceliarinėms prekėms, automobilio draudimui ir kt.), 116190,96 Lt per 17 kartų buvo įnešta į bendrovės kasą kaip nepanaudoto avanso likutis. Nepanaudotų ir pagal avanso grąžinimą kasoje neapskaitytų pinigų likutis sudarė 4587 Lt (161183,1-(40405,14+116190,96)). Specialistė taip pat nurodė, jog V. K. iš kasos kaip avansą ūkio išlaidoms paėmė 65000 Lt (2004 m. kovo 15 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr.7 – 30000,00 Lt; 2004 m. balandžio 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr.9 – 25000,00 Lt; 2004 m. gegužės 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr.12 – 10000,00 Lt), tačiau šių piniginių lėšų nepanaudojo ir negrąžino. Be to, V. K. išsimokėjo sau 23 000,00 Lt pagal 2004 m. vasario 13 d. kasos išlaidų orderį Nr.5 kaip suteiktą paskolą pagal paskolos sutartį Nr.04/02-01, kuri tyrimui nebuvo pateikta. Šios piniginės lėšos bendrovei negrąžintos. Išvadoje taip pat nurodoma, jog 2004 m. gegužės 14 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr.11 buvo išmokėta 15000 Lt V. K. kaip mokestis už patalpų nuomą, tačiau sutartis dėl patalpų nuomos nepateikta (t. 2 b.l. 115-146, 147-158). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė V. J. patvirtino savo išvadą papildomai nurodė, jog šioje išvadoje nurodytomis piniginėmis lėšomis disponavo tik V. K. ir niekas kitas jomis disponuoti negalėjo. Išėmęs iš bendrovės sąskaitos lėšas, V. K. kaip atsakingas už buhalterinę apskaitą asmuo jų neapskaitė ir nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų. Specialistės išvadoje nurodytas aplinkybes patvirtina ir AB DnB NORD banko 2007 m. lapkričio 23 d. rašte pateikti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas ir pinigų judėjimą (t. 2, b. l. 15 – 27). Šie dokumentai patvirtina, kad A. K. nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d. iki 2005 m. liepos 21 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų bankuose išėmė 161183,10 Lt, iš kurių – 40405,14 Lt buvo panaudota bendrovės reikmėms ir jų panaudojimas pateisintas dokumentais, 116190,96 Lt buvo įnešta į bendrovės kasą kaip nepanaudoto avanso likutis, dokumentų, pateisinančių pagal avanso grąžinimą kasoje neapskaitytų pinigų likučio - 4587 Lt panaudojimą, byloje nėra. Nuteistasis V. K. viso proceso metu deklaratyviai teigia, jog 4587 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms, tačiau jokių įrodymų, kokioms, būtent, bendrovės reikmėms šiuos pinigus panaudojo, nuteistasis nepateikė. Įrodinėjimo našta baudžiamajame procese tenka kaltinimui, tačiau ši samprata nėra absoliuti, t. y. kaltinimo pateiktus įrodymus nuteistasis turėtų paneigti savo argumentais. Šiuo atveju byloje surinktais įrodymais – finansiniais dokumentais, specialisto išvada nustatyta, kad V. K. iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų bankuose išėmė bendrovės pinigus, ir dėl dalies jų – 4587 Lt panaudojimo bendrovės reikmėms dokumentų nepateikė. Byloje surinktų įrodymų, pagrindžiančių V. K. kaltę pasisavinus svetimą - UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą – 4587 Lt, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė, nuteistasis V. K. nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad 4587 Lt jis panaudojo bendrovės reikmėms.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2004 m. vasario 13 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 5 paimtus 23000 Lt, 2004 m. kovo 15 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 7 paimtus 30000 Lt, 2004 m. balandžio 29 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 9 paimtus 25000 Lt, 2004 m. gegužės 20 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 paimtus 10000 Lt, iš viso 88000 Lt jis pagal paskolų sutartis paskolino V. P. , kuris užsiiminėjo paskolų teikimu piliečiams. Apie 88000 Lt paskolinimą V. P. ir paskolų sutarčių su V. P. pasirašymą nuteistasis V. K. nurodė ir bylą narinėjant pirmosios instancijos teisme. Nuteistasis V. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad per tris kartus iš bendrovės kasos pagal išlaidų orderius jis paėmė 65000 Lt ir juos paskolino savo pažįstamam V. P. , kuris vertėsi pinigų perskolinimu fiziniams asmenims už dideles palūkanas. Skolindamas 65000 Lt V. P. jis sudarė su juo raštišką sutartį. Vėliau iš įmonės kasos jis paėmė dar 23000 Lt, kuriuos taip pat pagal paskolos sutartį paskolino V. P. , pinigų iš V. P. jis nesusigrąžino, kadangi V. P. buvo nužudytas. Nuteistojo teigimu, apie sutarčių, kurios patvirtina paskolų V. P. egzistavimą, ikiteisminio tyrimo metu jis pasakė bylą tyrusiam tyrėjui V. J. ir šias sutartis jam atidavė, tačiau tyrėjas V. J. apie tai jo apklausos protokoluose neįrašė ir jo pateiktų sutarčių, patvirtinančių V. P. suteiktas paskolas, prie bylos nepridėjo. Šie nuteistojo V. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno V. J. , A. K. nurodė, kad visas iš įmonės sąskaitų bei įmonės kasos paimtas kaltinime nurodytas pinigų sumas, įvardijamas, kaip turto pasisavinimą, jis išleido tiek įmonės, tiek savoms asmeninėms reikmėms, iš kasos pinigus jis ėmė kaip atlygį už atliktą darbą, kadangi visus šiuos pinigus jis pats uždirbo. Visas lėšas iš bendrovės kasos jis išlaidavo kaip paskolą, avansą ūkio išlaidoms, išlaidas automobilio remontui, varžytinių dalyvio įmokas, kad nereikėtų mokėti pajamų bei sodros mokesčių. V. K. teigimu, bendrovės lėšas jis naudojo kaip individualios įmonės ar savo asmenines, vis ketindamas jas grąžinti arba surinkti lėšų panaudojimą pateisinančius dokumentus (t. 2, b. l. 91, 98 – 99, 179). Nors kaltinamojo (įtariamojo) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie nėra ir beverčiai, niekiniai, kaltinamojo (įtariamojo) ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai yra svarbūs kitų byloje surinktų įrodymui patikrinimui (Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. K. apklausas atlikęs Kauno miesto VPK ENTS vyr. tyrėjas V. J. . Liudytojas V. J. paneigė V. K. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, apie tai, kad V. K. apklausų metu jam minėjo apie tai, jog 65000 Lt ir 23000 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos jis paėmė ir pagal paskolos sutartis paskolino V. P. , liudytojas paneigė ir aplinkybę, kad V. K. jam tokias paskolų sutartis perdavė. Liudytojas V. J. nurodė, kad visus dokumentus, gautus iš UAB (duomenys neskelbtini) ir V. K. jis pridėjo prie bylos. Nėra pagrindo netikėti šiais liudytojo V. J. parodymais, juo labiau, kad ir pats nuteistasis V. K. , pirmosios instancijos teisme iškėlęs versiją apie UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų - 88000 Lt paskolinimą V. P. bei tą patvirtinančių paskolų sutarčių sudarymą, nebuvo nuoseklus aiškindamas, kur dingo paskolas V. P. patvirtinantys dokumentai. Pirmą kartą apklaustas pirmosios instancijos teisme 2009 m. gegužės 20 d., V. K. nurodė, kad sandorius tarp jo ir V. P. patvirtinantys dokumentai, t. y. paskolos sutartys 88000 Lt sumai, liko pas V. P. ir tik vėlesnių apklausų metu nuteistasis ėmė tvirtinti, kad paskolos suteikimą V. P. patvirtinančius dokumentus jis ikiteisminio tyrimo metu perdavė tyrėjui V. J. , tačiau jis į bylą jų neįdėjo. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. kelia dar vieną paskolų sutarčių dingimo versiją, nurodydamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) paskolų sutartys su V. P. galėjo dingti ir kitomis aplinkybėmis, finansiniams dokumentams klaidžiojant po įvairias institucijas, o jo parodymai apie tai, kad paskolos sutartis ikiteisminio tyrimo metu jis perdavė tyrėjui V. J. , yra tik jo spėlionės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja A. D. – Čiužienė, kuri nuo 2003 m. iki 2004 m. pagal sutartį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir tvarkė šios bendrovės buhalterinius dokumentus, parodė, kad ji matė, jog trūksta didelės pinigų sumos, V. K. jai sakė, kad tuos pinigus jis yra paskolinęs, teigė, jog yra sudarytos dvi paskolų sutartys, tačiau tų sutarčių V. K. jai nepateikė. Kaip matyti iš bylos duomenų, jokie dokumentai, patvirtinantys kokių nors paskolų sutarčių tarp V. K. ir V. P. ar kito asmens, sudarymą nebuvo pateikti ir specialistei, atlikusiai UAB (duomenys neskelbtini) dokumentinį tyrimą, tokių dokumentų byloje nėra. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas paneigia nuteistojo V. K. teiginius apie paskolos sutarčių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir V. P. , ar kokių nors kitų asmenų, egzistavimą bei leidžia daryti išvadą, kad V. K. , iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pagal kasos išlaidų orderius per kelis kartus paėmė 88000 Lt, šių pinigų į bendrovės kasą negrąžino ir nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą, taip pasisavindamas jam patikėtą svetimą UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą – 88000Lt.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu pasisavinus 2004 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 11 iš bendrovės kasos paimtus 15000 Lt, motyvavo tuo, kad jokių patalpų nuomos sutartis tarp V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta ir nebuvo pateikta, o nurodytos patalpos buvo V. K. ir V. K. bendra nuosavybė, kuria jie naudojosi kaip savo gyvenamąja vieta, todėl toks sandoris negali būti pripažintas teisėtu. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta Patalpų nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad 2004 m. gegužės 14 d. V. K. , veikianti pagal verslo liudijimą Nr. V 0165988, išduotą 2004 m. gegužės 14 d., ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. , veikiantis pagal bendrovės įstatus, sudarė patalpų – buto, priklausančio nuosavybės teise V. K. , esančio adresu Geležinio Vilko g. 11 – 7, Kaunas, nuomos sutartį. Nuomos terminas nuo 2004 m. gegužės 14 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. (imtinai). Nuomos mokestis – 2500 Lt už mėnesį bei mokesčiai už komunalines paslaugas (t. 4, b. l. 96). Tiek iš Patalpų nuomos sutarties, tiek iš specialisto išvados bei specialistės paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad V. K. verslo liudijimą patalpų nuomai buvo įsigijusi tik vienam mėnesiui, t. y. nuo 2004 m. gegužės 14 d. iki 2004 m. birželio 12 d. Įstatymas nedraudžia uždarajai akcinei bendrovei patalpas savo veiklai nuomotis iš tos pačios bendrovės akcininkų. Šiuo atveju nekeičia esmės ta aplinkybė, jog V. K. buvo vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) patalpas savo veiklai nuomojosi iš vienintelės bendrovės akcininkės. Byloje nėra duomenų, kad 2004 m. gegužės 14 d. Patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. K. , yra fiktyvi. Aplinkybę, kad Patalpų nuomos sutartis nebuvo surašyta atgaline data, patvirtina tas faktas, jog V. K. tą pačią, t. y. sutarties pasirašymo dieną, įsigijo verslo liudijimą patalpų nuomai. Tai, kad verslo liudijimą V. K. įsigijo tik vienam mėnesiui, nepaneigia Patalpų nuomos sutarties tarp V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. K. , sudarymo ir to fakto, jog V. K. gavo iš UAB (duomenys neskelbtini) 15000 Lt už patalpų nuomą šešių mėnesių laikotarpiui. Aplinkybė, kad V. K. verslo liudijimą patalpų nuomai turėjo ne visiems šešiems mėnesiams, už kuriuos gavo nuompinigius, laikytina mokesčių teisės pažeidimu, už kurį pati V. K. ir turėtų atsakyti. Nenustačius, kad 2004 m. gegužės 14 d. Patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp V. K. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. K. , yra fiktyvi ir, kad 15000 Lt už patalpų nuomą V. K. nebuvo sumokėta, nėra pagrindo laikyti įrodyta, jog V. K. pasisavino 15000 Lt, skirtų UAB (duomenys neskelbtini) patalpų nuomai.

V. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir už tai, kad, pagal PVM sąskaitas faktūras per tris kartus nepagrįstai sumokėjęs UAB (duomenys neskelbtini) 1308,5 Lt už jam bei jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir V. K. vardu registruoto automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą, taip pasisavino svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 1308,5 Lt. Kaip jau minėta, svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. K. 1308,5 Lt per tris kartus pagal PVM sąskaitas faktūras paėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) už jam ir jo sutuoktinei priklausančio, V. K. vardu registruoto automobilio remontą, t. y. svetimų – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių pinigų už automobilio remontą V. K. savo turtu nepavertė, bet šiuos pinigus pervedė trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini). Tokiuose nuteistojo V. K. veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 str., – turto iššvaistymo požymius. Turto iššvaistymas – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks jo perleidimas tretiesiems asmenims. Inkriminuojant kaltininkui Lietuvos Respublikos BK 184 str., kaip ir bet kurį kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, būtina nustatyti visus – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius - šios nusikalstamos veikos sudėties požymius. V. K. veikoje kai kurie nusikalstamos veikos - turto iššvaistymo požymiai yra, t. y. A. K. UAB (duomenys neskelbtini) turtas buvo svetimas, bendrovės turtą jis valdė užimamų pareigų pagrindu, jam patikėtą svetimą turtą – 1308,5 Lt A. K. perleido trečiajam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini) už jam ir jo sutuoktinei priklausančio automobilio remontą. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str., šiuo atveju būtina įrodyti, kad automobilis BMW 525, už kurio remontą V. K. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) pinigais, nebuvo naudojamas bendrovės reikmėms. Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama ir įrodinėjama. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė buvo nuteistojo V. K. sutuoktinė V. K. , automobilis BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurio remontą V. K. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) pinigais, priklausė V. K. ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, šis automobilis registruotas V. K. vardu. Nėra paneigta aplinkybė, jog automobilis BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms. Byloje surinktų įrodymų visetas nepaneigia V. K. aiškinimų, kad automobilis BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurio remontą V. K. pagal PVM sąskaitas faktūras per tris kartus UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1308,5 Lt, buvo naudojamas UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms, nors tai ir nebuvo tinkamai įforminta buhalteriniais dokumentais. V. K. , iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos paimdamas ir per tris kartus pagal PVM sąskaitas faktūras sumokėdamas UAB (duomenys neskelbtini)1308,5 Lt už automobilio, kuris buvo naudojamas bendrovės reikmėms, remontą, tinkamai neįformino dokumentų, pateisinančių bendrovės piniginių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Tokia nuteistojo V. K. veika gali būti laikoma mokestiniu pažeidimu, bet ne nusikalstama veika Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio ar 184 straipsnio prasme.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. K. inkriminuotas svetimo – UAB (duomenys neskelbtini) turto – 108895,50 Lt pasisavinimas, kaip tęstinis nusikaltimas, o ne pavieniai nusikaltimai, todėl, nustačius, kad nėra įrodyta, jog V. K. pasisavino 2004 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 11 iš bendrovės kasos paimtus 15000 Lt, išmokėtus kaip lėšas už patalpų nuomą V. K. , bei 1308,50 Lt, per tris kartus sumokėtus UAB (duomenys neskelbtini) už jam bei jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir V. K. vardu registruoto automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą, dėl šių veikų turi būti priimtas ne išteisinamasis nuosprendis, bet šie epizodai turi būti pašalinti iš V. K. inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos sudėties.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str., nuteistasis neigia sąmoningai blogai valdęs bendrovę bei siekęs, kad bendrovė taptų nemokia. Taip pat nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo šios nusikalstamos veikos (tyčinio bankroto) padarymo praėjo daugiau negu penkeri metai, todėl baudžiamoji byla šioje dalyje, remiantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, turi būti nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, prokurorė taip pat prašė baudžiamąją bylą dalyje, kurioje V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str., nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 95 str. 2 d.). Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d.). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju). Byloje surinktais įrodymais – iš dalies paties nuteistojo V. K. parodymais, liudytojo G. A. parodymais, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro, VSDFV Kauno skyriaus pateiktais dokumentais, specialistų išvadomis, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą, o nuo 2004 m. visai jo neorganizavo, buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vykdoma pažeidžiant įstatymų reikalavimus, esant sunkiai bendrovės ekonominei būklei bei turint įsiskolinimus, bendrovės direktorius V. K. tyčia priėmė bendrovei nenaudingus ir netgi žalingus sprendimus – nuo 2002 m. rugpjūčio 30 d. iki 2005 m. liepos 21 d. iš bendrovės sąskaitų, nuo 2003 m. liepos 9 d. iki 2004 m. gegužės 20 d. iš bendrovės kasos paėmė dideles pinigų sumas bei jas pasisavino. Tokia nuteistojo V. K. veika nulėmė UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą ir didelės žalos kreditoriams susidarymą. Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 21 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjo 2005 m. spalio 6 d. (t. 1, b. l. 68), to paties teismo 2007 m. liepos 14 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu (t.1, b. l. 2-3). Nuo bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo 2005 m. liepos 21 d. iki skundžiamo nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str. dėl tyčinio UAB (duomenys neskelbtini) bankroto, praėjo daugiau nei penkeri metai, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 209 str., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, remiantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), kuriame nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje negalėjo būti priimtas. Baudžiamoji byla dalyje, kurioje V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str., nutraukiama, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Sumažinus V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., apimtį bei bylą dalyje, kurioje V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str., nutraukus, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, turi būti išspręstas bausmės paskyrimo V. K. klausimas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimui. V. K. praeityje teistas tris kartus, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, kurias padarė panašiu metu, kaip ir nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis niekur nedirba. Byloje nenustatyta nei V. K. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., padarymą paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka bei sumažinus V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, taip pat, atsižvelgiant į ilgai užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą, kuris užtruko ne vien dėl nuo V. K. priklausiusių priežasčių, bet ir dėl priežasčių, priklausiusių nuo teisėsaugos institucijų darbo, švelninama ir nuteistajam paskirta bausmė.

Sumažinus V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, t. y. pašalinus iš nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., epizodą, kad V. K. pasisavino 2004 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 11 iš bendrovės kasos paimtus 15000 Lt, išmokėtus kaip lėšas už patalpų nuomą V. K. , bei epizodą, kad V. K. pasisavino 1308,50 Lt, per tris kartus sumokėtus UAB (duomenys neskelbtini) už jam bei jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir V. K. vardu registruoto automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą, atitinkamai mažinamas ir BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB ,,Cirkonas“, priteistas civilinis ieškinys.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 2 p., 3 p., 2 d. 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 2 p., 3p., 4 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 209 str., ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Iš V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. pašalinti epizodą dėl 15000 Lt, paimtų 2004 m. gegužės 14 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 11, ir išmokėtų kaip lėšų, skirtų apmokėjimui už patalpų nuomą V. K. , pasisavinimo bei epizodą dėl 1308,50 Lt, sumokėtų pagal 2003 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą GEB Nr. 3173322 (341,50 Lt), 2003 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą GEB Nr. 3173371 (707,00 Lt), 2003 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą GEB Nr. 3173451 (260,00 Lt) UAB (duomenys neskelbtini) už jam ir jo sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir V. K. vardu įregistruoto automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą.

Nustatyti, kad V. K. pasisavino svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) turtą - 92587 Lt.

V. K. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., sušvelninti iki 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. taikymo.

Iš V. K. BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini), naudai priteistą civilinį ieškinį sumažinti iki 92587 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Valdimaras BavėjanasLinas Žukauskas