Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. T. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. T. individualios įmonės prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Globama“ dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-2180-973/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Globama“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos išieškojimo iš skolininkės T. T. individualios įmonės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-2180-973/2018 ir panaikinti 2018 m. gegužės 2 d. teismo įsakymą.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog priimant teismo įsakymą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes priteisti delspinigiai žymiai viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Prašymo atnaujinti procesą 3 mėnesių terminas nėra pažeistas, nes, neatsižvelgiant į tai, kad faktiškai apie teismo įsakymą sužinota tik 2018 m. rugpjūčio 3 d., teismo įsakymas vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi laikomas įteiktu 2018 m. gegužės 29 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjos T. T. individualios įmonės prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-2180-973/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Globama“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos išieškojimo iš skolininkės T. T. individualios įmonės.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. įsakymas su priedais, pakartotinai išsiųsti skolininkės T. T. individualios įmonės buveinės adresu, laikomi tinkamai įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, t. y. 2018 m. gegužės 29 d.. Šiuo atveju sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, diena laikoma teismo įsakymo įteikimo data, t. y. 2018 m. gegužės 29 d.. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė 2018 m. rugpjūčio 8 d., todėl konstatuotina, jog trijų mėnesių terminas nėra praleistas. Pareiškėja teigia, kad priteisti delspinigiai žymiai viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Teigia, jog skaičiuojant delspinigius pagal šiame įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą nuo 8 349 EUR sumos už 6 mėnesių laikotarpį galėjo būti priteista tik 346,49 EUR suma. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorė UAB „Globama“, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos priteisimo iš skolininkės T. T. individualios įmonės, be kita ko, prašė priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 6 mėnesius, vadovaudamasis 2016 m. balandžio 18 d. tarp šalių sudarytos Krovinių ekspedicijos paslaugų teikimo sutarties Nr. 28 5.7 punktu. Šalys susitarė dėl tokio palūkanų dydžio, todėl jis taikytinas. Skaičiuojant 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo priteistos 8 349 EUR skolos sumos už 180 dienų gaunama 3 005,64 EUR delspinigių suma, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus pareiškimą, priteisė kreditorės prašomą 1 502,82 EUR delspinigių sumą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant 2018 m. gegužės 2 d. teismo įsakymą, t. y. nenustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kadangi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priėmęs teismo įsakymą, teismo pranešimu informavo skolininkę, jog ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui ar per nurodytą terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų. Teismas taip pat išaiškino skolininkei galimas prieštaravimų nepateikimo teisines pasekmes, todėl skolos išieškojimas pagal 2018 m. gegužės 2 d. įsiteisėjusį teismo įsakymą yra pareiškėjos T. T. individualios įmonės, kaip juridinio asmens, nerūpestingumo ir neveikimo (procesinių dokumentų neatsiėmimas, prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepateikimas) neigiama teisinė pasekmė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo bei dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 2 d. įsakymo panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje motyvavo, kad šiuo atveju priteisiant delspinigius turėjo būti vadovaujamasi palūkanų dydžiu, t. y. 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną, dėl kurio šalys susitarė Krovinių ekspedicijos paslaugų teikimo sutarties 5.7 punkte, dėl ko pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant 2018 m. gegužės 2 d. teismo įsakymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kokia teisės norma buvo taikyta klaidingai. Šiuo atveju klaidingai buvo taikyta CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta norma, kurioje nurodyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas (be kita ko) neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

5.2. Nesutiktina, kad teismo įsakymas yra naikinamas ir byla nutraukiama tik tada, kai teismo įsakymas yra įvykdomas ir raštu pateikiami teismui tai patvirtinantys dokumentai. UAB „Globama“, kreipdamasi su pareiškimu, melagingai patvirtino, kad nėra CPK 431 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, ir šiuo atveju teismas privalėjo įvertinti, kad, galimai, nurodyta teismo klaida buvo padaryta šio melagingo patvirtinimo įtakoje.

5.3. Nepaneigiant to, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti vadovaujantis įstatymu (o ne faktiniu gavimu), bei nepaneigiant to, kad pareiškėja (įmonė) nebuvo rūpestinga, vis dėl to reikėtų atsižvelgti į tai, kad veiksmai nebuvo tyčiniai. (duomenys neskelbtini) mirus T. T., Plungės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi šios įmonės administratoriumi iki bus baigtos paveldėjimo procedūros buvo paskirtas jos sūnus A. T., R. pilietis. A. T., prieš tai nevadovavęs juridiniam asmeniui, būdamas įsitraukęs į paveldėjimo priėmimo ir didelės skolos priteisimo ir išieškojimo teisinius klausimus, bei dažnai nebūdamas Lietuvoje, grįžęs iš R., tiesiog suklydo ir „pasimetė“ dėl jam siunčiamų pašto pranešimų, dėl ko, grįžęs iš Rusijos, nenuvyko į paštą jų atsiimti, ir taip nesužinojo apie pradėtą procesą.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 2 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė iš skolininkės T. T. individualios įmonės išieškoti 8 349 EUR skolos, 1 502,82 EUR delspinigių, 40 EUR išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 9 891,82 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 2 d. iki šio teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 55 EUR bylinėjimosi išlaidų, kreditorės UAB „Globama“, naudai. Skolininkė T. T. individuali įmonė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kurį grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skolininkės prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, ginčo dėl šios nutarties dalies nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

11. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje motyvavo, kad šiuo atveju priteisiant delspinigius turėjo būti vadovaujamasi palūkanų dydžiu, t. y. 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną, dėl kurio šalys susitarė Krovinių ekspedicijos paslaugų teikimo sutarties 5.7 punkte, dėl ko pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant 2018 m. gegužės 2 d. teismo įsakymą. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kokia teisės norma buvo taikyta klaidingai. Šiuo atveju klaidingai buvo taikyta CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta norma, kurioje nurodyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas (be kita ko) neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

12. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).

14. Taigi, pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tai yra, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 435 straipsnio 2 dalį - priimdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkė klaidingai nurodė CPK 431 straipsnio 2 dalies punktą, nurodydama, jog netinkamai taikytas CPK 431 straipsnio 2 dalies 5 punktas, tačiau iš prašymo turinio matyti, jog skolininkė prašymą grindžia CPK 431 straipsnio 2 dalies 6 punktu.

15. CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

16. CPK 431 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad pareiškimas nenagrinėjamas, jeigu prašomi priteisti delspinigiai (pavėluoto mokėjimo palūkanos) viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p.424-452).

17. Pareiškėjos teigimu, kreditorė prašė priteisti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną už šešių mėnesių laikotarpį ir nors priteistiną delspinigių sumą pingine išraiška sumažino per pusę iki 1502,82 EUR, tačiau, pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, nuo priteistos skolos maksimali delspinigių suma galėtų sudaryti 346,49 EUR. Pareiškėjos teigimu, šalių sudarytoje sutartyje 0,2 procentų dydžio delspinigiai sudaro 73 procentus metinių palūkanų ir žymiai viršija pagal minėtą įstatymą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą, kurią sudaro 8,3 procentai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos argumentais.

18. Nors pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvavo tuo, jog dėl delspinigių dydžio buvo susitarta šalių sudarytoje Krovinių ekspedicijos paslaugų teikimo sutarties Nr. 28 5.7 punkte, tačiau prieš priimdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti, ar pareiškimas atitinka leistinumo reikalavimus, kurių vienas yra tai, jog prašomas priteisti delspinigių dydis negali viršyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytos pavėluoto mokėjimo palūkanų normos. Nors pirmosios instancijos teismas priteisė tik pusę delspinigių sumos, nes skaičiuojant pagal šalių sutarties 5.7 punktą delspinigiai už 6 mėnesius turėtų sudaryti 3005,64 EUR, tai yra, taikytas delspinigių dydis sudaro 0,1 procento, tačiau šis dydis viršija Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytą pavėluoto mokėjimo palūkanų normą.

19. Esant nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kadangi priimdamas kreditorės pareiškimą nevertino, ar jis atitinka CPK 431 straipsnio 2 dalies 6 punktą, todėl yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą minėtoje byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

20. Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas išsiuntė skolininkei (pareiškėjai) pranešimą išaiškindamas, kad ji turi teisę per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus, sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui ar per nurodytą terminą raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, išaiškino skolininkei galimas prieštaravimų nepateikimo teisines pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, procesinius dokumentus skolininkei įteikus buveinės adresu, laikant juos įteiktais praėjus 10 dienų nuo pakartotino išsiuntimo, t. y. 2018 m. gegužės 29 d., teismo įsakymas įsiteisėjo 2018 m. birželio 19 d.. Skolos išieškojimas pagal 2018 m. gegužės 2 d. įsiteisėjusį teismo įsakymą yra pareiškėjos T. T. individualios įmonės, kaip juridinio asmens, nerūpestingumo ir neveikimo (procesinių dokumentų neatsiėmimas, prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepateikimas) neigiama teisinė pasekmė.

21. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, jog nepaneigiant to, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti vadovaujantis įstatymu (o ne faktiniu gavimu), bei nepaneigiant to, kad pareiškėja (įmonė) nebuvo rūpestinga, vis dėl to reikėtų atsižvelgti į tai, kad veiksmai nebuvo tyčiniai. (duomenys neskelbtini) mirus T. T., Plungės apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi šios įmonės administratoriumi iki bus baigtos paveldėjimo procedūros buvo paskirtas jos sūnus A. T., R. pilietis. A. T., prieš tai nevadovavęs juridiniam asmeniui, būdamas įsitraukęs į paveldėjimo priėmimo ir didelės skolos priteisimo ir išieškojimo teisinius klausimus, bei dažnai nebūdamas Lietuvoje, grįžęs iš R., tiesiog suklydo ir „pasimetė“ dėl jam siunčiamų pašto pranešimų, dėl ko, grįžęs iš Rusijos, nenuvyko į paštą jų atsiimti, ir taip nesužinojo apie pradėtą procesą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo įsakymas bei teismo pranešimas skolininkei buvo įteiktas tinkamai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Skolininkė turėjo galimybę teikti teismui prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, todėl atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjos savininkei mirus, įmonės administratoriumi buvo paskirtas jos sūnus, kuris dėl asmeninių priežasčių tik prasidėjus vykdymo procesui sužinojo apie priimtą teismo įsakymą, neatleidžia nuo pareigos laikytis įstatyme nustatytos tvarkos bei terminų prieštaravimams pateikti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis CPK 436 straipsnio 7 dalimi, teismo įsakymas nėra skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bei į anksčiau nurodytas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog skolininkė įstatyme nustatytu terminu nepateikė teismui prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo, negali būti laikoma priežastimi atsisakyti atnaujinti procesą minėtoje byloje.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė parašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, taikymo yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos T. T. individualios įmonės prašymą dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-2180-973/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Globama“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos išieškojimo iš skolininkės T. T. individualios įmonės ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.