Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. S.

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad ieškovė I. S. – nepilnamečio N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina. N. M. tėvas – I. M., R. K. tėvas – A. K.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-7728-1156/2022) ieškovei I. S. laikinai apribota motinos valdžia jos sūnums N. M. ir R. K., neterminuotai apribota I. M. tėvo valdžia sūnui N. M., iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečių vaikų N. M. ir R. K. gyvenamoji vieta nustatyta A. S. šeimoje, priteistas iš I. S. išlaikymas nepilnamečiams vaikams N. M. ir R. K., mokamas 150 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlime teisme (2022 m. liepos 14 d.) iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymui priteistomis lėšomis, įskaitant ir teikiamą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-4658-617/2021 bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-8229-1156/2021, disponuoja globėjas (rūpintojas) uzufrukto teisėmis. Iš sprendimo turinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2SP-4658-617/2021 patvirtinta I. S. ir A. K. sudaryta taikos sutartis, kuria nepilnamečio vaiko R. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su I. S., A. K. nepilnamečiam vaikui R. K. teikia išlaikymą, mokamą 150 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama sutartis, dienos (2021 m. balandžio 28 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko motina I. S.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-12155-1156/2022) nepilnamečiams N. M. ir R. K. nustatyta nuolatinė globa šeimoje, nepilnamečių globėja paskirta A. S..

Ieškovė prašo panaikinti jai taikomą terminuotą motinos valdžios apribojimą sūnums tuo pagrindu, kad dirba ir mokosi, teikia vaikams išlaikymą, nevartoja alkoholio, todėl įgijo pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, labai nori pati auginti savo vaikus, jais rūpintis. Gyvendama kartu su savo motina, kuri paskirta vaikų globėja, laisvu nuo darbo laiku nuolat bendrauja su savo vaikais, juos nuveda į ugdymo įstaigas, pas medikus, juos sieja artimas ryšys. Nuo motinos valdžios apribojimo ji stengėsi pakeisti gyvenimo būdą – gydėsi priklausomybę nuo alkoholio, lankė anoniminių alkoholikų klubą, lankė priklausomybės ligų konsultanto ir psichologo konsultacijas, ji tiki, kad sugebės nevartoti alkoholio ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas.

LR CK 3.155 str. 2 d. įtvirtintas tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgus į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžios apribojimo (laikino ar neterminuoto) pagrindai įtvirtinti LR CK 3.180 str., kuriame nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Taip pat, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nurodytame straipsnyje išvardintų tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, visais išvardintais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (LAT 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002, 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002, 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-7728-1156/2022), kuriuo I. S. laikinai apribota motinos valdžia jos vaikams N. M. ir R. K., konstatuojama, kad I. S. buvo teikiamos socialinės paslaugos dar vaikams gyvenant šeimoje, atsakovei dėl netinkamo gyvenimo būdo buvo sunku visapusiškai rūpintis vaikais, užtikrinti jiems saugias sąlygas, todėl vaikai buvo paimti iš šeimos, o atsakovei ir toliau buvo teikiama pagalba, tačiau jos suinteresuotumas keisti savo elgesį ir požiūrį į motinystę nepakankamas, realias pastangas ji pradėjo rodyti tik tuomet, kai buvo pradėta byla dėl tėvų valdžios apribojimo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtinama, kad I. S. dėl alkoholio vartojimo negali užtikrinti saugios aplinkos savo mažamečiams vaikams, nors ji lankė priklausomybės ligų konsultacijas, dalyvavo „Minesotos“ programoje, išklausė pozityvios tėvystės mokymus, įsidarbino, tačiau, teismo vertinimu, nustatyti teigiami elgesio pokyčiai nėra tokie ženklūs. Ilgą laiką mažamečiais vaikais N. M. ir R. K. rūpinasi jų močiutė A. S.,

LR CK 3.181 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (LR CK 3.181 str. 3 d.).

Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje, šios Konvencijos 9 str.1 d. įtvirtinta nuostata, įpareigojanti valstybes dalyves užtikrinti, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pakeitimo laikinu, 2021 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, vadovaudamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d. nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, pažymėjo, kad tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Naujausioje EŽTT praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, spręsdami dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos įgyvenimą suvaržymo, nacionaliniai teismai turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdami nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (EŽTT 2020 m. vasario 25 d. sprendimas byloje Y. I. prieš Rusiją, peticijos Nr. 68868/14, 78 p.). Tokios priemonės kaip tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir pateisinamos, jei jos motyvuojamos geriausių vaiko interesų užtikrinimu (ten pat, 82 p.).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti vertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas). Taip pat atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus. Taikant šį principą turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje atsižvelgus į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinus, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 p.).

Byloje gauta pakankamai įrodymų, kuriais pagrindžiami LR CK 3.181 str. numatyti tėvų valdžios apribojimo panaikinimo pagrindai. Prie ieškinio pateiktais įrodymais, vaiko teisių apsaugos institucijos išvada ir prie jos pridėtais dokumentais, teismo posėdyje duotais ieškovės, jos atstovės, atsakovės ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimais patvirtinama, kad po teismo sprendimo ieškovei laikinai apriboti motinos valdžią priėmimo ieškovė pakeitė gyvenimo būdą, turi galimybę ir sąlygas pati auginti savo vaikus ir deda tam pastangas. Ieškovė, siekdama išspręsti alkoholio vartojimo problemą, lankė psichologo ir priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas, priklausomybių ligų konsultantė 2023 m. rugsėjo 19 d. rašte nurodo, kad ieškovė lankėsi ir Respublikiniame priklausomybių ligų centre, anoniminių alkoholikų susirinkimuose, esant poreikiui pasinaudoja priklausomybių konsultanto paslaugomis. Ieškovė nuo 2023 m. kovo 25 d. įsidarbino, darbe charakterizuojama teigiamai, nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. mokosi (duomenys neskelbtini), taip pat sudariusi mokymo sutartį dėl teisės vairuoti transporto priemones įgijimo. Ieškovė savo pastangų, specialistų pagalbos dėka alkoholio nevartoja. Ieškovė su sūnumis N. M. ir R. K. nuolat bendrauja, jais rūpinasi, kurį laiką kartu su vaikais ir vaikų globėja (ieškovės motina) gyveno globėjai priklausančiame bute, šiuo metu ieškovei skirtas socialinis būstas – butas, esantis tame pačiame name kaip ir jos motinos butas, tik vienu aukštu aukščiau, t. y. virš ieškovės motinos buto, būstą ieškovė įsirengusi, persikraustė į jį gyventi gimus dukrai, čia kartu su ieškove būna ir jos vaikai. Ieškovė nevengia auklėti savo vaikus, ji savo vaikais tinkamai rūpinasi – sudaro vaikams saugią aplinką, nes nevartoja alkoholio, rūpinasi vaikų ugdymu, jų sveikata, mokslo pasiekimais, palaiko nuolatinį emocinį ryšį, šis ryšys niekada nebuvo nutrūkęs vaikai myli savo motiną, nori gyventi kartu su ja ir palaikyti ryšį su močiute, kuri, apribojus ieškovei motinos valdžią, buvo paskirta vaikų globėja.

Byloje pateikta VVTAĮT išvada, kitais byloje esančiais duomenimis patvirtinama, kad ieškovė sąmoningai ir nuosekliai siekia susigrąžinti vaikus į šeimą, juos deramai auklėti, rūpintis, ieškovė laikėsi numatyto plano, pati susitvarkė ir rinko dokumentus dėl kreipimosi į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, ieškovė turi pastovią gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, nuo 2024 m. lapkričio 6 d. ji nėštumo ir gimdymo atostogose – augina kūdikį, mokosi, susiformavęs tvirtas ieškovės emocinis ryšys su sūnumis, tačiau institucija nurodė kol kas nepritarianti dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nes situacija šeimoje pasikeitė – nuo 2024 m. sausio mėn., gimus ieškovės dukrai, ieškovė gyvena su gimusios dukros ir sūnaus R. K. tėvu A. K., todėl kyla grėsmė, kad, ieškovei pačiai gaunat pinigines išmokas, gali pasikartoti alkoholio vartojimas. Institucijos atstovė nurodė, kad ieškovė, pagal vaikų globėjos pranešimą atvykusiai socialinei darbuotojai pati pasakė, kad 2024 m. sausio 26 d. vartojo alkoholį, todėl buvo įvertinta vaiko situacija ir priimtas sprendimas, kad ieškovės dukros teisė į saugią aplinką pažeista, buvo kreiptasi dėl atvejo vadybininko paskyrimo ir būtinybės vertinti šią šeimą, šeimai paskirta atvejo vadyba.

Vertinant 2024 m. sausio 31 d. atvejo aprašyme Nr. 1 užfiksuotas aplinkybes dėl vaikų globėjos (atsakovės) pranešimo, kad 2024 m. sausio 26 d. ji pajuto nuo dukros sklindantį alkoholio kvapą, kai dukra atėjo iš savo socialinio buto, kuriame tuo metu laikinai buvo A. K., vėliau, visiems apsilankius tame bute atvejo vadybininkas su socialiniu darbuotoju užfiksavo, kad bute rasta butelių su alkoholiniu gėrimu, atsižvelgiama ir į ieškovės duotus paaiškinimus apie tai, kad ji nei sausio 26 d., nei sausio 30 d. alkoholio nevartojo – alkoholio nevartoja nuo balandžio mėn., motina įtarė, kad ji vartojo alkoholį, tačiau taip nebuvo, todėl ji pati prašė iškviesti policiją blaivumo patikrinimui, tačiau policija nebuvo pakviesta, atvykusiems socialiniams darbuotojams pasakė netiesą. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės objektyviai ir neabejotinai nustatyti 2024 m. sausio 26 d. įvykio aplinkybes, kadangi neblaivumo faktas nebuvo užfiksuotas oficialiomis priemonėmis (policijos pareigūnų, medikų ar pan.), vienintelis ieškovės neblaivumo patvirtinimas – jos motinos (atsakovės) įtarimas, kad dukra galėjo būti neblaivi, nes, jos žodžiais, užuodė nuo dukros sklindantį alkoholio kvapą. Ieškovės patvirtinimas socialiniams darbuotojams, kad vartojo alkoholį, taip pat negali būti laikomas objektyviai patvirtinančiu alkoholio vartojimą, tačiau ieškovės elgesys, jei ji melavo socialiniams darbuotojams prisipažindama, kad buvo neblaivi, vertinamas kaip netinkamas ir neatsakingas poelgis, nes ieškovė, žinodama situaciją, t. y. teismo sprendimu jai laikinai apribota motinos valdžia būtent dėl alkoholio vartojimo, ir vaikų globėjai, ir socialiniams darbuotojams iškilus abejonių dėl jos būsenos, turėjo įvertinti, kad jos patvirtinta aplinkybė dėl alkoholio vartojimo turės lemiamos reikšmės tolimesniems atsakingų institucijų veiksmams – vaiko situacijos vertinimui ir atvejo vadybos ieškovės šeima taikymą.

Byloje nustatyta, kad teigiami pokyčiai ieškovės gyvenime vyko nuosekliai – ieškovė apsigyveno kartu su vaikais ir jais rūpinosi, sprendžia alkoholio vartojimo problemą ir negauta duomenų apie tai, kad nuo teismo 2022 m. spalio 24 d. sprendimo priėmimo policijos pareigūnai ar medikai būtų užfiksavę ieškovės neblaivumą, ieškovės teigimu, alkoholio ji nevartoja nuo 2023 m. balandžio mėn., taip pat ieškovė įsidarbino, mokosi siekdama įgyti specialybę, padeda globėjai – savo motinai, vaikus prižiūrėti, teikia kaip galėdama vaikams išlaikymą, nuolat lankosi vaikų ugdymo įstaigose– vaikus nuveda ir pasiima, vyksta į medicinos įstaigas su vaikais ir sprendžia jų sveikatos problemas, kaip nurodė globėja – laisvalaikiu kartu su vaikis visi lanko renginius, byloje negauta duomenų apie tai, kad ieškovė butų nubausta už vaiko teisių pažeidimus. Pokyčiai ieškovės gyvenime ne epizodiški, jie ilgalaikiai ir stabilūs, apimantys visas gyvenimo sritis, dėl šių pokyčių galima vertinti, kad ieškovė turi galimybę tinkamai auklėti ir auginti vaikus, jais rūpintis, užtikrinti geriausius vaikų interesus. Dėl teigiamų pokyčių ieškovės gyvenime ir dėl to, kad neliko laikino motinos valdžios apribojimo pagrindo – alkoholio vartojimo ir nesaugios aplinkos vaikams, vertinama, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas ieškovei neprieštarauja vaikų interesams – vaikai neįvaikinti, jie nori ir gali gyventi su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, ieškovės gyvenamojoje vietoje buities sąlygos tinkamos vaikams gyventi, todėl ieškinys tenkinamas (LR CK 3.181 str. 2, 6 d.). Institucijos nurodoma aplinkybė, kad, ieškovei gavus pinigines išmokas, kyla grėsmė, kad pasikartos alkoholio vartojimo atvejis, šiuo metu nepagrįsta byloje gautais duomenimis, taip pat nėra pagrindo vertinti, kad vien tik aplinkybė, jog ieškovė bendrauja su savo dviejų vaikų tėvu A. K., nesant kitų objektyvių duomenų, sudarytų pagrindą ieškinį atmesti.

Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Byloje nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl, panaikinus ieškovei paskirtą laikiną motinos valdžios apribojimą, vaikų N. M. ir R. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina.

LR CPK 376 str. 3 d. įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgus į minėtas įstatymo nuostatas panaikinamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-7728-1156/2022) iš ieškovės priteistas nepilnamečiams vaikams N. M. ir R. K. išlaikymas, taip pat panaikinama Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-12155-1156/2022) šiems ieškovės vaikams nustatyta nuolatinė globa (CK 3.258 str. 2 p.), A. S. atleidžiama nuo nepilnamečių ieškovės vaikų globėjos pareigų.

Byloje gauta VGTPT 2024 vasario 6 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Nr. APD-2024-01351), iš kurios nustatyta, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 172,92 Eur. LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Pagal CPK 83 str. 1 d. 14 p. nuostatas, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiamos šalys, be kita ko, bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos – jos apmokamos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 408, 409 str., CK 3.181, 3.246, 3.258 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-7728-1156/2022) I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečiams vaikams N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-7728-1156/2022) iš I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur dydžio išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlime teisme (2022 m. liepos 14 d.) iki vaikų pilnametystės.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-12155-1156/2022) nepilnamečiams N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytą nuolatinę globą, atleisti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo nepilnamečių N. M. ir R. K. globėjos pareigų.

Teismo sprendimo dalį dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir išlaikymo vaikams priteisimo panaikinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.