Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2S-724-856/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-14
Bylos Nr.: 2S-724-856/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-18-3-00907-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas: L. D., K. D.

Kategorijos

5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.5.20.7Kiti su turto realizavimu susiję klausimai
3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. 2S-724-856/2022Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00907-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos 5.12; 3.5.20.7; 3.2.7.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. D. ir K. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės tesimo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-13229-457/2022 pagal pareiškėjų L. D. ir K. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei V. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Gren Joniškis“, uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“ dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai L. D. ir K. D. pareiškimu dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnio 4 dalimi, teismo prašė nustatyti, kad negalimas išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš paskutinio būsto – L. D. ir K. D. priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2022 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjų L. D. ir K. D. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto atmetė.

3. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, jog ne visos pareiškėjų skolos susidarė dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. A. V. Š. kontoroje vykdomas 36 727,36 Eur skolos ir palūkanų išieškojimas UAB „GS Core“ naudai pagal (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuris buvo išduotas civilinėje byloje Nr. L2-3306-661/10. Remiantis pačių pareiškėjų paaiškinimais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ši skola pareiškėjams atsirado jiems netinkamai vykdant Lizingo sutartį, kurią buvo sudarę su UAB „Luminor Lizingas“, šiuo metu visa pareiškėjų skola yra perduota naujam išieškotojui UAB „GS Core“. Taip pat iš antstolės V. Š. pateiktų duomenų matyti, kad antstolės kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos K. D. išieškotojos E. D. atžvilgiu pagal 2021 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo įsiskolinimas yra 5 297,36 Eur ir 332 Eur dydžio fiksuoti mokėjimai kiekvieną mėnesį. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi buvo patvirtinta tarp pareiškėjos K. D. ir jos pilnametės dukros E. D. ne teismo tvarka sudaryta taikos sutartis, kuria K. D. įsipareigojo teikti 300 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą pilnametei dukrai E. D. iki pastaroji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Pareiškėja K. D., žinodama turimų įsiskolinimų dydį, laisva valia prisiėmė papildomus sutartinius įsipareigojimus ir jų tinkamai nevykdė, nes buvo išduotas vykdomasis raštas. Taigi, didžioji dalis skolinių įsipareigojimų pareiškėjams susidarė dėl pačių pareiškėjų laisva valia prisiimtų sutartinių (paskolinių) įsipareigojimų, kurie visiškai nėra susiję su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu.

4. Teismas darė išvada, jog skolos UAB „GS Core“ ir E. D. neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, ir nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį.

5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog išieškojimai iš pareiškėjų vykdomi jau gana ilgą laiką, t. y. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pirmasis turto areštas pareiškėjų nekilojamajam turtui uždėtas dar 2010 m. liepos 19 d. Be to, 2020 m. liepos 29 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismui atsisakius pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėja K. D. su savo pilnamete dukra sudarė taikos sutartį, kuria, kaip jau buvo minėta aukščiau, K. D., žinodama turimų įsiskolinimų dydį, įsipareigojo teikti 300 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą pilnametei dukrai iki pastaroji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Tokiu būdu išieškotojas UAB „GS Core“, būdamas trečios eilės kreditoriumi, nuo 2021 m. negauna jokių sumų įsiskolinimo sumažinimui, nes visos išskaitos iš pareiškėjos K. D. darbo užmokesčio yra skiriamos išlaikymo įsiskolinimo mažinimui. Tokį pareiškėjos K. D. elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą ir piktnaudžiaujantį.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjų bendras įsiskolinimas ženkliai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą – 4 000 Eur sumą. Pagal antstolės V. Š. pateiktus duomenis, pareiškėjų skola be vykdymo išlaidų kreditoriams siekia 43 222,84 Eur sumą. Tuo tarpu pagal Institucijos pateiktą išvadą, pareiškėjų gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 2 700 Eur. Šiuo metu pareiškėjų skola yra apie 43 222,84 Eur, o tam, kad ši skola būtų atlyginta per 18 mėnesių laikotarpį, per mėnesį reikėtų mokėti po 2 401,27 Eur. Be to, pareiškėja K. D. yra įsipareigojusi kas mėnesį teikti išlaikymą - po 332 Eur, savo pilnametei dukrai. Įvertinus šiuos turimus turtinius įsipareigojimus bei gaunamas pajamas akivaizdu, jog darant išskaitas iš pareiškėjų gaunamų pajamų, išieškotinos skolos per 18 mėnesių laikotarpį išieškotos nebus.

7. Teismas vertino, kad patenkinus pareiškėjų prašymą ir apribojus išieškojimo nukreipimą į paskutinį pareiškėjų gyvenamąjį būstą, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota išieškotojų teisė išieškoti skolas, juolab, kad seniausia skola yra jau nuo 2010 metų ir ji yra tik nežymiai sumažėjusi. Kadangi pareiškėjai nedengia susidariusių skolų, pareiškėjams toliau naudojantis butu, skolos ir toliau tik didėtų. Teismas iš aptartų duomenų darė išvadą, kad pareiškėjai nėra pajėgūs išlaikyti turimo būsto. Toliau gyvenant bute lieka tikimybė, jog gali atsirasti ir naujų įsipareigojimų (mokesčiai už šildymą ir karštą vandenį, kiti komunaliniai mokesčiai ir pan.) dabartiniams ir naujiems kreditoriams, kurių jie taip pat neturėtų galimybės vykdyti.

8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl pareiškėjai, užtikrindami savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali būstą išsinuomoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjų finansinę padėtį, tai, kad abu pareiškėjai yra darbingi ir turi realias galimybes gauti papildomas, didesnes pajamas, sprendė, jog pareiškėjai turi galimybę išsinuomoti būstą ar teisę kreiptis į valstybines institucijas tikslu gauti socialinį būstą, kuriame jie gali/galės ir toliau gyventi su savo nepilnametėmis dukromis.

10. Teismas sprendė, jog draudimas išieškoti iš pareiškėjų paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjų kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjų prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka CPK 663 straipsnio taikymo sąlygų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjai L. D. ir K. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, labai formaliai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį.

11.2. Neginčytina, kad be skolos už komunalines paslaugas UAB „Gren Joniškis“, pareiškėjai turi skolą UAB „GS Core“, kuri yra perėmusi skolą iš Luminor Lizingas, UAB. Teismo vertinimas, kad pareiškėjai skolą pastarajam kreditoriui įgijo laisva valia, kad skola sena ir tik nežymiai sumažėjusi, yra nepagrįstas. Skola Luminor Lizingas, UAB, atsirado 2008 m. finansų krizės pasėkoje, pareiškėjai vykdė verslą, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai ir dėl to tapo solidariais skolininkais. 2010 m. sausio 13 d. teismo įsakymu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pareiškėjų solidariai buvo priteista 36 472,50 Eur. Visą laiką šios skolos dengimui iš pareiškėjų pajamų buvo išieškomos maksimalios sumos, visą laiką pareiškėjai dirbo ir sąžiningai dengė skolą, iš jų buvo išieškota apie 20 000 Eur, tačiau 2020 m. vasario mėn. pasidomėję apie skolos likutį sužinojo, kad dar nepadengtas likutis priteistos sumos 13 949,87 Eur, ir dar priskaičiuota 21 455,63 Eur palūkanų, t. y. situacija tokia, kad realią skolą pareiškėjai grąžino, negrąžintos tik netesybos, ir nuolat auga didžiulės palūkanos. Pareiškėjams nėra vilties padengti skolą, nes palūkanos vis auga. Savo ir vaikų poreikius pareiškėjai buvo apriboję iki minimumo, bet ir tokioje padėtyje neketino inicijuoti bankroto procedūros, tačiau dėl priskaičiuotų palūkanų sumos tapo aišku, kad niekaip nesugebės padengti visų įsiskolinimų. Tačiau tokia situacija pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėjančiam teismui nepasirodė sudaranti pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Dėl to, kad didelė dalis pareiškėjų pajamų tekdavo skolos Luminor Lizingas, UAB, dengimui, nepakakdavo lėšų susimokėti komunalinius mokesčius šildymo sezonu, atsirado skola UAB „Gren Joniškis“.

11.3. Teismo vertinimas, kad pareiškėja K. D. yra nesąžininga, nes sudarė taikos sutartį dėl išlaikymo pilnametei dukrai E. D. teikimo, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pareiškėjų dukra 2019 m. baigė vidurinę mokyklą, pareiškėjai negalėjo išleisti jos toliau mokytis, nes neturėjo lėšų dėl to, kad maksimaliai atsiskaitinėjo su kreditoriais, dukra niekur nestojo, nors vidurinę baigė labai gerai, ir išvyko savanoriauti. 2020 m. pareiškėjų dukra įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą, kur sėkmingai mokosi, bakalauro studijų pabaiga – 2024 m., ir tai, kad motina padeda dukrai pragyventi jos mokymosi aukštojoje mokykloje metu, negali būti vertinama kaip nesąžiningumas kreditoriaus UAB „GS Core“ atžvilgiu, kuris faktiškai nesuteikė pareiškėjams kredito, o tik pelnosi mažomis sąnaudomis perimdamas svetimas skolas.

11.4. Pareiškėjų buto pardavimas nepadengtų ir net ženkliai nesumažintų šiuo metu skaičiuojamos skolos (43 222,84 Eur). Išieškojimą vykdanti antstolė V. Š. butą yra areštavusi nuo 2010 m., tačiau butas iki šiol neparduotas, nes jis nepaklausus rinkoje, butui dar skaičiuojama skola už namo renovaciją, varžytynėse pardavinėjamo buto vertė būtų vis mažinama ir pagaliau gal kas ir nupirktų pusvelčiui, bet tai būtų formalus išieškojimo įvykdymas, neduosiantis jokios apčiuopiamos naudos kreditoriams, bet darantis ženklią žalą pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams. Būsto nuoma dar padidintų pareiškėjų būtinąsias išlaidas, o socialinio būsto pareiškėjai negautų, nes yra dirbantys ir gauna nemažas pajamas.

11.5. Skola Luminor Lizingas, UAB, kurią perėmė UAB „GS Core“, atsirado 2010 m., tiek šią skolą, tiek skolą UAB „Gren Joniškis“ pareiškėjai nuolat dengia, todėl proporcingumas tarp kreditorių interesų ir pareiškėjų nepilnamečių vaikų interesų būtų išlaikytas, jei išieškojimas iš pareiškėjams priklausančio buto nebūtų vykdomas kol jų vaikai sulauks pilnametystės, butas niekur nedings, išieškojimas iš jo galimas ir vėliau.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. Š. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. L. D. skola nėra susidariusi dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. K. D. skolos yra mišrios prigimties, t. y. dalis skolų yra susidariusios dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslauga, o dalis skolų nėra susidariusios dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas.

12.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti prisiimtų prievolių. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės.

12.3. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko būstą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur. Tokių įrodymų nei L. D., nei K. D. nepateikė.

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „GS Core“ pareiškėjų atskirąjį skundą prašo atmesti ir pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Vykdomoji byla dėl išieškojimo UAB „GS Core“ naudai vykdoma nuo 2010 m., t. y. jau daugiau nei 12 metų, o pastaraisiais metais iš pareiškėjų darbo užmokesčio nėra atliekamos išskaitos kreditoriams, kadangi pareiškėjai dengia įsiskolinimą dėl išlaikymo pagal ne teismo tvarka sudarytą taikos sutartį su savo pilnamete dukra, kuriai yra įsipareigoję mokėti išlaikymą kol dukra mokysis aukštojoje mokykloje. Minėta taikos sutartis buvo sudaryta po to, kai pareiškėjams teismas atsisakė iškelti bankroto bylą. Pareiškėjų elgesys akivaizdžiai nesąžiningas, kadangi sąmoningai nukreiptas užkirsti kelią trečios eilės kreditorių skolos išieškojimui. Nors pareiškėjai nurodo gaunantys nemažas pajamas, tačiau laisva valia prisiimtų įsipareigojimų taip pat nevykdo, yra susidariusi išlaikymo išieškojimo skola bei skolos kitiems kreditoriams. Įsipareigojimų dydį iš esmės lemia pats nesąžiningas pareiškėjų elgesys labai ilgą laikotarpį nededant maksimalių pastangų padengti turimus įsiskolinimus ir siekiant tik skolų nurašymo.

Šalies argumentai

13.2. Pareiškėja taip pat nurodė, kad iš varžytinių parduodamas turtas yra nepaklausus rinkoje ir šio turto pardavimas būtų tik formalus skolos išieškojimas, tačiau susisiekusi su kreditoriumi pareiškėja teigė priešingai ir teikė prašymus neskelbti turto varžytinių, kadangi turtas įkainotas netinkamai ir pareiškėja turtą parduotų už ženkliai didesnę kainą. Toks pareiškėjos elgesys vėlgi negali būti vertinamas sąžiningu. Pareiškėjai, siekdami užkirsti kelią įsiskolinimo didėjimui dėl skaičiuojamų netesybų, turėjo galimybę patys surasti turtui pirkėją ir padengti didžiąją dalį turimų įsiskolinimų kreditoriams.

13.3. Priešingai nei teigia pareiškėjai, realizavus nekilnojamąjį turtą didžiąja dalimi bus padengti turimi įsiskolinimai. Akivaizdu, kad iš gaunamų pajamų pareiškėjai ir taip nedengia įsiskolinimo suinteresuotam asmeniui UAB „GS Core“, todėl nėra pagrindo teigti, jog skolų dengimui liktų dar mažiau pajamų, nei kad pareiškėjai skiria dabar.

13.4. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu. Vaikų teisė turėti būstą negali panaikinti skolininko pareigos mokėti skolą. Išieškotojui negali būti perkeliama atsakomybė dėl gyvenamosios vietos skolininko vaikams užtikrinimo pačiam skolininkui neapgalvotai skolinantis tokias pinigų sumas, kurių jis vėliau neįstengia grąžinti. Išieškojimas iš skolininko nekilnojamojo turto negali būti stabdomas vadovaujantis išimtinai jo nepilnamečio vaiko interesais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomos devynios vykdomosios bylos, kuriose skolininkais yra abu pareiškėjai arba viena pareiškėja K. D.. Skolos ir palūkanų dydis vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra 32 462,32 Eur, skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 141,72 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 773,06 Eur, skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 415,03 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 201,52 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 698,65 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 614,32 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 618,86 Eur, skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 5 297,36 Eur. Teismo skaičiavimu, bendras pareiškėjų įsiskolinimas šiuo metu yra apie 43 222,84 Eur.

16. Pareiškėja K. D. nuo 2017 m. kovo 12 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, nuo 2019 m. spalio 28 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, taip pat nuo 2022 m. vasario 1 d. dirba individualioje V. K. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį. L. D. nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbo užmokestį, nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbo užmokestį, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna darbo užmokestį. Pareiškėjai augina dvi nepilnametes dukras – S. D., gimusią (duomenys neskelbtini), ir J. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų šeima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Minėtam nekilnojamajam turtui yra uždėtas antstolės V. Š., Šiaulių miesto apylinkės teismo areštas, apribota disponavimo teisė. Kito privalomo registruoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi. Iš antstolės V. Š. 2022 m. rugsėjo 29 d. Patvarkymo dėl areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimo ir turo arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo matyti, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įkainotas ir nustatyta, kad jo rinkos vertė yra 25 000 Eur.

17. Išnagrinėjęs vykdomosios bylos ir civilinės bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutartį.

18. CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

19. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog ši teisės norma taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai, t. y. šiai kategorijai negali būti priskiriami įsipareigojimai, kildinami, pavyzdžiui, iš paprastojo neprotestuotino vekselio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014), išlaikymo nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018).

21. Taigi, teismų praktikoje vienas iš esminių elementų taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra skolos prigimties nustatymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka vienos iš CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, kadangi didžioji dalis skolinių įsipareigojimų pareiškėjams susidarė dėl sutartinių (paskolinių) įsipareigojimų, kurie visiškai nėra susiję su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį. Pareiškėjai atskirojo skundo argumentais minėtos išvados nepaneigė.

22. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, neįgalių ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2016).

23. Pagal teismų praktikoje suformuluotus teisės į apribojimą išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto taikymo kriterijus, vienas iš elementų taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį yra skolininko nepiktnaudžiavimo šia teise nustatymas. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl aptariamos socialinės garantijos taikymo sąlygų visumos buvimo vertintina, ar skolininkas atitinka ne tik socialinės padėties (neįgalumo ar kt.), bet ir sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijų. Šis vertintinas pagal skolininko elgesį kreditoriaus teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkas geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021, 26 punktas).

24. Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, net jeigu nagrinėjamu atveju formaliai būtų nustatytos visos CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, vis tiek privalėtų būti vertinamas ir pareiškėjų sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijus, kuris vertintinas pagal skolininkų elgesį kreditorių teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkai geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriais.

25. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. liepos 29 d. nutartimi teismui atsisakius pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėja K. D. su savo pilnamete dukra sudarė taikos sutartį (2020 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi patvirtinta ne teismo tvarka sudaryta taikos sutartis), kuria įsipareigojo teikti 300 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą pilnametei dukrai iki pastaroji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Tokiu būdu išieškotojas UAB „GS Core“, būdamas trečios eilės kreditoriumi, nuo 2021 m. negauna jokių sumų įsiskolinimo sumažinimui, nes visos išskaitos iš pareiškėjos K. D. darbo užmokesčio yra skiriamos išlaikymo įsiskolinimo mažinimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad toks pareiškėjos K. D. elgesys vertintinas kaip nesąžiningas.

26. Sutiktina su apeliantais, kad motina turi teisę teikti išlaikymą savo pilnametei studijuojančiai dukrai, tačiau apeliantai niekaip nepagrindžia, kodėl pareiškėja neteikė išlaikymo savanoriškai. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ne teismo tvarka sudaryta taikos sutartis buvo po to, kai teismas atsisakė pareiškėjams iškelti bankroto bylą, vertintina, kad taikos sutartis ne teismo tvarka buvo sudaryta siekiant apriboti išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio kitiems kreditoriams.

27. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjų skolų susidarymą lėmė objektyviai susiklosčiusi sunki pareiškėjų turtinė padėtis, taip pat šios aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad skolų išieškojimo laikotarpiu pareiškėjai geranoriškai, pagal savo išgales, sąžiningai siekė atsiskaityti su savo kreditoriais.

28. Pažymėtina, kad pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko būstą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 000 Eur.

29. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjų pajamos nėra pakankamos CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytos nuostatos taikymui, kadangi tam, jog ši skola būtų atlyginta per 18 mėnesių laikotarpį, per mėnesį reikėtų mokėti po 2 401,27 Eur, be to, pareiškėja K. D. yra įsipareigojusi kas mėnesį teikti išlaikymą - po 332 Eur, savo pilnametei dukrai, todėl akivaizdu, jog darant išskaitas iš pareiškėjų gaunamų pajamų išieškotinos skolos per 18 mėnesių laikotarpį išieškotos nebus. Be to, vykdomosiose bylose atliekamas išieškojimas iš pareiškėjų viršija įstatyme numatytą 4000 Eur sumą (CPK 663 straipsnio 3 dalis).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti prisiimtų prievolių. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

31. Pažymėtina, kad vertinant proporcingumo principą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) bylose dėl priverstinio būsto pardavimo yra nurodęs, kad teisės į būsto neliečiamybę kontekste tai sukelia panašias pasekmes kaip priverstinis iškeldinimas iš būsto (be to, buto pardavimas iš varžytynių yra prielaida vėlesniam asmens iškeldinimui), todėl šioms byloms taikomi tie patys principai (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą byloje Sagvolden prieš Norvegiją, peticijos Nr. 21682/11, par. 140), dėl to teisėjų kolegija remiasi EŽTT išaiškinimais, pateiktais bylose dėl iškeldinimo. Pagal EŽTT praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą nepriklausomame teisme atitinkamų Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701-2017, 34 punktas).

32. Taigi, ta aplinkybė, jog pareiškėjai turi vaikų, nesudaro pagrindo pareiškėjų atleisti nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo ir drausti jiems priklausančio turto realizavimą. Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, abu pareiškėjai yra darbingi ir turi realias galimybes gauti papildomas, didesnes pajamas, be to, pareiškėjai turi galimybę išsinuomoti būstą ar teisę kreiptis į valstybines institucijas tikslu gauti socialinį būstą.

33. Apeliantų nurodyta aplinkybė, jog apeliantų būsto pardavimas nepadengs visų įsiskolinimų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo neišieškoti iš gyvenamojo būsto.

34. Šiuo atveju įvertinus konkrečias aplinkybes ir pačių pareiškėjų veiksmus, turėjusius įtakos susiklosčiusiai situacijai, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjų interesas išlaikyti jų turimą gyvenamąjį būstą turi būti ginamas labiau nei jų kreditorių interesai. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų teisės į būsto neliečiamybę apribojimas yra proporcinga priemonė ir atitinka teisingumo principą. Draudimas išieškoti iš pareiškėjų paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjų kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjų prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškimą dėl skolos neišieškojimo iš vienintelio skolininkų būsto.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė