Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjų L. D. ir K. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Vaivai Šimkienei, uždarajai akcinei bendrovei „Gren Joniškis“, uždarajai akcinei bendrovei „GS Core“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdomos devynios vykdomosios bylos, kuriose skolininkais yra abu pareiškėjai arba viena pareiškėja K. D.. Skolos ir palūkanų dydis vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra 32 462,32 Eur, skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 141,72 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 773,06 Eur, skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 415,03 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 201,52 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 698,65 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 614,32 Eur, skolos ir palūkanų likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 618,86 Eur, skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 5297,36 Eur. Teismo skaičiavimu bendras pareiškėjų įsiskolinimas šiuo metu yra apie 43 222,84 Eur.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja K. D. nuo 2017 m. kovo 12 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, nuo 2019 m. spalio 28 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, taip pat nuo 2022 m. vasario 1 d. dirba individualioje (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį (b. l. 12–13). L. D. nuo 2014 m. liepos 25 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo darbo užmokestį, nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo darbo užmokestį, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį (b. l. 14). Pareiškėjai augina dvi nepilnametes dukras – S. D., gimusią (duomenys neskelbtini)., ir J. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš kitų byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjų šeima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Minėtam nekilnojamajam turtui yra uždėtas antstolės Vaivos Šimkienės, Šiaulių miesto apylinkės teismo areštas, apribota disponavimo teisė (b. l. 17). Kito privalomo registruoti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pareiškėjai neturi (b. l.15, 18, 19). Iš antstolės Vaivos Šimkienės 2022 m. rugsėjo 29 d. Patvarkymo dėl areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimo ir turo arešto akto Nr. 0610004001 patikslinimo matyti, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įkainotas ir nustatyta, kad jo rinkos vertė yra 25 000 Eur, taip pat vykdymo proceso šalys buvo informuotos, kad pirmąsias varžytines antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimo išsiuntimo skolininkui dienos (b. l. 4–5).

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra konstatavęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2016).

Taigi, esant visoms kasacinio teismo praktikoje suformuluotoms CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą. Kita vertus, pareiškimo dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto tenkinimas nereiškia, jog skolininkas atleidžiamas nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo. Skolininkas ir toliau turi siekti atsiskaityti su kreditoriais, stengdamasis gerinti savo turtinę padėtį ir, kiek įmanoma, mokėti susidariusią skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021, 19 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad skolos prigimtis yra viena iš būtinų sąlygų taikant apribojimą dėl išieškojimo iš paskutinio būsto ir siejama su nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, kurios susijusios tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).

Nagrinėtinu atveju nustatyta, jog ne visos pareiškėjų skolos susidarė dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jog antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdomas 36 727,36 Eur skolos ir palūkanų išieškojimas UAB „GS Core“ naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuris buvo išduotas civilinėje byloje Nr. L2-3306-661/10. Remiantis pačių pareiškėjų paaiškinimais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ši skola pareiškėjams atsirado jiems netinkamai vykdant Lizingo sutartį, kurią buvo sudarę su UAB „Luminor Lizingas“, šiuo metu visa pareiškėjų skola yra perduota naujam išieškotojui UAB „GS Core“. Taip pat iš antstolės Vaivos Šimkienės pateiktų duomenų matyti, kad antstolės kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos K. D. išieškotojos E. D. atžvilgiu, pagal 2021 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2SP-13881-457/2020. Išlaikymo įsiskolinimas yra 5 297,36 Eur ir 332 Eur dydžio fiksuoti mokėjimai kiekvieną mėnesį. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi buvo patvirtinta tarp pareiškėjos K. D. ir jos pilnametės dukros E. D. ne teismo tvarka sudaryta taikos sutartis, kuria K. D. įsipareigojo teikti 300 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą pilnametei dukrai E. D. iki pastaroji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Vėlgi, pareiškėja K. D., žinodama turimų įsiskolinimų dydį, laisva valia prisiėmė papildomus sutartinius įsipareigojimus ir jų tinkamai nevykdė, nes buvo išduotas vykdomasis raštas. Taigi, didžioji dalis skolinių įsipareigojimų pareiškėjams susidarė dėl pačių pareiškėjų laisva valia prisiimtų sutartinių (paskolinių) įsipareigojimų, kurie visiškai nėra susiję su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu.

Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų didžioji dalis skolų yra atsiradusios laisva valia, ir šie įsipareigojimai nėra susiję su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimais, darytina išvada, jog skolos UAB „GS Core“ ir E. D. neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, ir nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį.

Pareiškėjai nurodo, jog augina dvi nepilnametes dukras, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų būstas. Abu pareiškėjai dirba, grąžino dalį skolų, tačiau jų gaunamų pajamų nepakako atsiskaityti su kreditoriais, todėl pareiškėjai kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas atsisakė pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nes pareiškėjai nėra nemokūs, yra jauni ir darbingi, abu dirbantys, gaunantys pakankamas pajamas, kuriomis per protingą laikotarpį gali visiškai tenkinti kreditorių reikalavimus ir pan.

Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog išieškojimai iš pareiškėjų vykdomi jau gana ilgą laiką, t. y. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pirmasis turto areštas pareiškėjų nekilojamajam turtui uždėtas dar 2010 m. liepos 19 d. (b. l. 17). Be to, 2020 m. liepos 29 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismui atsisakius pareiškėjams iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėja K. D. su savo pilnamete dukra sudarė taikos sutartį, kuria, kaip jau buvo minėta aukščiau, K. D., žinodama turimų įsiskolinimų dydį, įsipareigojo teikti 300 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą pilnametei dukrai iki pastaroji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Tokiu būdu išieškotojas UAB „GS Core“, būdamas trečios eilės kreditoriumi, nuo 2021 m. negauna jokių sumų įsiskolinimo sumažinimui, nes visos išskaitos iš pareiškėjos K. D. darbo užmokesčio yra skiriamos išlaikymo įsiskolinimo mažinimui. Tokį pareiškėjos K. D. elgesį teismas vertina kaip nesąžiningą ir piktnaudžiaujantį.

CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas nereiškia pareiškėjų atleidimo nuo jų turimų įsipareigojimų, todėl nagrinėtinu atveju taip pat turi būti įvertintinos pareiškėjų galimybės ateityje padengti įsiskolinimus kitais būdais. Taip pat įvertinus tai, jog pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko būstą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje byloje svarbu įvertinti aplinkybes, ar išieškomas sumas galima išieškoti iš pareiškėjų pajamų per įstatyme numatytą laikotarpį.

Visų pirma pažymėtina, jog, kaip buvo nurodyta aukščiau, pareiškėjų bendras įsiskolinimas ženkliai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribą – 4000 Eur sumą. Pagal antstolės Vaivos Šimkienės pateiktus duomenis, pareiškėjų skola be vykdymo išlaidų kreditoriams siekia 43 222,84 Eur sumą. Tuo tarpu pagal Institucijos pateiktą išvadą, pareiškėjų gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 2 700 Eur. Kaip jau buvo minėta aukščiau, šiuo metu pareiškėjų skola yra apie 43 222,84 Eur, o tam, kad ši skola būtų atlyginta per 18 mėnesių laikotarpį, per mėnesį reikėtų mokėti po 2 401,27 Eur. Be to, reikia nepamiršti, kad pareiškėja K. D. yra įsipareigojusi kas mėnesį teikti išlaikymą – po 332 Eur savo pilnametei dukrai. Įvertinus šiuos turimus turtinius įsipareigojimus bei gaunamas pajamas, akivaizdu, jog darant išskaitas iš pareiškėjų gaunamų pajamų, išieškotinos skolos per 18 mėnesių laikotarpį išieškotos nebus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, patenkinus pareiškėjų prašymą ir apribojus išieškojimo nukreipimą į paskutinį pareiškėjų gyvenamąjį būstą, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota išieškotojų teisė išieškoti skolas, juolab, kad seniausia skola yra jau nuo 2010 metų ir ji yra tik nežymiai sumažėjusi. Kadangi pareiškėjai nedengia susidariusių skolų, pareiškėjams toliau naudojantis butu, skolos ir toliau tik didėtų. Iš aptartų duomenų matyti, kad pareiškėjai nėra pajėgūs išlaikyti turimo būsto. Toliau gyvenant bute, lieka tikimybė, jog gali atsirasti ir naujų įsipareigojimų (mokesčiai už šildymą ir karštą vandenį, kiti komunaliniai mokesčiai ir pan.) dabartiniams ir naujiems kreditoriams, kurių jie taip pat neturėtų galimybės vykdyti.

Pareiškėjai savo pareiškime nurodė, jog nukreipus išieškojimą į paskutinį būstą, bus pažeisti prioritetiniai vaikų interesai, pareiškėjai skolų dengimui galės skirti mažiau gaunamų pajamų, nes bus priversti nuomotis būstą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl pareiškėjai, užtikrindami savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali būstą išsinuomoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Teismas, įvertinęs pareiškėjų finansinę padėtį, tai, kad abu pareiškėjai yra darbingi ir turi realias galimybes gauti papildomas, didesnes pajamas, sprendžia, jog pareiškėjai turi galimybę išsinuomoti būstą ar teisę kreiptis į valstybines institucijas, tikslu gauti socialinį būstą, kuriame jie gali/galės ir toliau gyventi su savo nepilnametėmis dukromis.

Įvertinęs aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog draudimas išieškoti iš pareiškėjų paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjų kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjų prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka CPK 663 straipsnio taikymo sąlygų, todėl pareiškėjų pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 663 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų L. D. ir K. D. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.