- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-285-790/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno tiltai“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Viaprojektas“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Viaprojektas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovė valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija neteisėtai atliko įskaitymą ir jį panaikinti, priteisti ieškovei iš atsakovės 81 525,82 Eur už atliktus darbus pagal 2018 m. liepos 10 d. sutartį Nr. S-54 (toliau – ir sutartis), 4 717,68 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo atsakovės vykdytame viešajame pirkime „Žvyrkelių, esančių Kauno, Tauragės, Klaipėdos ir Telšių apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“ ir buvo pripažinta jo antrosios dalies laimėtoja. 2018 m. liepos 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagal pateiktas technines specifikacijas parengti valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 4516 Skaudvilė–Bijotai–Karyznos ruožo nuo 2,060 iki 5,744 km ir Nr. 3508 Viduklės g. st.–Plačiuva–Paupys ruožo nuo 2,063 iki 11,162 km kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove; atlikti suplanuotus statybos darbus; atlikti projektų vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu ir kt. Projektavimo darbams atlikti ieškovė pasitelkė trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Viaprojektas“. Vykdant sutartį, terminas įvykdyti projektavimo darbus buvo praleistas 122 dienas, tačiau kiti darbai buvo užbaigti laiku. Nepaisant to, atsakovė nesumokėjo ieškovei 81 525,82 Eur, nes priskaičiavo jai 21 598,44 Eur delspinigių už 72 dienų vėlavimą parengti kelio Nr. 4516 projektą ir 59 927,38 Eur delspinigių už 75 dienų vėlavimą parengti kelio Nr. 3508 projektą. Šią sumą atsakovė įskaitė atlikdama mokėjimą pagal ieškovės išrašytą sąskaitą.
3. Ieškovė nurodė, kad jai neturėjo kilti civilinė atsakomybė, nes ji praleido tik tarpinį terminą projektavimo darbams atlikti. Sutartis yra mišri, o ieškovės prievolės pagal sutartį yra dalios, todėl, net ir taikant civilinę atsakomybę, delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo laiku neužbaigtų projektavimo darbų vertės, o ne nuo visų turėtų atlikti darbų kainos. Ieškovei neturėtų kilti civilinė atsakomybė, nes projektavimo darbus buvo vėluojama atlikti dėl pačios atsakovės veiksmų, o laikotarpis, kai buvo vėluojama užbaigti projektavimo darbus, iš dalies sutapo su laikotarpiu, kai dėl technologinių priežasčių statybos darbai negalėjo būti vykdomi. Jei teismas vertintų, kad nėra pagrindo netaikyti ieškovei civilinės atsakomybės arba atleisti ją nuo civilinės atsakomybės, tai įskaitytų netesybų suma turėtų būti sumažinta, nes atsakovė nepagrindė, kodėl taikė konkretaus dydžio netesybas, ji pati yra atsakinga už didesnę dalį praleisto termino, atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, delspinigiai yra neprotingai dideli, ieškovė darbus atliko laiku. Atsakovė, atlikdama įskaitymą, neturėjo galiojančios, vykdytinos, apibrėžtos reikalavimo teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad pati atsakovė nesilaikė techninėje specifikacijoje nustatyto termino pastaboms dėl projekto sprendinių pateikti. Nurodytos uždelsimo priežastys yra susijusios su jos veiklos organizavimu ir nepateisina netinkamo prievolių vykdymo. Kita vertus, ieškovė projektinius sprendinius teikė ne 2, bet 3 kartus, o atsakovei techninėje specifikacijoje buvo nustatytas tik terminas pirminei ir pakartotinei peržiūrai atlikti. Todėl negalima teigti, kad atsakovė turėjo prisiimti atsakomybę dėl visų vėlavimų pateikti pastabas. Dėl atsakovės vėlavimo pateikti pastabas kelio Nr. 4516 projektavimas užtruko 49 dienas, kelio Nr. 3508 – 44 dienas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad neturi mokėti delspinigių už 7 dienas, kai atsakovė vėlavo parengti Kelių ir kelio statinių koordinavimo komisijos (toliau – komisija) posėdžio protokolą, nes ieškovė dalyvavo komisijos pasėdyje ir nurodytas klaidas ištaisė anksčiau, nei buvo parengtas protokolas. Ieškovės argumentai, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius laikotarpiu, kai ji neatsakė į ieškovės laišką dėl kelio pavadinimo patikslinimo ar uždelsė pateikti nekilnojamojo turto registro ir kadastro dokumentus, yra nepagrįsti, nes, atsižvelgiant į šių veiksmų atlikimo terminus, labiau tikėtina, jog nurodytos aplinkybės neturėjo įtakos projektavimo darbų trukmei. Atsakovė pripažįsta, kad 2 dienomis praleido terminą patvirtinti parengtus projektus ir už šį laikotarpį neskaičiavo ieškovei delspinigių. Taigi, ieškovė įrodė, kad ji iš dalies nėra atsakinga už terminų pažeidimą vykdant projektavimo darbus, tačiau atsakovė skaičiavo delspinigius ne už visą vėlavimo laikotarpį, bet tik už 72 ir 75 dienas. Teismas vertino, kad atsakovė pagrįstai skaičiavo ieškovei delspinigius už šiuos laikotarpius, nes ieškovė neįrodė, jog ji nėra kalta dėl tokio uždelsimo.
6. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo teismo posėdyje paaiškino, jog projektavimo darbai taip pat užtruko dėl to, kad užsitęsė projektuotojo (trečiojo asmens) derinimo su atsakove procesas. Ši aplinkybė nebuvo nurodyta šalių procesiniuose dokumentuose, todėl teismas nurodė, kad siekdamas ją įvertinti, jis turėtų atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti atsakovei galimybę pareikšti atsikirtimus. Tokia proceso eiga neatitiktų civilinio proceso principų. Ieškovė ir trečiasis asmuo turėjo galimybę remtis šia aplinkybe pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Teismas atmetė įrodymų tyrimo stadijoje pateiktą prašymą priimti naujus įrodymus ir nevertino naujai nurodytų aplinkybių priimdamas sprendimą.
7. Teismas vertino, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepraleido ieškinio senaties termino. Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimus ne dėl delspinigių pritesimo, bet dėl įskaitymo nuginčijimo. Tokiems reikalavimams yra taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas.
8. Teismas nurodė, kad, ieškovei praleidus terminą užbaigti projektavimo darbus, pagal sutartį jai turėjo būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovė, apskaičiuodama delspinigius, nepažeidė sutarties, nes šalys buvo aiškiai susitarusios, jog delspinigiai bus skaičiuojami nuo neužbaigto objekto kainos, t. y. nuo kelio ruože turimų atlikti visų darbų ir paslaugų kainos. Teismas nurodė, kad tokios pozicijos buvo laikomasi ir kitose bylose, kuriose buvo keliamas ginčas dėl tapačių atsakovės sudarytų sutarčių aiškinimo. Šalių susitarimas skaičiuoti delspinigius nuo visos statybos darbų sumos gali būti paaiškintas dar ir tuo, kad viešojo pirkimo metu atskirai nebuvo vertinama projektavimo paslaugų kaina, todėl tokia delspinigių skaičiavimo tvarka yra susijusi su tiekėjų lygiateisiškumu.
9. Teismas vertino, kad ieškovei apskaičiuota delspinigių suma yra proporcinga padarytam pažeidimui ir ši suma neturėtų būti mažinama. Ieškovė yra profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, kuriai buvo žinoma, dėl kokių netesybų yra susitarta sudarant sutartį. Sąlyga, kad rangovas turi laikytis termino projektavimo darbams atlikti, buvo nurodyta vykdant pirkimą ir buvo privaloma tiekėjams, sutartyje buvo nustatyta atsakomybė už tarpinių terminų pažeidimą, taikoma nepriklausomai nuo to, ar galutinis statybos darbų atlikimo terminas buvo praleistas ir ieškovė sutiko su tokia sąlyga. Sąlygos dėl tarpinių terminų nebuvo betikslės – taip atsakovė siekė planuoti ir administruoti kelių statybos darbus. Ieškovė, žinodama, kad jai nepavyks laiku atlikti projektavimo darbų, nebendradarbiavo su atsakove, neinformavo apie uždelsimo priežastis, neginčijo pastabų. Sutarčių objektas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl netesybos turi prevencinę reikšmę, kad viešasis interesas dėl terminų pažeidimo nebūtų pažeistas.
10. Teismas vertino, kad atsakovė teisėtai įskaitė priešpriešinius reikalavimus. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes tuo metu dar nebuvo suėjęs jos išrašytoje sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas ir reikalavimas nebuvo vykdytinas. Tai, kad atsakovei buvo nustatytas terminas atsiskaityti už atliktus darbus, nereiškia, jog ji negalėjo įvykdyti prievolės anksčiau. Ieškovė žinojo iki kada turėjo atlikti projektavimo darbus, termino praleidimo laikotarpį ir trukmę, taigi, jai buvo žinomos visos esminės įskaitymo aplinkybės, o tai, kad atsakovė skaičiavo delspinigius už trumpesnį terminą, nepažeidė jos teisių ir nedaro atsakovės reikalavimo sumokėti delspinigius neapibrėžtu. Atsakovė įvykdė sutartyje nustatytą pareigą informuoti apie įskaitymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Terminas užbaigti kelio Nr. 3508 projektavimo darbus dėl atsakovės kaltės buvo pradelstas mažiausiai 97 dienas, kelio Nr. 4516 – 102 dienas:
11.1.1. nors teismas nurodė, kad ieškovė teikė peržiūrėti projektą 3 kartus, o techninėje specifikacijoje atsakovei buvo nustatytas terminas atlikti pirmą ir antrą peržiūrą, jis neįvertino, kad atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti vertinti 2018 m. lapkričio 12 d. pateiktus pirminius sprendinius, nes teisės aktuose, techninėje specifikacijoje, sutartyje ir pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, jog kartu su pirminiais sprendiniais peržiūrai turi būti pateikta tiriamoji projekto dalis. Priešingai nei nurodė teismas, techninėje specifikacijoje taip pat nėra nustatyta, kad atsakovei nustatytas terminas tik 2 kartus peržiūrėti pirminius sprendinius. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad projekto sprendiniai gali būti peržiūrimi pakartotinai, t. y. jie gali būti peržiūrimi kelis kartus ir nustatytas terminas peržiūrėti projekto sprendinius yra aktualus dėl visų peržiūrų. Dėl atsakovės veiksmų buvo 53 dienas pavėluota patvirtinti kelio Nr. 4516 ir 48 dienas patvirtinti kelio Nr. 3508 pirminius sprendinius;
11.1.2. atsakovė 7 dienas pavėlavo parengti komisijos posėdžio protokolą. Vien tai, kad trečiasis asmuo pateikė atsakovei atsakymus į posėdžio metu gautas pastabas anksčiau, nei buvo parengtas protokolas, nereiškia, kad šis terminas nebuvo praleistas. Trečiasis asmuo dėl atsakovės delsimo buvo priverstas koreguoti projektus vadovaudamasis vien tik žodinėmis pastabomis, todėl jis galėjo netinkamai ir neišsamiai juos pakoreguoti;
11.1.3. atsakovė laiku nepateikė ieškovei jos prašytų nekilnojamojo turto registro ir kadastro dokumentų, kuriuos pagal techninę specifikaciją privalėjo pateikti ir kurie buvo būtini siekiant tinkamai parengti projektus. Teismo argumentas, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos projektavimo darbų trukmei, nes pirminius sprendinius ieškovė pateikė 2018 m. lapkričio 12 d., o atsakovė prašomus dokumentus jai pateikė vėliau, yra niekinis, nes atsakovė neperžiūrėjo šių ieškovės pateiktų sprendinių ir neteikė dėl jų pastabų. Teismas nevertino, kokios įtakos pirminių sprendinių kokybei turėjo tai, kad atsakovė pavėlavo pateikti prašomus dokumentus. Terminas pateikti šiuos dokumentus nėra nustatytas, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatytas 7 dienų terminas ir laikytina, kad atsakovė pavėlavo pateikti dokumentus 22 dienas;
11.1.4. teismas nepagrįstai atsisakė priimti teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus, kad atsakovė delsė suderinti projektuotoją (ieškovės 2018 m. liepos 26 d. ir atsakovės 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštai), nes šie įrodymai buvo žinomi šalims, atsakovė galėjo pateikti dėl jų savo argumentus teismo posėdžio metu, naujai teikiamų dokumentų buvo nedaug ir jie yra reikšmingi bylai. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti šiuos įrodymus, patvirtinančius, kad dėl tokio atsakovės delsimo terminas parengti projektus buvo praleistas dar 18 dienų.
11.2. Terminas buvo praleistas daugiausiai dėl pačios atsakovės kaltės, todėl šiuo atveju yra pagrindas netaikyti ieškovei civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti dėl atsakovės veiksmų. Nors terminas projektams parengti buvo pradelstas, ieškovė sutartį įvykdė laiku. Didelė dalis laikotarpio, kai buvo vėluojama atlikti projektavimo darbus (87 dienos) sutapo su laikotarpiu, kai pagal sutartį statybos darbai turėjo būti stabdomi dėl technologinių priežasčių. Kadangi statybos darbai pagal sutartį galėjo būti pradėti vykdyti tik nuo 2019 m. kovo 15 d., realios įtakos sutarties vykdymui turėjo vėlavimas patvirtinti projektus laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (35 dienos).
11.3. Atsakovė neturėjo pagrindo taikyti delspinigius ieškovei praleidus terminą atlikti projektavimo darbus. Sutarties 60 punkte nustatyta, kad netesybos taikomos laiku neatlikus darbų ir nesilaikius grafike nustatytų terminų darbams atlikti. Iš kitų sutarties nuostatų matyti, kad darbais yra laikomi visi sutarties 1.1–1.4 papunkčiuose nurodyti darbai (projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiūra, dokumentacijos parengimas) kartu, o ne kuris nors vienas iš jų, todėl delspinigiai galėtų būti taikomi tik neužbaigus visų darbų per nustatytą 13 mėnesių terminą.
11.4. Delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik nuo projektavimo darbų kainos. Teismas, padarydamas priešingą išvadą, iš esmės nevertino bylos aplinkybių, bet nepagrįstai rėmėsi tik kitose bylose priimtais procesiniais sprendimais. Sutarties objektais yra aiškiai apibrėžti rangovės turimi atlikti darbai ir paslaugos, t. y. projektavimo darbai, statybos darbai, darbų priežiūros ir dokumentacijos parengimo paslaugos. Sutartyje yra nustatyti atskiri terminai šiems darbams atlikti, taip pat jų kainos. Taigi, sutartis yra mišri, jos objektas yra kompleksinis, o rangovės prievolė daloma. Todėl ir rangovės civilinė atsakomybė yra daloma ir taikoma tik dėl pažeistos prievolės dalies. Tai, kad pirkime nebuvo vertinama projektavimo paslaugų kaina, nereiškia, jog šalys negalėjo susitarti skaičiuoti delspinigius nuo šios kainos. Tiekėjai pirkime turėjo pateikti objekto išskaidymo žiniaraštį ir nurodyti jame projektavimo darbų kainą, kuri negalėjo būti neįprastai maža.
11.5. Netesybos turėtų būti sumažintos. Praleidus terminą užbaigti projektavimo darbus nekilo jokios žalos viešajam interesui ir atsakovė nepatyrė nuostolių, nes statybos darbai buvo užbaigti tinkamai ir laiku.
11.6. Atsakovė neteisėtai atliko įskaitymą. Atsakovė neturėjo sumokėti ieškovei už atliktus darbus, nes dar nebuvo suėjęs sąskaitoje nurodytas terminas, o ieškovė neturėjo pareigos mokėti nepagrįstai apskaičiuotų netesybų. Atsakovės reikalavimas yra neapibrėžtas, nes ji nepateikė duomenų, kaip skaičiavo pradelstas dienas. Tai, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose išdėstė, kaip buvo skaičiuojami delspinigiai, nesudaro pagrindo teigti, jog atliekant įskaitymą jos reikalavimas buvo aiškus ir apibrėžtas. Atsakovė neturėjo galiojančios, vykdytinos ir apibrėžtos priešpriešinio vienarūšio reikalavimo teisės.
12. Trečiasis asmuo pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, esą teikdama pirminius sprendinius ji neturėjo pateikti tiriamosios projekto dalies ir atsakovė dėl šios priežasties negalėjo atsisakyti jų tikrinti. Iš techninės specifikacijos 12 punkto, kuriame aptarta darbų atlikimo tvarka, matyti, kad inžineriniai tyrinėjimai turėjo būti atlikti pirmiausiai. Nesant projekto tiriamosios dalies negalima parengti tinkamų pirminių sprendinių ar pateikti dėl jų pastabas. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė teikė projektinius sprendinius ne 2, bet 3 kartus, o techninėje specifikacijoje atsakovei buvo nustatytas 5 darbo dienų terminas atlikti pirminę ir pakartotinę (antrą) peržiūrą. Ieškovės pateiktas vien tik lingvistinis šios sąlygos aiškinimas nepaneigia teismo pozicijos. Teismas pagrįstai nurodė, kad tai, jog atsakovė formaliai pavėlavo parengti komisijos posėdžio protokolą, neturėjo įtakos delsimui patvirtinti projektą, nes projekto trūkumai buvo ištaisyti net ir nesant protokolo. Teismas, įvertinęs įvykių chronologiją, taip pat pagrįstai nustatė, kad vėlavimui patvirtinti projektus neturėjo įtakos atsakovės delsimas pateikti nekilnojamojo turto registro ir kadastro dokumentus.
13.2. Teismas pagrįstai atsisakė priimti teismo posėdžio metu naujai pateiktus įrodymus apie atsakovės delsimą patvirtinti projektuotoją, nes ši aplinkybė nebuvo nurodyta šalių procesiniuose dokumentuose ir atsakovė negalėjo į ją atsikirsti. Šių įrodymų nėra pagrindo priimti ir šiuo metu, kadangi šiuo atveju neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
13.3. Ieškovė nepagrįstai prašo netaikyti jai civilinės atsakomybės arba atleisti ją nuo civilinės atsakomybės. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovės atsakomybei priskirti delsimai užbaigti projektus atsirado dėl atsakovės kaltės, o į laikotarpius, kai atsakovė buvo kalta dėl vėlavimo patvirtinti projektus, buvo atsižvelgta skaičiuojant netesybas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad prievolė per nustatytą terminą atlikti projektavimo darbus buvo tinkamai įvykdyta. Vykdydama sutartį ieškovė nepateikė atsakovei pagrįstų įrodymų, pateisinančių jos vėlavimą, nors tokia galimybė buvo nustatyta sutartyje. Ieškovė itin formaliai skaičiuoja atsakovės atsakomybei priskirtus vėlavimo laikotarpius ir atsižvelgia tik į atsakovės pažeistus techninės specifikacijos terminus, ignoruodama savo, kaip verslininkės, pareigų nevykdymą, dėl kurio atsakovei atsirado neplanuota administracinė našta, apsunkinusi galimybę pateikti pastabas laiku.
13.4. Teismo išvada, kad delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne nuo projektavimo darbų kainos, o nuo visos atitinkamame kelio ruože turimų atlikti darbų vertės, atitinka aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus dėl analogiškų sutarčių. Priešingai nei nurodo ieškovė, sutartyje buvo nustatyta atsakomybė už tarpinių terminų pažeidimą.
13.5. Pritaikytos netesybos nėra neprotingai didelės atsižvelgiant į pažeidimo mastą. Sutartis buvo sudaryta dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros – valstybinės reikšmės kelių, kuriais nuolat vyksta eismas, todėl griežtas terminų laikymasis yra svarbus atsakovei. Ieškovė, prieš sudarydama sutartį, galėjo susipažinti su jos sąlygomis ir įvertinti galimybę atlikti darbus per nustatytus terminus. Ieškovė žymiai praleido terminą parengti projektus, o pritaikytos netesybos, lyginant jas su neužbaigtų objektų kaina, yra labai nedidelės.
13.6. Atsakovė teisėtai atliko įskaitymą, nes šalys turėjo abipusių teisių ir pareigų, jų reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai (piniginiai), galiojantys (pareikšti pagal galiojančia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus), vykdytini (šalys turėjo pareigą apmokėti sąskaitas ir sumokėti delspinigius) ir apibrėžti (sąskaitose nurodyta už atliktus darbus mokėtina suma, delspinigių taikymo terminas, delspinigių suma).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Atsakovė vykdė žvyrkelių, esančių Kauno, Tauragės, Klaipėdos ir Telšių apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo viešąjį pirkimą, kuris buvo suskirstytas į 3 dalis. Ieškovės pasiūlymas, pateiktas antrajai šio pirkimo daliai, buvo pripažintas pirkimo laimėtoju, todėl, atsižvelgdamos į pirkimo rezultatus, ieškovė ir atsakovė 2018 m. liepos 10 d. sudarė ginčo sutartį. Ieškovė sutartimi įsipareigojo atlikti šiuos darbus: pagal atsakovės pateiktas technines specifikacijas parengti valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 4516 Skaudvilė–Bijotai–Karyznos ruožo nuo 2,060 iki 5,744 km ir Nr. 3508 Viduklės g. st.–Plačiuva–Paupys ruožo nuo 2,063 iki 11,162 km kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove (sutarties 1.1 papunktis); pagal atliktas ekspertizes ir atsakovės patvirtintus projektus atlikti suplanuotus statybos darbus (sutarties 1.2 papunktis); atlikti projektų vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu (sutarties 1.3 papunktis); parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožų, kuriuose buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypų ir statinių kadastrinius matavimus, parengti ir atnaujinti Nekilnojamojo turto registre užregistruotų statinių, o esant pakitimams – ir žemės sklypų, kadastrinių duomenų bylas (pakeičiant kelio ruožų, kuriuose buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypų ir statinių kadastrinius duomenis), jas pateikti valstybės įmonei Registrų centrui išankstinei patikrai atlikti ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypų planų ar nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų (sutarties 1.4 papunktis); įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (sutarties 1.5 papunktis). Atsakovė savo ruožtu įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas sutartyje nurodytiems darbams ir su darbais susijusioms paslaugoms atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti ieškovei už atliktus darbus ir su darbais susijusias paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (sutarties 2 punktas).
16. Pagal sutarties 5 punktą, sutarties suma, nustatyta pirkimo metu, sudarė 4 432 674,07 Eur. Sutarties 5.1.1–5.1.4 ir 5.2.1–5.2.4 papunkčiuose yra detalizuojama, kokia nurodytos kainos dalis yra mokėtina už konkrečius pagal sutartį ieškovės turimus atlikti darbus ar paslaugas – sutartyje yra išskirta kiekvieno iš joje nurodytų kelio ruožų projektavimo darbų kaina, statybos darbų kaina, projekto vykdymo priežiūros kaina ir mokėtinas pridėtinės vertės mokestis. Tokiu pačiu principu sutartyje reglamentuotas ir jos įvykdymo terminas. Sutarties 8 punkte nustatytas bendras 13 mėnesių terminas visiems sutartyje nurodytiems darbams atlikti, o sutarties 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatyti tarpiniai terminai konkretiems darbams atlikti. Pagal aptariamas nuostatas, projektavimo darbus ieškovė turėjo atlikti per 5 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos, kitus sutarties 1.2–1.4 papunkčiuose nurodytus darbus – per 8 mėnesius nuo projektavimo darbų pabaigos. Sutarties 9 punkte nustatyta, kad jos 1.5 papunktyje nurodytas su darbais susijusias paslaugas ieškovė įsipareigojo atlikti per papildomą 2 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo darbų pabaigos.
17. Iš šalių pateiktų duomenų matyti, kad sutartis įsigaliojo 2018 m. liepos 18 d., todėl, vadovaujantis sutarties 8.1 papunkčiu, techniniai darbo projektai turėjo būti parengti ir suderinti iki 2018 m. gruodžio 18 d. Tačiau ieškovė neįvykdė šio įsipareigojimo per sutartyje nustatytą terminą. Ieškovės parengti kelio Nr. 4516 Skaudvilė–Bijotai–Karyznos ruožo nuo 2,060 iki 5,744 km ir kelio Nr. 3508 Viduklės g. st.–Plačiuva–Paupys ruožo nuo 2,063 iki 11,162 km techniniai darbo projektai buvo patvirtinti tik 2019 m. balandžio 19 d., 122 dienomis vėliau, nei buvo nurodyta sutartyje. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė parengė projektus praleidusi sutartyje nustatytą terminą, 2019 m. birželio 4 d. raštu informavo ieškovę, kad, vadovaudamasi sutarties 60 punktu, pritaikė jai delspinigius. Įvertinusi termino praleidimo priežastis, atsakovė laikė, kad ieškovė yra atsakinga už tai, jog terminas parengti kelio Nr. 4516 techninį darbo projektą buvo praleistas 72 dienas, kelio Nr. 3508 – 75 dienas. Už vėlavimą parengti kelio Nr. 4516 techninį darbo projektą atsakovė apskaičiavo ieškovei 21 598,44 Eur delspinigių, o už vėlavimą parengti kelio Nr. 3508 techninį darbo projektą – 59 927,38 Eur delspinigių. Atlikdama mokėjimą pagal ieškovės 2019 m. gegužės 28 d. išrašytą sąskaitą atsakovė sumažino mokėtiną sumą, atimdama iš jos įskaitytų delspinigių sumą.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė pagrįstai taikė ieškovei netesybas, tinkamai jas apskaičiavo ir teisėtai įskaitė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netenkino ieškovės reikalavimų pripažinti įskaitymą neteisėtu ir priteisti ieškovei įskaitytą pinigų sumą, konstatavęs, kad, ieškovei praleidus sutartyje nustatytą terminą projektavimo darbams atlikti, atsakovė turėjo pagrindą taikyti jai netesybas ir tinkamai, vadovaudamasi sutarties nuostatomis ir atsižvelgdama į laikotarpius, kai prievolė buvo pažeista dėl pačios atsakovės kaltės, jas apskaičiavo. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, apeliaciniame skunde kelia klausimus: 1) ar pagal sutarties sąlygas atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei netesybas jai praleidus tik tarpinį terminą projektavimo darbams atlikti, bet kitus darbus užbaigus laiku; 2) ar atsakovė tinkamai apskaičiavo netesybas, t. y. pagrįstai skaičiavo jas nuo visų turimų remontuoti kelių ruožų kainų, o ne nuo projektavimo darbų vertės, ir tinkamai nustatė laikotarpius, už kurių praleidimą yra atsakinga pati atsakovė; 3) ar atsakovė neturėjo pagrindo netaikyti ieškovei civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti; 4) ar egzistavo visos įstatyme nustatytos sąlygos įskaitymui atlikti. Šios aplinkybės sudaro apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyką.
Dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo ieškovei praleidus sutartyje nustatytą terminą projektavimo darbams atlikti
19. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo sutartyje apibrėžtos prievolės kreditoriui arba įvykdo ją netinkamai, skolininkui kyla pareiga sumokėti įstatyme arba sutartyje nustatytas netesybas (CK 6.71 straipsnis). Šalių teisė iš anksto sutartyje susitarti dėl netesybų yra skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis, jeigu sutartis nėra įvykdoma ar yra netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).
20. Civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), todėl šalys yra laisvos tiek savo nuožiūra sudaryti sutartis ir nustatyti jose tarpusavio teises ir pareigas, tiek ir susitarti dėl atsakomybės už sutarčių pažeidimą taikymo atvejų ir tvarkos. Šalių diskrecijos teisę susitarti dėl tarpusavio teisių ir įsipareigojimų riboja tik reikalavimas laikytis imperatyvių teisės aktų nuostatų, taip pat nepažeisti bendrųjų teisės principų, geros moralės ir viešosios tvarkos. Todėl šalys, tiek, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pirmiau minėtiems principams, gali susitarti, dėl kokių jų sudarytoje sutartyje nurodytų prievolių pažeidimų (pavyzdžiui, galutinio prievolės įvykdymo termino praleidimo ar tarpinių, konkretiems sutartyje nurodytiems darbams atlikti nustatyto termino nesilaikymo ir pan.) bus taikomos netesybos, kokia bus jų skaičiavimo tvarka ir kt. Šalims laisva valia sudarius sutartį, jos sąlygos, įskaitant ir įsipareigojimus sumokėti savo kontrahentui atitinkamas netesybas sutarties pažeidimo atveju, tampa joms privalomomis ir turi būti vykdomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
21. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos sutartį, jos 60 punkte nustatė, kad rangovė (ieškovė), neužbaigusi darbų sutartyje nurodytu laiku, nesilaikiusi darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike nustatytų terminų darbams atlikti, taip pat susiklosčius sutarties 27 punkte nurodytai situacijai (kai pasibaigia leidimas riboti eismą, jis yra atšaukiamas ar panaikinamas ir rangovė neturi teisės pradėti ar tęsti pradėtų statybos darbų bei privalo perduoti statybvietę užsakovei) įsipareigoja sumokėti užsakovei (atsakovei) sutartyje nustatytus delspinigius. Taigi, šalys aiškiai susitarė, kad civilinė atsakomybė pagal šią nuostatą rangovei galėtų būti taikoma 3 atskirais atvejais: pirma, jeigu rangovė neužbaigs visų darbų sutartyje nustatytu laiku, t. y. pažeis galutinį sutarties įvykdymo terminą; antra, jeigu ji nesilaikys darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike nustatytų terminų darbams atlikti, t. y. praleis šalių nustatytus tarpinius terminus konkretiems darbams atlikti; trečia, sutarties 27 punkte nurodytu atveju. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, vykdydama sutartį, praleido joje nustatytą terminą projektavimo darbams atlikti. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė antra sutarties 60 punkte nurodyta situacija, su kurios atsiradimu šalys siejo rangovės pareigą mokėti užsakovei delspinigius ir atsakovė pagrįstai taikė ieškovei šioje nuostatoje nurodytas netesybas.
22. Ieškovės argumentai, kad netesybos galėtų būti skaičiuojamos tik praleidus galutinį sutartyje nustatytą 13 mėnesių terminą visiems darbams atlikti yra nepagrįsti. Tokia ieškovės pozicija neatitinka sutarties 60 punkte aiškiai išdėstytos šalių valios dėl netesybų taikymo praleidus darbų grafike reglamentuotus tarpinius terminus, taip pat iš esmės padaro bereikšmėmis sutarties sąlygas, nustatančias terminus konkretiems sutartyje nurodytiems darbams atlikti ir apsunkina atsakovei galimybę kontroliuoti, kad ieškovė laikytųsi jai nustatytų tarpinių terminų. Šalims sutarties 60 punkte aiškiai apibrėžus atvejus, kai yra taikomos šioje nuostatoje nurodytos netesybos, teisėjų kolegija neturi pagrindo šios nuostatos aiškinti kitaip.
23. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė šiuo atveju pagrįstai skaičiavo ieškovei delspinigius jai pažeidus tarpinius sutartyje nustatytus terminus projektavimo darbams atlikti. Tačiau, kaip minėta pirmiau, šioje byloje kilo ginčas ir dėl ieškovei pritaikytų netesybų skaičiavimo tvarkos. Siekiant įvertinti, ar atsakovė tinkamai apskaičiavo įskaitytiną ieškovės mokėtinų delspinigių sumą, šiuo atveju, visų pirma, yra aktualu nustatyti, nuo kokios sumos (visų atitinkamuose kelių ruožuose turimų atlikti darbų kainos ar pradelstų darbų vertės) atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei delspinigius, antra, įvertinti, už kokį laikotarpį, atsižvelgiant į pačios atsakovės vėlavimus atlikti jai priskirtas funkcijas, galėjo būti priskaičiuotos ir įskaitytos netesybos.
Dėl sumų, nuo kurių turi būti skaičiuojami delspinigiai
24. Byloje kilo ginčas dėl to, kaip pagal sutarties 60 punktą turėtų būti skaičiuojami ieškovės mokėtini delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas, pritaręs atsakovės pozicijai, skundžiamame sprendime konstatavo, kad šalys, sudarydamos sutartį, aiškiai susitarė, jog delspinigiai už sutartyje nustatytų terminų, įskaitant ir tarpinius terminus, nustatytus konkretiems darbams atlikti, praleidimą bus skaičiuojami nuo neužbaigto objekto kainos, t. y. nuo atitinkamame neužbaigtame kelio ruože turimų atlikti visų darbų ir paslaugų kainos. Ieškovė nurodo, kad pagal sutarties nuostatas atsakovė galėjo skaičiuoti jai delspinigius tik nuo pradelstų atlikti projektavimo darbų kainos. Grįsdama savo poziciją dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, ieškovė remiasi aplinkybe, kad šalys sudarė mišraus pobūdžio sutartį, atitinkančią tiek rangos, tiek ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių požymius, kurios objektą sudaro atskiri darbai ir paslaugos, galintys sudaryti savarankiškos sutarties objektą. Ieškovės įsitikinimu, tai, kad šiuo atveju jos, kaip rangovės, prievolės, yra dalios, sudaro pagrindą vertinti, jog ir civilinė atsakomybė už tam tikros prievolės dalies pažeidimą taip pat yra daloma ir taikytina tik dėl pažeistos prievolės dalies. Taigi, šioje byloje yra keliamas klausimas dėl sutarties 60 punkto, nustatančio delspinigių skaičiavimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
25. Bendrieji sutarčių aiškinimo principai yra išdėstyti CK 6.193 straipsnyje. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo yra nurodyta, kad aiškinant sutartį būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), nes sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2009). Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas turi būti teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Tokiu atveju yra atliekama sisteminė lingvistinė sutarties sąlygų analizė, o sutarties sąlygos yra aiškinamos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad viešojo pirkimo sutartys, lyginant jas su kitomis civilinėmis sutartimis, pasižymi tam tikrais ypatumais, tačiau tokios sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika. Kartu tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti išdėstytos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018); bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės viešojo pirkimo sutartims taikomos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).
28. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties 60 punkte yra nustatyta, kad rangovė (ieškovė), nesilaikiusi darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike nustatytų terminų darbams atlikti, įsipareigoja mokėti užsakovei (atsakovei) 0,03 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Aptariamoje nuostatoje nurodyta, kad ieškovės mokėtini delspinigiai yra skaičiuojami nuo „kiekvieno neužbaigto objekto kainos“. Vis dėlto sutartyje nėra konkrečiai apibrėžta, kas šios nuostatos prasme turėtų būti laikoma objektu, nuo kurio vertės skaičiuojami delspinigiai. Būtent dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas ir sutarties šalys šią sąvoką aiškina skirtingai: ieškovė nurodo, kad pagal sutarties 60 punktą, objektas – tai atskiri ieškovės pagal sutartį turimi atlikti darbai, o atsakovė ir jos pozicijai pritaręs pirmosios instancijos teismas – kad tai remontuotinas kelio ruožas.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, vienareikšmiškos išvados, kas aptariamos sutarties nuostatos prasme buvo laikoma objektais, nuo kurių vertės turėtų būti skaičiuojami ieškovės mokėtini delspinigiai, negalima padaryti ir sistemiškai įvertinus šios sutarties sąlygas bei pirkimo dokumentų nuostatas. Viena vertus, sutarties turinys, jos atskiros sąlygos galėtų sudaryti prielaidas sutikti su ieškovės pozicija, kad objektais, nuo kurių yra skaičiuojami delspinigiai, šios sutarties prasme yra laikomi konkretūs ieškovės pagal sutartį turimi atlikti darbai. Tokias prielaidas suponuoja tai, kad sutarties 1 skyriuje, kuriame, kaip matyti iš jo pavadinimo, turėtų būti apibrėžtas jos objektas, yra išvardinti konkretūs ieškovės pagal sutartį turimi atlikti darbai ir paslaugos (sutarties 1.1–1.5 papunkčiuose nurodyta, kad ieškovė, vykdydama sutartį, turi parengti ir suderinti techninius darbo projektus, įvykdyti suplanuotus statybos darbus, atlikti projektų vykdymo priežiūrą ir pan.). Kitose sutarties sąlygose, kaip minėta, yra nustatyti tarpiniai terminai, per kuriuos ieškovė turėjo atlikti sutartyje nurodytus darbus, taip pat yra atskirai apibrėžtos konkrečių ieškovės atliktinų darbų kainos, nuo kurių galėtų būti skaičiuojami delspinigiai ieškovei praleidus sutartyje nustatytus terminus konkretiems darbams atlikti (žr. plačiau apie sutarties sąlygas šios nutarties 15–16 punktus). Tokios sutarties nuostatos pirkime dalyvavusiems tiekėjams, įskaitant ir ieškovę, galėtų sudaryti pagrindą manyti, kad objektais sutarties 60 punkto prasme yra laikomi atskiri rangovės atliktini darbai. Kita vertus, įvertinus kitas sutarčių sąlygas ir pirkimo dokumentų nuostatas matyti, kad sąvoka „objektas“ sutartyse yra vartojama ir kitokia prasme.
30. Sutarties 16 punkte yra nustatyta, kad rangovė (ieškovė) privalo iki sutarties įsigaliojimo užpildyti darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką. Sutarties 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi būti aiškiai išskirti šie darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo. Tokia šių nuostatų formuluotė sudaro pagrindą manyti, kad, priešingai nei buvo nurodyta šios nutarties 29 punkte, sutartyse išvardinti konkretūs darbai ir paslaugos, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovė – tai darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo etapai, o ne šių sutarčių objektai. Iš sutarties 17 punkto formuluotės matyti, kad darbų grafike šie darbų etapai turi būti atskirai nurodyti kiekvienam objektui. Aptariamos nuostatos turinys suponuoja išvadą, kad sutarties prasme objektais yra įvardijami ir ieškovės turimi remontuoti kelio ruožai.
31. Prielaidą, kad pagal sutartis objektais buvo įvardijami remontuotini kelių ruožai galėtų patvirtinti pirkimo metu pateikto sutarties projekto, su kuriuo viešai galima susipažinti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nuostatos. Pavyzdžiui, iš sutarties projekto 5 punkto, kuriame turėtų būti nurodyta bendra sutarties kaina ir jos sudėtinės dalys, matyti, kad šio punkto 5.1 ir 5.2 papunkčiuose turėjo būti įrašyti objektų pavadinimai, o šias nuostatas detalizuojančiuose sutarties projekto 5.1.1–5.1.4, 5.2.1–5.2.4 papunkčiuose – kiekvieno iš objektų projektavimo darbų kaina, statybos darbų kaina, projekto vykdymo priežiūros kaina ir mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma. Kaip minėta, sudarydama sutartį, ieškovė įsipareigojo suremontuoti 2 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus, t. y. kelio Nr. 4516 Skaudvilė–Bijotai–Karyznos ruožą nuo 2,060 iki 5,744 km ir kelio Nr. 3508 Viduklės g. st.–Plačiuva–Paupys ruožą nuo 2,063 iki 11,162 km. Šios sutarties 5.1 ir 5.2 papunkčiuose, kuriuose pagal sutarties projektą turėjo būti įvardinti objektų pavadinimai, yra nurodyti minėtų 2 pagal sutartį ketinamų remontuoti kelio ruožų pavadinimai, o 5.1.1–5.1.4 ir 5.2.1–5.2.4 papunkčiuose įrašytos atskirų pagal šią sutartį turimų atlikti darbų ir paslaugų kainos dėl kiekvieno remontuotino kelio ruožo. Taigi, kartu vertinant viešojo pirkimo metu pateikto sutarties projekto ir sutarties sąlygas, būtų galima manyti, kad objektais sutarties prasme galėtų būti laikomi ne tik atskiri pagal sutartį turimi atlikti darbai, kaip buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, bet ir atskiri kelių ruožai, kuriuos įsipareigojo suremontuoti ieškovė.
32. Sąvoka „objektas“ yra vartojama ir kitose sutarties nuostatose. Pavyzdžiui, sutarties 34 punkte nustatyta, kad per visą statybos darbų vykdymo laikotarpį rangovė garantuoja objekte darbo ir priešgaisrinę saugą ir aplinkos ekologinę apsaugą; sutarties 39 punkte nustatyta, kad rangovė įsipareigoja per protingą terminą raštu kreiptis į statinio statybos techninį prižiūrėtoją dėl galutinio objekto apžiūros akto gavimo ir pranešti atsakovei apie darbų užbaigimą, prašydama organizuoti jų priėmimą; sutarties 73 punkte nustatyta, kad rangovė atsako už objekto sugriuvimą arba defektus, jeigu defektai atsirado per sutartyje nustatytus terminus ir rangovė neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo ir pan.; o sutarties 99 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovė nenumatė sudarydama sutartį, bet turėjo ir galėjo numatyti pagal užsakovės pateiktą techninę specifikaciją, objekto vizualinę apžiūrą, pirkimo ir kitus dokumentus, projektinę dokumentaciją, taip pat kitą viešai prieinamą informaciją, ir jie yra būtini šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovė atlieka savo sąskaita. Įvertinus šių sąlygų turinį, galima daryti išvadą, kad sąvoka „objektas“ jose yra vartojama arba apibūdinant ieškovės pagal sutartį turimus suremontuoti kelių ruožus, arba apibrėžiant fizinę vietą, kurioje yra atliekami darbai.
33. Apibendrindama pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutarties sąlygos dėl netesybų skaičiavimo ieškovei praleidus terminą įvykdyti sutartyje nustatytus darbus nėra vienareikšmiškai aiškios. Sutartyje nėra atskleistas ir apibrėžtas jos 60 punkte vartojamos sąvokos „objektas“, nuo kurio vertės turėtų būti skaičiuojami ieškovės mokėtini delspinigiai, turinys, bet to, ši sąvoka skirtingose sutarties nuostatose, atsižvelgiant į skirtingą kontekstą, yra vartojama suteikiant jai nevienodą reikšmę.
34. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad perkančiajai organizacijai yra nustatyta pareiga parengti tikslius, aiškius, nedviprasmiškus pirkimo dokumentus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015), todėl būtent jai, o ne tiekėjai tenka ir neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tokio vertinimo nekeičia tai, jog tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai neįvykdė savo pareigos parengti tikslius ir aiškius pirkimo dokumentus, kurių sąlygos kitiems asmenims nekeltų abejonių dėl jų tikrojo turinio ir prasmės, būtent jai turėtų tekti neaiškių sutarties sąlygų neigiamų padarinių rizika. Ieškovė neturėtų patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad sutarties nuostata, reglamentuojanti netesybų skaičiavimo tvarką, buvo suformuotai neaiškiai ir dviprasmiškai. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad delspinigiai pagal sutartį turėtų būti skaičiuojami nuo visos neužbaigtuose kelių ruožuose turimų atlikti darbų kainos, o ne nuo pradelstų atlikti projektavimo darbų vertės.
36. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytas sutarties sąlygų aiškinimas atitinka ir išaiškinimus, pateiktus naujausioje kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, aiškindamas analogiško turinio atsakovės parengtą sutartį, konstatavo, kad šioje viešojo pirkimo sutartyje sąvoka „objektas“ yra vartojama nevienareikšmiškai, įvairiuose kontekstuose ir skirtingais tikslais, o viešojo pirkimo sutarties sąlygos, nustatančios netesybų skaičiavimo tvarką, turinys stokoja aiškumo tiek, kad galėtų būti išaiškintas išimtinai rangovės nenaudai. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad sutartis turėtų būti aiškinama pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šį kriterijų, kasacinio teismo vertinimu, atitinka netesybų (delspinigių) skaičiavimas ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, nes toks aiškinimas labiausiai atitinka sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir netesybų, kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą, prigimtį.
37. Nors, įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pritarti ieškovės pozicijai, kad atsakovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius nuo visos sutarties kainos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė šiuo atveju nepagrįstai kaip priežastį skaičiuoti delspinigius nuo projektavimo darbų kainos nurodė aplinkybę, kad sutartis yra mišri. Pirmiau minėtoje kasacinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartyje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad sutarties kvalifikavimas kaip mišrios ar apimančios atskiras (savarankiškas) rangovės prievoles per se (savaime) neeliminuoja galimybės, esant tam tikroms sąlygoms, tiekėjai taikyti civilinę atsakomybę nuo visos sutarties kainos, o ne tik nuo atitinkamos prievolės vertės. Kasacinis teismas minėtoje 2021 m. sausio 18 d. nutartyje nurodė, kad šalys iš principo gali susitarti taikyti rangovei atsakomybę tiek jai pavėlavus laiku atlikti vieną ar kelis darbų etapus, tiek praleidus galutinį (bendrą) sutarties terminą tiek (ne)mišrios, tiek (ne)dalios sutarties atveju, nes perkančiajai organizacijai gali būti svarbu, kad atskiri darbai būtų įvykdyti laiku. Tai reiškia, kad ieškovės argumentai dėl sutarties kvalifikavimo mišria šiuo atveju nėra reikšmingi sprendžiant dėl delspinigių pagal sutartį skaičiavimo tvarkos. Net ir sudariusios mišraus pobūdžio sutartį, šalys yra laisvos susitarti, kad delspinigiai rangovui, praleidusiam terminą atlikti konkrečius darbus, bus skaičiuojami nuo visos sutarties vertės, taigi, ir nuo tų darbų, kurių įvykdymo terminas faktiškai nėra praleistas, kainos.
Dėl atsakovės atsakomybės už termino praleidimą ir ieškovės mokėtinos delspinigių sumos
38. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl šios priežasties, taikant sutartinę civilinę atsakomybę turi būti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, kuri taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmai. Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytą terminą, turi būti įvertinta, ar visas šis terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iš dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kiek ši sandorio šalis prisidėjo prie atlikto pažeidimo, ar dėl šių aplinkybių gali būti sumažintas skolininko atsakomybės mastas.
39. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šalių atsakomybė dėl sutarties pažeidimo yra mišri. Tačiau byloje kilo nesutarimų dėl to, kiek turėtų būti sutrumpintas delspinigių ieškovei skaičiavimo laikotarpis dėl atsakovės kaltės. Atsakovė, taikydama ieškovei delspinigius už vėlavimą parengti techninius darbo projektus, skaičiavo juos ne už visas pradelstas 122 dienas, tačiau šį terminą sutrumpino. 2019 m. birželio 4 d. rašte, kuriuo ieškovė buvo informuota apie jai pritaikytas netesybas, atsakovė nurodė, kad dėl vėlavimo parengti kelio Nr. 4516 techninį darbo projektą apskaičiavo ieškovei delspinigius už 72 dienas, taigi, atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl 50 dienų (122 – 72) vėlavimo patvirtinti šį projektą, savo ruožtu delspinigius dėl vėlavimo parengti kelio Nr. 3508 techninį darbo projektą ji apskaičiavo už 75 dienas, prisiimdama sau atsakomybę dėl 47 dienų (122 – 75) vėlavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie laikotarpius, kai atsakovė laiku neatliko jos kompetencijai priskirtų funkcijų, tokiai atsakovės pozicijai iš esmės pritarė ir neperskaičiavo atsakovės pradelstų dienų skaičiaus.
40. Ieškovė nesutinka su teismo nustatytu laikotarpiu, kai prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas dėl atsakovės delsimo atlikti jai priskirtas funkcijas ir nurodo, kad atsakovės atsakomybės mastas yra žymiai didesnis. Grįsdama savo poziciją, apeliaciniame skunde ieškovė pateikė konkrečius duomenis (nurodė konkrečias atsakovės turėtas atlikti pareigas, nustatytus terminus joms atlikti, taip pat laikotarpius, kai jos buvo faktiškai atliktos, ir atsakovės pavėluotų dienų skaičių), kurie, jos vertinimu, patvirtina, kad dėl atsakovės kaltės terminas parengti kelio Nr. 4516 techninį darbo projektą buvo praleistas 102 dienomis, kelio Nr. 3508 – 97 dienomis. Todėl nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar atsakovė ir jos pozicijai pritaręs pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo laikotarpius, kai atsakovė, o ne ieškovė buvo kalta dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, yra aktualu įvertinti, ar ieškovės nurodytais atvejais atsakovė tinkamai laikėsi jai nustatytų terminų ir ar toks atsakovės galimas uždelsimas atlikti jos kompetencijai priskirtas pareigas sukliudė ieškovei laiku užbaigti projektus.
41. Apeliaciniame skunde ieškovė, visų pirma, nurodo, kad atsakovė praleido jai nustatytą terminą patikrinti ieškovės pateiktus projektų pirminius sprendinius. Pirkimo techninės specifikacijos 13 punkte nustatyta, kad rangovės projektavimo darbų pradžioje parengtus projektų pirminius sprendinius atsakovės paskirtas projekto koordinatorius peržiūri ir, esant reikalui, pateikia pastabas per ne ilgesnį nei 5 darbo dienų terminą po rangovės kreipimosi į užsakovę. Projekto koordinatoriui pateikus pastabas, pirminiai sprendiniai pataisomi per 5 darbo dienas ir pakartotinai teikiami peržiūrai. Gavus projekto koordinatoriaus pritarimą pirminiams pasiūlymams (žyma „Peržiūrėta“), parengiamas projektas, kuris pateikiamas komisijai. Taigi, atsakovė turėjo pareigą patikrinti pirminius sprendinius per 5 darbo dienų laikotarpį.
42.2. antrą kartą ieškovė pateikė projektų pirminius sprendinius 2018 m. gruodžio 21 d., todėl atsakovė turėjo pateikti dėl jų pastabas iki 2019 m. sausio 3 d. Pastabas dėl kelio Nr. 3508 pirminių sprendinių atsakovė pateikė ieškovei 2019 m. sausio 18 d., dėl kelio Nr. 4516 – 2019 m. sausio 30 d. Taigi, atsakovė 15 dienų praleido terminą pateikti pastabas dėl kelio Nr. 3508 pirminių sprendinių ir 27 dienas pateikti pastabas dėl kelio Nr. 4516 pirminių sprendinių;
42.3. trečią kartą kelio Nr. 3508 techninio darbo projekto pirminius sprendinius ieškovė pateikė atsakovei 2019 m. sausio 23 d., kelio Nr. 4516 – 2019 m. vasario 5 d., todėl pastabas dėl kelio Nr. 3508 projekto pirminių sprendinių atsakovė turėjo pateikti iki 2019 m. sausio 30 d., dėl kelio Nr. 4516 pirminių sprendinių – iki 2019 m. vasario 12 d. Faktiškai atsakovė pateikė pastabas dėl kelio Nr. 3508 projekto pirminių sprendinių 2019 m. vasario 28 d., dėl kelio Nr. 4516 – 2019 m. kovo 6 d. Vadinasi, atsakovė pateikė pastabas dėl projektų pirminių sprendinių praleidusi jai nustatytus terminus. Jos vėlavimas pateikti pastabas dėl kelio Nr. 3508 pirminių sprendinių sudarė 29 dienas, dėl kelio Nr. 4516 – 22 dienas.
43. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, tikrindama ieškovės parengtus techninių darbo projektų pirminius sprendinius, 3 kartus pavėlavo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Dėl šios priežasties kelio Nr. 3508 projekto derinimo terminas pailgėjo 48 dienomis (4 + 15 + 29), o kelio Nr. 4516 – 53 dienomis (4 + 27 + 22). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės atsakomybei dėl pirmiau aptartų pažeidimų tikrinant kelio Nr. 3508 pirminius sprendinius priskirtinas 44 dienų terminas, o tikrinant kelio Nr. 4516 pirminius sprendinius – 49 dienų terminas. Teismas vertino, kad pagal techninės specifikacijos 13 punktą, atsakovei buvo nustatytas terminas tik pirmajai ir pakartotinei, taigi, antrajai pirminių sprendinių patikrai atlikti, savo ruožtu atsakovė teikė ieškovei sprendinius 3 kartus, todėl, teismo vertinimu, jai neturėtų kilti atsakomybė dėl visų pirmiau nustatytų terminų suderinti projektų sprendinius pažeidimų. Ieškovė, nesutikdama su tokiais teismo argumentais, nurodo, kad ji turėjo teikti atsakovei pirminius sprendinius 3 kartus, nes, ieškovei pirmą kartą pateikus pirminius sprendinius atsakovei, pastaroji nepagrįstai atsisakė juos tikrinti remdamasi aplinkybe, jog jai nebuvo pateikta projektų tiriamoji dalis (žr. šios nutarties 42.1 papunktį). Ieškovė taip pat teigia, kad teismas netinkamai aiškino techninės specifikacijos nuostatas, konstatuodamas, jog terminas atlikti pirminių sprendinių patikrą taikytinas tik pateikus pirminius sprendinius pirmą ir antrą kartus.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės išdėstytus argumentus, sutinka su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog techninėje specifikacijoje nustatytas 5 darbo dienų terminas projekto pirminiams sprendiniams patikrinti neturėjo būti taikomas trečią kartą pateikus atsakovės paskirtai koordinatorei tikrinti projekto sprendinius. Techninės specifikacijos 13 punkte nėra aiškiai įvardinta, kad jame nustatytas terminas taikomas tik pirmai ir antrai peržiūrai, taip pat jame nėra nurodyta, kad vėliau, trečią ir kitus kartus pateikus pirminius sprendinius, projekto koordinatorius gali juos tikrinti neribotą laiką, neatsižvelgdamas į techninėje specifikacijoje nustatytus terminus. Įvertinus aptariamos nuostatos turinį, darytina išvada, kad joje yra nustatytas bendras terminas, taikomas atliekant visas pirminių sprendinių patikras (tiek pirmą, tiek ir visas pakartotines). Priešingas šios nuostatos aiškinimas nėra pagrįstas jokiais logiškais argumentais ir galėtų nepagrįstai apsunkinti rangovės padėtį, pavyzdžiui, kai užsakovės paskirtas koordinatorius, tikrindamas projektinius sprendinius, nepateikia visų pastabų ir dėl šios priežasties iškyla poreikis teikti pakartotinai peržiūrėti pirminius sprendinius arba kai užsakovė nepagrįstai ilgai delsia patikrinti trečią kartą pateiktus pirminius sprendinius ir rangovė negali atlikti tolesnių techninėje specifikacijoje nurodytų veiksmų dėl atsakovės delsimo. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė, priėmusi trečią kartą pateiktus projektinius sprendinius ir juos patikrinusi, tokiu būdu iš esmės patvirtino, kad pirminiai projekto sprendiniai pagal techninės specifikacijos nuostatas, esant poreikiui, gali būti teikiami peržiūrėti daugiau nei 2 kartus.
45. Antra vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neturėjo pagrindo atsisakyti vertinti jos pirmą kartą pateiktus techninių darbo projektų pirminius sprendinius dėl to, jog ieškovė nepateikė jai projektų tiriamosios dalies. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. elektroniniame laiške atsisakydama tikrinti ieškovės pateiktus projektų pirminius sprendinius, būtinybę kartu su šiais sprendiniais pateikti projekto tiriamąją dalį patvirtina techninės specifikacijos 12 punktas, kuriame yra nuosekliai išdėstyta darbų atlikimo tvarka, nurodant, kad rangovė, prieš rengdama projekto pirminius sprendinius ar atlikdama kitus darbus, visų pirma, turi atlikti statybinius inžinerinius geodezinius ir geologinius, ekonominius ir kitus tyrinėjimus. Atsakovė taip pat teisingai nurodė, kad reikalavimas atlikti tyrinėjimus ir vadovautis jais rengiant projektą yra nustatytas teisės aktų nuostatose, iš kurių turinio matyti, jog projektas turi būti rengiamas vadovaujantis statinio statybinių tyrimų dokumentais ir jog tokie dokumentai (tyrimų ataskaitos) yra privalomuoju projekto dokumentu (žr., pvz., Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1053, 45 punktą).
46. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė negalėjo taikyti pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų, kuriose išdėstyti reikalavimai, keliami rengiant projektus, nes ieškovė rengė ne techninį darbo projektą, o tik jo pirminius sprendinius. Iš techninės specifikacijos 13 punkto matyti, kad suderinusi su atsakove pirminius sprendinius, ieškovė jų pagrindu privalo parengti techninį darbo projektą. Taigi, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, pirminių sprendinių rengimo ir derinimo procesas – tai iš esmės vienas iš techninio darbo projekto rengimo etapų. Ieškovei nepateikus atsakovei kartu su pirminiais sprendiniais tiriamosios projekto dalies, atsakovė negalėtų tinkamai patikrinti, ar pirminiai sprendiniai, kurių pagrindu ateityje bus rengiamas projektas, atitinka tyrinėjimų metu nustatytas aplinkybes, todėl vėliau ieškovė pirminių sprendinių pagrindu negalėtų parengti kokybiško technini darbo projekto. Vis dėlto tai, kad atsakovė pagrįstai atsisakė tikrinti pirmą kartą ieškovės pateiktus pirminius sprendinius, nepateisina to, jog ji tokį atsisakymą pateikė praleidusi techninėje specifikacijoje nustatytą terminą pastaboms dėl pirminių sprendinių pateikti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kad ji 3 kartus pavėlavo patikrinti ieškovės pateiktus techninių darbo projektų pirminius sprendinius.
47. Grįsdama savo poziciją, kad terminas projektams parengti iš dalies buvo praleistas dėl atsakovės kaltės, ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, jog ji 7 dienas praleido terminą parengti komisijos posėdžio, kuriame buvo vertinami ieškovės parengti projektai ir jiems nebuvo pritarta, protokolus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė praleido nustatytą terminą šiems dokumentams parengti. Iš byloje pateiktų atsakovės 2019 m. kovo 8 d. pranešimo apie planuojamus komisijos posėdžius ir 2019 m. kovo 22 d. komisijos posėdžių protokolų matyti, kad ieškovės nurodytas posėdis įvyko 2019 m. kovo 12 d. Pagal techninės specifikacijos 13 punktą, posėdžio protokolas turi būti perengtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įvykusio komisijos posėdžio, taigi, šiuo atveju protokolai turėjo būti parengti iki 2019 m. kovo 15 d., tačiau jie buvo parengti 2019 m. kovo 22 d. Vis dėlto, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš protokolų turinio matyti, kad komisijos posėdyje dalyvavo ieškovės pasitelktos subrangovės trečiojo asmens UAB „Viaprojektas“ atstovai, kurie, posėdyje susipažinę su pateiktomis pastabomis, dar prieš gaudami komisijos posėdžio protokolus šias pastabas ištaisė. 2019 m. kovo 19 d. vykusiame komisijos posėdyje, anksčiu, nei buvo parengti pirmojo komisijos posėdžio protokolai, projektai buvo patvirtinti. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovės uždelsimas parengti komisijos posėdžio protokolą neturėjo realios įtakos projektų parengimo terminui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į šias atsakovės faktiškai pradelstas dienas nustatydamas, už kokį laikotarpį ieškovei galėjo būti skaičiuojami delspinigiai. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos hipotetinės prielaidos, kad ji, laiku negavusi protokolo, galėjo neištaisyti visų nurodytų trūkumų, šios teismo išvados nepaneigia.
48. Dar viena aplinkybė, dėl kurios, ieškovės vertinimu, teismas turėjo pagrindą sutrumpinti terminą, už kurį skaičiavo jai delspinigius, tai aplinkybė, kad atsakovė 22 dienas nepagrįstai delsė pateikti ieškovei jai reikalingus nekilnojamojo turto dokumentus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė prašymą pateikti projektų rengimui reikalingus dokumentus (statinių kadastrinių matavimų bylas, jų teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre dokumentus, žemės sklypų registracijos Nekilnojamojo turto registre dokumentus ir kt.) parengė 2018 m. spalio 22 d. Kadangi terminas tokiems dokumentams pateikti techninėje specifikacijoje nebuvo apibrėžtas, ieškovė šiuo atveju taiko CK 6.53 straipsnio 2 dalį ir nurodo, kad atsakovė prašomus dokumentus turėjo pateikti per 7 dienas, t. y. iki 2018 m. spalio 29 d. Byloje yra pateiktas atsakovės parengtas priėmimo–perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad ieškovės prašyti dokumentai buvo pateikti 2018 m. lapkričio 20 d., praėjus 22 dienoms nuo ieškovės nurodyto termino dokumentams pateikti pabaigos. Šis laikotarpis, ieškovės vertinimu, neturėtų būti vertinamas kaip laikotarpis, už kurį jai kilo pareiga mokėti delspinigius. Teisėjų kolegija, nors ir nekvestionuoja aplinkybės, kad pagal techninės specifikacijos 9 punktą ieškovė turėjo teisę kreiptis į atsakovę su prašymu pateikti jai dokumentus, reikalingus projektavimo darbams atlikti, tačiau nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovės delsimas pateikti šiuos dokumentus nulėmė projektų rengimo termino praleidimą. Tokią ieškovės poziciją paneigia byloje esantys duomenys apie projektų pirminių sprendinių derinimo eigą.
49. Kaip minėta pirmiau, ieškovė dar 2018 m. lapkričio 12 d., anksčiau, nei jai buvo pateikti jos prašyti dokumentai, pateikė atsakovei peržiūrėti parengtus pirminius sprendinius. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad atsakovės delsimas pateikti ieškovės prašomus dokumentus nesukliudė ieškovei parengti projektų pirminius sprendinius ir negali būti vertinamas kaip aplinkybė, nulėmusi termino parengti pirminius sprendinius praleidimą. Tai, kad atsakovė delsė pateikti ieškovei pirmiau minėtus dokumentus, taip pat akivaizdžiai neturėjo įtakos tam, jog 2018 m. lapkričio 12 d. pateikti pirminiai sprendiniai buvo atmesti, nes atsakovė atsisakė tikrinti šį ieškovės pateiktų pirminių sprendinių variantą ne dėl jų turinio trūkumų, bet dėl to, kad ieškovė nepateikė atsakovei projekto tiriamosios dalies. Tuo tarpu antrą kartą teikdama tvirtinti pirminius projektų sprendinius ieškovė jau disponavo visais jai reikalingais dokumentais ir galėjo jais remtis. Todėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad atsakovės neveikimas galėjo turėti įtakos 2018 m. lapkričio 12 d. pateiktų pirminių sprendinių kokybei, atmestini, juo labiau kad pati ieškovė apeliaciniame skunde nepagrindė, kokių konkrečių veiksmų ji negalėjo atlikti negavusi jos nurodytų dokumentų ir kokie pirminių projektinių sprendinių trūkumai dėl to atsirado.
50. Be pirmiau aptartų aplinkybių, ieškovės vertinimu, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl termino techniniams darbo projektams parengti praleidimo, ieškovė apeliaciniame skunde papildomai rėmėsi ir aplinkybėmis, kad atsakovė vengė patvirtinti jos pasitelktą subrangovę trečiąjį asmenį UAB „Viaprojektas“ ir dėl to projektų rengimo stadija užsitęsė dar 18 dienų. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „Viaprojektas“ teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes, ir nepagrįstas atsisakė vertinti nurodyto delsimo įtaką projektų rengimo trukmei, todėl, jos vertinimu, šiuos dokumentus turėtų priimti ir įvertinti apeliacinės instancijos teismas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens teiktus įrodymus apie projektuotojos patvirtinimo aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismui neiškilo būtinybė priimti šiuos įrodymus (CPK 314 straipsnis).
51. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, t. y. per parengiamąjį posėdį ar teikdami paruošiamuosius dokumentus, dalyvaujantys byloje asmenys turi atskleisti visas reikšmingas aplinkybes, kuriomis jie ketina grįsti savo poziciją byloje, ir pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 226 straipsnis). CPK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Tokios nuostatos reiškia, kad šalys turi sąžiningai elgtis procese, nevilkinti proceso eigos, teikti aktualius bylai įrodymus nustatytu laiku, nekliudyti priešingai bylos šaliai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir susipažinti su ginčui reikšmingomis aplinkybėmis. Tinkamai savo procesinėmis teisėmis nesinaudojantys asmenys turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką, be kita ko, riziką, kad jų pavėluotai pateikti prašymai gali būti netenkinami, o įrodymai – nepriimti. Ieškovei ir trečiajam asmeniui, kurių interesams teisminiame procese atstovavo profesionalūs teisininkai, šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos.
52. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad dalyvaujantys byloje asmenys nei teikdami ieškinius ir atsiliepimus į juos, nei pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje metu (teikdami paruošiamuosius dokumentus) nesirėmė aplinkybėmis, jog atsakovė delsė patvirtinti projektuotoją ir dėl to projekto parengimo terminas užsitęsė. Trečiasis asmuo pateikė su tokiomis aplinkybėmis susijusius įrodymus tik teismo posėdyje, kuriame byla buvo nagrinėjama iš esmės. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šių įrodymų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes, juos priėmus, atsakovei turėtų būti suteiktas laikas pozicijai dėl naujai iškeltų klausimų, kuriais ieškovės reikalavimai nebuvo grindžiami pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, suformuoti ir gynybos argumentams parengti. Šiuo atveju nėra reikšmingos ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad naujai teikiamų dokumentų buvo itin nedaug ir jie buvo žinomi atsakovei. Nors atsakovė ir žinojo šių dokumentų turinį, ji negalėjo numatyti, kad ieškovė ar jos pozicijai pritariantis trečiasis asmuo remsis jais byloje ir jų pagrindu kels klausimus dėl atsakovės atsakomybės už termino praleidimą masto padidinimo, todėl ji neturėjo galimybės pasiruošti atsikirsti į tokius argumentus.
53. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju skaičiuojant ieškovės mokėtinus delspinigius dėl termino parengti remontuotino kelio Nr. 3508 ruožo techninį darbo projektą praleidimo iš bendro pradelstų dienų kiekio turėtų būti atimtos 48 dienos, o skaičiuojant delspinigius dėl termino parengti remontuotino kelio Nr. 4516 ruožo techninį darbo projektą praleidimo iš bendro pradelstų dienų kiekio turėtų būti atimtos 53 dienos, kai atsakovė laiku nepateikė ieškovei pastabų dėl pateiktų projektų pirminių sprendinių ir tokiu būdu nepagrįstai pratęsė galutinį projektų parengimo terminą. Taip pat skaičiuojant ieškovės mokėtinus delspinigius dėl vėlavimo parengti abu techninius darbo projektus iš bendro pradelstų dienų kiekio turėtų būti atimtos 2 dienos, kai atsakovė pradelsė patvirtinti projektus gavusi teigiamas ekspertizės išvadas, nes tokią aplinkybę nustatė pirmosios instancijos teismas (žr. šios nutarties 5 punktą) ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė nėra ginčijama. Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės, nors ir parodo, kad atsakovė praleido tam tikrus techninėje specifikacijoje nustatytus privalomus terminus ar nebuvo maksimaliai rūpestinga vykdydama sutartinius įsipareigojimus, neturėjo realios įtakos projekto rengimo trukmei ir nesudaro pagrindo sutrumpinti terminą, už kurį ieškovei pagrįstai gali būti skaičiuojami delspinigiai.
54. Tokiu būdu, įvertinus atsakovės atsakomybės dėl sutartyje nustatytų terminų praleidimo mastą, darytina išvada, kad dėl ieškovės kaltės kelio Nr. 3508 techninio darbo projekto parengimo terminas buvo praleistas 72 dienomis (122 – 48 – 2), o kelio Nr. 4516 techninio darbo projekto parengimo terminas buvo praleistas 67 dienomis (122 – 53 – 2). Atsižvelgiant į tai, kad pagal sutarties 5.1.1 papunktį, remontuotino kelio Nr. 4516 ruožo projektavimo darbų kaina be pridėtinės vertės mokesčio sudaro 18 420 Eur, pagal sutarties 60 punktą ieškovės mokėtina delspinigių suma sudaro 370,24 Eur (18 420 x 67 x 0,03 proc.). Sutarties 5.2.1 papunktyje nustatyta, kad remontuotino kelio Nr. 3508 ruožo projektavimo darbų kaina sudaro 45 495 Eur, todėl, ieškovei pavėlavus parengtį šio kelio ruožo techninį darbo projektą, jos mokėtina delspinigių suma sudaro 982,69 Eur (45 495 x 72 x 0,03 proc.). Šias sumas atsakovė turėjo pagrindą įskaityti kaip ieškovės mokėtinus delspinigius.
Dėl ieškovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės jai netaikymo, ieškovei priskaičiuotų delspinigių mažinimo
55. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas turėjo netaikyti jai civilinės atsakomybės arba atleisti ją nuo civilinės atsakomybės, kadangi, ieškovės vertinimu, prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas daugiausiai dėl atsakovės kaltės, o ieškovė, nors ir praleidusi terminą projektavimo darbams atlikti, kitus sutartyje aptartus darbus įvykdė laiku. Taip pat ieškovė nurodo, kad šiuo atveju yra pagrindas mažinti netesybas, nes jos yra neprotingai didelės, o atsakovė neįrodė patyrusi kokių nors nuostolių dėl termino parengti techninius darbo projektus praleidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti.
56. Kaip jau minėta šioje nutartyje, tai, kad ne tik skolininkas, bet ir kreditorius netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, gali sudaryti pagrindą sumažinti skolininko civilinę atsakomybę arba atleisti jį nuo civilinės atsakomybės taikymo. Tokia galimybė atsispindi tiek pirmiau minėtoje CK 6.259 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, tiek ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodyto CK 6.253 straipsnio 5 dalyje, skirtoje apibrėžti galimybę atleisti skolininką nuo civilinės atsakomybės arba netaikyti jam civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių jis pats yra kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, matyti, kad atsakovės atsakomybės dėl termino praleidimo mastas nebuvo toks reikšmingas, kad sudarytų pagrindą atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės arba jos netaikyti, nes ieškovė pati savo veiksmais reikšmingai prisidėjo prie to, kad terminas patvirtinti techninius darbo projektus būtų praleistas.
57. Iš byloje pateikto tinklinio darbų grafiko ir techninės specifikacijos 13 punkto matyti, kad pirminiai projektų sprendiniai turėjo būti pabaigti rengti ir pateikti derinti atsakovės paskirtam projektų koordinatoriui ne vėliau kaip po 8 savaičių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. Tuo tarpu ieškovė pateikė atsakovei patikrinti pirminius sprendinius tik 2018 m. lapkričio 12 d., 2 mėnesiais praleidusi nustatytą terminą, ir, kaip minėta pirmiau, kartu su teikiamais patikrinti dokumentais nepateikė projektų tiriamosios dalies, reikalingos siekiant įvertinti parengtų dokumentų kokybę. Pirminiai sprendiniai kartu su tiriamąja projektų dalimi atsakovei buvo pateikti tik 2018 m. gruodžio 21 d., daugiau nei 3 mėnesiais praleidus terminą. Net ir ieškovės 2018 m. spalio 22 d. prašymas atsakovei dėl dokumentų, reikalingų siekiant parengti projektus, pateikimo, buvo parengtas po to, kai pagal techninę specifikaciją ir šalių suderintą darbų grafiką ieškovė jau turėtų būti parengusi ir pateikusi atsakovei pirminius projektų sprendinius. Taigi, nors ieškovė nurodo, kad projektų parengimo terminas buvo praleistas dėl atsakovės kaltės, byloje esantys duomenys pagrindžia, kad jau pradinėje projektų rengimo stadijoje pati ieškovė nepaisė techninėje specifikacijoje ir darbų grafike aptartų terminų ir žymiai praleido jai nustatytus terminus.
58. Byloje esantys duomenys taip pat leidžia vertinti, kad termino parengti projektus praleidimui turėjo įtakos ir tai, jog ieškovės teikiami pirminiai sprendiniai buvo su trūkumais, dalies iš kurių ieškovė ar jos pasitelkta subrangovė, net ir gavusi atitinkamas atsakovės pastabas, neištaisė. Tokias aplinkybes, pavyzdžiui, patvirtina atsakovės 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 6 d. raštai, kuriose ji pateikė pastabas dėl ieškovės trečią kartą pateiktų pirminių sprendinių. Šiuose raštuose atsakovė ne kartą nurodė, kad ieškovė neatsižvelgė, neatsakė ar atsakė tik iš dalies į dalį atsakovės anksčiau pateiktų pastabų, taip pat juose nurodyta, kad kai kurie ieškovės pateikti atsakymai į anksčiau teiktas pastabas nėra priimami. Dalis nustatytų trūkumų, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nebuvo pakoreguota ir teikiant projektus vertinti komisijos posėdyje, kuriame projektams nebuvo pritarta ir jie buvo grąžinti ieškovei pataisyti.
59. Aptartos aplinkybės pagrindžia, kad pati ieškovė nesilaikė jai nustatytų terminų, vengė laiku ištaisyti kai kurias atsakovės pateiktas pastabas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog terminas parengti techninius darbo projektus buvo praleistas iš esmės dėl atsakovės veiksmų ir netaikyti ieškovei civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų sutarties šalių atsakomybė už sutartyje nustatyto termino projektams parengti praleidimą yra tinkamai įvertinta pritaikius ieškovei delspinigius už laikotarpį, kai termino praleidimas buvo nulemtas jos veiksmų (neveikimo) ir iš delspinigių skaičiavimo termino eliminavus laikotarpius, kai projekto rengimo procedūros buvo nepagrįstai stabdomos dėl atsakovės kaltės.
60. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės pozicija, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sumažinti ieškovei pritaikytas netesybas. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, kai jos yra neprotingai didelės arba kai prievolė yra iš dalies įvykdyta. Aptariamuose straipsniuose yra nustatyta ir netesybų mažinimo riba – teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK nustatyta žemutinė netesybų mažinimo riba nereiškia, jog netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009), nes teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-145/2012).
61. Nagrinėjamu atveju 370,24 Eur netesybos, apskaičiuotos ieškovei pavėlavus parengti kelio Nr. 4516 techninį darbo projektą, ir 982,69 Eur netesybos, apskaičiuotos jai pavėlavus parengti kelio Nr. 3508 techninį darbo projektą, nėra nepagrįstai didelės, todėl neturėtų būti papildomai mažinamos. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi bendrą sutarties kainą, kuri sudaro 4 432 674,07 Eur, sutarties 5.2.1 ir 5.2.2 papunkčiuose nustatytas projektavimo darbų kainas, kurios sudaro atitinkamai 18 420 Eur dėl kelio Nr. 4516 ir 45 495 Eur dėl kelio Nr. 3508, taip pat atsižvelgusi į tai, kad terminas parengti techninius darbo projektus dėl ieškovės kaltės buvo reikšmingai praleistas – pagal sutarties 8.1 papunktį, projektavimo darbai turėjo būti atlikti per 5 mėnesius, tačiau dėl ieškovės kaltės šis terminas rengiant atskirų kelio ruožtų projektus papildomai pailgėjo dar 72 ir 67 dienomis. Nurodytos netesybos yra apskaičiuotos vadovaujantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis ir atsižvelgiant į jų abiejų atsakomybę už termino praleidimą, yra adekvačios ieškovės atlikto pažeidimo mastui ir nesudaro pagrindo kreditorei nepagrįstai pasipelnyti skolininkės sąskaita.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, poreikio sumažinti priskaičiuotas netesybas, priešingai nei nurodo ieškovė, nesuponuoja ir tai, kad dalis laikotarpio, kai ieškovė vėlavo parengti techninius darbo projektus, pateko į sutartyje nustatytą terminą, kai statybos darbai negalėtų būti atliekami dėl technologinių priežasčių. Nors ieškovė pagrįstai nurodo, kad pagal sutarties 10 punktą statybos darbai yra stabdomi laikotarpiu nuo gruodžio 15 d. ir kitų metų kovo 15 d., šalys, sutartyje nustatydamos netesybų skaičiavimo tvarką, nenustatė, kad ši aplinkybė kokiu nors būdu turėtų daryti įtakos netesybų skaičiavimo terminui (nesusitarė, kad šiuo laikotarpiu yra stabdomas netesybų skaičiavimas ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad sutartyje nustatyta taisyklė dėl darbų sustabdymo pirmiau nurodytu laikotarpiu nėra absoliuti. Iš sutarties 12 punkto matyti, kad, esant tinkamoms oro sąlygoms, gavusi rašytinį statinio statybos techninio prižiūrėtojo suderinimą ir užsakovės sutikimą, rangovė galėtų vykdyti tam tikrus statybos darbus nurodytu laikotarpiu.
Dėl atsakovės (ne)pagrįstai atlikto įskaitymo
63. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Taigi, įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje nustatytos įskaitymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
64. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius, yra išskyręs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018).
65. Įvertinus ieškovės procesinių dokumentų turinį, matyti, kad ieškovė ginčija visų įskaitymo sąlygų egzistavimą, remdamasi 2 esminiais argumentais. Visų pirma, ieškovė nurodo, kad nei ji, nei atsakovė neturėjo viena kitai reikalavimų. Ieškovė nurodo, kad, atsakovei atliekant įskaitymą, nebuvo suėjęs ieškovės išrašytoje sąskaitoje nustatytas atsiskaitymo terminas ir atsakovė neturėjo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus su ieškove, tuo tarpu ieškovė neturėjo prievolės mokėti atsakovei netesybas, kadangi atsakovė skaičiavo jas nepagrįstai ir netinkamai. Antra, ieškovė nurodo, kad atsakovė nepaaiškino jai, kokiu būdu buvo apskaičiuotos netesybos. Tokie ieškovės argumentai yra pagrįsti tik iš dalies.
66. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė informavo ieškovę apie atliekamą įskaitymą 2019 m. birželio 4 d. raštu, kuriame ji taip pat pateikė duomenis apie pagal sutartį priskaičiuotas netesybas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atlikusi įskaitymą, atsakovė sumažino savo mokėtiną sumą pagal ieškovės 2019 m. gegužės 28 d. išrašytą sąskaitą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2019 m. liepos 27 d. Todėl ieškovė pagrįstai nurodo, kad, atsakovei atliekant įskaitymą, terminas, per kurį atsakovė turėjo įvykdyti savo prievolę ieškovei nebuvo pasibaigęs. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovė, ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovė tuo metu neturėjo prievolės ieškovei. Iš sutarties nuostatų (žr., pvz., 44, 47, 65 punktus) ir sąskaitoje pateiktos formuluotės dėl jos apmokėjimo termino matyti, kad sąskaitoje nurodytas terminas – 2019 m. liepos 27 d. – tai ne atsakovės mokėjimo prievolės atsiradimo terminas, bet terminas, iki kurio atsakovė turėjo įvykdyti savo prievolę ir atsiskaityti su ieškove pagal išrašytą sąskaitą, nes, priešingu atveju, atsakovei kiltų pareiga mokėti sutartyje nurodytas palūkanas. Pažymėtina, kad ieškinyje ir pati ieškovė, skaičiuodama atsakovei palūkanas už jos įskaitytą sumą, nurodo, jog atsakovė privalėjo sumokėti jos išrašytoje sąskaitoje nurodytą sumą iki 2019 m. liepos 27 d. (žr. ieškinio 8.1 papunktį). Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė, atlikdama įskaitymą, dar neturėjo prievolės ieškovės atžvilgiu, yra nepagrįsti.
67. Kita vertus, šiuo atveju yra pagrindas iš dalies sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė netinkamai nustatė savo įskaitytino reikalavimo sumą. Ieškovės mokėtini delspinigiai jai pavėlavus atlikti sutartyje nurodytus projektavimo darbus sudaro 1 352,93 Eur (370,24 + 982,69), o atsakovė, atlikdama priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, įskaitė 81 525,82 Eur (21 598,44 + 59 927,38). Tai reiškia, kad atsakovė nepagrįstai įskaitė 80 172,89 Eur (81 525,82 – 1 352,93), todėl ši suma turėtų būti priteista ieškovei.
68. Priešingai nei teigia ieškovė, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad 1 352,93 Eur suma, kurią atsakovė galėjo pagrįstai įskaityti, yra neapibrėžta. Ši suma yra apskaičiuota pagal sutarties sąlygas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės atsakomybės dėl prievolės pažeidimo mastą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei buvo žinomas tiek sutartyje nustatytas terminas projektavimo darbams atlikti, tiek tai, kiek dienų ji praleido šį terminą, tiek ir sutartyje nustatytas delspinigių dydis. Taigi, ieškovė žinojo visas esminės aplinkybes, apibrėžiančias jos prievolę atsakovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, 1 352,93 Eur suma buvo įskaityta teisėtai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
69. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad, ieškovei laiku neužbaigus projektavimo darbų, atsakovė turėjo pagrindą skaičiuoti jai delspinigius ir juos įskaityti. Tačiau teismas netinkamai nustatė sumą, nuo kurios pagal sutartį turėjo būti skaičiuojami delspinigiai ir iš dalies netinkamai įvertino atsakovės atsakomybės už vėlavimą užbaigti projektavimo darbus mastą. Dėl šios priežasties teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo teisę įskaityti visą jos nurodytą 81 525,82 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad atsakovė neteisėtai įskaitė 80 172,89 Eur delspinigių ir priteisiant šią sumą ieškovei.
70. Ieškinyje ieškovė suformulavo reikalavimą priteisti jai iš atsakovės sutartyje nurodytas palūkanas, mokėtinas atsakovei praleidus terminą atsiskaityti su ieškove. Pagal sutarties 65 punktą, užsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, turi sumokėti rangovei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Mokėjimų įstatymas) nustatyto dydžio palūkanas nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šiuo atveju ieškovės išrašyta sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2019 m. liepos 27 d., atsakovė nepagrįstai įskaitė ir laiku nesumokėjo ieškovei 80 172,89 Eur, todėl už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 28 d. iki 2020 m. balandžio 17 d, t. y. už 264 dienas, atsakovė turi sumokėti ieškovei 8 proc. palūkanas (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 punktas) nuo minėtos sumos. Atsakovės mokėtina palūkanų suma sudaro 4 639,05 Eur (80 172,89 x 8 proc. / 365 x 264). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 punktu, ieškovei nuo priteistos 84 811,94 Eur sumos (80 172,89 + 4 639,05) taip pat priteistinos 8 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
71. Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas perskirsto šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir paskirsto jų išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 1 518,65 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 3 939 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. ji sumokėjo 1 519 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2 420 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotas didžiausias už suteiktas teisines paslaugas mokėtinas sumas, yra susijusios su byla ir pagrįstos 2021 m. kovo 24 d. sąskaita bei 2021 m. kovo 25 d. mokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 86 243,50 Eur sumą (81 525,82 + 4 717,68), o šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei priteista 84 811,94 Eur arba 98 proc. jos prašytos priteisti sumos. Todėl proporcingai patenkintų ieškovės reikalavimų daliai atsakovė turi atlyginti ieškovei 1 488,28 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 3 860,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
72. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą priteisti jai 2 420 Eur atstovavimo išlaidų, kurias ieškovė grindė 2020 m. rugsėjo 8 d. sąskaita ir 2020 m. rugsėjo 9 d. šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Vis dėlto, iš ieškovės pateiktoje sąskaitoje nurodytų duomenų matyti, kad ši sąskaita buvo išrašyta už ieškovės atstovo paslaugas, suteiktas kitoje Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2-2670-653/2020, kurioje dalyvavo tos pačios šalys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, todėl jos nepriteisiamos iš atsakovės.
73. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Viaprojektas“ nagrinėjamoje byloje sutiko su ieškiniu, todėl, šia nutartimi iš dalies patenkinus ieškovės pareikštus reikalavimus, jis įgijo teisę, kad būtų atlygintos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo pateikė prašymą atlyginti jam 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas trečiasis asmuo grindė 2020 m. birželio 29 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. sąskaitomis bei 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d. sąskaitų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Trečiojo asmens išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla, realiai patirtos ir neviršija didžiausių teisės aktuose nustatytų sumų, priteistinų už trečiajam asmeniui suteiktas teisines paslaugas, todėl, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, trečiajam asmeniui proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteisiama 2 964,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovė valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija neteisėtai įskaitė 80 172,89 Eur, mokėtinų pagal 2018 m. liepos 10 d. sutartį Nr. S-454.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 80 172,89 Eur (aštuoniasdešimt tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 89 ct) skolos už atliktus darbus, 4 639,05 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 5 ct) palūkanų, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (84 811,94 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 488,28 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 28 ct) už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Viaprojektas“ (juridinio asmens kodas 300583292) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 2 964,50 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas 133729589) iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas 188710638) 3 860,22 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.