Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2020 m. rugpjūčio 14 d. gautas ieškovo G. V. ieškinys (po to, kai atsakovas M. D. pateikė prieštaravimus po teismo įsakymo priėmimo) atsakovui M. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Pateiktu ieškiniu ieškovas G. V. prašo priteisti jam iš atsakovo M. D. 1600 Eur skolos, 69,47 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 270 Eur už advokato paslaugas bei 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Teismo posėdžio metu ieškovas G. V. nurodė, kad skolos lapelį atsakovas surašė jo namuose. Tuo metu namie buvo jo motina. Pinigus atsakovas iš jo skolinosi ir grynais, ir prašydavo nupirkti bei pristatyti alkoholio. Pinigus jis skolino, nes atsakovas prašė, tačiau kur atsakovas pinigus panaudojo, nežino. Pinigai nebuvo skolinami per vieną kartą, skola palaipsniui didėjo, nes atsakovas vis skolinosi. Kaskart rašydavo skolos lapelį, o kai skolindavosi naują sumą, tai seną lapelį suplėšydavo ir surašydavo naują. Pataisymai teismui pateiktame raštelyje dėl datos buvo padaryti tada, kai buvo rašomas skolos raštelis. Atsakovas vis prašydavo skolinti ir sakydavo, kad atsiduos, kai algą gaus, bet nieko nedavė, nes viską pragerdavo. Atsakydamas į atsakovo atstovo advokato klausimus nurodė, kad neprisimena, kiek kartų atsakovas skolinosi iš jo pinigus. Skolino atsakovui įvairiomis kupiūromis ir įvairiomis sumomis, tai yra, ir po 200 Eur ir mažiau. Data raštelyje buvo ištaisyta atsakovo, nes jis padarė klaidą surašant raštelį ir taisė. Buvo sutarę grąžinimo datą tokią, kokia yra parašyta raštelyje. Ištaisymo raštelyje neaptarė, nes jis ne notaras ir nežino, kaip tiksliai reikia surašyti. Iki kada atsakovas sakydavo, kad grąžins pinigus, tokią datą ir parašydavo lapelyje. Jis gėrimus atsakovui pirkdavo iš parduotuvės, bet jei atvažiuodavo naktį prašyti alkoholio, tai duodavo alkoholį, kurį turėdavo nusipirkęs dėl savęs. Iš atsakovo yra atsiėmęs 300 Eur. Buvo nuvažiavęs į bendrovę, kurioje atsakovas dirbo, ir pasakė buhalterijai, kad atsakovas yra skolingas ir pinigų neatiduoda. Jam pasakė, kada mokės atlyginimą ir tada jie kartu nuėjo ir jam atidavė pinigus. Atsakovas su tuo sutiko. Tie grąžinti 300 Eur į raštelyje nurodytą sumą neįeina. Prašo ieškinį tenkinti.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo kaimynas. Nurodė, kad iš ieškovo pats niekada pinigų nesiskolino, tačiau su atsakovu važiuodavo pirkti pas jį alkoholio. Pats pas V. kambaryje lankėsi vieną kartą, kitus kartus nuveždavo D. ir jis nuėjęs atsinešdavo alkoholio. Jis nežino ar imdavo „ant bargo“, ar pinigus mokėdavo. Iš viso pas V. važiavo gal keturis kartus ir paskutinį kartą buvo gal prieš tris metus, nelabai beatsimena. Apie V. ir D. reikalus nieko nežino.

Liudytojas Z. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra iš V. skolinęsis alaus ir vėliau atiduodavo pinigus. Tai darė gal 10 kartų, 2-3 metų bėgyje, nes V. turėjo „tašką“. Atsakovas irgi imdavo alų, bet ar skolinosi, jis nežino. Atsakovas sakydavo, kad gavo alaus, nežino gal ėmė „ant skolos“, gal sumokėdavo. Pas V. eidavo, nes parduotuvės jau nedirbdavo, be to, duodavo be pinigų. Apie D. skolą nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo G. V. ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos sutarties sudarymo faktas fiksuojamas CK 6.871 straipsnyje nurodytame dokumente – paskolos sutartyje ar paskolos raštelyje.

Iš teismui pateikto skolos raštelio matyti, kad jis sudarytas tarp ieškovo G. V. ir atsakovo M. D., ir kuriame atsakovas nurodė, jog skolinasi 1600 Eur iš G. V. ir pasižada grąžinti iki 2019 m. spalio 1 d.

Atsakovas M. D. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės su skolos rašteliu nesutinka, nes ieškovui nėra skolingas 1600 Eur sumos, tai yra, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog yra skolingas apie 800 Eur, teismo posėdžio metu nurodė, kad skolingas 500-600 Eur, kad buvo rašytas ne vienas raštelis, kad skola vis augo ir 1600 Eur sumą įrašė pagal ieškovo nurodymą. Taip pat nurodė, kad skolos raštelį surašė ne 2017 m. sausio 4 d., o 2020 m. gegužės mėnesio pabaigoje, bei kad ieškovas ištaisė skolos grąžinimo terminą iš 2020 m. spalio 1 d. į 2019 m. spalio 1 d.

CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis faktiškai pinigų negavo. Šias aplinkybes turi įrodyti paskolos gavėjas. Jas įrodžius, sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reglamentavimas yra reikšmingas paskirstant įrodinėjimo naštą tarp šalių, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo: jeigu nėra rašytinio dokumento, atitinkančio CK 6.871 straipsnio reikalavimus, arba tokiame dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimas, paskolos davėjui tenka pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą; jeigu įstatymo reikalavimus atitinkančiame dokumente pinigų perdavimas užfiksuotas, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti pinigų neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui. (CK 6.875 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017)

Šiuo nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad atsakovas M. D. nurodė, jog realiai iš ieškovo G. V. pinigų negavo, o skola susidarė, nes jis iš ieškovo imdavo skolon alkoholį, o sudarytas skolos raštelis yra apsimestinis sandorį įforminantis dokumentas, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo tokius parodymus. Teismo posėdžio metu atsakovo prašymu iškviesti liudytojai iš esmės nepatvirtino jokių atsakovo parodymų, nes nė vienas iš jų apie skolos raštelį nieko nežinojo. Iš dalies liudytojai patvirtinto atsakovo parodymus, kad šis imdavo alkoholį iš ieškovo, tačiau jie nurodė tik pavienius alkoholio pirkimo atvejus, per kuriuos negalėjo susidaryti 1600 Eur suma, be to, teigė nežinantys ar atsakovas ieškovui už alkoholį sumokėdavo pinigus ar gaudavo jį skolon.

Ieškovas G. V. patvirtino atsakovo parodymus, kad skola susidarė ne per vieną kartą ir, kad buvo surašytas ne vienas skolos lapelis. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui skolindavo pinigus įvairiomis sumomis ir kas kartą surašydavo skolos lapelį, o skolai didėjant, senasis skolos lapelis būdavo suplėšomas ir surašomas naujas. Šiuos savo parodymus jis grindžia teismui pateiktu skolos lapeliu, kurį surašė atsakovas ir ant kurio yra jų abiejų rekvizitai bei parašai.

Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas)

Taigi, net jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiškiai žodžiais, tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 26 punktas)

Nagrinėjamu atveju šalių pasirašytame paskolos raštelyje, kurį savo ranka surašė atsakovas M. D., yra nurodyta: „Aš M. D. <...> skolinausi pinigų iš G. V. <...> skolinausi 1600 € (vienas tūkstantis šeši šimtai eurų). Pasižadu grąžinti iki 2019-10-01“. Atsakovas šiame skolos lapelyje po savo vardu, pavarde, asmens kodu bei paso numeriu įrašė „Aš pinigus gavau“ ir parašas, o ieškovas atitinkamai po savo rekvizitais įrašė „Aš pinigus daviau“. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad surašė ir pasirašė paskolos lapelį ir suprato jo turinį, tačiau teigia, kad pinigų pagal šį paskolos lapelį negavo.

Minėto šalių pasirašyto skolos lapelio turinys patvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimą, nes pirma: šalių sudarytos rašytinės paskolos sutartyje vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai; antra: sutartyje paskolos davėjas (ieškovas) nurodo, kad davė pinigus paskolos gavėjui (atsakovui), o šis nurodo, kad pinigus gavo; trečia: šalys susitarė dėl skolos dydžio; ketvirta: paskolos gavėjas sutiko su tokiomis sutarties sąlygomis, šią sutartį pasirašydamas. Ši sutartis iki šioje byloje kilusio ginčo įstatymo nustatyta tvarka ginčijama nebuvo, atsakovas pripažįsta asmeniškai surašęs šį skolos lapelį.

Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba jų gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų. (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys) Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas. (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013)

Atsakovas neįrodinėjo, kad prieš jį buvo taikytos prievartos ar kitokios nusikalstamos priemonės dėl skolos lapelio pasirašymo, taip pat apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, ar susidėjusių sunkių aplinkybių, taip pat neįrodinėjo ir kitų sandorio negaliojimo pagrindų, nustatytų CK 1.78–1.93 straipsniuose.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovui paklausus ar atsakovui buvo grasinama, šis nurodė, kad buvo iš ieškovo gavęs žinutę, kurioje buvo nurodyta „ragas bus“, tačiau kadangi ieškovas ištrynė feisbuko paskyrą, viskas dingo. Iš atsakovo paaiškinimų teismas suprato, kad pats atsakovas, net jei ir buvo tokios žinutės, jų realiai nevertino kaip grasinimų. Be to, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas buvo nurodęs, kad dėl lapelio surašymo jam niekas negrasino.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu savo nesutikimą su ieškiniu grindė iš esmės tuo, kad ieškovas jam parduodavo alkoholį ir vėliau liepdavo rašytis skolos lapelius su didesnėmis sumomis, kuriose buvo pridėtos palūkanos. Atsakovo teigimu, jis pinigų negavo, tačiau taip aiškiai ir nenurodė, dėl ko jis pasirašė skolos lapelį, tiesiog nurodė, kad to norėjo ieškovas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, duodamas parodymus, nebuvo itin nuoseklus, tai yra, painiojosi kiek pinigų realiai galėtų būti skolingas ieškovui, nes atsiliepime nurodė 800 Eur, parengiamajame teismo posėdyje 600 Eur, o teismo posėdžio metu jau tik 500 Eur. Be to, teismo posėdžio metu iš pradžių nurodė, kad iš ieškovo pirmą kartą 2017 metais skolinosi 300 Eur, vėliau nurodė 500 Eur. Taip pat painiojosi ir kiek skolos lapelių yra parašęs ieškovui, tai yra, iš pradžių nurodė, kad vis rašant naujus lapelius, trys buvo sunaikinti, vėliau nurodė, kad šis, pateiktas teismui, yra trečias ir pan. Nors šie suklydimai yra nežymūs, tačiau teismui leidžia abejoti atsakovo duodamų parodymų patikimumu bei rodo jo visišką nerūpestingumą ir neapdairumą dėl skolos grąžinimo, kadangi jis pats teismo posėdžio metu nurodė, jog jam buvo suprantami jo prisiimami įsipareigojimai. Atsakovas, būdamas pakankamai raštingas ir protingas, neprivalėjo rašyti bei pasirašyti skolos lapelio ir įsipareigoti jį vykdyti – grąžinti pinigus, jei realiai lapelyje nurodytos pinigų sumos jis nebuvo gavęs ir nebuvo skolingas. Tokiu atveju, kai sutarties pasirašymas neatitinka tikrosios vidinės asmens valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti sandorį, tačiau atsakovas to nedarė, tai yra, skolos lapelio neginčijo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010) Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo. (CPK 185 straipsnis) Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012)

Atsakovui nenurodžius jokių objektyvių ir pagrįstų priežasčių, dėl kurių šalys pasirašė paskolos sutartį, byloje nesant jokių duomenų, kad prieš atsakovą buvo taikytos prievartos ar kitokios nusikalstamos priemonės dėl skolos lapelio pasirašymo, taip pat apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, ar susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnis), taip pat teismui nenustačius kitų sandorio negaliojimo pagrindų, nustatytų CK 1.78–1.93 straipsniuose, teismas sprendžia, kad šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą daryti išvadą, kad byloje įrodytas būtent paskolos sutarties sudarymo, tai yra, esminių jos sąlygų egzistavimo, faktas. Atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. (CK 6.870, 6.873 straipsniai, CPK 176, 177, 185 straipsniai)

Esant nustatytoms aplinkybėms ieškinys dalyje dėl 1600 Eur skolos priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo M. D. ieškovo G. V. naudai priteistina 1600 Eur skolos.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas prašė atmesti ieškinį remdamasis ta aplinkybe, jog ieškovas pats įrašė skolos lapelio surašymo datą bei pataisė skolos grąžinimo datą, o jis apie tai sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus iš teismo.

Vizualiai įvertinus skolos lapelio sudarymo datą, matyti, kad ji įrašyta kitu raštu nei likęs skolos lapelio tekstas, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas po datos pradėjo rašyti tekstą ir ši jo rašyta pirma teksto eilutė yra atitraukta labiau nuo lapo krašto nei likusios teksto eilutės, kas leidžia daryti išvadą, jog skolos lapelio surašymo data buvo užrašyta lapelyje anksčiau nei likusi teksto dalis.

Iš skolos lapelio matyti, kad skolos grąžinimo data ištaisyta į 2019-10-01. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis šios datos netaisė, kad tai padarė ieškovas, tačiau jokių įrodymų nepateikė, nurodė, kad antro lapelio egzemplioriaus neturi, be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog skolos gražinimo data turėjo būti 2020 m. spalio pabaiga ar vidurys, todėl esant tokiems neatitikimams ir nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos atsakovo teiginius, ieškovo prašymas dėl palūkanų priteisimo nuo 2019 m. spalio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos tenkintinas visiškai ir iš atsakovo M. D. ieškovo G. V. naudai priteistina 69,47 Eur palūkanų. (CK 6.210 straipsnio 1 dalis)

Ieškovas, taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas laiku su ieškovu neatsiskaitė, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1669,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (CK 6.37 straipsnio 2 dalis)

Ieškovas G. V. pateikė prašymą iš atsakovo M. D. priteisti 550 Eur už advokato teisines paslaugas bei pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1143, tačiau byloje yra trys pinigų priėmimo kvitai patvirtinantys, kad ieškovas advokatui yra sumokėjęs 420 Eur (2020 m. liepos 3 d. – 70 Eur, 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 200 Eur, 2020 m. lapkričio 24 d. – 150 Eur). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad byloje turi būti pateikti duomenys, iš kurių būtų aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017)

Tenkinant ieškovo ieškinį, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 93, 96 ir 98 straipsniais, atsakovui M. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-2121-8820 esant 100 procentų atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo M. D. ieškovui G. V. priteistinos pagrįstos dokumentais advokato atstovavimo išlaidos – 420 Eur, o kitos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) skolos, 69,47 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 47 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1669,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) advokato atstovavimo išlaidų ieškovui G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.